Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją?

Sutikime tiesiog – po „Brexit“ viskas pasikeitė, ir ne tik dokumentuose. Per štai dvidešimt metų, ką dirbu šioje srityje, mažai kas mane dar gali nustebinti, bet Anglija visada randa kaip. Varktantis pro kalnelius ir renkantis, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją, dabar reikia galvoti ne tik apie tūrį, bet ir apie tai, ar taisyklės nebesikeis rytoj. Dažnai klientai atsiunčia sąrašus „belgė“ ir tyla, o aš turiu būti ir tėvas, ir psichologas, ir logistikas. Čia nėra jokiems standartiniems vadovams, turi būti šalta galva. Jei pasirinksite per mažą furgoną, gausite baudą už didelį svorį, jei per didelį – iššvaistosite pinigus už kuro ir keltų bilietus. Nors dažnai kalbu, kad paprasčiausia kreiptis į profesionalus, suprantu, kad kai kurie nori važiuoti patiems. Tad aiškinkimės, kaip čia vyksta be jokių gražių uždažalų.

Pagrindai ir rūšių chaosas

Ar man tikrai reikalingas didelis sunkvežimis?

Nebūtinai. Žmonės sėdėję prie kompiuterių dažnai įsivaizduoja, kad jei važiuoja į Angliją, tai turi būti milžiniškas Scania su ritiniais. Tačiau daugumai buities daiktų, jei tai ne pervežimas viso namo, pilnai užtenka ir 3,5 tonų furgono (toks, kurį gali vairuoti su paprasta B kategorija). Be to, įsidėkite į galvą, kad Londono centre dideli sunkvežimiai turi didelių apribojimų (LEZ zonos), o ten užkliuvę geriau neišsigaskite. Jei turite tik kelias sofas ir dėžes, didžioji mašina – tai pinigų deginimas į vėją. Taip pat, galvojant, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją, svarbu atsižvelgti į tai, kiek tikrai turite daiktų, o ne į tai, kiek norite pasiimti „atsarginai“.

Ką daryti, jei daiktai telpa, bet svoris per didelis?

Tai klasika. Žmonės užkrauna 3,5 tonų furgoną kniedžėmis iki pat lubų ir manyk, kad viskas gerai. O kalbant apie tai, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją, svorio klausimas yra kritiškas. Anglijoje (ir Prancūzijoje tiek) ypatingai myrią šiuos tikrinimus. Jei sveriate daugiau nei leidžiama, ne tik kad gausite baudą, bet ir gali būti stabdomas tol, kol nepersikrausite. Buvo atvejų, kai klientai tekdavo išmesti pusę daiktų pačiame kelyje arba samdyti antrą mašiną. Vokiški 3,5t furgonai gali pakrauti tik apie 800-1000 kg kroviniuo, o prancūziški ar italų – daug mažiau. Neskaičiuokite tūrio, skaičiuokite svorį. Pas mane buvo kartą, kai vaikinas vežė akvariumus su vandeniu – baisiai prasilenkėme su leistina svorio limitais.

Ar verta imti mašiną su keltuvu (liftu)?

Skaitykite, tai ne būtina, jei jūsų gale laukia 20 stiprumų vyrų arba jei daiktai yra tik dėžės, kurias galima išnešti rankomis. Bet jei vežate pianiną, arba sunkias industrinės mašinos dalis, keltuvas privalo būti. Dar dažnai žmonės klausia, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją, jei ten nėra kraunamosios technikos. Tada pačiam reikės gauti „hiab“ sunkvežimį (tą su erdviu kryželiu viršuj). Tai kainuoja brangiau, bet išspręš problemą vienu smūgiu. Nepamirškite, kad Lietuvoje dar kas nors gali paėlpti į furgoną nugaros, bet Anglijose darbininkai paima po 50 svarų už valandą ir ne visuomet nori dirbti „iš rankų“.

Kuo skiriasi tentinė nuo šaldytuvo?

