Kaip pasirinkti vežėją iš Anglijos: patarimai ir rekomendacijos

Sveiki, taigi, dirbu šitoje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir turiu pasakyti – po „Brexit“ pasikeitė viskas. Anksčiau tai buvo paprasta: pakrovai, važiuoji, iškrauni. O dabar? Dabar tai tikras „miškas“ su muitinės dokumentais, kurie gali priversti net plaukti. Dažnai klientai klausia, kaip pasirinkti vežėją iš Anglijos, kad nenukentėtų nei piniginė, nei nervai. Čia ne tik apie tai, kas pigiau, žinote. Yra daugybė smulkių niuansų, kuriuos pradedantysis net nemato, o seniai įsibėgėjęs vežėjas juos žino iš kelio. Toliau bandysiu papasakoti taip, kaip kalbėčiaus su draugu pietų pertraukos metu – be jokių gražių uždažų, tiesiog kaip yra iš tiesų.

Kur tikrai ieškoti ir klausinėti apie kainą (ir kodėl pigiau nebūtinai geriau)

Kur geriausia pradėti ieškoti pervežėjo?

Pradėkite nuo paprastų dalykų – ne nuo pirmojo Google pasiūlymo, kuris mums meta reklamas. Žmonės dažnai renkasi „Facebook“ grupes, kur yra visokie „Anglija-Lietuva“ skelbimai. Ten gali rasti ir gerų, ir... na, labai įdomių variantų. Taip pat, pasitarkite su draugais, kurie jau siuntė daiktus. Patirtis – tai brangiausia valiuta čia. Jei nieko nerandate, tuomet žiūrėkite didesnes firmas, tačiau ten kainos gali būti aukštesnės. Svarbiausia – nešokti ant pirmojo pasiūlymo, tik todėl, kad jis spindulioja žaliai.

Ar brangiau reiškia kokybiškiau?

Ne visada, ir tai yra didelė klaida. Aš mačiau firmas, kurios ima neaiškiai didelius pinigus, o darbas atliktas... na, tarkime, vidutiniškai. Kartais už didelę kainą mokate už biuro administraciją ir kavą, o ne už vairuotojo įgūdžius. Kita vertus, jei kaina yra peržemai, pvz., pusę mažesnė nei rinkos vidurkis, tai tuomet turėtumėte susirūpinti. Geriausia pasirinkti vidutinę kainą. Taip, aš žinau, kad visi nori taupyti, bet kai kalbame apie tavo turtą, saugumas privalo būti pirmasis.

Kodėl pasiūlymai skiriasi net 200 ar 300 eurais?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Vienas vežėjas sako, kad užveš už 300, kitas – už 600. Kodėl? Viskas priklauso nuo to, ką jie įtraukia į tą kainą. Vienas gali vežti „savitvarą“ (kai jis surenka kelis klientų krovinius į vieną furgoną), o kitas gali siūlyti išskirtinę transporto priemonę tik jums. Be to, kainą įtakoja kuro kainos (ir jos šiuo metu beveik nebelieka mažos), kelių mokesčiai Anglijoje ir PVM. Taip pat, kai kurie gali neįtraukti iškrovimo Anglijoje išlaidų, tad paskui gaunate staigmeną.

Ar verta laukti „paskutinės minutės“ pasiūlymų?

Kartais taip, bet tai lošimas. Jei laukiate paskutinės minutės, vairuotojas gali būti be darbo ir nuleisti kainą, kad tik užpildytų vietą. Tačiau dažniausiai taip atsitinka, kad jis tiesiog pavargęs arba jo furgonas... tarkime, ne labai tvarkingas. Geriausia užsakyti iš anksto. Tada vežėjas gali susiplanuoti maršrutą ramiau. Jei skubate, pasiruoškite tam, kad turėsite mokėti už skubą. Nemanau, kad verta rizikuoti dėl 50 eurų nuolaidos.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, kodėl ne? Mes esam Lietuvoje, derėtis mūsų kraujyje. Bet būkite protingi. Jei žmogus sako, kad kaina yra fiksuota (pvz., dėl kuro kainų šuolio), nespaudžiate. Aš asmeniškai dažnai galiu nuleisti 20–30 eurų, jei krovinys yra lengvai įkraunamas ir jis man patinka. Tačiau jei pradedate veržti nuo 50 proc. nuolaidos, aš tiesiog aštuokiu. Geriausias būdas – klausti „ar galit kažką padaryti su ta kaina?“, o ne reikalauti.

