Kaip pasiruošti perkraustymo sprendimai į Londoną: vadovas iš praktiko, kuris viską matęs

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus. Per tą laiktą matyta viskas – nuo šuniukų vežimo vip salonuose iki to, kaip žmonės bando vesti pusiau subyrėjusius sofų komplektus per Tilburį. Tiesa, po „Brexit“ viskas pasikeitė, ir kas anksčiau buvo paprasta kelių dienų kelionė, dabar virtus tikru biurokratiniu labirintu. Nepasigirsiu, kad visada viskas vyksta lyg pagal instrukciją – kartais vairuotojai prapuola kelią, o muitinės pareigūnai būna pernelyg išrankūs. Bet jei klausiate, kaip pasiruošti perkraustymo sprendimai į Londoną šiandien, turiu pasakyt viena – be gero plano ir kantrybės bus blogai. Čia nebe tas pats kelyje nukreiptas „keliauk ir tiek“, dabar reikia galvoti apie deklaracijas, mokesčius ir logistikos niuansus, kuriuos dažnai užmiršta net patys didžiausi ekspertai.

Pasiruošimas ir dokumentai (pats sudėtingiausias etapas)

Ar tikrai reikia tartis su ekspertais iš karto?

Būtina. Žmonės dažnai galvoja, jog pakanka nupirkti bilietus ir viskas išsisuks. Viskas išsisuks tik tada, kai gausite didelį baudos sąskaitą arba jūsų daiktai užstrigs uoste. Profesionalai padės suformuoti teisingus perkraustymo sprendimai į Londoną planus, ypač susijusius su muitine. Nežinojimas šioje srityje kainuoja brangiau nei konsultacija.

Ką daryti su dokumentais iš pat pradžių?

Surašykite viską. Kiekvienas daiktas, net jei jau senas ir beviltiškas, turi būti inventoriume. Turiu omenyje – visiškai viskas. Muitinėje mums buvo atvejis, kai klientas nepaminėjo senos dviračio dalies, ir visa siunta buvo užstrigta trims dienoms. Geriau daugiau rašyti ir nuobodžiai, nei vėliau aiškinti, kur dingo tas piniginis su senais dokumentais.

Ar „Transfer of Residence“ (TOR) vis dar veikia?

Taip, bet jis tapęs daug sudėtingesnis. Tai leidžia atsisakyti PVM ir importo mokesčių, jei persikėliate gyventi ilgam laikui. Tačiau formos užpildymas dabar trunka ilgiau, nes britai labai griežtai tikrina, ar tikrai nebegyvenate Lietuvoje (ar kur kitur ES). Vieną kartą teko padėti klientui, kuris nepateikė darbo sutarties, ir buvo beveik atmestas. Dabar tikrinimai yra labai atidūs.

Kaip įrodyti, kad gyvensi Anglijoje ilgam?

Reikia pateikti įrodymus – darbo kontraktą, nuomos sutartį ar net mokėjimus už komunalines. Nebėra tų laikų, kai užtekdavo pasakyti „keliauju“. Jei neturite nieko oficialaus, gali būti problemų. Geriausiai tinka darbo vizas arba studentskio leidimas, jei ten studijuosite.

Kada pradėti rinkti dokumentus?

Mažiausiai mėnesį prieš kelionę, o dar geriau – anksčiau. Tarkime, jei planuojate važiuoti rugsėjo mėn., pradėkite galvoti apie tai liepos viduryje. Dokumentų surinkimas, ypač jei reikia gauti pažymas iš mokyklų ar darbdavių, užima laiką. Nekelkite visko į paskutines dienas – tai garantuotas stresas.

Ar turiu deklaruoti vaistus?

Žinoma, ypatingai stiprius arba psichotropinius. Reikia gydytojo išrašo, kuris patvirtintų, kad jums jų reikia. Be to, kai kurių vaistų įvežti į JK be specialios licencijos visai negalima. Buvo atvejis, senolė pavogė vaistus iš ligoninės ir bandė vežti – laimėjo, kad tik įspėjome, o ne perduodome policijai.

