perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Biuro perkraustymas į Angliją niekada nebūna toks paprastas, kaip atrodo lentelėje prieš kelias savaites. Visi nori girdėti frazę „be papildomų išlaidų“, bet realybėje tai reiškia ne stebuklą, o gerą pasiruošimą: inventorizaciją, dokumentus, muitinės procedūras po „Brexit“, krovinių konsolidavimą, draudimą, sandėliavimą ir laiku sutartus terminus. Aš per 20+ metų mačiau, kaip biurai keliavo į Londoną, Mančesterį, Birmingamą, Bristolį, Leedsą ir mažesnius miestus. Geros žinios – išlaidų galima labai smarkiai sumažinti. Blogos – jeigu nesusitvarkysi popierių, sąskaita greitai pradės augti.
Paprastai tai reiškia, kad klientas nori išvengti netikėtų mokesčių, sandėliavimo, pakartotinių pristatymų, muitinės vėlavimų ir tų keistų „papildomų paslaugų“, kurios atsiranda paskutinę dieną. Aš visada sakau: pirmiausia reikia sąrašo, ne sunkvežimio. Reikia žinoti, kiek stalų, kėdžių, monitorių, serverių, archyvų, virtuvės daiktų ir asmeninių darbuotojų daiktų keliaus. Be to, reikia nuspręsti, kas tikrai būtina, o kas gali likti Lietuvoje arba būti išmesta. Tai nėra romantiška, bet dažnai sutaupo šimtus, kartais tūkstančius eurų.
Visiškai – retai. Gali būti taip, kad viskas telpa į vieną reiso planą, dokumentai sutvarkyti, adresas Anglijoje paruoštas, iškrovimas užtrunka tiek, kiek buvo numatyta, ir niekas nieko neužmiršta. Bet taip nutinka ne kiekvieną kartą. Dažniau būna, kad trūksta etiketės ant dėžės, klientas nepaklausia pastato administracijos apie krovimo laiką arba muitinė paprašo papildomo paaiškinimo. Todėl geriau kalbėti ne apie „nulinę riziką“, o apie tai, kaip kontroliuoti kaštus nuo pirmos dienos.
Sąmata keičiasi tada, kai pradinė informacija buvo „na, turbūt apie 30 dėžių ir keli stalai“. Po savaitės paaiškėja, kad yra 90 dėžių, 2 spausdintuvai, 6 monitoriai, archyvas ir dar du šaldytuvai iš virtuvės. Kartais keičiasi adresas, aukštas, liftas, parkavimo leidimas arba iškrovimo laikas. Anglijoje kai kuriose vietose sunkvežimiui tiesiog negalima ilgai stovėti, o baudos nėra pigios. Gera sąmata turi būti gyvas dokumentas, ne reklaminis lapelis. Jeigu kas nors sako „kaina nekis bet kokiu atveju“, aš paprašau parodyti sąlygas raštu.
Mažam biurui, tarkime, iki 20–30 darbo vietų, aš norėčiau turėti bent 3–4 savaites. Didesniam biurui, kur yra serverinė, dokumentų archyvas, baldai, virtuvė, konferencijų įranga, reikia 6–8 savaičių. Jeigu Anglijoje reikia laukti leidimų pastate arba koordinuoti iškrovimą su landlord’u, geriau dar anksčiau. Greiti perkraustymai įmanomi, bet jie kainuoja daugiau, nes reikia „griebti“ laisvą transportą, o ne planuoti maršrutą. O dabar pagalvojau – ne, ne tik transportas. Dar svarbiau yra popieriai.
Pirmiausia skaičiuokite ne kubinius metrus, o vietas, kur gali atsirasti papildomų išlaidų. Tai krovinio tūris, svoris, paletės, dėžės, dokumentai, muitinės deklaracijos, draudimo vertė, kėlimas į aukštą, parkavimas, laukimo laikas, sandėliavimas ir galimas grįžimas dėl neužkrauto krovinio. Tada darbuotojai. Jeigu kas nors Anglijoje turi iškrauti, sumontuoti stalus ir prijungti įrangą, tai jau ne tik tarptautinis pervežimas. Dažna klaida – manyti, kad vairuotojas viską atneš, surinks ir pajungs. Ne, nebent tai aiškiai sutarta.
