Kaip perkraustyti baldai į Angliją saugiai? Patirties pilnas vadovas be nieko nepadengimo

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir jei manęs klaustum, ar tobulai perkraustyti baldai į Angliją saugiai įmanoma be streso, garsiau nusijuokčiau. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tiesiog užsako mašiną, viskas patenka į ją ir atsiranda Londono priestyje. Deja, realybė yra daug „rausvesnė“. Tarp Lietuvos ir JK yra daugiau nei tūkstantis kilometrų, jūra, muitinės ir, žinoma, pačių vairuotojų nuotaikos. Todėl, kai svarstote, kaip perkraustyti baldus į Angliją saugiai, reikia ne tik tikėtis geriausio, bet ir ruoštis blogiausiam, ypač jei pasitikite pirmu randam „Facebook“ skelbimu.

Štai jums tas realus pasaulis. Čia nėra apie tai, kaip įkelti dvidešimt dėžių į idealų konteinerį, o tai, kaip išvengti to, kad jūsų sofos rankena nulūžtų ties Kaliningardu arba kad muitinėje imtų klausinėti, kodėl senelių antikvarinė spinta buvo panašu į švendubrį. Sako, kad saugumas prasideda nuo pakavimo, bet aš sakiau – jis prasideda nuo protingo pasirinkimo ir realumo vertinimo. Juk nėra nieko blogiau, nei kilti į mašiną ryte ir suprasti, kad duonos nėra. (Nors duona čia ne svarbiausia, svarbiau tą pakuolį pririšti).

Dokumentai, muitinės ir tas prakeiktas Brexit

Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius už senus daiktus?

Tai vienas dažniausių klausimų. Jei gabenate naudotus asmeninius daiktus, į kuriuos turite dokumentus (pirkimo sąskaitas, nors jau senai neišliko), dažniausiai mokesčių nėra. JK muitinė leidžia atvežti Transfer of Residence (ToR) bazei priklausančius daiktus be PVM, jei gyvenote ne JK mažiau 12 mėnesių ir ketinate gyventi ten daugiau nei 2 metus. Bet, jei atvežite naują „IKEA“ spintą su etiketėmis, gali būti, jog teks susimokėti. Todėl tepersidėkite tas popierius kur giliau. (Aš asmeniškai kartą praradęs ToR numerį beveik sukėliau kaukolę, tai dabar visada primenu).

Ką daryti, jei praradau Pirkimo-skyrimo sutartį (Contract of Carriage)?

Nebūna taip, kad viskas lyg taisyklingose knygose. Vakar vienas klientas skambino ir sako: „Vyras, aš tą lapą praradau“. Na, logistikos pasaulyje be to labai sunku. CMR konvencija reglamentuoja viską, bet jei neturite jokio dokumento, įrodančio, kad krovinys jūsų, įmonė gali atsisakyti atiduoti daiktus. Drąsiai prašykite vadybininko išsiųsti kopiją el. paštu. Geriau pasidirbti daugiau šlamšto savo kompiuteryje negu vėliau ieškoti advokato Londono priestyje.

Ar reikia specialios leidimų ar licencijų?

Paprastam baldų pervežimui nereikia jokių ypatingų licencijos, išskyrus jei gabenate pavojingas medžiagas ar alkoholį. Tiesa, vairuotojas turi turėti teisingas licencijas (talonai), o įmonė – transporto licenciją. Bet jei klausiate apie savo daiktus, tai jums paprastai užtenka asmens dokumento. Tiesa, jei pervežate biuro baldus į Angliją, tai gali reikėti sąskaitos-faktūros, kad muitinėje nebūtų klausimų, kodėl gabenate 20 kompiuterių.

Kas tas TIR dokumentas ir ar jums reikalingas?

