Kaip patikrinti perkraustymo paslaugų patikimumą į Angliją?

Sveiki, taigi vėl susirinkome kalbėti apie tą patį – kaip nenukrypti nuo kelio, kai renkatės vežėją. Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, maždaug nuo tada, kai keliavome be jokių GPS ir mobiliųjų telefonų rankose. Eina metai, o problemos lieka panašios, tik dabar dar pridedame Brexit mišinį ir audringą La Manšą. Daugelis klientų klausia, kaip išvis įmanoma atskirti tuos, kurie tik sau šypsosis į veidrodį, nuo tikrų profesionalų. Kaip patikrinti perkraustymo paslaugų patikimumą į Angliją? Tai ne tiesiog paspausti mygtuką „Facebook“ puslapyje. Čia reikia kištis nosį visur – nuo vairuotojo pažymėjimo iki to, kokia buitinė technika stovi kieme. Pasakysiu tiesiog: jei kaina atrodo per gerą, bėkite tolyn, nebent norite, kad jūsų sofa pamatytų kažkurio Lenkijos kiemą.

Pagrindai – kur žiūrėti pradžioj

Ar jie turi tinkamą licenciją?

Pirmiausia, neapsisukite be to. Jei įmonė sako, kad veža krovinius, turi būti ir licencija. Lietuvoje tai dažniausiai yra keleivių ir krovinių vežimo licencija, o tarptautiniams maršrutams būtinas ir bendrųjų taisyklių laikymasis. Užsukite į „Regitra“ ar transporto ministerijos svetaines, ten yra atviri sąrašai. Jei nematote jų pavardės ar įmonės kodo, geriau net nebandykite skambinti. Buvo atvejų, kai žmonės pasitikėjo „vaiduoklių“ įmonėmis, kurios išsivežė daiktus ir pradingo. Tikrai verta patikrinti perkraustymo paslaugų patikimumą į Angliją per šią bazę, nes tai jūsų pirmasis skydas nuo apgavysčių. Nesvarbu, ar jie sako, kad turi „partnerius“ Anglijoje – pagrindinis vežėjas turi būti tvarkingas.

Kaip supranti tuos atsiliepimus internete?

Žinote, dabar viskas yra pasidariusi labai... skaitmeniška. Atsiliepimus galima nusipirkti už penkiasdešimt eurų, tai nepykite, jei mataite dešimt teigiamų komentarų, parašytų viena diena. Ieškokite detalių istorijų. Jei žmogus rašo: „Viskas nuostabu, ačiū!“, tai gali būti botas. O jei rašo: „Vairuotojas pavėlavo dviem valandomis, nes sugedo technika, bet iškrovė saugiai“, tai atrodo tikrai. Taip pat žiūrėkite, ką atsako įmonė. Jei į kritinį komentarą atsako agresyviai arba visai neatsako, tai blogas ženklas. Dar geriau – paklauskite draugų, gal kurie jau važiavo. Žodis žodžiu daug kartų vertesnis už „penkių žvaigždučių“ ratingą.

Kodėl kaina tokia žema? Ar tai normalu?

Tai klasika. Kaižinatės skelbimą – perkraustymas į Londoną už tris šimtus eurų. Kaip? Degalams vien kainuoja daugiau. Žemiau rinkos kainos dažniausiai slepiasi kažkas blogo. Gali būti, kad jie ims darbą be sutarties, gali būti, kad jūsų daiktus pakels į vagoną kartu su kitų klientų siuntomis (taip vadinamas „krovininės taksi“ variantas) ir galiausiai jūsų baldai nukeliaus ne į adresą, o į sandėlį laukti, kol užpils visa mašina. O jei kas nors pasako, kad „mums pigiau, nes važiuojame tuščia atgal“ – patikrinkite, ar jie išvis turi grįžti. Kartais tai tiesiog gudruolių žaidimas, kad užgautų klientą.

Ar įmonė turi realų adresą?

Ne virtualų biurą, o vietą, kur galima užlipti ir parodyti pirštu. Buvau atvažiavęs prie tokio „biuro“, kuris buvo tik pašto dėžutė prie prekybos centro. Jei svetainėje nurodytas adresas, įsivaizduokite jį Google Maps. Ar ten yra sandėlis? Ar stovi vagonai? Jei matote tik gyvenamąjį namą ar tuščią lauką, tai didelė raudona vėliava. Fizinė buvimo vieta rodo, kad įmonė nėra vienos dienos projektas ir kad, jei kas nors negerai, žinosite, kur skųstis. Tai vienas paprasčiausių būdų užtikrinti, kad perkraustymo paslaugų patikimumą į Angliją tikrinate ne tik akivaizdžiai.

