Kaip perkelti asmeninius daiktus iš Anglijos greitai ir be nereikalingų rūpesčių?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – po „Breksito“ visas tas procesas pasidarė kur kas painful, nei buvo anksčiau. Nors logistika turi būti sklandi, realybėje dažnai tenka spręsti problemas, apie kurias klientas net nenusimano, kol vairuotojas nestovi pasienio punkte su raudonu veidu. Kyla klausimas, kaip perkelti asmeninius daiktus iš Anglijos greitai, kai visi tie reglamentai keičiasi kas antrą savaitę? Svarbiausia yra ne tiek greitis, kiek tinkamas dokumentų paruošimas, nors suprantu, kai žmogui reikia išvykti jau rytoj, jį nebebeatidomi kokie tarifo skaičiavimai. Dažnai žmonės galvoja, kad tai tik pakrauti ir nuvežti, bet yra daug smulmenų, kurios gali viską stabdyti. šiame straipsnyje (ups, šitą išbraukiau) bandžiau paprastai, be jokių profesionaliųjų terminų, paaiškinti, kaip tai veikia iš vidaus.

Bendrai apie tą skubą ir planavimą (ir kodėl visada skubama)

Ar tikrai įmanoma viską perkelti per 2-3 dienas?

Žiūrėk, teoriškai – taip, jei tu turi savo vairuotoją, jis būna tiesiai pas tavo durimis Anglijoje, o muitinėje nėra eilių. Bet praktiškai? Jeigu tu nori, kad kažkas atvyktų paimti daiktus iš Londono ar Birmingamo ryte ir tu juos gautum Vilniuje vakare, tai yra sci-fi. Greičiausiai užtruks mažiausiai 4-5 darbo dienas, tik tada, jei netyčia neužkliuvai už ką nors Doveriuje. Vieniems sekasi, kitiems vairuotojams gaišta valandas ties dokumentais, o tu žiūri į sekundinę rytoj. Taip, galima rasti „Ekspres“ variantus, bet jis kainuos kaip nupirkti pusę sunkvežimio.

O kiek iš tikrųjų užtrunka toks pervežimas?

Standartiškai, kai mes planuojame maršrutą Anglija-Lietuva, tai nuo tada, kai paduodi daiktus, iki pristatymo praeina apie 5-7 darbo dienas. Tai jei viskas vyksta su „Many-to-One“ sistema, kai mes surenkame kelis klientus. Jei renkasi pilna mašina (full truck), tada gali būti ir greičiau, bet vėlgi – viskas priklauso nuo to, kiek laiko užtrunks išduoti T1 dokumentą muitinėje. Kartais vairuotojai praneša, kad „stovi“, ir tai gali trukti ir 2 valandas, ir visą dieną. Tai geriau skaičiuok su atsargos laiku.

Ar verta skubėti su brangia pervežimo kompanija?

Mano atžvilgiu, ne visada. Brangia kompanija nereiškia, kad jie turi magišką raktą nuo angliškojo pasienio. Dažnai mokesčiai už „skubą“ yra tik marketingo triukas. Aš mačiau situacijų, kai žmonės mokėjo dvigubai, bet jų daiktai vis tiek buvo uždelsti dėl blogai užpildytų formų. Geriau rasti tam tikrą vidutinį lygį, kurie dirba su muitinės deklarantais kasdien. Jie žino, kur paspausti, kad judėtų greičiau, nei tie, kas tik siūlo „greitąjį“ variantą be pagrindo.

Kas daryti, jei jau skubu ir laiko nebėra?

Tuomet tau tik likimas rasti kasdieninio reiso vairuotoją, t.y. tą, kuris važinėja kasdien ir turi vietos. Yra tokių, kurie iš Londono važiuoja į Lietuvą beveik kas antrą dieną. Jei turi nedaiktų, pavyzdžiui, kelias dežutes, gali įsipakuoti į dalinį krovinių pervežimą (part load). Bet turi būti tikras, kad daiktai paruošti, kai jis atvažiuoja, nes vairuotojas negali laukti valandą, kol tu susirandi pakraustuvo (jei tik tai ne suderinta iš anksto).

Ar galiu pats važiuoti su vairuotoju?

Galima, bet šiais laikais tai retai kas daro. Anksčiau būdavo, kad žmogus sėdėdavo šalia, dabar dėl draudimų ir kitų reikalavimų tai ne taip paprasta. Be to, kelionė iš Anglijos ilga, su keltu ir pilnai pakrauta mašina – tai ne poilsinė kelionė. Geriau patikėti savo daiktus ir palaukti namuose. O jeigu jau labai norisi, turi derėti su brokeriu, kad jis užregistruotų keleivį dokumentuose, o tai papildomi galvos skausmai.

