Kaip pasirūpinti daiktų draudimu į Londoną? Visi paslaptys ir rizikos, apie kurias tylima

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir matavau viską – pradedant nuo tada, kai vairuotojas užmiršta atidaryti šoninę duris (ir užlipo ant pastato), baigiant tuo, kai klientas bando apdraudti savo senelės vazą kaip "brangų meno kūrinį". Kelionė į Londoną yra specifika. Ten ne tik kairysis eismas ir staigiai pasikeitusios taisyklės po „Brexit“, bet ir didelė rizika susidurti su muitine arba tiesiog blogais keliais, kurie neleis jūsų kroviniui atvykti sveikam. Dažnai žmonės galvoja, kad „jei aš moku už pervežimą, tai jie ir atsako“. Čia didžiausias klaidingas įsitikinimas. Kaip pasirūpinti daiktų draudimu į Londoną, kad nereikėtų rašyti skundų ir gaišti nervų? Kalbėsime tiesiogiai, be įmantrių juristų kalbų, kaip būna iš tikrųjų.

Pagrindiniai klausimai apie draudimo pasirinkimą

Ar draudimas į Londoną yra privalomas?

Techniškai jis nėra privalomas įstatymo prasme, jei jūsų tai nekelia taisyklės. Bet jis yra būtinas jūsų nervams išsaugoti. Vairuotojas gali važiuoti be draudimo, jei jis rizikuoja, bet jūs? Neįsivaizduoju, kodėl kas nors norėtų siųsti brangius daiktus per visą Europą be apsaugos. Ypač į Angliją, kur kelių sąlygos, tiesiog sakant, vietomis darosi... na, prastėja. Tarkime, jei gabenate baldus ar techniką, jos vertė greitai viršija tą draudimo kainą. Be draudimo, jei įvyks avarija, gausite tik 8,33 SDR vienam kilogramui pagal CMR konvenciją. Tai yra apie 10 eurų. Ką darysite, jei dingsta 1000 kilogramų vertės siunta? Gausite 10 tūkstančių? Ne, gausite tiek, kiek sveria, daugiau nieko. Taigi, privalomas? Gal ne, bet būtinas.

Kiek tas draudimas kainuoja?

Kainos labai svyruoja, priklausomai nuo to, ką pervežate ir koks yra rizikos lygis. Vidutiniškai tai svyruoja nuo 0,5 iki 2 procentų nuo krovinio vertės. Jei pervežate standartinį konteinerą su baldais, gali būti mažiau, o jei gabentai vazonus arba stiklą – bus daugiau. Turiu omenyje, kad kai kurios įmonės įtraukia į kainą bazinį draudimą, bet jis dažnai būna simbolinis. Prieš metus vienas klientas norėjo apdraudti savo seną automobilį, kuris vertas tik „kaip metalas“, o draudimo agentas norėjo įvertinti kaip retą vintage. Dėl to kaina iššoko tris kartus. Taigi, viskas priklauso nuo deklaracinės vertės ir krovinio tipo. Geriausia pasidomėti iš karto, kad nustebint, kai atės galutinis sąskaitos faktūros suma.

Kas nutinka, jei aš nenurodžiau tikros vertės?

Tai klasika. Žmonės nori sumokėti mažiau draudimo ir rašo, kad sofa, kurią nupirko už 2000 eurų, kainuoja 200. Ir tada, kai ji sugenda arba sudegina, draudikas atsisako mokėti. Jie turi tokį dalyką kaip „nuokrypiai nuo vertės“. Jei paaiškės, kad apgavote, jums gali išvis nieko nemokėti. Stai buvo atvejis, kai klientas bandė taip padaryti su didžiule televizoriaus siunta. Kai ji buvo pavogta (aišku, Anglije, prie pat sandėlio), draudikas atliko tyrimą, pamatė pirkimo kvitą ir... nieko. Klientui teko bylinėtis, bet jis pralaimėjo. Rašykite tiesą. Nors ir skauda sąskaitą, draudimas turi padengti realius nuostolius, o ne svajones.

Ar mano daiktai apdraudžiami automatiškai?