Ką daryti, jei telefonu niekas neatsiliepia?

Skambinate kartą, antrą, trečią... Tylu. O tada staiga jus suranda „paslaptingas numeris“. Negerai. Normali įmonė turi sekretoriatą ar bent jau vadybininką, kuris padeda susitvarkyti dokumentus. Jei susisiekimas trunka dienomis, įsivaizduokite, kas bus, kai vairuotojas bus kažkur prie Birmingham ir nebegalės prisiskambinti jums dėl adreso? Komunikacija – viskas. Jei jie nesugeba kalbėti su jumis prieš pasirašant sutartį, kaip jie kalbės su muitinės pareigūnais?

Ar vairuotojai kalba lietuviškai ar angliškai?

Tai nebūtinai būtina, kad jie mokėtų lietuviškai, jei jie iš kitos šalies, tačiau turi suprasti instrukcijas. Esu matęs situacijų, kai vairuotojas iš Rytų Europos negalėjo nieko suprasti nei anglų, nei lietuvių, ir iškrauna daiktus ne tame name. Nusiprašykite, kas važiuos. Jei jums svarbu, kad vairuotojas suprastų, kur dėti lėkštę, užtikrinkite, kad kalbos barjeras nebus trukdymas. Anglijoje dažnai reikia kalbėti su vietiniais gyventojais, jei reikia užimti vietą gatvėje.

Pinigai ir dokumentai (boring but needed)

Kiek reikia mokėti avansą?

Niekada nemokėkite 100 proc. iš karto. Įprasta praktika yra 30–50 proc. avansas, o likutį – atvykus arba iškrovus daiktus. Jei jie reikalauja visų pinigų iš karto, sakykite „labai“. Taip pat patikrinkite, į kokią sąskaitą reikia pervesti pinigus. Turi būti įmonės sąskaita, ne kieno nors asmeninė. Jei mašina sugenda arba dėl kažko pavėluoja, ir jūs jau esate sumokėję viską, jūsų pozicijos derybose bus nulinės. O taip, dar kartą primenu – tikrinkite, ar perkraustymo paslaugų patikimumą į Angliją garantuoja įrašas sutartyje, o ne tik žodis.

Ar sutartyje parašyta viskas aiškiai?

Perskaitykite tą smulkią spaudą. Turi būti aiškiai parašyta, kas daryti, jei kažkas sugenda, kas daryti, jei pavėluojame, ir kas daryti, jei jūs atšaukiate. Buvau atvejų, kai žmonėms teismo eigoje teko įrodyinėti, kad jie neatsisakė paslaugos. Žiūrėkite, ar nėra punkto, kad „įmonė neatsako už jautrius daiktus“, jei nesupakuotę jūsų. (Čia aš šiek tiek klystu, galbūt jie atsako, bet tik jei supakuoti patys, geriau patikrinkit). Sutartis – tarybinis ir jūsų draugas.

Kas dėl PVM mokesčio ir sąskaitų?

Jei esate verslininkas ir reikalaujate PVM sąskaitos faktūros, tai pasakykite iš karto. Kai kurie „vairuotojai-vargonai“ dirba „juodai“ ir jokių dokumentų neduoda. Jums tai gali būt gerai, jei norite pigiau, bet jei reikės draudimo išmokos ar teismo bylos, be dokumentų būsite vieni. Užtikrinkite, kad įmonė yra PVM mokėtoja, jei jums svarbu. Tai rodo, kad verslas vyksta legaliai.

Ar draudimas padengia mano daiktus?

Tai labai svarbu. Klauskite, kokia yra draudimo suma. Paprastai tai būna apie 10–20 eurų už kilogramą. Jei vežate brangų pianiną ar vintage kolekciją, tai gali neužtekti. Galima papildomai apdrausti daiktus, bet tai kainuos. Patikrinkite, ar draudimas galioja ir Anglijoje, ne tik Lietuvoje. Kai kurios sutartys turi niuansų – pvz., draudimas neveikia, jei daiktai nebuvo supakuoti pagal instrukcijas. Nereikėtų manyti, kad perkraustymo paslaugų patikimumą į Angliją lemia vien draudimo polisas, bet jis būtinas.

Kas nutinka, jei aš atšaukiu kelionę?

Gyvenimas – tai keistas dalykas, kartais viskas pasikeičia paskutinę minutę. Žinokite atšaukimo taisykles. Gali būti, kad prarandate avansą arba mokate baudą, jei atšaukiate vairuotojui jau važiuojant link jūsų namų. Geriau susitarti dėl lankstaus atšaukimo iš anksto, jei dar neturite tikslios datos. Nereikia būti tais, kurie skambina po valandos ir sako „nebevažiuoju“, tai tiesiog nemandagu.

