perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustyti biurą į Angliją paprastai ir greitai galima tik tada, kai prieš krovimą žinote, kas važiuoja, kas lieka, kas yra dokumentuose ir kas atsakys, jei Anglijos sandėlis priims krovinius ne tada, kai tikėjotės. Per 20+ metų tarptautiniuose pervežimuose mačiau visko: nuo tvarkingų IT įmonių, kurių serveriai supakuoti kaip chirurginiai instrumentai, iki biurų, kur „skubiai“ iš Anglijos darbuotojų girdėjau frazę: „o mes manėm, kad kėdės irgi vežasi“. Anglija nėra toli, bet biuro perkraustymas ten turi savo niuansų – muitai, EORI, CMR, pakavimo standartai, parkavimo leidimai Londone, Mančesteryje, Birmingeme ar Kembridže.
Pirmiausia nesėskitės pirkti dėžių. Pradžioj reikia susirašyti inventorių: stalai, kėdės, kompiuteriai, spintos, dokumentai, serveriai, kavinės įranga, reklaminiai stendai. Po to reikia žinoti, ar vežate pilną automobilį, dalinį krovinį, ar tik kelias paletes. Anglijai svarbu ir adresai – ar galės sunkvežimis privažiuoti, ar reikės keltuvo, ar reikia bookinti parkingą. Jei viskas „rytoj ryte“, tada paprastai ir greitai nebus.
Jeigu viskas paruošta, dokumentai tvarkingi, krovinys supakuotas, o Anglijos pusėje yra kas priima, realiai galima susitvarkyti per 3–7 dienas nuo pakrovimo iki iškrovimo. Bet čia kalbu apie normalų scenarijų. Jei Londono centre reikia specialaus leidimo sunkvežimiui, o biuras užsidaro penktadienį 18 val., tada prasideda žaidimas. Kartais pats perkraustymas trunka vieną dieną, o pasiruošimas – tris savaites.
Galima, bet ne visada pigiau. Daugelis biurų Anglijoje pageidauja savaitgalio, kad pirmadienį darbuotojai jau sėdėtų prie stalų. Tai logiška. Bet savaitgalį brangiau dirba perkraustymo komandos, sunkiau gauti parkavimo leidimus, o kai kuriuose pastatuose liftai ar krovininės zonos dirba pagal atskirą grafiką. Jei perkraustote į Birmingemą ar Liverpulį, paprasčiau. Jei į City of London – jau reikės planuoti tiksliau.
Tai reiškia: mažiau chaoso, aiškūs terminai, supakuoti baldai, pažymėtos dėžės, žinomas kontaktas Anglijoje ir vairuotojas, kuris žino, kur važiuoti. Greitai nereiškia, kad viskas skris lėktuvu. Dažniausiai biuro perkraustymas į Angliją vyksta keliu, per Doverį, Calais, Zeebrugge ar Rotterdamą. Paprastai reiškia, kad niekas neieško kompiuterio numerio 17 trečią naktį, nes jis nebuvo pažymėtas.
Reikia komercinės sąskaitos faktūros arba proforma sąskaitos, packing listo, transporto dokumento CMR, EORI numerio, kai kuriais atvejais – T50 arba kitų muitinės deklaracijų duomenų. Jei vežate naudotus biuro baldus, reikia aprašymo: mediena, metalas, plastikas, oda, elektronikos dalys. Dokumentuose neturi būti „office stuff“. Muitinė to nemėgsta. Ir žmonės prie vairo irgi nelabai.
Sunkiau dokumentų prasme, taip. Fiziškai kelias tas pats – Lietuva, Lenkija, Vokietija, Olandija/Belgija, keltas arba tunelis, Anglija. Bet po „Brexit“ atsirado daugiau popierizmo: EORI, muitinės deklaracijos, tikslesnis prekių aprašymas, HS kodai. Jei siunčiate tik kelias dėžes su dokumentais, viskas lengviau. Jei vežate visą biurą su įranga, tada be normalios logistikos kompanijos geriau nelįsti. Bent jau aš taip daryčiau.