Ar reikia vertimo kalba?

Oficialūs dokumentai turi būti angliškai. Jei turite lietuviškas pažymas, reikės prisiegti vertėjo. Tai kaina, bet be to muitinė jų nepriims. Nemanau, kad vertėjas labai brangiai užims, bet tai papildomas žingsnis, kurį reikia įvertinti laike.

Kaina, tūris ir pasirinkimai

Kaip apskaičiuoti tūrį (kubiniai metrai)?

Dažniausiai žmonės susimato akimi ir suklysta. Vienas spinta ne vienai spintai lygi. Geriausia pasinaudoti standartiniais konteineriais arba tiesiog sušaluoti matuokliu. Per mažas vagonas reiškia, kad teks daryti antrą važiavimą, o tai dvigubai brangiau. Perkraustymo sprendimai į Londoną visada remiasi tūriu.

Kiek tai viskas kainuoja maždaug?

Klausimas labai platus. Viskas priklauso nuo to, kiek daug krovinių turite. Jei tai tik kelių dėžių siunta, gali tekti mokėti nuo 500–800 eurų. O jei visa buto apyvarta, tai skamba keturiais ar penkiais tūkstančiais. Kainos svyruoja priklausomai nuo degalų ir britų svaro kurso.

Ar verta rinktis dalinį krovinį (LTL)?

Jei turite mažiau nei 15 kubinių metrų, greičiausiai taip. Tuomet jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais viename dideliame vone. Tai pigiau, bet lėčiau, nes reikia surinkti visą mašiną. Jei skubate, geriau mokėti už pilną vagoną (FTL).

Ar kainuoja daugiau, jei gyvenu ne centre, o priemiestyje?

Taip, Londonas yra didelis. Važiuoti į centrą (pvz., Soho ar Westminster) dėl ULEZ zonų ir mokesčių brangiau. O jei tik reikia nuvežti į kažkokį priemiestį, pvz., Barking ar Dagenham, gali būti šiek tiek pigiau, bet vis tiek reikia įvertinti vairuotojo laiką.

Kas dėl draudimo?

Jis privalomas. Niekada nesiūlykite jo atsisakyti, norėdami sutaupyti šimto eurų. Matęs esu, kaip vairuotojas užkliudo sankryžoje, ir visa virtuvė nuskrido ant grindų. Be draudimo liktumite su niekuo. Įsitikinkite, kad draudimas denga ir krovinį, ir atsakomybę trečiesiems asmenims.

Ar galima sutaupyti darydamas pats?

Galima, bet ar verta? Jei turite patirties su sunkvežimiais, žinai, kaip fiksuoti krovinius, gerai. Jei ne – rizikuojate ne tik savo daiktais, bet ir sveikata. Profesionalios perkraustymo komandos Lietuvoje ir Londone žino, ką daro. Pasitikėjimas čia svarbiau už kelis simtus.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Kartais būna. Uosto mokesčiai, galimas užlaikymas, jei vairuotojas pavėluoja. Arba mokesčiai už sunkvežimio įvažiavavimą į miesto centrą. Visada klauskite iškarto, ar kaina yra „galutinė“. Daugelis firmų rašo mažą kainą, o paskui prideda viską.

Kelionės niuansai ir „Brexit“ realybės

Kokia geriausia kelio trasa?

Dažniausiai važiuojama per Kalė (Prancūzija) ir Doverį. Ten yra keltai arba požeminis tunelis. Tuneliu greičiau, bet kiek brangiau. Keltai gali būti pigesni, bet priklauso nuo oro sąlygų. Kartais, kai būna audros, keltai laukia valandas.

Ar reikia vairuotojui vizų ar pasų?

Lietuvos vairuotojams, esant ES pasams, vizų nereikia, bet dabar reikia pasų, ne tapatybės kortelių. Be to, kiekvienam vairuotojui reikia turėti leidimą dirbti JK (jei jis veža daiktus komerciškai). Tai vadinamasis „Kent Access Permit“. Jei šito nėra, vairuotojas nepraeis sienos.