Dauguma klientų man klausia: „O ar jūs neapdraudžiate?“. Ne, mes neapdraudžiam automatiškai pilnos vertės. Yra bazinis atsakomybės draudimas, kurį turi kiekviena pervežimo įmonė pagal įstatymus. Bet jo limitas yra žemas, apie tąs 10 eurų už kg. Jei gabenate 500 kg vertės kompiuterinę įrangą, tai gausite 5000 eurų žalos atveju. O jei technika kainuoja 50 000? Tada jūsų nuostoliai dideli. Taigi, niekas nenuėjs ir nepadės, jei iš anksto nesutarėte apie papildomą draudimą (kasko). Neklauskite vairuotojo kelyje, jis nežinos, jis tik važiuoja. Reikia kalbėtis su dispečeriu arba vadovu dar prieš pakrovimą.

Ką daryti, jei neturiu pirkimo kvitų?

Tai dažna problema, kai pervežame šeimos reikmenis ar dovanotas. Draudikai be dokumentų nė nenori pradėti darbo. Jūs turite įrodyti, kad daiktas priklauso jums ir turi tam tikrą rinkos vertę. Jei kvitų nėra, galite bandyti rasti panašaus daikto kainą internetinėse parduotuvėse ir atspausdinti. Arba padaryti nuotraukas ir parašyti pareiškimą. Bet tada vertinimas bus labai subjektyvus, ir draudikas stengsis nustatyti kainą kuo mažesnę. Tarkime, gabenate senus tėvų baldus – be jokios vertės. Jums tikrai nebus mokama „antikvarinė“ vertė, nebent turite eksperto ataskaitą, kuri kainuoja brangiau nei patys baldai.

Kokios rizikos yra didžiausios važiuojant į Londoną?

Londonas – ypatingas miestas. Čia didelė vagystės rizika, ypač stovint poilsio vietose ar prie sandėlių. Be to, Anglijoje labai griežti muitinės reikalavimai dėl dokumentų (tiksliau, importo mokesčių). Jei dokumentai netvarkingi, krovinys gali būti uždelstas, o ilgalaikis sandėliavimas (kurį draudikai dažnai nedengia) suvalgys visą pelną. Dar viena problema – „smulkios“ avarijos. Vairuotojai tenka važiuoti labai siaurais gatvėmis, kartais net ne įsivaizduoju, kaip sunkvežimis ten prasiveržia. Buvau atvejų, kai nuplėšta šoninė garla arba užkabinta gatvės ženklas. Tai visos rizikos, kurios turi būti įvertintos draudimo poliso sąlygose.

Dokumentai ir procesas

Kokius dokumentus reikia tur�ti draudimui?

Būtinas yra krovinio sąrašas (packing list) ir, jei įmanoma, pirkimo kvitai arba vertinimo aktai. Be to, reikia sandėrio akto, kuris patvirtina, kad krovinys buvo priimtas geros būklės. Jei dings arba sugadins, be šio akto neįrodysite, kad buvo kaltė. Dar vienas dalykas – sutartis su pervežėju. Joje turi būti aiškiai užrašyta, kas atsako. Kartais žmonės mano, kad užtenka pažymėti „siunta“, bet ne, reikalingos specifinės detalės. O ir draudimo polisas, žinoma, turi būti pasirašytas prieš išvykstant, o ne tada, kai jau vairuotojas skambina ir sako, kad važiuoja į duobę.

Ar reikia fotografuoti daiktus prieš pakrovimą?

Absoliučiai taip. Tai nenukenksmingas dalykas, tačiau gali paversti bylą jūsų naudai. Padarykite nuotraukas kiekvieno daikto, ypač jautrių vietų (kampai, stiklas). Nuotraukos turi būti su data. Vienas klientas taip padarė su brangiu pianinu – nu fotografavo kiekvieną klavišą (na, gal ne kiekvieną, bet vaizdą iš visų pusių). Kai atvyko į Londoną ir buvo rasta įbrėžimas, draudikas nenorėjo mokėti, sakydami, kad taip buvo nuo pradžių. Nuotraukos juos uždarė į kampą. Jei nufotografuosite, jums bus daug lengviau įrodyti tiesą.

Kas daryti, jei draudimo polisas yra anglų kalba?

Dauguma polisų yra anglų kalba, nes draudikai dažnai yra tarptautinės kompanijos. Jei nesuprantate angliškai, būtinai paprašykite vertimo. Negalima pasirašyti to, ko nesuprantate. Yra buvę atvejų, kai žmonės pasirašydavo išlygas, kurios išvis išbraukia atsakomybę už drėgmę ar mechaninius pažeidimus. O po to stebėjasi, kod�lėl nepinigai. Tas tekstas, mažas ir susitraukęs apačioje, dažnai slepia pagrindines gudrybes. Jei pervežėjas siūlo savo draudimą, užklauskite, kas konkrečiai yra draudžiama. Neapsiklauskite „ar viskas“, paklauskite „ar apima stiklo pažeidimą“.

