Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip pasiruošti verslo perkraustymui į Londoną? – sąžiningai, be gražių pasakojimų
Įvadas
Per 20+ metų tarptautinių pervežimų srityje mačiau visko: nuo tvarkingų biurų perkėlimų iki situacijų, kai serveriai jau važiuoja, o raktų nuo naujos vietos dar nėra. Kai klientai klausia, kaip pasiruošti verslo perkraustymui į Londoną?, aš visada sakau tą patį: pradėkite ne nuo dėžių, o nuo planų, dokumentų, liftų, leidimų ir pinigų rezervų. Biuro perkraustymo paslaugos skamba gražiai, bet realybė dažnai kvepia kava, lipnia juosta ir paskutinės minutės pakeitimais.
DUK: Kaip pasiruošti verslo perkraustymui į Londoną be chaoso
Kaip pasiruošti verslo perkraustymui į Londoną?
Trumpai: pasidarykite vieną realų planą, ne tris gražius failus. Sudėliokite datas, atsakingus žmones, inventorinį sąrašą, IT grafiką, dokumentus, draudimą ir rezervą bent 10–15% kainai. Tada patikrinkite Londono pusę: liftą, prieigą, parkavimo taisykles, ULEZ, leidimus. Todėl, kai kalbame apie tai, kaip pasiruošti verslo perkraustymui į Londoną, pirmiausia tvarkykite ne daiktus, o sprendimus. Nes daiktus galima pakrauti greitai; netvarkingus sprendimus – sunkiau.
Kiek laiko prieš perkraustymą reikia pradėti ruoštis?
Mažam biurui galbūt užteks mėnesio, bet tik jei viskas jau aišku. Vidutiniam biurui, kur yra kompiuteriai, serveris, dokumentai, baldai ir dar darbuotojų grafikai, aš sakyčiau 6–8 savaites. Sakau „maždaug mėnesį“, bet pataisau: rimtesniam biurui geriau 6–8 savaites. (pataisau: rimtesniam biurui geriau 6–8 savaites). Yra ir tokių atvejų, kai viską reikia daryti per 10 dienų, bet tada kainos kyla, o nervai dar labiau.
Kiek kainuoja verslo perkraustymas į Londoną?
Kainos šokinėja kaip Londono orai. Mažas biuras, tarkim, 5–8 darbo vietos, gali kainuoti apie 1 500–3 000 £. Vidutinis biuras, su baldais, IT įranga ir keliomis paletėmis dokumentų, dažniausiai sueina į 4 000–8 000 £. Jei reikia serverio, specialaus pakavimo, naktinio darbo, leidimų pastate ar dviejų mašinų, tada 10 000 £ nėra riba. Pigiausias pasiūlymas ne visada yra tas, kuris atveš viską gyvą ir laiku.
Ar verta viską vežti iš Lietuvos ar pirkti vietoje?
Čia reikia skaičiuoti ne tik „kiek kainuoja pervežimas“. Jei baldai seni, pigūs ar nepritaikyti naujam biurui, geriau juos parduoti, išmesti ar palikti. Vežti verta kompiuterius, serverius, dokumentus, specializuotą įrangą, firminius baldus, kurių Londonėje neperki už centą. Kartais klientas nori vežti viską, o paskui paaiškėja, kad sandėliavimas Londone brangesnis už naują stalą. Turėtu būti aišku, kas tikrai turi keliauti.
Ką daryti, jei Londono biuras dar neatiduoda raktų?
Tada nestumiate mašinos į gatvę su mintimi „kažkaip įkišim“. Reikia plano B: laikinas sandėliavimas, pervežimas į saugomą patalpą arba dalinis perkėlimas, kai važiuoja tik tai, kas tikrai paruošta. Esu matęs biurą Shoreditch, kur raktai vėlavo dvi dienas, o krovinys jau stovėjo Dartforde. Gerai, kad buvo sutartas sandėlis. Blogai, kad niekas nebuvo pasakęs vadovui, jog toks variantas visada gali nutikti.
Ar galima perkraustyti biurą per savaitgalį?