Kas vyksta sienoje?

Dabar ten sustojimas nebe toks trumpas. Reikia eiti per pasų kontrolę ir muitinę. Viskas užtrunka ilgiau nei anksčiau, ypač jei yra klaidų dokumentuose. Būkite nusiteikę, kad kelionė gali užtrukti porą valandų ilgiau. Tiesiog užsidėkite kantrybes.

Ar galima važiuoti savo automobiliu su priekaba?

Galima, bet tik jei automobilis neregistruotas verslui (t.y. ne „lenta“). Jei bandysite vežti verslo daiktus asmeniniu automobiliu, gali būti nemalonumų su muitine. Be to, didelės priekabos Londone yra siaubas – ten visur apribojimai.

Kiek laiko trunka pati kelionė?

Iš Vilniaus iki Londono maždaug 24–30 valandų važiavimo be poilsio. Bet vairuotojai turi poilsio režimus, tai realiai tai trunka 2–3 dienas. Neišsigaskite, jei gausite pranešimą, kad krovinys atkeliaus ne po 20 valandų.

Ar saugu vežti vertingus daiktus?

Verta juos pažymėti ir nekrauti į pačią galą arba viršų, kur lengva pasiekti. Nors vagystės reti, bet įvyksta. Geriausia, jei vairuotojas užrakto kabiną ir užsidaro sandėliuką. Didžioji dalis problemų atsiranda ne Lietuvoje, o poilsio vietose Vokietijoje ar Belgijoje.

Londono specifika – kur viskas pasibaigia

Kaip su parkavimu mieste?

Tai baisiausias košmaras. Londono centre be leidimo negalima stovėti nė penkių minučių. Reikia gauti specialų leidimą iš savivaldybės (suspension of parking bay). Tai reikalauja planavimo. Vieną kartą teks laukti, kol klientas gaus leidimą trims valandoms.

Ar reikia mokėti ULEZ mokesčius?

Jei sunkvežimis neatitinka standartų (Euro 6), taip, ir tai labai brangu. Dabar dauguma firmų važiuoja naujomis mašinomis, bet vis tiek patikrinkite. Už seną sunkvežimį diena gali kainuoti šimtus svarų.

Kaip su iškrovimu, jei nėra lifto?

Tai problema, ypač Victorijos ar Kensingtono rajonuose, kur daug senų namų. Kai kuriose gatvėse sunkvežimis negaliu net užvažiuoti. Tada reikia perkrauti į mažesnį vagoną (Luton) ir nešti rankom. Tai papildomi laikas ir pinigai.

Ar galima palikti daiktus gatvėje?

Negalima. Privažiavus turi būti kas nors, kas priima daiktus. Jei nieko nėra, vairuotojas negali palikti krovinio neužrakinto. Jis turės važiuoti į sandėlį, o tai kainuos. Organizuokite, kad būtumės vietoje.

Kokios yra problemos su „red routes“?

Tai raudonos linijos gatvėse. Stovėjimas ten uždraustas beveik visur. Baudos dydis baisus. Vairuotojai, kurie nežino miesto, dažnai įvažiuoja į tą zoną ir tiesiog praranda uždirbtus pinigus. Geriau iš anksto numatyti išlipimą šalia parko.

Pakavimas, daiktai ir smulkmenos

Kaip teisingai supakuoti baldus?

Reikia juos išardyti, jei įmanoma. O galva ir kojos turi būti atskirai, gerai uždengtos. Kartais žmonės sako: „nesiskiria“, bet tada tą soją neįmanoma nešti pro laiptus. Išrinkimas taip pat privalomas, kitaip spinta sužels per du šimtus kilometrų.

Ar galima vežti maistą?

Asmeniniam vartojimui – taip, bet ne mėsos ar pieno produktus iš ES (nors taisyklės kiek pasikeitė, geriau vengti). Konservai, sausi produktai tinka. Bet geriausia nieko nevežti ir nusipirkti parduotuvėje „Tesco“. Anglijoje maistas pigesnis nei Lietuvoje daugeliu atvejų.