EORI yra ekonominės veiklos vykdytojo identifikacijos numeris muitinėje. Be jo krovinys į Angliją gali tiesiog „pasistovėti“ pasienyje ar sandėlyje. Tai ne dekoracija, ne formalumas „kada nors“. Jei įmonė Lietuvoje reguliariai prekiauja ar perveža krovinius į Jungtinę Karalystę, EORI turi būti sutvarkytas iš anksto. Kartais klientai sako: „bet mes tik savo daiktus vežam“. Taip, bet siena vis tiek mato ne emociją, o dokumentus.
Dažniausiai taip, ypač jei krovinys nėra visiškai asmeninės nuosavybės perkėlimas. Stalai, kėdės, kompiuteriai, monitoriai, spausdintuvai, serveriai – viskam muitinė nori kuo konkretesnio aprašymo. HS kodai padeda nustatyti, kas vyksta, ar taikomi mokesčiai, ar reikia papildomų leidimų. Gera logistika ne viską žino už jus, bet gali padėti sutvarkyti. Bloga logistika pasakys „nieko nereikia“, o po to visi laukia prie Doverio.
Paprastas dokumentų paruošimas gali kainuoti nuo 80 iki 250 eurų, bet jei reikia muitinės brokero, papildomų patikslinimų, T50 ar sudėtingesnio deklaravimo, kaina gali augti. Čia nėra vieno gražaus skaičiaus, nes vienas biuras veža 12 stalų ir 40 dėžių, kitas – serverinę, kavos aparatą ir reklaminę įrangą. Dokumentai atrodo nuobodu, kol krovinys stovi. Tada jau nebenuobodu.
Mažam biurui, tarkime, 5–10 darbo vietų, kaina gali būti nuo 1 500 iki 3 500 eurų, jei krovinys telpa daliniam transportui arba mažesniam automobiliui. Vidutiniam biurui, 20–40 darbo vietų, dažniausiai kalbame apie 4 000–9 000 eurų. Didesniam biurui ar visam skyriui su serveriais, baldais ir archyvais – 10 000 eurų ir daugiau. Kaina priklauso nuo tūrio, adreso, pakavimo, dokumentų, laiko ir to, ar Anglijoje kas nors realiai priims krovinį.
Nes Londonas, Mančesteris, Bristolis ar Edinburgas nėra vien „adresas“. Yra congestion charge, parkavimo apribojimai, pastato taisyklės, krovininiai liftai, apsauga, laikotarpiai, kada galima krauti. Dar yra keltas, degalai, vairuotojo darbo laikas, pakrovimo/iškrovimo komandos. Kartais pigiausias pasiūlymas internete atrodo gražiai, bet tada paaiškėja, kad „nuo durų iki durų“ reiškia „iki gatvės“. O likusius 300 metrų neškite patys.
Taip, jei turite ne visą biurą, o dalį krovinių – pavyzdžiui, 5–15 palečių ar keliasdešimt dėžių. Dalinis krovinys į Angliją gali būti ekonomiškesnis, nes mokate už vietą, o ne už visą automobilį. Bet jis lėtesnis, nes reikia konsolidacijos. Jei biurui reikia visko tiksliai pirmadienį 8 val., dalinis variantas gali būti rizikingas. Gerai, kai planuojate iš anksto. Blogai, kai „reikia vakar“.
Nemeluokite apie tūrį. Jei sakote „trys stalai“, o realiai yra 30 stalų, spintos, seifas ir kavos aparatas, kaina šoks. Supakuokite smulkmenas iš anksto. Pažymėkite dėžes. Iš anksto patikrinkite, ar Anglijos pastatas leidžia krovininį automobilį. Ir svarbiausia – nesiderėkite su vežėjais tik dėl mažiausios kainos. Pervežimuose mažiausia kaina dažnai pasibaigia ten, kur prasideda pridėtiniai darbai.
Parkavimo leidimai, papildomas laukimas, sandėliavimas, pakartotinis pristatymas, pakavimo medžiagos, kėlimo technika, apsaugos mokestis pastate, dokumentų taisymai, muitinės brokerio paslaugos. Dar būna „mažos“ išlaidos, kurios greitai susideda: dėžės, plėvelė, lipdukai, žymekliai, apsauginiai kampai. Vieną kartą klientas pamiršo užsisakyti keltuvą Mančesteryje. Nuomoti reikėjo vietoje, brangiau, ir visi buvo pikti. Taip, visi.