Galima, ir dažnai tai net geriausias variantas. Pirmadienį žmonės sėda prie naujų stalų, o ne prie dėžių. Bet savaitgalis Londonėje reiškia didesnius kaštus, daugiau apribojimų kai kuriuose pastatuose ir kartais brangesnį darbo laiką. Taip pat reikia iš anksto patikrinti, ar pastato apsauga dirba šeštadienį ar sekmadienį. Nes nieko linksmo, kai sunkvežimis atvažiuoja, o durų niekas neatidaro.
DUK: dokumentai, muitinė ir Brexit
Kokie dokumentai reikalingi pervežant biuro įrangą į JK?
Reikia komercinės sąskaitos faktūros, inventorinio sąrašo, CMR važtaraščio, duomenų apie siuntėją ir gavėją, kartais EORI numerio. Jei vežama naudota įranga, svarbu nurodyti HS kodus, vertes ir paskirtį. Dokumentuose negalima rašyti tik „office stuff“, nes muitinė nemėgsta miglos. Kuo konkretesnis sąrašas, tuo mažiau klausimų pasienyje. Ir taip, popieriai atrodo nuobodu, kol krovinys stovi.
Ar po Brexit vis dar reikia muitinės procedūrų?
Taip, reikia. JK nebėra ES muitų teritorijoje, tad verslo perkėlimas į Londoną nėra tas pats, kas perkraustymas iš Vilniaus į Kauną. Net jei niekas nemoka muito mokesčio už naudotą biuro turtą, deklaravimas vis tiek vyksta. Čia dažna klaida: žmonės galvoja, kad „juk tik mūsų baldai“, todėl dokumentai nebūtini. Būtini. Geras tarptautinis pervežimas į JK prasideda nuo tvarkingų popierių, ne nuo gražaus sunkvežimio.
Ką daryti su kompiuteriais ir komerciniais duomenimis?
Pirmiausia, atskirkite fizinį perkėlimą nuo duomenų saugumo. Prieš kraunant kompiuterius, serverius, diskus ar kietuosius diskus, reikia žinoti, kas užrakintas, kas išjungtas, kas turi atsarginę kopiją. Nereikia, kad monitorius atvyktų sveikas, o kliento duomenys būtų prarasti. Jei turite IT tiekėją, įtraukite jį nuo pradžių. Ir prašau, nedėkite serverio į bendrą dėžę su kavos puodeliais.
Ar reikia EORI numerio?
Dažniausiai taip, jei vykdomas komercinis pervežimas į JK ir ruošiamos muitinės deklaracijos. Kai kurios įmonės gali dirbti per savo tarpininką, bet tai nereiškia, kad numeris niekada nebus reikalingas. Aš ne visada esu tikras dėl konkrečios schemos be muitinės brokerio, nes schemos keičiasi, o brokeriai mėgsta skambinti penktadienį 16:30. Geriau pasitikrinti anksčiau. EORI numerio klausimas nėra dekoracija, ypač kai krovinys brangus.
Ką rodyti inventoriniame sąraše?
Viską, kas važiuoja. Stalus, kėdes, monitorius, serverius, spinteles, dokumentus, kavos aparatą, net tuos keistus stendus iš parodos. Reikia aprašyti kiekį, būklę, apytikslę vertę, kartais svorį ar pakuotę. Jei rašote „10 dėžių“, tai nepadeda. Rašykite: „10 dėžių su dokumentais ir kanceliariniais reikmenimis“. Kuo tvarkingesnis inventorinis sąrašas, tuo lengviau spręsti problemas, kai kažkas dingsta ar vėluoja.
DUK: pakavimas, IT ir saugumas
Kaip pasiruošti verslo perkraustymui į Londoną, kad nenukentėtų IT?
IT dalis turi būti atskiras projektas, ne „ką nors padarysime prieš išvažiuojant“. Reikia žymėti kabelius, daryti nuotraukas prieš išardant, išsaugoti konfigūracijas, paruošti atsargines kopijas, suplanuoti serverio kelionę. Klausimas, kaip pasiruošti verslo perkraustymui į Londoną, be IT plano yra beveik neatsakomas. Yra buvę atvejų, kai baldai stovėjo, o internetas neveikė tris dienas. Skamba kaip smulkmena, kol kas nors negali išrašyti sąskaitos klientui.