Ar galiu mokėti grynaisiais atvykus?

Seniai matęs tokių atvejų, bet dabar retai kas sutinka. Vairuotojai nenori nešti grynųjų sau, yra apiplėšimo rizika. Be to, be kvito gali būti sunku įrodyti apmokėjimą. Geriau viską pervesti banku, likutį – prieš iškraunant, gavęs patvirtinimą. Jei jie spaudžia dėl grynųjų, įtarkite, kad nori išvengti mokesčių.

Kas yra tas CMR dokumentas?

CMR – tai tarptautinio vežimo dokumentas. Jis patvirtina, kad įmonė priėmė jūsų krovinį ir yra atsakinga už jį. Be CMR jūs neturite jokių įrodymų, kad kažką padavėte vežti. Užtikrinkite, kad vairuotojas jį užpildo ir duoda jums kopiją. Ten turi būti išvardyti pagrindiniai daiktai ir jų būklė. Jei vairuotojas atsisako rašyti CMR, važiuokite toliau.

Kelionės mechanika ir Anglija

Kiek laiko užtruks kelionė?

Neklauskite „kada atvyksite“, klauskite „kiek trunka maršrutas“. Nuo Vilniaus iki Londono yra apie 1800–2000 km, tai reiškia 2–3 dienas vairuojant be ilgos pertraukos. Jei jie pasako, kad atvyks rytoj, tai jūs gyvenate svajonėse (arba jie vairuoja kaip maniakai, kas taip pat blogai). Atsižvelkite į Kerno uosto (Calais) laukimo eiles – jos gali būti kelias valandas. Tikrai verta įvertinti, kad perkraustymo paslaugų patikimumą į Angliją lemia ne greitis, o planavimas.

Ar jie patys perkelia per muitinę?

Po Breksito tai tapo košmaru. Jūsų daiktai turi būti deklaruojami. Ar įmonė turi savo muitinės brokerį, ar jums reikia rasti patį? Dauguma gerų įmonių siūlo „turnkey“ paslaugą – jie už visa sumoka, o jums tereikia pateikti daiktų sąrašą. Jei jie sako „važiuok, pasitariantys prie sienos“, tai blogas ženklas. Muitinė Anglijoje yra griežta, be dokumentų nepraleis.

Ką daryti su mano automobiliu?

Jei vežate ir automobilį, tai kita istorija. Reikės jo techninio paso, draudimo „Green Card“ ir galbūt registration atitikties. Jei automobilis neįregistruotas jūsų vardu, reikės notarinio leidimo. Nereikia manyti, kad užkelsite ant vagono ir viskas. Vairuotojas gali atsisakyti vežti nešvarų automobilį arba tokį, kuris netekėja tepalo. Pasidomėkite iš anksto, kiek kainuoja automobilio perkėlimas atskirai.

Ar reikia patiems pakuoti dėžes?

Galite pakuoti patys, tai pigiau. Bet tada dėl jų turinio atsakote jūs. Jei dėžėje sprogsta butelis su vynu, kitų daiktų už tvirta nebus. Jei norite draudimo, geriau, kad pakuoti profesionalai. Jie žino, kaip uždėti „tamprią plėvelę“ (stretch film), kad viskas neišsiristytų. O taip, jei pakuojat patys, nerašykite ant dėžės „auksas ir brangenybės“, tai tik pritraukia akių.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Anglija yra griežta dėl mėsos ir pieno produktų. Neįsivaizduoju, kodėl žmonės nori vežti dešrelės iš Lietuvos, bet jei randasi, tai gali būti konfiskuota. Alkoholio ir cigarečių kiekis taip pat ribojamas (maždaug 800 cigaretės... ar galbūt 200? Geriau patikrinti oficialiai, nes taisyklės keičiasi). Geriau nieko nebandyti slėpti, muitinės šunys uostoja viską.

Kas jei vairuotojas užstringa Anglijoje?

Užsikimšęs M25 žiedas ar avarija. Gera įmonė turi planą „B“. Ar jie turi kitą vairuotoją regione? Ar jums mokės kompensaciją už laukimą? Paprastai, jei dėl jų kaltės pavėluojama ilgiau nei para, gali būta kalbama apie nuolaidas ar bent jau atsiprašymus. Pasitikėkite, kad jie turi ryšį su dispečeriu 24/7.

Ar jie iškrauna ant grindų ar palieka gatvėje?

Standartas – iškrauna į patalpą. Bet jei Londone nėra vietos sustoti vagonui (pavyzdžiui, „Zone 1“), gali tekti nešti per 50 metrų. Klauskite apie „Long carry“ mokesčius. Niekada nenustebkite, kai vairuotojas sako, kad reikia papildomai mokėti už laipų nešimą penktu aukšte be liftų. Angliški namai dažnai būna siauri ir su daug laiptų.