Ar galiu apdraudti dalį krovinio?

Taip, galite, bet tai nėra labai praktiška. Tarkime, turite 30 dėžių ir apdraudžiate tik vieną su televizoriumi. Kas jei sudegs visa mašina? Tuomet gausite tik dalį sumos, o likusius daiktus prarasite. Be to, kai apdraudžiate dalį, draudikas reikalauja labai tikslaus aprašymo, kur dėžė stovi. Jei vairuotojas ją perkels į kitą vietą, gali kilti problemų su išmoka. Geriau apdrausti visą siuntą pagal bendrą vertę. Tai paprasčiau ir saugiau, o kainos skirtumas nėra toks didelis, kad verta rizikuoti likusia turto dalimi.

Kiek laiko užtrunka draudimo išdavimas?

Jei tai standartinis krovinys, polisas gali būti paruoštas per dieną ar net per kelias valandas (elektroniškai). Bet jei turite ką nors ypatingo, pavyzdžiui, didelės vertės meną arba cheminius produktus, gali prireikti savaitės, kol draudikas įvertins riziką. Vieną kartą turėjome klientą, kuris norėjo apdrausti brangų vyną. Reikėjo pateikti specialią pakuotės specifikaciją ir temperatūros režimus. Užtruko. Taigi, neužkilkite ant paskutiniojo traukinio. Susitarkite dėl draudimo bent savaitę iki išvykimo. Naktį prieš išvykstant niekas jums „All risk“ poliso neišduos, tikrai.

Kas yra „franchize“ arba atsiskaitymo dalis?

Tai suma, kurią turite sumokėti patys iš savo kišeno prieš gaudami draudimo išmoką. Pavyzdžiui, jei žala 500 eurų, o franchizė 200 eurų, draudikas jums moks 300. Tai įprasta praktika, siekiant išvengti smulkių pretenzijų dėl įbrėžimų ar sulūžusių kojų. Kai kurios poliso sąlygos leidžia padidinti mokesčį, kad franchizė būtų nulyje, arba atvirkščiai – sumažinti mokesčį, bet padidinti riziką. Skaitykite tą seką skaičių apačioje. Jei matote „Excess 500 EUR“, žinokite, kad už mažesnes žalas pinigų nematysite.

Problemų sprendimas ir išmokos

Ką daryti, jei krovinys atvyko pažeistas?

Pirmiausia – nieko nekelkite iš vietos. Nufotografuokite pažeidimus ant išorės (pakuotės, grotelių). Tada, atidarydami dėžes, taip pat filmuokite arba fotografuokite procesą. Jei pažeidimas matomas tik iš vidaus, tai gali būti pakuotės kaltė, o ne transportavimo. Reikia užpildyti žalos protokolą (CMR protokolą) tiesiog vietoje, kartu su vairuotoju. Vairuotojas gaišti laiko ir norės važiuoti toliau, bet jūs turite teisę reikalauti, kad jis pasirašytų, jog kažkas negerai. Be to protokolo, draudikas tiesiog atmes pretenziją.

Ar galiu atsisakyti pažeisto krovinio?

Galite, bet tai pavojingas žingsnis. Jei atsisakote, draudikas gali laikyti, kad atsisakėte turtą ir dabar jis jūsų nebeįpareigoja. Geriau priimti krovinį, bet užfiksuoti žalą. Yra buvę atvejų, kai klientai atsisakydavo siuntos, manydami, kad draudikas viską padengs, o po to kovėsi dėl to, kad iš tiesų „sunaikino“ turtą patys. Įstatymai čia sudėtingi. Geriau pasikalbėkite su draudiku prieš atsisakydami. Jie gali leisti atsisakyti, jei krovinys nelaidus, bet tą reikia padaryti oficialiai.

Kiek laiko laukti draudimo išmokos?

Tai nėra greitas procesas. Vidutiniškai tai trunka nuo 30 iki 90 dienų. Turiu omenyje, kad po to, kai pateikiate visus dokumentus. Viskas prasideda nuo tyrimo. Draudikas turi patikrinti, ar nebuvo apgavystės, ar vairuotojas nekalėjo (dėl to draudimas gali neveikti), ar pakuotė buvo tinkama. Vienas mano klientas laukė net pusę metų, nes buvo įtrauktas į teisminį procesą tarp pervežėjo ir draudiko. Taigi, neskubėkite skambinti kas antrą dieną, tai nepadės. Būkite kantrūs ir turite „pinigų užklausą“.