Po „Brexit“ Anglija nebėra ES muitų teritorijoje, todėl dokumentai tapo svarbesni. Reikia komercinės sąskaitos arba proforma sąskaitos, krovinio aprašymo, pakuočių sąrašo, EORI numerio, gavėjo duomenų, prekių kilmės informacijos, kai kuriais atvejais HS kodų. Jeigu vežate naudotus biuro baldus, kompiuterius, telefonus, dokumentus, reikės aiškaus aprašymo: ne „office stuff“, o „used office desks, used office chairs, used monitors“. Tai skamba nuobodžiai, bet būtent čia dažnai stringa. Muitinė nemėgsta miglos.
Gali. Ne todėl, kad baldai būtų kažkokie įtartini, o todėl, kad popieriai neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, sąskaitoje parašyta „10 boxes office items“, o faktiškai vežate 40 stalų, 60 kėdžių, 25 monitorius ir spausdintuvą. Arba vertė nurodyta per maža, nes „tai tik seni daiktai“. Senas nereiškia bevertis. Reikia realios rinkos vertės arba buhalterinės likutinės vertės. Jeigu dokumentai tvarkingi, sulaikymas dažniausiai tampa paaiškinimų klausimu, ne drama. Bet drama prasideda tada, kai niekas nežino, kas už tai atsako.
Tai turi būti aiškiai sutarta prieš vežant. Jeigu krovinys keliauja kaip įmonės turtas, mokesčius dažniausiai tvarko gavėjas arba jo brokeris, bet gali būti ir kitaip, jeigu paslaugos teikėjas siūlo DDP variantą. DDP reiškia, kad pardavėjas arba siuntėjas prisiima daugiau atsakomybės už mokesčius ir pristatymą. DAP reiškia, kad gavėjas tvarkosi su importo formalumais. Aš visada prašau kliento pasitvirtinti su buhalteriu arba muitinės brokeriu, nes čia ne vieta spėlioti. Klaida kainuoja ne tik pinigus, bet ir laiką.
Taip, galima, tik reikia tvarkingai aprašyti. Naudoti baldai, kėdės, stalai, spintos, konferencijų stalai, lentynos – viskas įmanoma, jeigu tai nėra draudžiamos prekės ir dokumentai sutampa su kroviniu. Jeigu baldai labai seni, purvini ar pažeisti, gali kilti klausimų, ypač jeigu atrodo, kad jie nebeturi komercinės vertės. Anglijoje priėmimo pusė taip pat turi žinoti, kur viską dėsite. Kartais klientas sako: „Mes ten turim vietos“, o atvažiavus paaiškėja, kad vieta yra kieme. Tai nebe pervežimo problema, o organizacinė duobė.
HS kodai padeda muitinei suprasti, kas tiksliai vežama. Monitoriui, klaviatūrai, stalui, kėdei, spausdintuvui ar serveriui gali būti skirtingi kodai ir skirtingas traktavimas. Ne visada reikia idealiai žinoti kiekvieną kodą pačiam, bet sąraše turi būti pakankamai informacijos, kad brokeris galėtų dirbti. Jeigu sąraše rašoma „įranga“, niekas normaliai nepasistūmės. Aš mačiau atvejų, kai dėl netikslių kodų krovinys laukė papildomo patikslinimo. Nieko baisaus, tik laikas ėjo, o žmonės nervinosi.