TIR – tai tarptautinės vežimo sistema. Tai kaip pasas prekėms, leidžiantis lengviau pravažiuoti sienas be ilgos tikrinimo procedūros. Dauguma įmonių, kurios reguliariai veža krovinius į Angliją, naudoja TIR knygeles. Paprastam klientui tai ne rūpės, tai vairuotojo ir įmonės galvos skausmas. Jums užtenak žinoti, kad mašina su TIR turėtų pravažiuoti greičiau, bet, žinoma, ne už visada.

Kaip Brexit pakeitė dokumentų tvarką?

Oho, čia yra didžiausias naktmaris. Anksčiau buvo lengva – važinėjome kaip savo kiemą. Dabar reikia išrašyti eksporto deklaraciją iš Lietuvos ir importo deklaraciją į Angliją. Tai užtrunka. Būna, kad deklarantas užmigsta o naktį, o vairuotojas laukia sienoj. Kadangi dirbu šitoje srityje tiek metų, galiu pasakyti – pasiruoškite, kad tą dokumentų chaosą išspręs pervežėjas, bet jei jūsų duomenys neteisingi, sustojite.

Ar reikia asmens dokumento (dokumentų) pakraunimo metu?

Ne visada, bet dažnai vairuotojas užsirašo jūsų ID numerį į savo užrašų knygelę. Jei krovinys eina į sandėlį, jie gali prašyti jūsų asmens kodą ar paso numerio muitinės deklaracijai. Geriau jį turėti po ranka, kad nebūtų situacijos, kur vairuotojas šaukia „kas čia per daiktas?“.

Ar turiu pats eiti į muitinę (Customs)?

Nelabai. Tą darba atlieka vadybininkai ir muitinės tarpininkai (brokers). Jūsų darbas yra duoti jiems teisingą inventorių. Tikrai nerekomenduoju važiuoti prie sienos su šnipkšnėmis klausti „kaip čia yra“. Lietuviškai muitininkai nebepakelia nuo tolaus humoro, o anglai irgi.

Pakavimas ir paruošimas – ne taip paprasta kaip atrodo

Ar reikia išardyti visus baldus ar dalimis?

Labiausiai rekomenduoju išardyti tai, kas išardoma. Spintų dureles, stalviršius, kojas. Ne tik kad taip telpa daugiau, bet ir sumažėja rizika, kad kažkas nulūš. Buvau situacijoje, kur klientas nesutiko išardyti didelės sieninės spintos, sakė „prikišime“. Rezultate – spinta ėjo į duris pusiau, o kraštas nulūžo dar prieš išvažiavimą iš Vilniaus. Taigi, jei klausiate, kaip perkraustyti baldus į Angliją saugiai – išardykite viską, kas juda.

Kuo geriau apvynioti baldus – burbuluota plėvele ar storais popieriais?

Burbulą (burbulą) naudoja visi, bet jis, tiesą sakant, gali palikti pėdsakus, jei daiktas stovi saulėkartoje arba yra per daug įspaustas. Storas popierius (papierius) yra saugesnis, brangesnis, bet apsaugo nuo įbrėžimų. Geriausia – derinys. Pirmiausia storas popierius, o viršui burbulas, kad neslystų. (Galvoju, ar toks pavadinimas „storus popierius“ išvis egzistuoja, bet supratot, ką turiu galvoje).

Ar verta pirkti dėžes iš pašto ar rasti parduotuvėse?

Nenormalu būtų pirkti tą pačią kainą kaip ir tą perkraustymo paslaugą. Geriausia nuvažiuoti prie „Maximos“ ar „Iki“ vakare ir paklausti vadybininkės, ar turi dėžių. Jos dažnai išmeta jas nemokamai. Tiesiog reikia tuos dangčius padaryti, kad neišsiritų. Vienas mano pažįstamas taip susirinko visą virtuvę į bananų dėžes – buvo juokinga, bet veikė.

Kaip uždaryti dėžę, kad ji neištirtų?