Šaldytuvą (refridžeratorinę) imkite tada, kai vežate maistą, vaistus arba gėrimus, kurie genda. Jei tai tik baldai ar drabužiai šaldytive einate tiesiai į dogą. Jie yra brangesni nuomoti (šaldymo agregatas degina daugiau degalų), sveria daugiau, tad mažiau krovinių talpina. Be to, šaldytuvai turi būti prijungti prie elektros keltuose, tai reikia specialiai užsakyti vietą (reiškia „reefer connection“). Nereikia mokėti už tai, ko nereikia, nebent jums būtina išlaikyti konstantią temperatūrą, nes tuomet kelias į Angliją gali tapti brangiu nuotykiu.

Galima tiesiog nuomotis furgoną Lietuvoje ir važiuoti?

Galima, ir dažnai taip daroma. Bet tada turite galvoje apie grįžtį. Jei ten parduodate daiktus arba paliekate mašiną, tai viena, bet jei reikia grįžti tuščia – tai nuostolis. Be to, dauguma lietuviškų nuomos bendrovių leidžia važiuoti tik Vakarų Europą. Kai sakote „Anglija“, jų akys išsiplėčia, ir draudžimo kaina šuolis du kartus aukštyn. Verta pasidomėti ir Didžiojoje Britanijoje esančiais pasiūlymais, nors ten vairuotojai su Lietuvos teisėmis dažnai neišsilaiko dėl amžiaus reikalavimų (ten reikia būti senesniam nei 25 ar net 30).

Dokumentai, muitinė ir galvos skausmas

Kokius dokumentus reikia turį aišku?

Be pasų nevažiuosite! Bet dar reikia CMR konosamentą (jei įmonė), vairuotojo pažymėjimą, techninį pasą. O jei važiuojate patys, tai tiesiog sąrašas daiktų su vertėmis gerai padės. Pasirinkdami, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją, nepamirškite, kad kadangi tai jau ne ES, tas sąrašas turi būti tikslus. Pas mane buvo atvejis, kai muitininkas kaltino vairuotoją prekyba, nes sąraše buvo parašyta „baldai“ be jokių detalių. Muitininkai mėgsta tikslumą, nerašykite „daičtuos“, rašykite „3 dėžės su naudotais drabužiais, 1 vintažinis stalas“.

Kas tas CMR ir ar jis būtinas asmeniniam pervežimui?

Esant kombinuotam pervežimui (t.y. ne visi daiktai jūsų), CMR yra būtinas. Jis garantuoja, kad daiktai yra jūsų ir jů pristatysite. Jei važiuojate savo reikalais tiesiog į naują namą Anglijoje, CMR jums nereikalingas. Bet kai svajote, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją, dažnai užmirštama, kad muitinėje gali paprašyti įrodymų, jog daiktai nėra parduodami. Tuo atveju sandorius (pirkimo pardavimo sutartis) arba išankstinę deklaraciją reikia turėti pasiruošus.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jei daiktai yra naudoti ir asmeniniai (jūsų nuosavybė daugiau nei 6 mėnesius), mokesčių nėra. Tai vadinama „Transfer of Residence“. Bet jei vežate naujus daiktus arba daugiau nei leidžiama (pvz., tabaką, alkoholį, kurios limitai dabar yra griežti), turėsite susimokėti. Vienas klientas mėgino nuvežti 200l degtinės sako „dovana draugui“. Galvos suktis nereikėjo, nuteisė viską. Taip pat, jei vežate prekes verslui (pvz., mažmeninę prekybą), privalote užregistruoti importą ir mokėti PVM/Manyta. Nemanau, kad verta rizikuoti su angliškaisę muitinėmis, jie turi aklius akis.

Kaip užpildyti „keliaraštį“ muitinei?

Jei naudojate brokerį, jis padarys už jus. Jei patys, eikite į „GVMS“ (britų sistema) arba „ICS“ (Prancūzijos pusė). Sistema sudėtinga, kartais lūžta, reikalauja unikalios prekės kodų (HS kodų). Žinoma, kai svarstote, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją, tikriausiai nesiruošiate skambinti brokeriams vidurnaktį, bet tikėtina, kad teks. Be gero HS kodo deklaracija gali būti atmesta. Patarsiu – nedarykite to vienoje iš Kėdainių kavinių per WiFi, daroma per specializuotas programas.