Kaina labai priklauso nuo tūrio ir paslaugų. Mažesniam biurui vienam reisu gali užtekti nuo 1 500 iki 3 000 eurų transportui, jeigu krovinys nedidelis. Didesniam biurui, kur reikia pakavimo, iškrovimo, montavimo, draudimo, dokumentų pagalbos, kaina gali būti 5 000–12 000 eurų ar daugiau. Jei krovinys didelis ir reikia kelių reisų, skaičiuokite dar atsargiau. Pigiausias pasiūlymas ne visada yra geriausias, ypač kai jame nėra aiškiai įrašyta, kas įeina, o kas ne. Aš mėgstu matyti sąmatą be gražių žodžių.
Geriausias būdas – viską fiksuoti raštu. Tūris, svoris, pakavimo medžiagos, krovimo laikas, iškrovimo langas, draudimas, muitinės tvarkymas, laukimo mokestis, montavimas, sandėliavimas. Jeigu kažko nėra sąmatoje, nenusiraminkite fraze „ai, tikrai bus“. Pervežimuose „tikrai“ kartais reiškia „mes pamiršome“. Dar vienas patarimas: nepildykite sunkvežimio asmeninėmis darbuotojų dėžėmis be sąrašo. Jos greitai tampa problema, ypač kai kas nors pamiršta etiketę.
Ne visada, bet rizika didesnė, kai kaina per graži. Realybėje transportas, vairuotojas, kuras, kelto arba tunelio kaštai, draudimas, administravimas ir laikas kainuoja. Jeigu kas nors siūlo biurą perkelti į Londoną už neaiškiai mažą sumą, reikia klausti: ar įskaičiuotas iškrovimas, ar įskaičiuoti dokumentai, ar yra draudimas, kas mokės už laukimą, kas spręs muitinę. Aš esu matęs gerų mažų vežėjų, tikrai. Bet esu matęs ir tokių, kurie dingsta, kai prasideda problemos.
Prašykite detalizuoti. Normalu klausti: kiek kainuoja krovinys iki fūros, kiek kainuoja dokumentai, ar yra draudimas, ar yra iškrovimas, ar montavimas, ar laukimo laikas, ar sandėliavimas. Jeigu įmonė vengia atsakyti arba sako „paskui susitarsim“, aš būčiau atsargesnis. Tarptautiniame pervežime „paskui“ dažnai reiškia papildomą sąskaitą. Gera praktika – turėti vieną dokumentą, kuriame matosi visos sąlygos. Ne 40 žinučių, ne burniniai pažadai.
Verta, tik ne taip, kad nupjautumėte viską, kas saugu. Galite derėtis dėl datos, konsolidavimo, pakavimo medžiagų kiekio, montavimo apimties, iškrovimo pagalbos, mokėjimo sąlygų. Bet jeigu išbraukiate draudimą, dokumentų tikrinimą ar normalų iškrovimo laiką, tai ne sutaupymas, o rizikos perkėlimas sau. Kartais geriau mokėti 300 eurų daugiau ir turėti aiškų planą, nei taupyti ir paskui laukti sandėlyje. Beje, kaina Anglijoje dažnai auga penktadieniais ir mėnesio pabaigoje, kai visi nori spėti į naują biurą.
Pradėkite nuo darbuotojų skaičiaus ir dokumentų kiekio. Vienam darbuotojui paprastai reikia 3–6 dėžių, priklausomai nuo to, kiek jis kaupia popierių. Monitorei, klaviatūrai, telefonui, laidams, asmeniniams daiktams reikia atskiro žymėjimo. Archyvui reikia stipresnių dėžių, ne tokių, kurios subyra per pusę kelio. Aš visada prašau numeruoti dėžes ir turėti master listą. Be sąrašo perkraustymas tampa kaip žaidimas „surask skirtumą“, tik nervai brangesni.
Dažniausiai taip, ypač jei baldai dideli. Stalai, spintos, konferencijų stalai, kai kurios kėdės turi būti išardomi arba bent tinkamai paruošti, kad nesusibraižytų ir tilptų. Svarbu saugoti varžtus, kampus, lentynas ir instrukcijas. Maža dėžutė su varžtais, priklijuota prie baldo, kartais išgelbsti visą dieną. O kai ji pradingsta, prasideda tas gražus šokis: ieškok, derink, keik… atleiskite, nervinkis. Geriau turėti atsarginių maišelių ir žymeklius.
