Kaip pasiruošti perkraustymui į UK iš Lietuvos?

Klausimas, kaip pasiruošti perkraustymui į UK iš Lietuvos, dažniausiai prasideda labai ramiai: „nuvešit daiktus?“ O paskui paaiškėja, kad reikia dokumentų, inventoriaus, buto, NINo, NHS, mokyklos, banko, gal automobilio, gal augintinio, gal dar darbo sutarties. Aš per 20+ metų mačiau, kad žmonės dažniausiai nepražūva dėl vieno didelio dalyko, o dėl 30 smulkių. Todėl žemiau rašau kaip žmogus, kuris matė ir gražius perkraustymus, ir tuos, kur konteineris stovėjo Duvro uoste, o klientas sėdėjo Londone be šakutės.

DUK

DUK: pirmieji žingsniai, kaip pasiruošti perkraustymui į UK iš Lietuvos

Ar pirmiausia reikia ieškoti vežėjų, ar tvarkytis dokumentus?

Pradėčiau ne nuo vežėjų, nors visi nori greitai gauti kainą. Pirmiausia reikia žinoti, kur važiuojate, ar turite teisę ten gyventi, ar turite darbo pasiūlymą, ar butą bent pirmoms dienoms. Dokumentai dažnai lėtesni už krovinį, ir čia žmonės dažnai pasimeta. Paskui jau galima klausti vežėjų, kiek kainuos pervežimas į Mančesterį, Londoną, Bristolį ar Edinburgą. Bet, aišku, viską galima susitvarkyt, tik geriau ne paskutinę naktį.

Jeigu dar nežinau, kur gyvensiu, ar galiu vis tiek kraustytis?

Jeigu tik planuojate, tai taip, galite derinti viską vienu metu, bet rizika didesnė. Reali situacija: žmogus atsiveža daiktus į Birmingamą, o butas „užsikabina“ tik po trijų savaičių, ir tada viskas stovi sandėlyje. Tai kainuoja papildomai, nes saugojimas nėra nemalonumas, o paslauga. Aš visada sakau: bent laikinas būstas 2–4 savaitėms turi būti aiškus. Net jei tai kambarys pas pažįstamus, jau geriau negu miegoti oro uoste.

Kiek laiko prieš perkraustymą reikia pradėti ruoštis?

Jeigu kraustotės vasarą arba prieš šventes, pradėčiau bent prieš 2–3 mėnesius. Jeigu kraustotės su automobiliu, augintiniu, vaikais ir pilnu namu, tada dar anksčiau. Vežėjai ne visada turi vietos, ypač kai visi nori „kitą penktadienį“. Dažna klaida – manyti, kad pervežimas Vilnius–Londonas yra kaip siuntos iš internetinės parduotuvės. Čia reikia maršruto, dokumentų, pakrovimo lango, iškrovimo adreso ir šiek tiek kantrybės.

Ar verta krautis viską iš Lietuvos, ar geriau pirkti vietoje?

Taip, bet ne viską. Baldai, sentimentali daiktai, darbo įranga, vaikiški drabužiai – dažnai verta vežti. Pigūs stalai, senos sofos, sunkios spintos kartais tiesiog „suvalgo“ pervežimo kainą. Pavyzdžiui, jei sofa sveria daug, o JK kainuoja 150–300 svarų, ne visada logiška ją tempti. Aš klientams visada sakau: pasverkite ne tik daiktą, bet ir jausmą. Kartais senas fotelis vertas daugiau negu naujas, o kartais tai tik senas fotelis.

Koks pagrindinis sąrašas, kaip pasiruošti perkraustymui į UK iš Lietuvos?

Pagrindinis sąrašas turėtų būti paprastas: dokumentai, būstas, darbas arba pajamos, daiktų inventorius, vežėjas, draudimas, pinigai pirmam mėnesiui, mokykla ar darželis, gydytojas, automobilio reikalai. Be to, atskirai pasidarykite „pirmos nakties dėžę“ su drabužiais, įkrovikliais, vaistais, dokumentų kopijomis. Nes kai konteineris atvyksta 23:17, o jūs ieškote dantų šepetėlio, nuotaika tampa labai filosofinė. Sąrašas negali būti idealus, bet jis turi būti tikras.

DUK: dokumentai, leidimai ir taisyklės

Ar lietuviui visada reikia vizos gyventi UK?

Lietuvio paso ar asmens tapatybės kortelės vien neužtenka, jei kalbame apie naują gyvenimą po „Brexit“. Dabar daugeliu atvejų reikia vizos, darbo leidimo, studijų leidimo ar šeimos pagrindo. Žmonės, kurie gyveno UK iki tam tikrų terminų, dažniausiai turėjo EUSS statusą. Čia taisyklės keitėsi, todėl visada tikrinčiau GOV.UK arba konsultuočiausi su migracijos specialistu. Aš galiu paaiškinti pervežimo pusę, bet imigracijos teisė nėra mano kiemas.