Ką daryti, jei pasiūlymas atrodo įtartai paprastas?

Bėkite. Tai yra mano pagrindinė taisyklė. Jei žmogus rašo be klaidų, pažadina „auksinės kalės“ ir kaina beveik nemokama, tai kažkas čia ne taip. Buvo atvejų, kai tokios firmos išsiveždavo krovinį, o paskui reikalaudavo papildomai pinigų už „sandėliavimą“ arba „manevravimą”. Tikrinkite duomenis. Jei įmonė registruota prieš savaitę, tai geriau ieškokite kito varianto.

Muitinės šūkis po „Brexit“ ir dokumentų chaosas

Kokius dokumentus reikia tur�ti dabar iš Anglijos?

O čia prasideda tikras malūnas. Anksčiau tekdavo tik CMR sąskaitą. Dabar reikia: prekių deklaracijos (kurią dažnai daro brokeris), eksporto (iš Anglijos pusės) ir importo (į Lietuvą) dokumentų. Be to, jei pervežate naudotus daiktus, reikės sąrašo su vertėmis. Be šių popierių per sieną nepraeisite. Daugelis klientų mano, kad tai vežėjo galvos skausmas, tačiau dažniausiai klientas turi pateikti duomenis deklaracijai. Pasirinkdami, kaip pasirinkti vežėją iš Anglijos, klauskite, ar jis gali padėti su muitine.

Ar vežėjas pats tvarko muitinę?

Kai kurie taip, kai kurie ne. Didelės firmos dažnai turi savo brokerius arba bendradarbiauja. Mažesnių vairuotojų dažnai tai baido. Jie gali tiesiog numesti jums brokerio kontaktą ir sakyti „susitarkite”. Jei nesinate pasiruošę užpildyti deklaracijų internetu (tai yra sudėtinga sistemų), geriau ieškokite vežėjo, kuris siūlo „raktą į rankas” – t.y., viskas įskaičiuota. Kitaip gali būti taip, kad furgonas stovi sienoje, o jūs skubat ieškoti, kas galėtų tą popierių padaryti.

Kas nutinka, jei trūksta kokio nors dokumento?

Tada laukiate. Ir ne kelias valandas, o dienas arba savaites. Muitinės Anglijoje (ypač „Dover“) yra griežtos. Jei trūksta pvz. vertinimo sąrašo arba sunkiai nustatoma prekės kilmė, krovinys gali būti užšaldytas. Ir žinote kas geriausia? Muitinės mokestis už laikiną sandėliavimą ten didžiulis. Aš mačiau, kaip žmogus sumokėjo daugiau už sandėlį nei už patį pervežimą, tiesiog todėl, kad pamiršo vieną lapą. Būkite atidūs.

Ar reikia mokėti PVM importuojant prekes?

Tai priklauso nuo to, ką vežate. Jei tai asmeniniai daiktai (kelsite gyventi), dažniausiai ne, jei galite įrodyti, kad juos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius. Jei tai prekės verslui (pvz., parduotuvei), taip, PVM reikės mokėti. Yra tam tikri limitai, bet aš nenuoriu čia girtis tiksliais skaičiais, nes jie keičiasi. Geriausia pasiklausti brokerio. Nesu tikras ar dabar galioja tas 150 svarų limitas dovanoms, nes taisyklės keičiasi kaip šventės.

Kas yra EORI numeris ir ar jis reikalingas?

Taip, būtinas. EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris reikalingas bet kuriam importui ar eksportui iš ES (tai yra mes) į JK (Anglija) ir atvirkščiai. Be jo neįmanoma pateikti deklaracijos. Jį gavote nemokamai ir greitai internetu. Jei jo neturite, pradėkite nuo to. Be EORI joks normalus vežėjas net nep ims dirbti, nes jis žino, kad sienoje jūs užstrigsite.