Stalų stalčius reikia išimti, stalviršius apsaugoti kampais, kojas apvynioti, stiklines dalis – atskirai. Kėdes geriau dėlioti ant palečių arba specialiose dėžėse, nes laisvai metamos jos subraižo viena kitą. Spintos, jei tuščios, gali važiuoti taip, bet duris reikia fiksuoti. Neskambu labai įdomiai, žinau. Bet tikrai geriau valandą lipdyti plėvelę, nei Anglijoje ieškoti, kur dingo stalčiaus bėgelis.
Taip, reikia. Bent jau pagrindinius daiktus. Inventorius nebūtinai turi būti akademinis romanas, bet turi rodyti: kas yra, kiek yra, kur keliauja. Pavyzdžiui: „Dėžė 014 – finansų skyrius, dokumentai 2022–2023“, „Baldas B-07 – stalas, 3-as aukštas“. Kai perkraustote 30 žmonių biurą, vien tik „dėžės“ neužtenka. Vėliau visi klausia to paties: „kur mano monitorius?“ Ir visi žiūri į jus.
Naudokite numerius, spalvas ir skyrius. Pavyzdžiui, mėlyna – HR, geltona – IT, raudona – vadovybė. Ant kiekvienos dėžės: numeris, skyrius, aukštas, kambarys, turinys. Ant IT dėžių dar galima parašyti „fragile“ arba „kompiuterinė įranga“. Neskubėkite rašyti „svarbu“ ant visko, nes tada viskas tampa nesvarbu. Turiu tokią nuomonę, gal net nemandagią, bet teisingą.
Konfidencialius dokumentus – taip. Archyvus, asmens duomenis, sutartis, finansinius failus popieriuje geriau vežti atskirai, užrakintose dėžėse, su atsakingu asmeniu. Net jei pervežimo kompanija tvarkinga, nereikia tempti rizikos. Be to, dokumentai sunkūs, o sunkios dėžės greitai plyšta. Jei turite archyvą, geriau iš anksto nuspręsti, kas tikrai važiuoja į Angliją. Daug kas ten neturi važiuoti, tik niekas nenori pripažinti.
Kompiuterius reikia išjungti, atjungti, pažymėti laidus, supakuoti atskirai. Serverius – čia jau kita istorija. Jei turite serverinę, geriau turėti IT specialistą, kuris žino, ką galima judinti, ką reikia išjungti, kaip pervežti diskus, ar reikia specialios temperatūrinės apsaugos. Serveriai nėra paprasti baldai. Vienas neteisingas judesys ir pirmadienį visi „dirba iš kavos aparato“, nes niekas neveikia.
Mažam kroviniui – furgonas arba dalinis krovininis automobilis. Vidutiniam biurui – 7,5 t arba 12 t automobilis. Dideliam biurui – pilnas sunkvežimis su pakrovimo/iškrovimo komandomis. Jei yra daug baldų, bet mažai svorio, svarbu tūris. Jei yra serveriai ar spausdintuvai, svarbu svoris ir apsauga. Kartais geriau du mažesni reisai nei vienas perpildytas, nors klientui tai nepatinka girdėti.
Dažniausiai naudojami maršrutai per Doverį, Calais, Zeebrugge ar Rotterdamą. Per Doverį daugelis važiuoja dėl įprasto grafiko, bet kartais ten būna eilės. Per Zeebrugge gali būti ramiau, bet ne visada patogiau pagal galutinį adresą. Maršrutą geriausia derinti ne pagal gražią liniją žemėlapyje, o pagal laiką, dokumentus, keltų grafiką ir vairuotojo darbo režimą. Logistika kartais yra nuobodus menas.
Gali. Audra, vėlavimas, techniniai nesklandumai, eilės, dokumentų patikrinimai – visko būna. Todėl į biurų perkraustymą į Angliją reikia dėti laiko rezervą. Jei biuras užsidaro penktadienį ir turi atsidaryti pirmadienį, geriau, kad krovinys Anglijoje būtų jau ketvirtadienį arba penktadienį ryte. Skamba brangiau? Gal. Bet pigiau nei aiškintis 80 darbuotojų, kodėl pirmadienį nėra kėdžių.