Kas daryti, jei draudikas atsisako mokėti?

Pirmiausia, prašykite raštiško atsisakymo su paaiškinimu. Jei ten rašo apie „netinkamą pakuotę“, o jūs manote, kad pakuotė buvo puiki, galite kreiptis į nepriklausomą ekspertizę. Yra įmonių, kurios vertina, ar pakuotė atitiko standartus. Jei ir tai nepadeda, likęs kelias – teismas. Žinau, skamba baisiai, bet Anglijoje ir Lietuvoje civiliniai procesai dėl smulkių sumų gali būti gana greiti. Bet dažniausiai viskas išsiaiškinama kalbos eigoje, jei turite tvirtus įrodymus (nuotraukas, protokolus).

Ar draudimas apsaugo nuo vėlavimo?

Dauguma standartinių draudimų nedengia vėlavimo. T.y., jei krovinys atvyks savaitę vėliau, jums niekas nebus mokama. Yra specialios „vėlavimo“ (delay) draudimo rūšys, bet jos brangios ir dažniausiai taikomos tik labai brangiems kroviniams, kurių vėlavimas sukelia tiesioginius nuostolius (pavyzdžiui, koncerto įrangai). Įprastiems baldams ar drabužiams vėlavimas – tai tik nepatogumas, o ne nuostolis. Taigi, neskubėkite ieškoti to punkto savo polise, jo ten greičiausiai nėra.

Ar atsakomybės draudimas apima ir vairuotojo klaidas?

Taip, bet tik tada, jei vairuotojas dirba pagal sutartį. Jei jūs pasamdytą „šeškinės“ vairuotoją be sutarties, tai jūsų problema. O jei tai profesionali įmonė, ir vairuotojas užkabina garažo duris, tuomet kaltė ten, kur turi būti. Bet yra vienas „bet“. Jei vairuotojas pažeidžia įstatymus (važiuoja girtas, be liekanojo), draudikas gali išmokėti žalą, bet po to bylinėsis su pervežėju dėl pinigų grąžinimo. Jums tai turėtų rūpėti mažiau, jūs gavę savo pinigus (idealiu atveju).

Specifiniai daiktai ir situacijos

Kaip draudti meną, paveikslus ir skulptūras?

Tai atskira tema. Meno kūriniai reikalauja specialios vertinimo ir dažnai net specialios pakuotės (klimato kontrolės dėžės). Negalima tiesiog užrašyti „ paveikslas“ ir tikėtis, kad bus apdrausta kaip „baldai“. Draudikai reikalauja eksperto vertinimo. Be to, kai kurios poliso sąlygos išvis nedengia meno kūrinių, nebent tai aiškiai numatyta. Vienas kolega iš Londono pasakojo, kaip atvyko paveikslas, kurio rėmas buvo sulūžęs. Draudikas sumokėjo už rėmą, bet ne už paveikslą, nes jis nebuvo pažeistas. O rėmas kainavo mažiau nei vertinimas. Tokios yra taisyklės.

Ar galima apdraudti naudotus daiktus?

Žinoma, tik vertė bus kita. Naudotų daiktų vertė nustatoma pagal jų rinkos kainą dabar, ne pagal tai, kiek jie kainavo kada nors prieš 10 metų. Jei pervežiate naudotą automobilį, reikės pateikti vertinimo įstaigos ataskaitą. Jei tiesiog pasakysite, kad jis kainuoja 5000, o rinkoje tokių už 1000 parduoda, išmoka bus maža. Naudoti baldai vertinami dar žemiau – kaip „second hand“ turtas. Taigi, nesusapnuokite, kad iš senų daiktų gausite pilną naujų kainą.

Kas dėl alkoholio ar maisto produktų?

Alkoholis ir tabakas – aukštos rizikos grupės. Ne tik dėl vagystės, bet ir dėl to, kad jie gali būti sugadinti temperatūros pokyčių metu (vynas užšąla ir butelai plyšta). Maisto produktai turi galiojimo laikus. Jei dėl vėlavimo maistas sugenda, draudikas gali atmesti pretenziją, jei nėra specialios „skubaus pervežimo“ sąlygos. Be to, muitinė Anglijoje labai griežtai tikrina maistą. Jei jį konfiskuos dėl dokumentų klaidų, draudikas nebus mokėjęs, nes tai ne draudinis įvykis, o įstatymų pažeidimas.