Ką reiškia EUSS ir ar jis vis dar aktualus?

EUSS, arba EU Settlement Scheme, buvo sistema žmonėms, kurie gyveno UK iki nustatyto laikotarpio. Jeigu žmogus jau turi settled arba pre-settled statusą, tai dažnai labai palengvina gyvenimą, darbą, nuomą ir grįžimus. Bet jeigu dabar tik planuojate persikelti iš Lietuvos, reikia aiškiai patikrinti, ar jūs patenkate į taisykles. Tiksliai dabar nesu 100% tikras dėl kiekvieno šeimos atvejo, todėl čia geriau neatspėti. Klaidinga informacija šitoj vietoj gali kainuoti brangiau už visą pervežimą.

Jeigu neturiu statuso, kokie dokumentai dažniausiai reikia?

Jeigu neturite statuso, dokumentai priklauso nuo vizos tipo: darbo, studijų, šeimos, investicijų ar kitos kategorijos. Dažnai prašoma paso, prašymo formos, finansinių įrodymų, darbo pasiūlymo, TB testo kai kuriais atvejais, mokesčių ir gyvenimo vietos duomenų. Nuomotojai taip pat gali prašyti Right to Rent patvirtinimo. Tai nepatogu, bet realu. Be to, visada turėkite skenuotas kopijas, nes kažkas tikrai paprašys to paties dokumento penktą kartą.

Ar pasas turi būti galiojantis ilgai?

Pasas turėtų galioti visą planuojamą laikotarpį, o geriau dar ilgiau. Kai kurios institucijos, bankai ar nuomotojai nemėgsta dokumentų, kuriems liko mažai laiko. Jeigu važiuojate su šeima, patikrinkite visų narių dokumentus, ne tik vairuotojo. Mažas vaikas irgi turi turėti galiojantį pasą. Esu matęs atvejų, kai viskas paruošta, sunkvežimis užsakytas, o tada paaiškėja, kad asmens dokumentas baigiasi po mėnesio. Ir tada visi staiga tampa labai ramūs, bet blogąja prasme.

Ką daryti su gimimo liudijimais, santuokos dokumentais ir mokyklos pažymomis?

Geriau turėti originalus ir vertimus, jeigu dokumentai bus naudojami oficialiai. Mokyklos pažymos, skiepijimo knygelės, darbo sutartys, rekomendacijos – viskas gali praversti. Ne visada reikės, bet kai reikia, tada reikia greitai. Aš rekomenduoju susidėti aplanką: originalai, kopijos, skenuotos versijos debesyje. Ir nedėkite visko į vieną lagaminą, kuris keliaus su konteineriu. Dokumentai keliauja su jumis, ne su spinta iš IKEA.

DUK: krovinys, kaina ir muitinė, kai ruošiatės perkraustymui į UK iš Lietuvos

Kiek apytiksliai kainuoja perkraustymas į UK iš Lietuvos?

Kaina labai priklauso nuo tūrio, svorio, miesto ir paslaugos lygio. Mažas krovinys grupuotu transportu gali kainuoti kelis šimtus eurų, pilnas furgonas dažniausiai tūkstančius, o konteinerio pervežimas gali siekti gerokai daugiau. Pakavimas, iškėlimas, draudimas, sandėliavimas ir muitinės formalumai taip pat keičia sumą. Jeigu kas nors sako vieną kainą telefonu be sąrašo, būkite atsargūs. Yra įmonių, kurios paima avansą, o paskui dingsta arba pradeda „aiškintis“ vietoje.

Pilnas konteineris ar dalinis krovinys – kas geriau?

Pilnas konteineris tinka, kai kraustote namą, didelius baldus, buitinę techniką. Dalinis krovinys geriau, kai turite 5–15 kubų daiktų arba kelias dėžes. Jeigu jūsų tūris mažas, o užsakote per daug, mokate už orą. Jeigu tūris didelis, o bandote „susikišti“ į mažą vietą, daiktai gali būti sugadinti. Čia reikia sąžiningo įvertinimo. Kartais klientas sako „tik kelios dėžės“, o po valandos matome lovą, dviračius, šaldytuvą ir tris maišus senų knygų.

Ar reikia muitinės deklaracijos perkraustant asmeninius daiktus?