Naudokite „pac-man“ tipo lipduką (juosta). Tą, kuris užsikabina. Paprasta juosta („skotč“) atšoka, kai mašina užeina į duobę. O Anglijoje keliai vietomis... nu geriau nekalbėti. Ypatingai dėmesį skirkite sunkioms dėžėms su knygom – tereikia tris juostas aplinkui, o ne vieną viršui.

Ką daryti su skystais daiktais (pvz., aliejus, chemija)?

Nė nebandykite jų dėti į dėžes su drabužiais. Vieną kartą vairuotojas man nuplovė visą krovinį, nes klientai uždėjo butelį su plovikliu ant viršaus. Viskas persisunkė. Visus skysčius reikia įdėti į atskiras dėžutes, uždaryti hermetiškai, o geriausia – vežti su savimi automobiliu, jei važiuojate patys.

Ar reikia pažymėti kiekvieną dėžę?

Absoliučiai taip. Parašykite „Virtuvė“, „Miegamasis“, ar kas ten yra. Taip pat pridėkite numerį, pvz., „1 iš 15“. Pasirodo, kai atkeliauja į Londoną, ir vairuotojas klausto „kur ta dėžė su pūslėmis?“, o jūs nežinote, kur ji dingo. Be to, jei dingsta, žinosite, ką ieškoti (tikiuosi, kad nedingsta).

Kaip supakuoti lėlę ar labai brangius daiktus?

Tai nebe baldai, bet... Geriausia juos įdėti į tą jūsų automobilį. Jei ne, imkite didelę dėžę, užpilkite daugiau burbulo, tarpus tarp sienų užpilkite drabužių. Niekada nepalikite tuščių tarpų. Jei girdite kažką barškiant mašinoje – tai blogas ženklas.

Rinkimės pervežėją (ir kaip išvengti sukčių)

Kaip atpažinti blogą pervežimo įmonę (bad company)?

Pirmiausia, jei kaina per maža – bėkite. Jei jie nekalba apie sutartis, neatsiunčia CMR kopijos, jei jie tik naudoja „Gmail“ adresą... tai raudona vėliava. Dirbu srityje ir matau, kaip kas antras „pilotas“ nusipirka furgoną ir skelbia, kad veža į Angliją už penkis šimtus eurų. Tada dingsta su kroviniumi.

Ar reikalingas apžiūrėjimas prieš perkraustymą (survey)?

Jeigu turite daug daiktų (pvz., visą namą), taip. Įmonės turi atvažiuoti ir pamatyti, kiek vietos užims tas jūsų pianinas. Be to, jei skambinate ir klausiate „kiek kainuoja perkraustyti baldus į Angliją saugiai?“, ir jie atsako be išmatavimų – tai atsakymas bus netikslus. (Aš asmeniškai vieną kartą taip nuklydau su apimtimi, teko vairuotojui daryti antrą reisą nemokamai, kad išgelbėčiau reputaciją).

Kas tai yra dalinė krovinio (part load) transportas?

Tai kai jūsų daiktai važiuoja vienoje mašinos dalyje su kitų žmonių daiktais. Tai pigiau, bet ilgiau. Vairuotojas turi sustoti prie 5-10 adresų. Jei skubate – nenaudokite to. Jei norite sutaupyti – taip. Bet tikrinkite, ar jūsų daiktai nebus laikami atviroje aikštelėje savaitę.

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta pavėluotai?

Tai įvyksta. Susiduria su eismą, sienoj, su techinės gedimais. Jei jums pasakė 8:00, o jis atvyksta 14:00, geriau turėkite nuspėjimą. Nedarykite scenų, tik klauskite, kada jis bus. Kartais problema yra ne jis, o tas muitinės sistemos lėtumas. Nors vėlavimas yra vėlavimas.

Kodėl kaina svyruoja, kai jau kalbėjome?

Kuras. Jis nebe tas koks buvo prieš metus. Taip pat ir britų svaras keičiasi. Be to, jei pamenat, klausote apie papildomą ašį (pvz., motociklą), o to neįrašėte – kaina pasikeis. Visada geriau užsirašyti visus „briedus“ į sutartį iš karto.