Galima, bet aš rekomenduoju atskirą planą. Kompiuteriai, serveriai, NAS įranga, maršrutizatoriai, monitoriai ir telefonai yra jautresni nei kėdės. Reikia apsaugos nuo drėgmės, smūgių, statinės elektros, per didelio svorio ant viršaus. Serverius dažniausiai vežame specialiai paruoštus, kartais su papildomu draudimu. Jei įmonė turi IT žmogų, jis turi patikrinti, kas išsijungia, kas išardoma, kas vežama atskirai. Vairuotojas nėra sistemos administratorius, nors kartais labai norėtų būti.
Archyvą reikia rūšiuoti dar prieš perkraustymą. Į Angliją neverta vežti popierių, kurių niekas nenaudos. Jeigu dokumentai svarbūs, juos reikia dėžėse sunumeruoti, sudėti pagal skyrius, uždengti nuo drėgmės ir perduoti atsakingam asmeniui. Konfidencialūs dokumentai negali keliauti kaip „kažkokios dėžės“. Geriau turėti perdavimo aktą. Esu matęs biurų, kur archyvas susimaišydavo taip, kad vėliau ieškodavo vienos sąskaitos kaip adatos šieno kupetoj. Ir dažniausiai jos reikia pirmą darbo dieną.
Naujos dėžės kainuoja, bet jos mažina riziką. Senos dėžės gali būti purvina, suminkštėjusios, drėgnos ar be dugno. Jeigu vežate dokumentus, techniką ar brangesnius daiktus, aš rinkčiausi tvirtas, vienodo dydžio dėžes. Galima naudoti senas, jei jos tikrai geros būklės. Bet ne tas, kurios kvepia sandėliu ir turi lipnią juostą iš 2017 metų. Maža klaida, bet svarbi: dėžės turi būti užklijuotos normalia pakavimo juosta, ne „na, laikysis“. Kelias į Angliją nėra trumpas pasivaikščiojimas.
Mažam biurui gali užtekti furgono arba mažesnės dėžinės mašinos. Vidutiniam biurui dažniausiai reikia 18–24 tonų sunkvežimio su liftu arba rankiniu iškrovimu, priklausomai nuo krovinių. Dideliam biurui reikia kelių reisų arba didesnio plano su konsolidavimu. Jei biure yra daug baldų, tūris svarbesnis už svorį. Tai dažnai pamirštama. Vienas klientas sakė: „Bet čia lengva“, o paskui paaiškėjo, kad užima visą fūrą. Lengva nebūtinai reiškia mažai vietos.
Jeigu viskas suplanuota gerai, transportas gali pasiekti Angliją per kelias dienas, bet realus laikas priklauso nuo kelto arba tunelio eismo, muitinės, vairuotojų grafikų ir iškrovimo lango. Dažnai kalbame apie 4–10 dienų nuo pakrovimo iki pristatymo, jei nėra didelių trikdžių. Per šventes, blogą orą ar uostų spūstis gali užtrukti ilgiau. Aš visada palieku rezervą, ypač jeigu Anglijoje jau dirba naujas biuras. „Atvyks rytoj“ kartais reiškia „atvyks po dviejų dienų, bet mes labai stengiamės“.
Taip, tai vadinama konsolidavimu, ir tai gali padėti sumažinti kainą. Bet reikia suprasti, kad tada maršrutas darosi sudėtingesnis: pakrovimai, iškrovimai, sandėliai, eilės, dokumentai. Mažam biurui tai dažnai geras variantas. Dideliam biurui, kuriam reikia konkretaus laiko, kartais geriau skirtas transportas. Konsolidacija taupo pinigus, bet ne visada laiką. Čia kaip su autobusu: pigiau nei taksi, bet nevažiuos tiesiai į tavo duris, jei kitiems reikia išlipti.