Ar verta išardyti darbo stalus ir serverius patiems?
Darbo stalus kartais galima, jei jie paprasti ir turite žmonių. Serverius – ne, nebent jūsų komanda tikrai žino, ką daro. Serverio išardymas nėra tas pats kaip atsukti keturis varžtus. Reikia žinoti, kaip jį pakrauti, kaip apsaugoti nuo vibracijos, kaip pervežti, kaip vėl sujungti. Jei sugadinsite stalo kojelę, tai nemalonu. Jei sugadinsite serverį, tada visi staiga prisimena, kad reikėjo specialisto.
Kaip apsaugoti monitorius ir brangią įrangą?
Monitoriai keliauja originaliose dėžėse arba specialiose dėžėse su kampų apsauga. Jokių „nuo seno persikraustymo“ kartonų, jei viduje stovi 27 colių ekranai. Brangi įranga žymima atskirai, fotografuojama prieš pakavimą, įrašoma į sąrašą ir, jei reikia, draudžiama atskira verte. Kartais klientai sako: „Nieko jam neatsitiks.“ Atsitinka. Ypač kai dėžė keliauja tarp kavos automatų ir spausdintuvų.
Ką daryti, jei dalyje biuro vis dar dirba žmonės?
Tada reikia zonų. Viena zona kraunama, kita dirba, trečia laukia IT patikrinimo. Negalima leisti, kad visi vienu metu ieškotų savo dokumentų ir dar klausinėtų, kur dingo jų mėgstama kėdė. Reikia aiškiai pasakyti darbuotojams, kas paliekama ant stalų, kas dedama į dėžes, kas keliauja asmeniškai. Realistiškai, visada atsiras žmogus, kuris paliks svarbų sąsiuvinį po klaviatūra. Todėl žymėjimas yra ne kaprizas.
Ar reikia draudimo visam kroviniui?
Mano nuomonė paprasta: jei daiktas brangus arba jo praradimas sustabdytų darbą, jį reikia drausti. Biuro perkraustymas į Londoną nėra piknikas su dėžėmis. Kelyje yra vibracija, lietus, keltuvai, sandėliai, krovėjai, liftai ir žmogaus faktorius. Draudimas nekompensuoja sugaišto laiko, bet bent sumažina finansinį smūgį. Ir taip, kavos aparatai irgi kartais skaičiuojasi kaip įranga, ne kaip maloni detalė.
DUK: Londono realybė gatvėje ir pastate
Ką reiškia Congestion Charge ir ULEZ?
Congestion Charge yra mokestis už važiavimą tam tikrose centro zonose nustatytu laiku. ULEZ – reikalavimas transportui pagal taršą. Jei sunkvežimis neatitinka normų, gali tekti mokėti daugiau arba keisti transportą. Londonas nėra vieta, kur galima sakyti: „Pristatysim kaip visada.“ Kartais maršrutas nuo parkavimo iki pastato užtrunka ilgiau nei kelionė iki Doverio. Beje, kavos aparatai irgi svorio neatleidžia.
Ar sunku įvažiuoti į centrą sunkvežimiu?
Sunkvežimiu į centrą įvažiuoti galima, bet ne visada lengva. Reikia žiūrėti gatvių apribojimus, tiltų aukščius, laiką, leidimus, pastato prieigas. City of London, Westminster, Canary Wharf – kiekviena vieta turi savo „malonumų“. Kai kuriuose rajonuose negalima tiesiog sustoti prie durų. Tada reikia nešimo per gatvę, mažesnio furgono ar naktinio pristatymo. Ir taip, tai kainuoja.
Kaip pasiruošti verslo perkraustymui į Londoną, kai liftas mažas?
Pirmiausia reikia išmatuoti. Ne „atrodo tilps“, o tikrai išmatuoti krovinio aukštį, plotį, ilgį, svorį ir lifto specifikaciją. Jei serverio spinta sveria 600 kg, o liftas leidžia 450 kg, matematika nelabai derinasi. Tada reikia keltuvo, kitos prieigos, dalinio išardymo arba specialios komandos. Esu matęs gražių biurų Canary Wharf, kur be išankstinio leidimo niekas neįveš net sofos. Tai ne pokštas.