Taip, ir kartais tai yra protingiausia. Pavyzdžiui, dalis baldų važiuoja iš karto, dalis dokumentų lieka saugykloje, o IT įranga laukia, kol Anglijos biuras bus paruoštas. Sandėliavimas gali būti trumpalaikis – kelios dienos, savaitės ar mėnesiai. Ypač naudinga, jei nuomos sutartis Anglijoje prasideda vėliau arba pastatas dar nėra paruoštas priimti krovinių.
Tada prasideda nemalonumai. Vairuotojas negali laukti be galo, ypač jei turi kitą užsakymą. Gali tekti mokėti už papildomą laukimą, sandėliavimą arba pakartotinį pristatymą. Todėl prieš išvykimą turi būti konkretus kontaktas Anglijoje: vardas, telefonas, adresas, pastato taisyklės, priėmimo laikas. Ne „kažkas bus“, o žmogus. Gerai, jei tas žmogus atsako į skambučius.
Kompiuterinę įrangą reikia išjungti, atjungti, supakuoti antistatinėse arba minkštose dėžėse, apsaugoti nuo drėgmės ir smūgių. Monitorius – vertikaliai, ne krūvoje. Klaviatūras ir peles galima dėlioti į mažesnes dėžes, bet su žymomis. Laidus geriau surišti prie įrenginių arba pažymėti, kur jungėsi. IT skyrius dažniausiai žino geriau nei visi kiti, todėl jo neignoruokite. Jie piktinsis vis tiek, bet pagrįstai.
Geriau ne. Serveriai, NAS, tinklo įranga ir brangi elektronika turėtų būti vežami atskirai, saugiai, su apsauga nuo drėgmės, vibracijos ir temperatūros pokyčių. Jei serveriai vis dar garantijoje, patikrinkite gamintojo sąlygas. Jei turite duomenų centrą ar kritinę infrastruktūrą, planas turi būti daug griežtesnis. Čia ne tas atvejis, kur „nuvešim, kaip bus“. Ne, čia turi būti „nuvešim taip, kaip reikia“.
Kavos aparatus reikia išvalyti, išleisti vandenį, išdžiovinti ir supakuoti taip, kad niekas nebėgtų per dėžę. Virtuvės įranga dažnai pamirštama, o paskui Anglijoje visi nori kavos, bet aparatas kvepia kaip pelkė. Smulkią buities įrangą dėkite į dėžes su užpildu. Jei turite šaldytuvą, jį reikia transportuoti pagal gamintojo reikalavimus. Ir taip, biuro virtuvė irgi yra biuro dalis.
Ne visada. Jei baldai seni, sunkūs, subraižyti ir neturi emocinės vertės, kartais pigiau pirkti naujus Anglijoje. Ypač jei Anglijos biuras bus modernus, o seni stalai tiesiog gadins vaizdą. Bet jei baldai kokybiški, ergonomiški ir jau pritaikyti darbuotojams, vežimas gali būti logiškas. Skaičiuokite ne tik pervežimą, bet ir pirkimą, pristatymą, surinkimą bei senų baldų išvežimą.
Tada reikia aiškiai atskirti, kas važiuoja, kas lieka, kas parduodama, kas išmetama. Sudarykite sąrašą ir priskirkite atsakingus žmones. Likusius baldus galima parduoti, paaukoti, išvežti į sandėlį arba sutvarkyti kaip atliekas pagal taisykles. Negalima tiesiog palikti koridoriuje ir tikėtis stebuklo. Pastatų administratoriai labai nemėgsta „laikinai“ paliktų stalų. Po mėnesio tai jau nebe laikina.
Turi būti konkretus žmogus arba komanda: įmonės atstovas, administratorius, IT specialistas, pastato apsauga, perkraustymo koordinatorius. Vairuotojui nepakanka žinoti pašto kodo. Jam reikia žinoti, kur sustoti, kada galima krauti, ar reikia apsaugos leidimo, kuris liftas skirtas kroviniams. Jei Anglijoje niekas nekoordinuoja, viskas greitai virsta „tai kur čia dėsim?“. O tada visi nervuojasi.