Kaip elgtis su pavojingais krovinais?

Chemija, degalai, aerozoliai – tai reikalauja specialios ADR licencijos ir draudimo. Negalima tiesiog užmaskuoti kaip paprastų prekių. Jei įvyks avarija ir ugnis, ir paaiškės, kad buvo kriminali (nelegali) veikla, jūsų polisas taps tuščias popieriumi. Draudikai turi „akis ir ausis“ visur. Jei gabenate pavojingas medžiagas, privalote tai deklaruoti. Kaina bus didesnė, bet bent jūs nebus atsakingas už visą gaisrą, kuris gali uždegti tiltą arba sandėlį Londono centre (o ten kainos – kosminės).

Ar verta drausti smulkiusias siuntas (kurjeriams)?

Jei siunčiate dėžutę per „DPD“ ar „UPS“, jie turi savo standartinę apsaugą, bet ji labai maža. Galite įsigyti papildomą draudimą, bet dažnai tai būna brangu mažoms siuntoms. Jei dėžėje yra 500 eurų vertės telefonas, o draudimo kaina 30 eurų, galima pagalvoti. Bet jei dingsta – prarasite viską. Asmeniškai aš visada rekomenduoju drausti bet ką, kas kainuoja daugiau nei 100 eurų, nes pašto sistemoje dalybai dingsta dažniau nei atrodo. Ypač kai keliauja per didelius rūšiavimo centrus.

Ką daryti, jei dalis daiktų pavogta sandėlyje?

Tai, deja, realybė, ypač Didžiojoje Britanijoje. Jei krovinys atvyko į sandėlį, o ryte paaiškėjo, kad trūksta keturių dėžių su elektronika, tai yra vagystis. Būtina iškviesti policiją (gauti numerį) ir padaryti prašymą sandėlio vadovui. Be policijos protokolo draudikas nebeveiks. Sandėliai dažnai turi savo vaizdo stebėjimo kameras, tačiau jie ne visada nori juos rodyti arba jų tiesiog nėra. Čia jūsų draudimo polisas turi turėti punką apie vagystį (theft), o ne tik apie „dingimą“ (mysterious disappearance), kuris dažnai nedraudžiamas.

Londono specifika ir muitinė

Ar „Brexit“ paveikė draudimo kainas?

Taip, padidėjo bukrokratija. Dėl daugiau dokumentų ir muitinės patikrų didesnė tikimybė, kad krovinys bus uždelstas. O uždelstas krovinys – tai didesnė rizika jį nuplėšti arba sugadinti (pvz., gėrimai užšąla lauke laukiant patikros). Be to, muitinės gali konfiskuoti prekes, jei neteisingai deklaruojamos. Draudikai į tai atsižvelgia ir gali padidinti premijas rizikingiems kroviniams. Tad dabar reikia dar labiau griežtai sekti dokumentus, kitaip draudimas negalės padėti, jei problemos kils ne dėl avarijos, o dėl „popieriaus“.

Kaip muitinės procedūros susijusios su draudimu?

Jei muitinė nustato, kad deklaruota vertė per maža (kad apvengti mokesčių), ji gali pervertinti krovinį. Tada jūsų draudimo suma, kuri buvo maža, taps nepakankama. Pavyzdžiui, apdraudėte už 1000, o muitinė sako, kad verta 5000. Atsitikus žalai, gausite tik proporcingą dalį (t.y., penktadalį išmokos). Be to, jei muitinė sulaiko krovinį, o jame yva gėlų ar maisto, jie gali pūti. Draudimas nuo to dažniausiai nesaugo. Muitinė – tai valstybė, ir su ja draudikai nedraudžia „biurokratinių nuostolių“.

Ar reikia drauduti importo mokesčius?

Tai yra klausimas apie „Customs Duty and VAT Insurance“. Paprastai draudimas apsaugo fizinį turtą, o ne mokesčius, kuriuos turite sumokėti valstybei. Yra specialių draudimų, kurie apima ir importo mokesčius, jei krovinius sulaiko arba sunaikina. Bet tai retai pasitaiko įprastam siuntimui (baldai, asmeniniai daiktai). Įprastu atveju, jei krovinys sugenda, mokesčių mokėti nereikia (jei pateikiate nuostolio dokumentus muitinei). Taigi, papildomai drausti mokesčius nėra būtina, nebent tai didelė prekybinė partija.

Ar įtakingas yra galutinis taškas Londone?