Ar galima pasitikėti įmonėmis be svetainės?

Sunku. Šiandien be „Facebook“ puslapio netgi vaikas turi, nekalbant apie įmonę. Jei jie turi tik „WhatsApp“ numerį ir vadinasi „Vairuotojas Algirdas“, rizikuosite. Tikrai, yra gerų vairuotojų, bet be jokios atsakomybės (jei jūs neįrašėte sutarties) jūsų baldai gali tiesiog „nusišipti“.

Kas daryti, jei mašina sugedo kelyje?

Tai blogiausias scenarijus. Gerios įmonės turi draudimą (asmens ir krovinių) bei rezervines mašinas. Blogos – palinks jūsų daiktus prie kelkraščio Lenkijoje. Būtinai klauskite, kas atveja techninio gedimo. (Nebūkite naivi, kiekvienas furgonas gaišta, bet ne kiekvienas žino, kas daryti toliau).

Kelionės metu ir atvykimas į Angliją

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus į Londoną?

Įprastai 2-3 dienos, jei tai tiesioginis reisas. Bet su muitinėmis gali užtrukti ir 5-7 dienas. Jei promise „rytoj bus“, tai jūsų apgaudinėja. Anglija po Brexit tapo kaip trečias pasaulis šiuo požiūriu – eilės didžiulės. Ypač „Dover“ uoste.

Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus?

Priklauso nuo paslaugos. Jei pasirinkote „vairuotojo darbas“ tik, jis tik važiuoja. Jei „perkraustymas“ – turėtų padėti. Tačiau dažnai Anglijoje dirba vietiniai krautojai, kurie tikrai nemoka lietuviškai. Turite būti pasiruošę rodyti ranka kur dėti. (Kartą matau, kaip vienas krautojas bandė įdėti šaldytuvą ant viršaus – teko įsikišti).

Kas nutinka, jei nieko namie nėra (pavyzdžiui, dar nebaigtas statyti namas)?

Tarkime, jūsų namas dar statomas, o baldai jau važiuoja. Įmonės gali atsisakyti pristatyti, jei nėra kur įvežti. Reikia organizuoti sandėliavimą (už papildomą mokestį). Arba tiesiog palikti mašiną prie jūsų kiemo, jei leidžia vietos taisyklės.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje naktį?

Jei mašina stovi saugomoje aikštelėje, tai taip. Bet jei prieš „McDonalds“ – ne. Reikalaukite, kad vairuotojas užrakintą mašiną ir įjungtų signalizaciją. Didelės dalies vagystės įvyksta ne Lietuvoje, o Vokietijoje ar Belgijoje, kai vairuotojai eina pramiegauti. (Noriu pasakyti, kad Belgai labai drąsūs, bet geriau tylėti).

Kaip elgtis, jei atvykęs randau sulūžusį daiktą?

Nedelsiant darykite nuotraukas. Nedelsiant! Parašykite pažeidimų aktą tiesiog vietoje. Jei pasirašysite, kad viskas tvarkoje, o vėliau pradėsite šauktis – nieko negausite. Draudimas nebegalios išmokėti kompensacijos. Ypač atidžiai patikrinkite baldų kampus.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma įmonių neleidžia dėl draudimo ir saugumo. Vairuotojas turi ilsėtis, o ne kalbėtis su keleiviu. Be to, jūsų kelionės draudimas gali nedengti tokių atvejų. Geriau nusipirkti bilietą lėktuvu ar traukiniu. Tikrai, vaikams tai atrodo nuotykių, bet profesionalams tai tik galvos skausmas.

Ar reikia girdėti apie „Low Emission Zones“ Anglijoje?

Taip, dauguma Londono rajonų reikalauja, kad mašina atitiktų standartus (ULEZ). Jei vairuotojas važiuoja sena „rachą“, jis gaus baudą, kurią galiausiai užkaskite jūs. Užtikrinkite, kad įmonė naudoja „Euro 6“ ar naujesnes mašinas.