Kaip su augalais?

Augalai turi turėti fitosanitarinį pažymą. Be jo nepraeisite sienos. Tiesa, mažos vazonėlias su gėlėmis dažnai praeina be patikros, jei vairuotojas gerai pasislėpia (o ne, geriau taip nedaryti). Rizikuokite tik jei augalas jums labai brangus.

Ar galiu vežti dviratį?

Galima, bet jis turi būti gerai užfiksuotas. Geriausia į dėžę arba specialią paką. Jei tiesiog numesite į vagoną, jis gali sužaloti kitus daiktus arba pats susidaužyti. Rėmuliai dviračiams dėžėse – geriausias sprendimas.

Ką daryti su brangia technika?

Televizoriaus, kompiuterio serijiniai numeriai užrašykite atskirai. Jei dingsta (kas nutinka retai, bet nutinka), draudimo kompanijos jų be to neišmoks. Taip pat geriau juos nešti su savimi, jei važiuojat lėktuvu.

Ar galiu vežti alkoholį?

Galima tam tikrą kiekį asmeniniam vartojimui. Bet jei bandysite vežti dešimt dėžių alaus, tai bus laikoma verslu ir apmokestinta. Vienas klientas bandė vežti visą savo daržovių auginimo įrangą su skysčiais – sunkiai įtikinome muitinę, kad tai ne prekyba.

Kaip apsisaugoti nuo drėgmės?

Naudokite storas plastikines uždangas, o ne popierių. Anglijoje oras drėgnas net sandėliuose. Jei paliksite daiktus ant grindų be paletės, gali suželti. Viskas turi būti pakelta aukščiau.

Finaliniai klausimai ir išvados

Kas dėl grąžinamo konteinerio?

Jei nuomojote dėžes, jas reikia surinkti ir grąžinti. Dauguma kompanijų tai padaro po kelių dienų. Nekeliaukite tuščių dėžių į Londoną – ten vietos nėra.

Ar reikia įsirašyti numerius ant dėžių?

Būtina. Kitu atveju vairuotojas neš dėžę į pirmą patį butą arba paliks koridoriuje. Sistema „Kambarys 1“, „Kambarys 2“ veikia puikiai.

Kaip elgtis, jei kažkas sužalo?

Iš karto fotografuokite ir praneškite dispečeriui. Negalima laukti, kol vairuotoas išvažiuos. Įrodymai turi būti momentiniai.

Ar galima pasitikėti visomis firmomis?

Negalima. Yra daug „kišeninių“ pervežėjų, kurie paims depozitą ir išnyks. Patikrinkite atsiliepimus ir, svarbiausia, ar jie turi realų sandėlį arba ofisą. Jei susitinkate tik prie prekybos centro – bėkite.

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta anksti?

Geriausia būti namuose. Jei negalite, praneškite jam, kad turi laukti. Bet ilgas laukimas gali būti apmokestintas. Vairuotojai taip pat turi grafikus.

Ar verta imu draudimą „nuo visko“?

Jei įmanoma, taip. Standartinis draudimas ne visada dengo tą pačią seną vazą, kuri nulūžo. Nuspręskite, kas jums svarbiau – ramybė arba šimtas eurų taupymas.

Kaip apmokėti paslaugas?

Dauguma kuria sąskaitas faktūras. Atsiskaitykite banku, kad būtų įrodymas. Pinigais atlyginami retai ir tik tada, kai tai nedidelės sumos (pavyzdžiui, vairuotojo arbatpinigiai, nors tai nėra privaloma).

Kas nutinka, jei aš vėluoju?

Vairuotojas gali išvažiuoti į kitą užduotį. Tada jums teks laukti kito laiko. Laikas Londone – pinigai. Geriau būkite 15 minučių anksčiau.

Ar galima vežti muzikos instrumentus?

Galima, bet jie turi būti kietame dėklėje. Pianinas – tai atskira istorija, jam reikia specios technikos keliamųjų. Paprastas „perkraustymo sprendimai į Londoną“ neįtraukia pianino perkėlimo be papildomo įrangos.