Dažnai taip. Ypač Londono, Mančesterio, Birmingemo ar Bristolio verslo centruose. Krovininiai liftai būna rezervuojami pagal laiką, o apsauga gali neįleisti, jei nėra registracijos. Kai kurie pastatai leidžia krauti tik iki tam tikros valandos. Tai atrodo kaip biurokratija, kol stovite gatvėje su pilnu automobiliu. Todėl taisykles reikia patikrinti prieš kelionę, ne tada, kai vairuotojas jau prie vartų.
Prieš kraunant automobilį reikia turėti paprastą planą: kurie stalai kur, kurios dėžės į kokį skyrių, kur IT įranga, kur dokumentai, kur virtuvė. Geriausia turėti grindų planą arba bent lenteles su numeriais. Jei viskas suverčiama vienoje patalpoje, iškrauti greita, bet pradėti dirbti – ne. Perkraustymas baigiasi ne tada, kai automobilis tuščias, o tada, kai žmonės gali normaliai dirbti.
Pirmą dieną reikia patikrinti, ar visos darbo vietos surinktos, ar kompiuteriai veikia, ar dokumentai pasiekė savo skyrius, ar nėra pažeidimų. Gerai turėti „karštą liniją“ – vieną žmogų, kuris renka problemas. Ne visi skambins oficialiu kanalu, kai kurie tiesiog rašys į bendrą chatą. Tai normalu. Svarbu, kad kas nors tą chatą matytų. Kitaip pirmadienio rytas tampa circus be bilieto.
Fotografuokite, fiksuokite CMR pastabose, nedelsiant praneškite pervežėjui. Negalima po savaitės rašyti: „atrodė, kad monitorius buvo įbrėžtas“. Tada jau sunku įrodyti. Jei pakuotė pažeista, nufotografuokite pakuotę, daiktą, etiketę. Jei baldas sulūžęs, nusiųskite nuotraukas ir aprašymą. Draudimas dirba su faktais, ne su nuojauta. Ir, tiesą sakant, žmonės irgi.
Dažniausia klaida – manyti, kad biuro perkraustymas yra tik „nunešti baldus“. Antra klaida – neįvertinti dokumentų po „Brexit“. Trečia – nematyti tūrio. Ketvirta – palikti viską paskutinei dienai. Penkta – manyti, kad Anglijos pusėje „kažkas sutvarkys“. Sutvarkys, bet tik jei kas nors iš anksto davė informaciją. Logistika nemėgsta magijos.
Ne visada. Pigi kaina dažnai reiškia, kad kažko nėra: pakavimo, draudimo, normalaus CMR, komandos iškrovimui, tikslaus grafiko ar atsakingo koordinatoriaus. Aš mačiau pasiūlymų, kurie atrodė labai gražiai, o po to klientas mokėjo dvigubai už papildomus darbus. Geriau rinktis aiškų pasiūlymą: kas įeina, kas neįeina, kas kainuoja papildomai. Skamba nuobodžiai, bet taupo pinigus.
Vienas klientas perkraustė biurą į Angliją ir pamiršo, kad naujame pastate krovininis liftas dirba tik iki 16 val. Sunkvežimis atvažiavo 16:40. Apsauga neįleido. Vairuotojas turėjo darbo laiko limitą. Galiausiai krovinys iš dalies išvažiavo į sandėlį, o dalis grįžo kitą rytą. Brangu? Taip. Ar buvo galima išvengti? Labai. Reikėjo vieno telefono skambučio prieš savaitę.
Ne, ne visada 100%. Anglijos pastatų taisyklės, savivaldybių reikalavimai, parkavimo leidimai ir muitinės praktika gali skirtis. Aš galiu pasakyti, kaip dažniausiai vyksta, bet konkretų adresą visada reikia tikrinti atskirai. Ypač Londono centre, Heathrow zonoje, finansų rajonuose ar senesniuose pramoniniuose pastatuose. Gera logistika neatsako „ai, bus gerai“, o tikrina. Bent jau taip turėtų būti.