Pinigai ir apmokėjimai – kiek tikrai kainuoja?

Ar verta pirkti visišką draudimą?

Kolkas nepasigailėjote. Kainos svyruoja, bet 2-3% nuo krovinių vertės yra maža kaina už ramybę. Vakar girdėjau, kad vienas klientas nusipirko draudimą ir po to jausdavosi taip taisyklingai. Geriau turėti ir nereikti, negu reikti ir neturėti.

Kokia vidutinė kaina už kubinį metrą (m3)?

Tai labai plačia. Jei turite 10 m3, tai gali būti ir 400, ir 600 eurų. Jei 20 m3 – jau 800-1000. Viskas priklauso nuo to, ar tai dalinis krovinys, ar pilna mašina. Kainos šiuo metu pakilo apie 20% dėl kuro. Negalima pasakyti tiksliai be apžiūrėjimo.

Ar galima pasiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Ypač jei nėra skubos. Jei galite laukti, kol jims surinks kitą klientą tame pačiame rajone, gali gauti nuolaidą. Bet nebūkite per daug „gudrus“, jie gali tiesiog atsisakyti. Logistikoje maržos nėra milžiniškos.

Kokia privaloma sąskaitos-faktūros (invoice) struktūra?

Sąskaitoje turi būti nurodyta: kas, ką, kur ir kada veža. Be to, turi būti PVM mokėtojo kodas. Jei jo nėra – tai kažkoks pavienis vežėjas („šipulis“), su kuriuo turėtumėt būti atsargūs. Tai svarbu ir jums, jei reikia pateikti įmonės ar savo apskaitai (jei esai individuali veikla).

Ar galiu sumokėti atvykus (cash)?

Daugelis įmonių dabar vengia grynųjų, ypač didelius kiekius. Anglijoje mokesčiai už pinigus griežti. Geriau pervesti į saskaita. (Aš vieną kartą gaviau 2000 svarų grynaisis ir jausdavęs kaip narkotikų prekeivis, per kelią į banką).

Ar grąžina pinigus, jei atšaukiate?

Priklauso nuo laiko. Jei atšaukiate prieš dieną, gali būti bauda, nes jie jau atsisako kitų užsakymų. Jei prieš savaitę – dažnai grąžina viską. Viskas turi būti parašyta sutartyje. Neklauskite „ar galima atšaukti be baudos?“, jei sutartyje parašyta, kad negalima.

Ar yra slapti mokesčiai (hidden costs)?

Gali būti. Pavyzdžiui, „laukimo mokestis“ (jei vairuotojas laukia ilgiau nei valandą), mokestis už sunkias krepšis (jei nėra lifto), mokestis už įvežimą į centrą (Congestion Charge). Visada klauskite „ar ką nors papildomai reikės mokėti“.

Kokia yra depozito (deposit) praktika?

Įprasta imti 20-30% avansą. Tai užtikrina, kad jūs neatsisakysite paskutinę minutę. Jei jie prašo 100% iš karto – bėkite. Niekada nemokate pilnai, kol dar nebaigta.

Išvada

Taigi, kaip perkraustyti baldus į Angliją saugiai ir neišprotėti? Viskas sumažėja iki dviejų dalykų: pasirinkite patikimą žmones ir kruopščiai užpilkite. Naudotų daiktų pervežimas nėra rocket science, bet jis reikalauja kantrybės, ypač dabar, kai pasienio kontrolės yra griežtesnė nei kada nors. Neraudykite ant vairuotojų, jie taip pat nori grįžti namo. Svarbiausia – viską užsirašykite. (Turbūt jau užknisa tas mano nuolatinis „uzsirasykite“, bet tikrai išmokau iš savo klaidų). Gerai pasiruoštas perkraustymas į JK gali būti net ramus, jei neleisdum emocijams užgniaužti proto. Sekmės kelyje, ir vokiame tuos savo baldus saulėtoje Londone!