Kas su muitinės dalykais ir dokumentais (būkite atidūs)

Ar reikalingas T1 dokumentas pervežti daiktus?

Taip, be T1 arba eksporto deklaracijos dabar nebeišsiversi. Nuo 2021 metų Anglija yra trečioji šalis, tai viskas turi būti oficialiai užregistruota. Kai pervežame asmeninius daiktus, dažniausiai naudojame „Transfer of Residence“ (ToR) procedūrą, kai daiktus atvežant į Lietuvą nereikia mokėti PVM. Bet sugrupuoti krovinius muitinėje be šito popiero neįmanoma. Vairuotojas be to negali išvažiuoti iš Anglijos.

Kas tas ToR01 numeris ir kaip jį gauti?

Tai toks magiškas numeris iš HMRC (britų mokesčių tarnybos), kuris leidžia atvežti daiktus be mokesčių, jeigu gyvenai Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžti į Lietuvą gyventi ilgiau nei metams. Gauti jį nėra sunku – reikia užpildyti formą internete. Vienas mano klientas padarė klaidą ir užpildė dvi kartus, tai jam atėjo du skirtingi numeriai. Naudokime vieną, kitą išmesk. Tai procesas trunka dieną-dvi, reikia laiko.

Kas nutiks, jei ToR numerio nebus?

Tuomet mokėsi PVM (20 proc.) ir importo mokesčius už tą vertę, kurią nustatys muitinė. O ji gali būti... įdomiai nustatyta. Pavyzdžiui, jei atveži naudotą baldus, o neturi jokių apmokėjimo kvitų, jie gali įvertinti pagal katalogines kainas, kurios būna didelės. Taip prašyčiau neskubėti šito dalyko. Užsiregistruok iš anksto, nors mėnesį prieš išvykstant.

Ar reikia inventorizacinio sąrašo (packing list)?

Būtinai. Be jo nebus nei deklaracijos, nei T1. Sąrašas turi būti kuo detalesnis: „du dežes su drabužiais“ nėra pakanka. Rašyk „3 vyriškos striukės, 1 indaplovė Bosch (nurodyk modelį, jei žinai), 1 stalas“ ir t.t. Kaiščiau (kašaliojant?) taisyklė, kai vienas klientas parašė „baldai“, o pasienio pareigūnai jo klausinėjo: „kurie?“. Neprireik to streso. Rašyk viską aiškiai.

Ar galima pervežti transporto priemonę be mokesčių?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų. Jei automobilis tavyje buvo mažiau nei 6 mėnesius, gali tekti mokėti muytą ir PVM. Jei daugiau – turi galimybę atvežti be mokesčių pagal ToR01, bet vėlgi, reikia įrodymų (draudimo polisas, techninė apžiūra). O jeigu jau užsižąsė? O jeigu tik nupirkai prieš išvykdamas? Tuomet tikrai mokėsi. Ten tiksliai nežinau, kaip dabar elgiasi Lietuvos muitinė su seniais automobiliais, bet griežtai tikrina.

Kas daryti, jei turi draudžiamų daiktų?

Nenešk. Paprasta. Maistas (mėsa, sūris), alkoholis virš nustatytos normos (nors asmeniniams daiktams alkoholis dažnai nėra laikomas "asmeniniu daiktu", o preke), cigaretai, ginklai, aerozoliai. Vieną kartą vairuotojai pastebėjo, kad klientas bandė įsprausti dešreles į pačios dežės dugną. Pasibaigė tuo, kad visą kroviniją iškrautė ir tikrino valandas. Nenorėkite to patirti.

Kainos ir pinigai (nepasakyk, kad kas nežinojoi)

Nu kiek tas paslaugas kainuoja apytiksliai?

Klausimas „kiek kainuoja“ yra toks pat kaip „kiek kainuoja maistas“. Jei perveži tik kelias dežutes iš Londono, tai gali būti nuo 200–300 eurų. Jei pilną butą ar namą, su baldais, kaladėlėmis – tai kalbama apie tūkstančius. Pastaruoju metu kainos šoktelėjo dėl degalų ir Britanijos dokumentų pildymo. Už eksporto deklaraciją dabar reikia sumokėti apie 50–80 svarų. Prisidrauskit prie pagrindinės sumos.

Ar bus kokių nors paslėptų mokesčių?