Ar galima vežti maistą ar gyvūnus?

Maistą galima, bet tai labai apribota. Mėsos, pieno produktai iš Anglijos į ES be specialių leidimų beveik nebepervežiami. Buvo atvejis, kai vairuotojas turėjo išmesti visą kliento šaldytuvą su kumpiu, nes muitinė neleido. Gyvūnai galimi, bet turi turi „Chip“, pasus ir sveikatos pažymą. Be to, kai kurie vežėjai tiesiog atsisako veži gyvūnus, jei jie nėra specialios transporto priemonės (su klimato kontrolę). Neklauskite mane, kodėl viena šunį vežia, o kita ne, taisyklės yra chaotiškos.

Saugumas, draudimas ir „kažkas atsitiko“ kelyje

Kaip patikrinti, ar vežėjas turi draudimą?

Paprasčiausiai paprašykite. Jis turi turėti „Carrier Liability“ draudimą (atlyginimo už praradimą arba sugadinimą draudimas). Taip pat, jei jis dirba legaliai, turi turėti ir CVR draudimą (transporto priemonės). Negailėkite timečio rašyti įmonės pavadinimą ir paieškoti draudikų duomenų internete (Lietuvoje „Compensa“ ar „PZU“ turi tokias sistemas). Jei jis vengia parodyti polisę – tai blogas ženklas. Geriau užsidrbite truputį daugiau ir būkite saugūs.

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai tarptautinė krovinių pervežimo sutartis. Tai popierius, kurį pasirašote, kai vairuotojas pasimauna daiktus. Jame turi būti tiksliai aprašytas, kas kraunama (kiekis, būklė). Jei vairuotojas pasako „rašykime tiesiog „baldai““, atsisakykite. Būtina išvardyti: „sofa, stalas, 4 dėžės“. Jei atvyks be vienos dėžės, be CMR detalaus aprašymo įrodyti nieko nebus. Tai jūsų vienintelė apsauga teisme.

Kas daryti, jei daiktai sugenda kelyje?

Pirmiausia – nedarykite scenos vietoje. Nufotografuokite žalą, pažymėkite tai CMR sąskaitoje (vairuotojas turi pasirašyti, kad pripažįsta sugadinimą). Tada skambinkite vežėjui. Jei jis turi draudimą, turėtų pradėti procesą. Aš turiu pripažinti, kad kai kurie vairuotojai bando įkalbėti, kad „taip ir buvo“ arba „jūs patys blogai supakavote”. Nesileiskite. Jei reikia, skambinkite policijai (jei įtariate vagystę). Kova su draudikais gali trukti, bet be CMR pastabos jums nieko nepriklaus.

Ar reikia patiems rinkti dėžes ir įrangą?

Dažniausiai taip, nebent užsakote „pilną paslaugą“ su įkrovimu. Vežėjai dažniausiai atvyksta tuščiu furgonu. Jie gali turėti kai kurių juostų arba rėmų, bet dėžių jie neduos. Ir prašau, nenaudokite silpnų prekiabagių iš parduotuvės. Vienas staigus stabdymas ir turiu 10 lūžusių indų. Geriausia pirkti stiprias, dvigubos sienelės dėžes. Tai nedidelė investicija palyginus su nervais.

Ar verta drausti daiktus papildomai?

Jei vežate brangius dalykus (brangiau nei 1000 eurų), verta. Nors vežėjas turi atsakomybės draudimą, jo limitai gali būti nedideli (pvz., pagal konvenciją apie 8.33 SDR už kg). Jei vežate auksą ar brangų kompiuterį, gausite nereikalingų pinigų. Tokiu atveju susitarkite dėl „All risk“ draudimo. Taip, tai kainuos, bet užmigsite ramiau. Aš visada sakau klientams – geriau turėti ir nereikalingą, nei reikalingą ir neturėti.

Kas jei vairuotojas atsisako įkelti sunkų daiktą?