Kaip su šunimis ir katėmis?

Jie turi turi mikročipą ir pasą. Jei vairuotojas pasiima juos, tai turi būti atskira kabinė su oro kondicionieriumi. Negalima palikti gyvūno sunkvežimyje vasarą.

Ar reikia mokėti britams mokesčius už daiktus?

Jei turite TOR leidimą, ne. Jei ne, mokesčiai gali būti dideli (VHD ir Import Duty). Geriausiai pasitarti su muitinės brokeriu prieš važiuojant.

Ką daryti su degalais?

Dabar tenka mokėti didelius mokesčius už degalus Didžiojoje Britanijoje, jei su savimi atvežate daugiau keleiviams leistinos normos (tiksliau, tai nebe taip paprasta). Vairuotojams paprastai degalai įeina į kainą.

Ar saugu vežti pinigus?

Gerai užslėpkite ir nekelkite visų santaupų vienoje dėžėje. Draudimas dažnai nedengia didelių grynijos sumų. Geriau pervesti per banką.

Ar tenka dirbti savaitgaliais?

Kartais taip, ypač jei klientas gali priimti daiktus tik tada. Už savaitgalio darbą imamas papildomas mokestis. Anglijos taisyklės darbo laikas griežtai reguliuoja.

Kaip su šiukšlėmis?

Iškrovus daiktus, lieka daug plastiko ir popieriaus. Negalima tiesiog mesti į gatvę. Reikia susitvarkyti patys arba klausti vairuotojo, ar jis gali nuvežti į perdirbimo centrą (už papildomą mokestį).

Ar galima sekti krovinių vietą?

Dauguma sunkvežimių turi GPS. Klausykite savo koordinatoriaus, jei jis neatsako – skambinkite tiesiai į vairuotoją (jei duotas numeris). Nervinimasis prasideda, kai ryšys dingsta.

Kas dėl vertybinių daiktų paveikslų?

Jie turi būti supakuoti į specialias dėžes su stiklo vata. Neįsivaizduoju, kas nutiks, jei paviršius bus įbrėžtas. Draudimas tokiems daiktams reikalauja ekspertinės vertės.

Ar reikia nurodyti tikslų adresą iš karto?

Taip, o dar geriau – koordinates. Londono adresai gali būti paini (pvz., vienos gatvės pavadinimas pasikartoja keliuose rajonuose). Navigacija pagal kodą (postcode) veikia geriausiai.

Ar galiu reikalauti, kad daiktai būtų nešti su pirštinėmis?

Gali ir turi būti. Niekas neturi drįsti nešti jūsų balkono stalą be apsaugos – pavojinga ir jiems, ir daiktams.

Ką daryti, jei dėžė atėjo sužalota?

Iš kai susirašinėkite su vairuotoju protokole. Nenukelkite dėžės, kol neįsitikinsite, kas viduje. Jei viduje sužalota – rašykite pretenziją.

Ar verta viską daryti per vasarą?

Vasara yra pikas. Brangiau ir užimta. Jei galite, rinkitės pavasarį ar rudenį – perkraustymo sprendimai į Londoną tada pigesni. O ir oras Anglijoje vis tiek lietingas.

Taip pat nepamirškite, kad Anglijoje kairysis eismas (tiksliau, važiuoti reikia kairiaja, ne dešiniaja – čia užknisiau, kiekvieną kartą įsimyliu). Vairuotojams tenka labai sunku sužingsioti apsisukti.

Galiausiai, viskas priklauso nuo jūsų pasiruošimo. Gerai sudarytas perkraustymo sprendimai į Londoną planas išvengia daugybės problemų. Neklauskite kaimyno, kuris sako, kad „viskas paprasta“ – jis greičiausiai važiavo prieš 10 metų. Dabar reikia kantrybės, dokumentų ir gero partnerio. Sėkmės Londone, ten tikrai yra kur įsikurti, nors ir oras nuobodus.