Tie, kas dirba sąžiningai, visada pasakys iš anksto. Bet gali būti „laukiami“ mokesčiai. Pavyzdžiui, jei vairuotojas laukia tavęs ilgiau nei valandą dėl tavo kaltės, jis gali užpildyti laukimo lapelį. Taip pat, jei reikia naudoti liftą Londono centre (ten siaura gatvė), tai papildomai kainuoja. O dar gatvės leidimai (Congestion charge) – tai gana dažnai užmirštama detaelė.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Galima bandyti, jei turi lanksčius laikus. Jei saki: „man nereikia rytoj, paimkite po savaitės“, tada gali įeiti į „grupinį“ reisą ir pigiau išeiti. Bet jei skubi – moki standartinę kainą. Mes čia ne turguje parduodam bulves, kur reikia galvoti apie vairuotojo algą, degalus, keltus. Nemažai to išlaidų.

Kaip mokėti? Grynaisiais ar banku?

Grynaisiais mokėti dabar beveik nulis. Viskas per banko pervedimus arba sąskaitas-faktūras. Kartais, jei vairuotojui reikia pinigų kelyje (pvz., keltui ar mokėjimai už tiltą), jis gali paprašyti kliento sumokėti tiesiogiai jam, bet tai turi būti užfiksuota. Geriau viską padaryti oficialiai per įmonę.

Ar imamas užlopinas (avansas)?

Daugelis kompanijų dabar ima avansą, nes buvo atvejų, kai žmonės atiduoda daiktus, o vėliau išjungia telefonus. Avansas paprastai būna 30–50 proc. Likutį moki, kai daiktai atvyksta arba prieš išvežimą. Tai apsisauga ir tau, ir jiems. Kas sakė, kad verslas yra tik pasitikėjimas? Verslas yra ir dokumentai.

Pakavimas ir smulkmenos (kurių niekas nesako)

Ar turiu pats viską įrašyti į dežes?

Geriau taip ir daryk. Nors yra kompanijų, kurios siūlo pakavimo paslaugas „nuo A iki Z“, tai kainuoja brangiai. Jei nori sutaupyti, nusipirk dėžių, įrašyk daiktus pačią, o vairuotojas tik užkraus. Tik patikrink, kad dėžės nebyrėtų. Vienas klientas sudėjo knygas į plonas dežes, tai tiesiog iškrito, kai pakėlė.

Ką daryti su baldais? Ar juos reikia išmontuoti?

Jei balda didelė, pvz., spinta ar lovą, geriau išmontuoti. Taip sutaupysite vietos mašinoje (o ji brangi) ir sumažinsite sugadinimo riziką. Vairuotojas gali tai padaryti, bet jis ne meistras baldžius, jis gali tiesiog nuplėšti varžtą. Geriau pasirūpink šita pats arba pasamdyk vietinį meistrą Anglijoje.

Ar saugu duoti vertingus daiktus ( elektronika, juvelerika)?

Noriu pasakyti taip, bet... geriau nešiok viskas į vieną krepšį. Brangiausią daiktą (nešiojamąjį kompiuterį, dokumentus, pinigus) pasilik pas save. Krovininėse mašinose yra kažkas panašaus kaip juodoji dėžė, bet kas žino, kas bus mašinaje naktį? Yra buvę vagysčių, nors retai. Pasitikėk, bet patikrink.

Kas daryti su šunimi ar kate? Ar galima kartu?

Gyvūnai turi būti vežami atskirai, ne tarp krovinių. Tam yra specialios transporto kompanijos arba galima vežti lėktuvu. Negaliu įsivaizduoti, kaip šuo elgtųsi tarp sofos ir šaldytuvo skambant vairuotojui. Tai nelegalu ir blogai gyvūnui. Neskubėk šia tema, rask specialisto.

Ar galima pervežti vaikiškus kėdes, vežimėlius?

Žinoma, tai dažniausi daiktai. Jeigu vežimėlis suskleidžiamas – wonderful, jei ne – bandyk jį uždengti, nes nešiojant pro Anglijos lietų jis gali nusibraižyti. Vaikiškų daiktų pervežimas paprastai nekelia problemų muitinėje, nebent tu atvežinėti 100 kėdžių (tai jau verslas).

Kelio nuotykiai ir vairuotojai (tiesiogiai iš garso)

Ar vairuotojai moka lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, lenkai arba lietuviai kalbančys. Taigi susikalbėsite be problemų. Kartais gali atvažiuoti vietietis britas, jei turi vietinį subrangovą, bet to retai būna tiesioginiam pervežimui į Lietuvą. Bet net jei ir nekalba, krovinių pervežimo srityje rankos kalba labiau.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa kelyje?