Tai reali problema. Jei turite pianiną antrame auke be lifto, o užsakote mažą „Vivaro“ tipo furgoną be kėblio... na, jis tiesiog nuvažiuos. Visada tiksliai nurodykite, ką reikia įkelti. Ar reikia nešiklių? Ar reikia kėblio? Ar yra laiptai? Jei apgavote (arba nepamiršote)paminėti, vairuotojas turi teisę reikalauti papildomo mokesčio arba atsisakyti darbo. Nepaisykite to, ką jūsų žmona sako, kad „jis tikrai pakels”, paklausykite sveiko proto.

Vairuotojai, laikas ir maršrutai (ir kodėl jie vėluoja)

Kiek laiko užtrunka pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Teoriškai – 3–4 dienos, jei viskas eina kaip laikrodis. Faktiškai? Skaičiuokite nuo 4 iki 7 dienų. Kelią Anglijoje (nuo šiaurės iki pietų) gali užtrukti dieną. Tada keltas (Dover-Calais arba Hull-Rotterdam). Tada vėl kelias per Europą. Be to, jis turi sustoti pailsėti (tachografas). Jei kas nors nutinka (prokurė, avarija), tai laikas didėja. Neskubėkite planuoti remonto darbų kitą dieną po įkrovimo.

Ar vežėjas praneša prieš atvykdamas?

Geras vežėjas – taip. Blogas – atvyksta ir šaukia „aš čia, atidarykite”. Dažniausiai jie skambina prieš valandą ar dvi. Tačiau nereikia reikalauti, kad jis skambins tikslią minutę. Jis gali užstrigti spūstyje prie Brastos arba Londono. Būkite kantrūs. Aš mačiau klientus, kurie pykdėsi, kad vairuotojas atvyko 20 minučių vėliau, nors kelią įveikė per 4000 km. Tai nėra logiška.

Kodėl kartais pristatymas uždelstas be paaiškinimo?

Angliškas oras, britų muitinės, eurošiaulių eilės... Priežasčių gali būti tūkstančiai. Kartais vairuotojas tiesiog pavargęs ir užmiega, nespėja parašyti. Kartais pasikeičia keltas. Ypač vasarą arba šventėmis. Jei vairuotojas neatsiliepia 12 valandų, tuomet galima pradėti nerimauti. Bet jei prabėgo tik diena – pabandykite ramiau susisiekti. Jis gali būti tiesiog užimtas vairuodamas (kas yra gerai, juk juda).

Ar galima nurodyti tikslią pristatymo datą?

Galima bandyti, bet nėra garantijų. Jei jums reikia, kad daiktai būtų konkrečią sekmadienio ryta prieš 9 valandas, geriausia iš anksto pasikalbėti ir pasirinkti greitesnį (brangesnį) maršrutą. Standartiniu reisu tai neįmanoma. Dažnai klientai sako „aš turiu gimtadienį“, bet vairuotojui svarbiau nepažeisti poilsio režimo. Saugumas viršija jūsų šventę, atsiprašau už tiesumą.

Kas jei vairuotojas nekalba nei lietuviškai, nei angliškai?

Tai įvyksta. Dažnai įmonės samdo vairuotojus iš kitų šalių (pvz., iš Rytų Europos ar net Azijos), kurie dirba pigiau. Susižinoti su juos gali būti sunku. Geriausia susitarti dėl visų detalių su dispečeriu iš karto, o ne su vairuotoju kelyje. Dispečeris turi būti tas, kuris moka kalbėti. Jei nei dispečeris, nei vairuotojas nesupranta jūsų prašymų – ieškokite kito.

Ar vairuotojai gali įsileisti keleivį?

Techniškai – ne, jei tai yra krovininės transporto priemonės (C kategorija) ir jis neturi leidimo keleiviams vežti. Tačiau dažnai (ir aš tai žinau) jie įsileidžia „blidžerį”, kad padėtų kelyje arba tiesiog kompanijai. Tai yra nelegalu ir draudimas nebegalioja, jei įvyksta avarija su keleiviu. Aš niekam to nepatariu, bet realybėje tokia yra. Jei norite važiuoti su savo daiktais, ieškokite specializuotų „pervežimų su keleiviu“ paslaugų.

Raudonos vėliavėlės ir patirties svarba (ką vengti kaip ugnis)

Į ką reikia atkreipti dėmesį skelbime?