Problemos ir nepatogumai (realus gyvenimas)

Ką daryti, jei daiktai atkeliauja sulaužyti?

Pirmiausia – nefotografuokite tik išorės, jei viduje chaosas. Reikia dokumentuoti viską iš karto, kol vairuotojas dar ten yra. Parašykite CMR protokolą apie žalą. Jei vairuotojas pasirašo, kad viskas gerai, vėliau nieko neįrodysite. Tada skambinkite draudikui. Tiesa, teisingai pasakius, perkraustymo paslaugų patikimumą į Angliją tikrai patikrina tik tada, kai kažkas nutinka. Geriau, kad tai nebūtų jūsų atvejis.

Ar galiu vežti savo augintinį?

Šunys ir katės turi turi „mikročipą“, pasą ir rašą. Vairuotojas negali juos vežti krovežiniame vone, jie turi keliauti su jumis arba specialia transporto priemone. Neleiskite niekam įkalbėti, kad „šunis bus gerai bagažinėje“. Anglijoje tai yra nusikalstamas veikmas ir gyvūną gali konfiskuoti.

Kodėl vairuotojas neleidžia į vagoną?

Draudimo ir saugumo sumetimais. Jis neleidžia ne todėl, kad ten kažką slepia, o todėl, kad jei jums nukristų dėžė ant kojos ir sulaužytum, jis būtų kaltas. Nekilkite ten be leidimo. Jei norite patikrinti, ar daiktai užfiksuoti, paprašykite atidaryti duris išorėje, bet nešokite į vidų.

Kas dėl laiptų London centre?

Jūsų butas gali būti pirmame aukšte, bet prie durų nepriartis vagonas. Reikės nešti. Jei vairuotojas vienas, jis nešis lėtai. Jei reikia greitai, gali tekti mokėti už papildomą padėjėją. Angliški miestai nėra pritaikyti dideliems vagonams, tai dažna problema. Nustatykite iš anksto, ar reikia leidimo iš savivaldybės užimti vietą gatvėje (suspended parking bay).

Ar jie turi svertinę pianinui nešti?

Jeigu turite pianiną, tai ne klausimas „ar“, o „kiek“. Ne kiekvienas vairuotojas tais svertinėmis (stropomis). Be to, jei Anglijoje yra laiptai su posūkiais, gali tekti išmontuoti pianiną. Pasidomėkite, ar jie turi patirties su instrumentais. Nenupirkite naujo pianino, kai senas nukris žemyn.

Kodėl telefonas neveikia užsienyje?

Pasidomėkite, ar jie turi „roaming“ įjungtą. Kartos vairuotojai išjungia duomenis, kad sutaupyti pinigų, ir tada jūs negalite su jais susisiekti. Geriau susitarti dėl bendro pokalbio programos (pvz., WhatsApp) ir tikrinti, ar jis aktyvus. Prarastas ryšys su vairuotoju Anglijoje sukuria didžiulį stresą.

Ar verta rizikuoti su nežinomais įmonėmis?

Atsakymas paprastas – ne. Jei įmonė egzistuoja vos pusę metų ir turi vieną vagoną, o jums reikia vežti visą namų ūkį, rizikuojate. Pasirinkite tuos, kurie rūpinasi savo reputacija jau dešimtmetį. Nors jie gali būti brangesni, tačiau jūsų nervai bus ramūs. O kaip sako močiutė – skubažiai ne visada gerai.

Kaip patikrinti perkraustymo paslaugų patikimumą į Angliją galutinai?

Sukaupti visą informaciją vienoje vietoje. Paimkite licenciją, atsiliepimus, sutartį, pažvelkite į vairuotojo akis. Jei jūsų intuicija sako, kad kažką čia ne taip, tikriausiai taip ir yra. Pasitikėkite savo jausmais, nes tai jūsų asmeniniai daiktai, o ne kas nors kitas. Geriau praleisti dieną darbą ir viską ištirti, nei mėnesius ieškoti dingusių dėžių.

Išvada

Na, tiek man šiandien turėjau pasakyti. Svarbiausia – neskubėkite. Perkraustymas į Angliją nėra kelionė į parduotuvę už miško, tai didelis ir sudėtingas procesas. Pasidomėkite, ką veža, ką rašo sutartyje ir kas sako kaimynai. Patikrinkite perkraustymo paslaugų patikimumą į Angliją ne tik pagal kainą, bet ir pagal tai, kaip jie su jumis kalba. Tikiuosi, kad jūsų kelionė įveiks be jokių „nepalygintų“ situacijų, o arbata Londone skonis bus gerai.