Tada reikia nustatyti terminą ir atsakomybę. Paprastai darbuotojams duodamos dėžės, etiketės ir instrukcija: kas važiuoja, kas ne, iki kada sudėti. Jei žmogus nepakuoja, jo daiktai nelaukia iki paskutinės minutės. Skamba griežtai, bet be taisyklių bus chaosas. Perkraustant biurą į Angliją svarbu ne tik vežėjas, bet ir vidinė disciplina. Be jos net geriausia komanda pavargs.
Taip, ir dažnai tai yra protingiausias būdas. Pirmiausia važiuoja retai naudojami daiktai, archyvai, papildomi baldai. Tada IT įranga, dokumentai ir darbo vietos. Galiausiai – tai, kas būtina paskutinę darbo dieną. Etapinis perkraustymas sumažina spaudimą, bet reikalauja geresnio planavimo. Jei viskas vienu ypu, greičiau, bet rizikingiau. Ypač kai kalbate apie 50+ darbo vietų.
Planas toks: inventorius, kaina, dokumentai, pakavimas, transportas, Anglijos priėmimas, iškrovimo planas, IT patikra, grįžtamasis ryšys. Skamba kaip sąrašas, nes taip ir yra. Bet sąrašai pervežimuose gelbsti. Jei norite paprasto varianto, pradėkite nuo klausimo: kas turi būti naujame biure pirmadienį 9 val.? Viskas, kas nereikalinga tą minutę, gali važiuoti anksčiau arba vėliau.
Mažam biurui – bent 2–3 savaites prieš. Vidutiniam – 4–6 savaites. Didesniam biurui su IT įranga, dokumentais ir keliais skyriais – 8–12 savaičių. Jei turite Londono adresą, pastato taisykles ar muitinės klausimų, pradėkite dar anksčiau. Žinau, kad visi nori greitai. Bet greitai pasiekiama tada, kai lėtai pasiruošiama. Kartais tas paradoksas erzina, bet veikia.
Taip. Bent bazinis krovinio draudimas turi būti. Jei vežate brangią IT įrangą, serverius, dokumentus ar vertingus baldus, pasitikrinkite sąlygas: kas dengiama, kas nedengiama, kokia išskaita, kaip fiksuojami pažeidimai. Draudimas nėra burtai. Jis neatkurs nuotaikos, jei viskas sugriauta, bet bent jau duoda kelią kompensacijai. Be draudimo važiuoti su pilnu biuru – rizika.
Perskaitykite, kas įeina į kainą: pakavimas, iškrovimas, kėlimas, dokumentai, draudimas, laukimo laikas, sandėliavimas, papildomi reisai. Patikrinkite, kas atsakingas už Anglijos pastato taisykles. Paprašykite kontakto atsakingo logisto, ne tik bendro el. pašto. Sutartis turi būti suprantama, ne paslėptų siurprizų rinkinys. Jei pasiūlymas neaiškus, klauskite. Jei atsakymai migloti, tai signalas.
Jei biurui svarbu dirbti po perkraustymo, taip. Profesionalai ne tik veža baldus – jie planuoja, pakuojA, žymi, koordinuoja, tvarko dokumentus, dirba su Anglijos adresais. Tai nereiškia, kad visada bus idealu. Bet rizika mažesnė. Savarankiškai galima perkraustyti mažą biurą, jei turite laiko ir žmonių. Didesniam biurui geriau turėti komandą, kuri jau matė, kur viskas paprastai stringa.
Kaip perkraustyti biurą į Angliją? Paprastai ir greitai – tik tada, kai prieš kelionę sutvarkote inventorijų, dokumentus, pakavimą, transportą ir priėmimą Anglijoje. Nereikia manyti, kad viskas išsispręs kelyje, nes kelyje dažniausiai išlenda tai, kas nebuvo paruošta. Geriausias rezultatas gaunasi, kai planuojate realiai, ne optimistiškai. Jei laikysitės paprasto plano ir kalbėsite su vežėjais aiškiai, biuro perkraustymas į Angliją bus daug ramesnis, pigesnis ir tikrai greitesnis.