Tada reikia sandėliavimo plano. Ne „kažkur padėsime“, o konkretaus sandėlio adresas, kaina už dieną ar savaitę, iškrovimo sąlygos, prieiga, draudimas. Sandėliavimas greitai tampa brangus, ypač kai krovinys užima daug vietos ir reikia jį saugoti. Geriau Anglijoje turėti bent dalį erdvės paruoštą: priėmimo zona, krovimo rampa, leidimas sunkvežimiui, atsakingas žmogus. Jeigu jų nėra, sunkvežimis gali laukti, o laukimas dažniausiai kainuoja.
Dažnai taip. Londone, Birmingame, Mančesteryje, Bristolio centre ar kituose tankiuose rajonuose sunkvežimiui stovėti šalia pastato gali būti neįmanoma be leidimo. Leidimai kartais užsakomi prieš kelias dienas ar savaites. Jei jų nėra, vairuotojas gali gauti baudą arba negalės iškrauti ten, kur reikia. Tai viena tų detalių, kurią žmonės pamiršta, nes galvoja apie dėžes, ne apie gatvę. O gatvė Anglijoje kartais sugadina visą planą.
Techniškai ne visada privalomas, bet praktiškai be jo aš nekeliuočiau rimto biuro krovinio. Draudimas turi apimti pakrovimą, transportavimą, iškrovimą ir laikiną saugojimą, jei toks yra. Reikia žinoti, kas draudžiama: baldai, technika, dokumentai, asmeniniai daiktai, montavimo darbai. Dokumentų vertę sunku įrodyti, todėl čia reikia aiškumo. Jeigu įmonė sako „viskas bus gerai“, paprašykite sąlygų raštu. Gera nuotaika nėra draudimo polisas.
Turi atsakyti tas, kas vykdė pakrovimą pagal sutartį. Jeigu pakrovė pervežėjas, jo atsakomybė turi būti aiški. Jeigu pakrovė kliento darbuotojai, tada viskas gali pasisukti kitaip. Todėl prieš pakrovimą reikia nusistatyti, kas ką daro. Vairuotojas turi patikrinti krovinį, bet jis negali žinoti, kuris monitorius buvo jau įbrėžtas. Geriausia – nuotraukos prieš pakrovimą, inventorizacija ir perdavimo aktas. Tai ne paranoja, tai darbo tvarka.
Kartais ne. Jeigu baldai seni, jų draudiminė vertė turėtų būti reali, ne sentimentali. Draudimas nėra būdas susigrąžinti pinigų už daiktą, kurį pirkote prieš 8 metus, nebent jis iš tiesų turi tokią vertę. Bet jei baldai brangūs, ergonomiški, specialiai užsakyti, tada verta fiksuoti vertę ir būklę. Draudimo įmoka gali būti nedidelė, palyginti su nuostoliu. Svarbiausia – nenurodyti absurdiškų sumų vien tam, kad „ramiau“. Brokeris vistiek paprašys pagrįsti.
Pirmiausia tikrinti numeraciją, pakrovimo sąrašą, iškrovimo aktą ir nuotraukas. Geros įmonės turi sistemą, blogos turi „va ten kažkur buvo“. Jeigu dėžė pažymėta „IT-04“, ji turi būti IT skyriaus dėžė, o ne „mystery box“. Realybėje pasitaiko, kad dėžė lieka sandėlyje, įkrenta į kitą reisą arba yra iškrauta ne ten. Todėl master list yra labai svarbus. Ir dar – nedėkite svarbiausių dokumentų į paskutinę dėžę be žymos.
Aš to nedaryčiau. Pinigai, brangakmeniai, labai vertingi meniniai daiktai, kai kurie saugumo elementai turėtų keliauti atskiru planu. Standartinis biuro perkraustymas nėra šarvuotas transportas. Net jei krovinys apdraustas, gali būti išimčių arba reikės specialaus vertinimo. Be to, kyla vidaus saugumo klausimas: kas žino, kas yra dėžėje? Jeigu būtina vežti kažką vertingo, reikia specialaus pakavimo, specialios atsakomybės ir aiškios grandinės. Kitaip geriau ne.