Ką daryti, jei gatvėje nėra vietos sustoti?
Tada reikia parkavimo leidimo arba alternatyvaus plano. Londono gatvės nėra sukurtos taip, kad sunkvežimis visada rastų vietą prie durų. Kartais tenka sustoti 100–200 metrų toliau ir nešti rankomis. Kartais reikia rezervuoti vietą su council leidimu, o tai užtrunka. Jei niekas to nesutvarkė, vairuotojas gali važinėti ratu, mokėti baudas ir labai tyliai keikti planuotoją. Geriau, kad planuotojas būtų jūsų.
Ar reikia leidimų Westminster, City ar Canary Wharf?
Labai dažnai taip. Kiekvienas pastatas turi savo taisykles: kada galima įvažiuoti, kur statyti, ar reikia apsaugos patvirtinimo, ar leidžiamas savaitgalio darbas. Ne visada esu tikras dėl konkretaus leidimo laiko be pastato valdytojo atsakymo, nes vienas administracijos žmogus gali pasakyti vieną, kitas – kitą. Todėl prašykite raštu. Žodinis „turėtų būti gerai“ Londono perkraustyme vertas mažiau nei senas lipnios juostos ritinys.
DUK: žmonės, terminai ir nepatogumai
Kaip suderinti darbuotojų darbo vietas naujame biure?
Prieš kraunant baldus reikia žinoti, kas kur sėdės. Ne visada tai įmanoma idealiai, bet bent pagrindinės zonos turi būti aiškios: vadovybė, pardavimai, IT, sandėliukas, spausdintuvai, virtuvėlė. Jei stalai atvažiuos, o žmonės pradės juos stumdyti patys, chaosas ateis labai greitai. Geriausia turėti paprastą planą su numeriais. Net jei paskui keičiate, bent pradžioje visi žinos, kur eiti.
Ką daryti, jei darbuotojai nori vežtis asmeninius daiktus?
Leiskite, bet su taisyklėmis. Asmeniniai daiktai neturi maišytis su dokumentais, IT įranga ar bendromis dėžėmis. Kiekvienas darbuotojas gali gauti savo dėžę su numeriu ir vardu. Jei žmogus nori vežtis augalą, nuotrauką ar keistą puodelį, tegul vežasi. Tik ne serverio spintos apačioje. Skamba juokingai, bet per perkraustymus žmonės prisimena pačius asmeniškiausius daiktus pačiu netinkamiausiu laiku.
Kodėl kai kurios įmonės siūlo neįtikėtinai pigiai?
Nes kartais jos tiesiog neskaičiuoja visko. Kartais pamiršta leidimus, ULEZ, draudimą, pakavimo medžiagas, darbą savaitgalį. Kartais nepamiršta, tik tikisi, kad klientas nepastebės vėliau. Rinkoje yra gerų įmonių, bet yra ir tokių, kurios parduoda gražią sąmatą, o realybėje pradeda skambinti su papildomais mokesčiais. Jei kaina per maža, klauskite, kas joje nėra. Paprastai ten ir slypi problema.
Kas dažniausiai sugadina planą paskutinę dieną?
Smulkmenos. Raktai, leidimai, netikslus inventorinis sąrašas, neišimtas serveris, darbuotojas, kuris „tik vieną dėžę“ paliko koridoriuje. Kartais didelis dalykas neatrodo didelis, kol nepasiekia Londono. Planą geriausiai gelbsti ne optimizmas, o rezervinis laikas ir žmogus, kuris gali priimti sprendimus vietoje. Jei visi laukia direktoriaus patvirtinimo, o direktorius skrenda, bus linksma. Ne ta prasme.
Išvada
Kaip pasiruošti verslo perkraustymui į Londoną? Pradėkite anksti, skaičiuokite realiai, tvarkykite dokumentus, IT, leidimus, draudimą ir Londono prieigas. Neslėpkite problemų po kilimu – jos vis tiek išlįs, tik vėliau ir brangiau. Geriausias planas yra tas, kuris turi atsarginį variantą. Jei viskas atrodo per daug paprasta, greičiausiai kažko nepaklausėte.