Dažniausiai taip, nes po „Brexit“ asmeninių daiktų vežimas į UK nėra toks paprastas kaip anksčiau. Reikia inventoriaus, vertės, paso ar tapatybės dokumento kopijos, adreso UK, kartais C110 ar kitų formų, priklausomai nuo situacijos. Jeigu daiktai naudoti ir yra jūsų nuosavybė tam tikrą laiką, gali būti lengviau. (pataisau – ne visada 6 mėnesius, svarbu ir kaip deklaruojate). Čia geriau dirbti su vežėju, kuris realiai dirba su muitine, o ne tik lipdukus lipdo ant dėžių.

Ar verta drausti daiktus perkraustymo metu?

Draudimas nėra malonus pirkinys, bet jis labai reikalingas. Kelias ilgas, krovos darbai kartais brutalūs, o oras prie jūros gali būti bjaurus. Jeigu vežate kompiuterį, televizorių, antikvarinį stalą ar vaiko pianiną, draudimas turi būti aiškiai suprastas. Ne visi draudimai dengia viską. Skaitykite, kas yra „all risk“, kas yra ribota atsakomybė, kas netaikoma blogam pakavimui. Aš mačiau klientų, kurie taupė 80 svarų, o paskui prarado daiktų už 2000.

Koks turi būti inventoriaus sąrašas daiktams?

Inventorius turi būti konkretus: sofa pilka, 2 vietų; stalas medinis, 120x80; 12 dėžių su knygomis; 4 dėžės virtuvės indų. Ne „krūva daiktų“ ir ne „seni baldai“. Muitinei, draudimui ir vežėjui tai turi būti suprantama. Jeigu sąrašas tik lietuvių kalba, kartais prašo vertimo. Esu matęs vėlavimą dėl to, kad inspektorius negalėjo greitai suprasti, kas yra „komoda“ ir kodėl ji deklaruota kaip „spintelė sena“. Smulkmena, bet smulkmenos stringa.

DUK: butas, pinigai, darbas ir kasdienybė

Kaip ieškoti buto UK prieš atvykstant?

Buto paieška UK gali būti gana nervinė. Rightmove, Zoopla, OpenRent, Facebook grupės – visur yra variantų, bet ir sukčių nemažai. Jeigu kažkas prašo pinigus prieš parodydamas butą, be sutarties ir be normalios komunikacijos, sustokite. Dažnai prašomas depozitas, pirmas mėnuo, kartais guarantor, ypač jei neturite UK kredito istorijos. Nuomos kainos Londone, Mančesteryje, Liverpulyje ar Bristolyje labai skiriasi. Geriau mokėti šiek tiek daugiau už laikiną vietą, negu pasirašyti kvailą sutartį iš panikos.

Kiek pinigų reikia turėti pirmam mėnesiui?

Pirmam mėnesiui aš planuočiau bent 1500–3000 svarų vienam žmogui, jeigu neturite jau apmokėto būsto. Nuoma, depozitas, transportas, maistas, ryšys, draudimas, indėlis už elektros sąskaitas – viskas susideda greitai. Jeigu kraustotės su šeima, suma auga. Banko sąskaita, kortelės limitai, pinigų pervedimai iš Lietuvos – tai taip pat reikia sutvarkyti iš anksto. Čia nukrypsiu: kavos kaina UK kai kuriuos šokiruoja, bet maistas namuose nebūtinai yra kosmosas.

Ar reikia iškart ieškoti darbo, ar galima važiuoti ieškoti vietoje?

Darbui geriausia turėti bent preliminarią sutartį arba aiškų planą. Jei vykstate be darbo, turėkite rezervą bent keliems mėnesiams. Kai kurie dirba per agentūras, sandėliuose, statybose, priežiūroje, logistikoje, gamyboje, bet konkurencija tikrai yra. CV anglų kalba, telefono numeris UK, adresas arba bent pašto kodas – smulkmenos, kurios veikia. Be to, ne visi darbdaviai nori laukti, kol „galbūt gausite dokumentus“. Tai nepatogu, bet rinkoje taip būna.

Ką reiškia NINo ir ar jis būtinas?

NINo, arba National Insurance number, naudojamas mokesčiams, socialiniam draudimui, kai kurioms pašalpoms ir oficialiam darbui. Dažnai žmonės pradeda dirbti, kol laukia numerio, bet darbdavys turi žinoti, kaip tai tvarkyti. Prašymas dažniausiai vyksta per oficialius kanalus. Nesinaudokite tarpininkais, kurie pažada „nino per dvi dienas už 200 svarų“, nes čia dažnai prasideda keisti dalykai. Geriau lėčiau, bet teisingai. Dokumentai ir mokesčiai nėra vieta improvizacijai.

Ar verta išsikelti lietuvišką banko sąskaitą?