Darbuotojams reikia paprastos instrukcijos: kada pakuotis, kiek dėžių gaus, kaip jas pažymėti, ko negalima vežti, kur bus asmeniniai daiktai, kas atsakingas už IT įrangą. Jei biuras tarptautinis, informacija turi būti aiški ir anglų kalba, ir lietuvių kalba. Nereikia siųsti 12 ilgų laiškų. Geriau vienas trumpas sąrašas ir atsakingas žmogus. Žmonės dažniausiai daro chaosą ne iš piktybės, o todėl, kad niekas nepaaiškino.
Turi būti žmogus su raktais, leidimu patekti į pastatą, žinią apie liftą, rampą, parkavimo vietą ir iškrovimo zoną. Reikia žinoti, kurios dėžės važiuoja į kurį kambarį. Jei naujame biure dar nėra interneto, elektros arba baldai nesumontuoti, pirmoji diena gali virsti košmaru. Skamba akivaizdu, bet taip nutinka. Vienas biuras Mančesteryje atvyko „viską sutvarkysim vietoj“, o paskui pusę dienos ieškojo, kas turi raktus. Pusė dienos – tai žmonių laikas.
Jeigu jums reikia, kad stalai, kėdės, spintos, ekranai ir lentynos būtų sumontuoti iki darbo pradžios, tai turi būti įskaičiuota arba aiškiai atskira paslauga. Vairuotojas gali iškrauti, bet montuoti baldus, jungti kompiuterius ir tvarkyti kabelius – jau kita istorija. Kai kurie klientai mano, kad „perkėlimas“ reiškia „viskas stovės kaip reikia“. Ne visada. Todėl klausimas apie montavimą turi būti užduotas anksti, ne tada, kai fūra jau stovi prie durų.
Geriausia perkrauti savaitgalį arba po darbo, bet tai gali kainuoti daugiau. Jeigu negalima sustabdyti darbo, reikia daryti etapais: pirmiausia archyvas, mažiau naudojama įranga, tada dalis darbuotojų, vėliau IT ir vadovybė. Reikia laikino darbo plano Anglijoje: kas dirba nuotoliniu būdu, kas laukia, kur yra dėžės, kas turi prioritetą. Be plano žmonės pradės nešti baldus patys, o tada prasidės chaosas. Patikėkite, mačiau.
Sąrašai, atsakingi žmonės, realūs terminai ir šiek tiek kantrybės. Negalima tikėtis, kad viskas vyks kaip pagal filmą. Kažkas vėluos, kažkas neatsidarys, kažkas pamirš etiketę. Geras perkraustymas yra ne tas, kur nieko neįvyksta, o tas, kur problemos išsprendžiamos be didelių pinigų. Aš visada rekomenduoju turėti vieną asmenį iš kliento pusės, kuris gali greitai priimti sprendimus. Jei kiekvieną smulkmeną reikia derinti su vadovu, kuris skrenda į susitikimą, procesas stringa.
Kaip perkraustyti biurą į Angliją be papildomų išlaidų? Realiai – tik labai gerai pasiruošus. Reikia žinoti krovinį, sutvarkyti dokumentus, suprasti muitinės taisykles po „Brexit“, pasirinkti tinkamą transportą, nepamiršti draudimo ir aiškiai įvardinti, kas įeina į kainą. Sutaupymas atsiranda ne iš to, kad renkatės pigiausią pasiūlymą, o iš to, kad išvengiate klaidų: sandėliavimo, laukimo, pakartotinių pristatymų ir netikėtų mokesčių. Biuro perkraustymas į Angliją be papildomų išlaidų yra įmanomas kaip tikslas, bet jį reikia valdyti nuo pirmos dėžės.