Žinoma, jei reikia važiuoti į „Congestion Charge“ zoną (Londono centrą), rizika avarijos didesnė. Taip pat, jei adresas yra siaurame gatvėlėje, kur sunkvežimis negali užvažiuoti ir turi perkrauti į mažesnį automobilį (transhipment). Tas perkrovimas – papildoma rizika sugadinti daiktus. Būtinai pasakykite draudikui apie galimą perkrovimą. Jei jis nebus užrašytas, o perkraunant sulužs sofa, draudikas gali sakyti: „Mes draudėme vežimą iki adreso, o ne perkrovimą tais keturiais ratais“.

Kas dėl „London Gateway“ ar „Tilbury“ uostų?

Jei krovinys atvykta jūra, turi būti draudimas ir jūros pervežimui (marine insurance). Jūros draudimas skiriasi nuo sausumos. Jis dažnai apima drėgmę, druską, svyravimus jūroje. Kai atvyksta į uostą, prasideda sausumos etapas. Reikia tikrinti, ar poliso apsauga tęsiasi nuo „Warehouse to Warehouse“ (nuo sandėlio iki sandėlio). Dažnai būna, kad sausumos draudimas prasideda tik tada, kai krovinys išvežamas iš uosto terminalo. O jei jis dingna terminalo viduje? Čia būna pilna juodų skylių.

Pabaigos ir praktiniai patarimai

Ar galiu pasidrausti pats arba turiu per pervežėją?

Galite pasidrausti pats per savo brokerį, tai dažnai net pigiau ir aiškiau. Tada jūs turite savo polisą ir nepriklausote nuo to, ką pasiūlo pervežėjas. Tačiau jei kas nutinka, reikia kalbėtis su savo draudiku, o ne su pervežėjo. Kai kurie pervežėjai nemėgsta, kai klientai turi savo draudimą, nes tada negali „uždirbti“ ant premijos (nors tai nelegalu, bet įmonės deda antklius). Jei pervežėjas siūlo draudimą, paklauskite, ar tai jų savas, ar tai tik tarpininkavimas.

Kokias klaidas daro dažniausiai?

Pagrindinė klaida – nieko nesirašyti arba pasirašyti paskutinę minutę. Antroji – netiksliai užpildyti krovinio sąrašą (vietoje „kompiuteris“ rašo „techniką“). Trečioji – nepasidomėti, ar draudimas veikia ir Jungtinėje Karalystėje (nors ES draudimai dažnai ten veikia, bet visada geriau patikrinti dėl „Brexit“). Ir ketvirta – nepažymėti pažeidimų CMR protokole vairuotojui išvažiuojant. Tada vėliau lieka tik žodžiai prieš žodžius.

Kodėl vienoms firmoms draudimas pigesnis?

Didelės firmos turi „fleet“ draudimus, kurios apima visus jų pavedimus. Jos gauna nuolaidas dėl apyvartos. Mažos įmonės perkrauna polisus kiekvienam atvejui atskirai. Taip pat, pigesni draudimai gali turėti daugiau išlygų (pvz., nedengia vagysčių neapsaugotose vietose). Neklauskite tik „kiek kainuoja“, paklauskite „kas yra apdraudžiama“. Pigiausias dažnai tampa brangiausiu, kai atsiranda problema.

Ar verta rizikuoti be draudimo?

Jei gabenate kelias dėžutes su senais drabužiais, galima ir nerizikuoti. Bet jei ten yra nors vienas daiktas, kurio prarastumėte skaudžiai – drauditės. Londonas – tolimas ir neprognozuojamas kelias. Aš asmeniškai nebūčiau ramus, žinodamas, kad mano turtas važiuoja be apsaugos per tuos visus tiltus ir tunelius. Už tą ramybę verta sumokėti tą keliasdešimt ar keletą šimtų eurų.

Išvada

Na, trumpai tariant, Kaip pasirūpinti daiktų draudimu į Londoną? Nerašykite „vėliau“. Pasidarykite nuotraukas, raskite kvitus ir pasikalbėkite su draudiku dar prieš tai, kai vairuotojas užsives variklį. Neklauskite pervežėjo „ar jums viskas gerai“, pasidomėkite sąlygomis patys. Nors tai atrodo kaip papildomi rūpesčiai ir išlaidos, tą dieną, kai telefonu skambina vairuotojas ir sako, kad „kažkas blogai atsitiko“, jūs būsite dėkingi už tuos popierius. Geriau turėti ir nereikti, nei reikėti ir neturėti. Sėkmės kelyje ir saugios kelionės į Angliją!