Lietuvišką sąskaitą palikčiau bent kuriam laikui, nes reikia mokėti senas sąskaitas, gauti pajamas, pervesti pinigus šeimai ar tvarkyti paskolą. Bet UK sąskaita dažniausiai reikalinga nuomai, algai, komunaliniams mokesčiams. Kol jos neturite, gali padėti tarpinės sistemos, tik reikia žiūrėti mokesčius ir kursą. Ne visos nuomos agentūros priima užsienio sąskaitos išrašus lengvai. Čia vėlgi, kuo daugiau įrodymų, tuo mažiau klausimų. Ir taip, popieriai vargina, bet jie atperka laiką.

DUK: šeima, automobilis ir realūs nesklandumai

Kaip pasiruošti perkraustymui į UK iš Lietuvos, jei kraustotės su šeima?

Su šeima reikia planuoti ne tik daiktus, bet ir rutiną. Kur vaikas eis į mokyklą, ar reikia skiepijimo įrašų, ar bus darželis, ar sutuoktinis turės teisę dirbti. Daiktus dėkite taip, kad pirmiausia atsivertų drabužiai, higiena, dokumentai, vaistai, kompiuteriai. Jei turite augintinį, jam reikia savo proceso: mikročipas, pasiutligės skiepas, dokumentai. Šeimos perkraustymas nėra greitesnis, kai „visi padeda“. Dažniau jis tampa emocingesnis, nes visi turi savo baimių.

Ar galima atsivežti automobilį iš Lietuvos?

Automobilį galima atsivežti, bet čia prasideda kita istorija. Reikia žiūrėti registraciją, draudimą, techninę apžiūrą, mokesčius, NOVA, V55/5 formas ir kitus reikalavimus. Jeigu automobilis senas, mažos vertės ar neatitinka reikalavimų, kartais pigiau parduoti Lietuvoje ir pirkti UK. Esu matęs žmonių, kurie vežasi seną automobilį dėl sentimentų, o paskui remontas kainuoja daugiau negu pats automobilis. Jei mašina reikalinga darbui nuo pirmos savaitės, tada skaičiuokite labai atsargiai.

Kada geriausia vežti daiktus, kad būtų mažiau problemų?

Geriausia vežti tada, kai turite adresą, kontaktinį asmenį vietoje, iškrovimo vietą ir leidimą palikti sunkvežimį. Jei Londono centre reikia didelio sunkvežimio, gali prireikti leidimo arba laukti vakaro. Žiemą keliai ir uostai gali vėluoti, vasarą eismo spūstys kitokios. Niekada nežadėkite nuomotojui, kad „viskas bus tiksliai penktadienį 10 valandą“, nes transportas nėra laikrodis. Geriau planuoti langą, ne minutę. Ir turėkite telefoną įkrautą, nes vairuotojas tikrai skambins ne pačiu geriausiu momentu.

Ką daryti, jei daiktai vėluoja arba įstringa uoste?

Pirmiausia nešaukti ant visų iš karto. Reikia gauti informaciją: kur krovinys, kokia priežastis, ar trūksta dokumentų, ar laukiama inspekcijos, ar problema su keltu. Duvro uoste dėl oro ar eismo gali būti vėlavimų. Turėkite rezervinį planą: maisto, drabužių, vaistų, laikino miego vietos. Jeigu vežėjas komunikuoja aiškiai, tai jau geras ženklas. Jeigu niekas neatsako tris dienas, tada jau nebe „nepatogumas“, o problema.

Ar verta palikti dalį daiktų Lietuvoje?

Dažnai verta. Sandėliukas pas gimines, mažas saugomas plotas arba dalis baldų draugui – tai gali sumažinti stresą. Ne viską reikia tempti į UK. Dokumentų archyvai, sezoniniai daiktai, senos nuotraukos, įrankiai kartais lieka Lietuvoje ir laukia grįžimo. Bet būkite atsargūs: kas saugo raktus, kas turi sąrašą, kas atsakingas, jei vamzdis prakiūra. Neoficialus „aš paliksiu pas dėdę“ kartais baigiasi tuo, kad niekas nežino, kur tos dėžės.

Išvada

Kaip pasiruošti perkraustymui į UK iš Lietuvos? Pradėkite nuo dokumentų, būsto, pinigų rezervo ir tik tada nuo daiktų vežimo. Nekraustykitės vien tik „kaip nors“, nes paskui tas „kaip nors“ tampa brangus. Geriausias planas yra paprastas: žinote, kur gyvensite, ką vešite, kiek tai kainuos, kas tvarkys muitinę ir ką darysite, jei viskas vėluos. O jei vėluos – tikėtina, kad vėluos. Todėl ramybė, sąrašai ir normalus vežėjas yra geriau už gražius pažadus.