Tai būna. Eilės M25 arba ties keltu Dover-Calais. Tada gavęs pranešimą: „stoviu 2 valandas“. Kas gali padaryti klientas? Nieko, tik laukti. Mes stengiamės sekti GPS, bet jei vairuotojas užmiega arba neteksta signalo, tai stresas. Tuomet tiesiog reikia kantrybės. Pas jus dar turi laiko.

Ar jie pristato tiesiai į butą?

Taip, jei įmanoma. Jei gyvenate 5 aukšte be lifto, o vairuotojas vienas – bus problema. Tuomet arba jis reikalauja pagalbininko (kas kainuoja), arba reikia nuleisti daiktus žemyn laiptais. Gerai iš anksto pasakykite apie lifto buvimą (ar jo nebuvimą) Anglijoje ir Lietuvoje.

O jei aš nebesugebėsiu susitarti su laiku?

Tuomet darome „drop-off“. Vairuotojas iškrauna daiktus į sandėlį Lietuvoje, o tu turi juos atsiimti pats. Tai papildomi rūpesčiai, bet kartai vienintelis išėjimas, jei negali laukti namie. Sandėliavimas paprastai pirmąsias savaites gali būti nemokamas, vėliau pinigai.

Kaip elgtis, jei kažkas buvo sugadinta kelyje?

Skubiai daryk nuotraukas kelyje, kai vairuotojas atidaro duris. Negalima laukti, kai jis išvažiuos, o tu pastebėsi sulaužytą koją. Parašyk pažeidimo aktą (convention note). Geriausia, kai tai daro vairuotojas kartu su tavimi. Draudimas padengs, jei viskas tvarkingai užfiksuota.

Ar vairuotojai gali paimti daiktus iš garažo?

Gali, jei garažas yra prieinamas ir turi pakankamai aukštą (standartinis vartų aukštis). Jei tai požeminis garaž su ribotu aukščiu, ten nenueis. Negaliu tiksliai pasakyti, koks tavo garažas aukštis, bet mūsų mašinos būna apie 2,8-3 metro aukščio. Pasimatuok prieš iškviečiant.

Kas daryti, jei Anglijoje lietus? Ar daiktai drėgsta?

Profesionalios kompanijos naudoja uždaras priekabas (tarpinės), todėl lietus netrukdo. Jei kas būna kraunama į atvirą platformą (pavėsinė), tai turi būti uždengta tarpu. Daiktai tada būna suvynioti į stretch plėvelę. Bet šaltukas gali patekti, jei mašina stovi be variklo žiemos naktį.

Ar veža dalinius krovininius (shared loads)?

Taip, tai labai populiari paslauga. Tu sumoki už tą vietą, kuri užima tavo daiktai (pavyzdžiui, 2 m3). Vairuotojas renka keletą klientų ir važiuoja ratu. Tai pigiau, bet ilgiau. Jeigu skubi, tai ne opcionas. O jeigu gali laukti savaite – puiku.

Ar reikia vairuotojui duoti arbatos/maisto?

Neprivaloma, bet labai vertinama. Anglijoje vairuotojai dažnai tiesiog užsuka į stoteles pailsėti. Jei jis padėti tau nunešti dėžę į 4 aukštą be lifto, gali pasiūlyti kavos ar suteikti gėrimo. Tai paprastas žmogiškas dalykas.

Kas nutinka, jei aš pakeičiu planą paskutinę minutę?

Blogai. Jei vairuotojas jau važiuoja pas tave, o tu saki „nebebe reikia“, gali tekti mokėti baudą už tuščią važiavimą (dead mileage). Anglijoje distancijos didelės, tiek kuro, tiek laiko. Geriau pranešk bent dieną prieš.

Išvados

Na, trumpai tariant – norint greitai ir saugiai perkelti asmeninius daiktus iš Anglijos, reikia ne tiek rasti greičiausią vairuotoją, kiek turėti tvarkus dokumentus. Jei ToR numeris ir inventorizacija paruošti, pusė darbo padaryta. Likęs pusė – tai tik pasitikėjimo ir kantrybės klausimas, nes keliai Anglijoje yra neprognozuojami. Neskubėk pačiam vairuoti (nepatariau), jei turi daug daiktų, geriau patikėk profesionalams, kurie tą maršrutą važinėja kas savaitę. Sėkmės persikraustant ir tikiuosi, jūsų daiktai atvyks greičiau, nei mano paskutinį pristatymą į Mančesterį (ten kažkodėl visada užstringa).