Patikrinkite nuotraukas. Jei furgonas atrodo lyg jis buvo nuplautas Volge, tai blogai. Ieškokite normalios transporto priemonės. Taip pat, skaitykite komentarus (jei tai Facebook grupė). Jei žmonės rašo „neatvyko“, „išsigalvojo kainą“, vengkite. Taip pat, jei įmonė neturi tinklalapio arba jo adresas yra kažkur „garaže“ prie Londono, tai gali būti pavojinga.

Kodėl verti rinktis senas, patikimas firmas?

Nes jos jau išgyveno krizę. Jei įmonė veikia 10 metų, ji turi kažką prarasti, jei apgaus. Naujokai gali tiesiog išsilyginti su jūsų pinigais. Patirtis sako, kad senos firmos turi geriausius kontaktus muitinėje ir gali išspręst problemas greičiau. Tai verta tų papildomų 10 proc.

Ar verti pasitikėti „mama, teta, pusbrolis“ firmomis?

O Dieve, ne. Tai yra didžiausia rizika. Žinote, kai sako „mano pusbrolis važinėja į Lietuvą, paėk jums”. Dažniausiai tas pusbrolis važiuoja be draudimo, be sutarčių, ir jei kas nutinka – jis nieko neprisiims. Jūs net neturėsite kam skųstis. Naudokitės oficialiomis įmonėmis, kurios atsako už savo veiksmus.

Ar mokėti iš karto ar gauti sąskaitą?

Visada reikalaukite sąskaitos-faktūros (PVM sąskaitos). Jei jis prašo pervesti pinigus į asmeninę sąskaitą arba „PayPal“ draugui, tai stabdykite. Tai yra apgaulės ženklas. Legali įmonė visada išrašo sąskaitą. Be sąskaitos neturite jokių įrodymų, kad mokėjote už paslaugą.

Kaip sužinoti, ar vežėjas neapsukina?

Klauskite kelio. Jei jis sako, važiuos per Kaliningradą, kad taupytų kelią (nors tai nebeįmanoma dėl dokumentų), tuomet jis meluoja. Klausykite, kur jis peržings sieną. Paprastai būna arba „Dover-Calais“, arba „Hull-Rotterdam“. Jei jis negali papasakoti, koks bus maršrutas, tai greičiausiai jis pats nežino, kur važiuoja.

Kas daryti, jei daiktai atvyko purvini?

Jei tai yra dulkes iš kelių – tai normalu. Bet jei jie purvini nuo tepalų arba drėgni, tuomet klauskit. Aš mačiau atvejį, kai vairuotojas užpaliko dangčią, kai lijo. Jis bandėti sakyti, kad taip lietus lijo. Bet viduje buvo sausa, o krovinys drėgnas. Be to, įsitikinkite, kad jis nepervežė jūsų dėžių kaip kojų kilimėlio kabinoje.

Galutinis patarimas: klauskite ir klausykite

Galiausiai, kai svarstote, kaip pasirinkti vežėją iš Anglijos, pasiklausykite savo intuicijos. Jei pokalbis telefonu arba žinutės kelia įtartumą, nedarykite to. Geriau praleisti kelias dienas ir rasti ką nors, kuo pasitikite. Jūsų turtas pervežiamas per visą Europą, tai ne žaidimas. Būkite atidūs, klauskite apie draudimą, dokumentus ir maršrutą. Sėkmės, ir tikiuosi, kad jūsų baldai atvyks sausai.

Išvada

Na, taip ir yra. Nėra jokio stebuklo tabletes, kaip rasti tobulą vežėją, bet jei laikysitės šių paprastų taisyklių, rizika sumažės žymiai. Svarbiausia – neapsiginkite kaina, o žiūrėkite į saugumą ir dokumentus. Po „Brexit“ visa ši sritis tapo sudėtingesnė, todėl patirtis ir sąžiningumas dabar brangesni nei bet kada. Tikiuosi, šie mano išmonės iš 20 metų patirties padės jums išvengti tų bėdų, kuriuos aš mačiau. Sėkmės rinkdamiesi ir saugių kelionių.