Ar sunku rasti tinkamą muitinės brokerį?

Rasti lengva, rasti gero – ne. Daugelis jų imasi mokestį už kiekvieną prekės eilutę, o ne už važiavimą. Geras brokeris jums padarys „vieną didelę“ deklaraciją su bendra verte arba grupuotais kodais. Žinoma, kai svajote, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją, labai retai galvojate apie brokerio numerį telefonu, o jis tampa svarbiausias žmogumi pasaulyje, kai sulaikyja prie Tilbury. Patikrinkite reitingus, nebūkite tingūs. Labai daug firmų dabar dirba „nuotoliai“ ir gali viską sužlugti dėl vienos blogai įvestos skaičiaus.

Ką daryti, jei laiku nepateikiu deklaracijos?

Laukti baudų. Angliška muitinė kalbės labai aiškiai – arba deklaracija privaloma, arba daiktai eina į konfiskavimo arba griovimo. Kai buvau pradžioje (o tai buvo dar prieš 20 metų), buvo galima kažką „derėtis“, bet dabar viskas kompiuterizuota. Sistema automatiškai meta baudą už vėlavimą. Negalima būti naiviam, kad „angiškai jie supras“ – jie nesupras, jie moka iš tikrųjų.

Techniniai dalykai ir kelių realybės

Ar reikia specialios vairuotojo kortelės?

Jei mašina viršija 3,5 tonas (tarkim, 7,5t), tai taip, reikalinga C kategorija (seniau buvo C, dabar gali būti ir C1 su kodu, bet čia jau per sudėtinga). Keliuose dažnai matau, kaip žmonės bando važiuoti 7,5t mašina su B kategorija manydamas, kad „jei tai ne verslas, tai galima“. Ne, negalima. Angliški policininkai peržiūri pažymėjimus labai atidžiai, ypač kai mašina atrodo perkrauta. Kalbant apie tai, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją, teisinių reikalavimų laikymasis yra pusė sėkmės.

Kas daro su tachografu?

Jei mašina sunkesnė nei 3,5t, jame privalo būti tachografas. Ir jis turi būti įjungtas. Negalima važiuoti su „magnetuku“ ant skydelio arba užklijuotu lipduku. Žinau, kai kurie tai daro, tačiau baudos už tai tokios, kad galima nusipirkti naują furgoną. Be to, dabartinės sistemos siunčia duomenis realiu laiku (galbūt ne visos, tačiau kontrolės įranga tobulėja). Jei nežinote, kaip naudotis tachografu, geriau niekada nesiųskite savęs su tokia mašina.

Kaip su kuro bako vožtuvu?

Dėl „Brexit“ anglai privalo įrengti adaptorius degaliniams, nebenaudojami tie senieji. Jei nuomosite mašiną Lietuvoje, pasidomėkite, ar ji turi „Euro 6“ variklį ir tinkamą liejantį vamzdį. Senesnės mašinos gali būti uždraustos įvažiuoti į Londoną (ULEZ), o ten kainos būna nerealios. Kai planuojate, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją, patikrinkite mašinos emisiją. Senas „Mercedesas“, dūmstantis kaip garlaivis, jums tik užsidarys brangų bilietą į miestą.

Kur geriausia perkelti mašiną per kanalą?

Dover-Calais yra populiariausias, tačiau ir dažniausiai užstrigęs. Jei esate nepatyręs, geras variantas yra Dunkirkas. Mažiausia žmonių, mažiau streso. Arba Eurotunelis (Folkestone), tačiau reikia specialaus leidimo degalams (nors dažnai jis yra įtrauktas į kainą). Eurotuneliu nuėjate per 35 minutes, o keltu eikite valandą ir dar laukiate įsilenkimo. Bet keltu pigesnai, jei esate vienas (žmogus + mašina). Reikia suskaičiuoti, kas tau labiau apsimoka – laikas ar pinigai (kadangi laikas – tai taip pat pinigai).

Ar sunku važiuoti kairiąja pusia?

Pirmas kilometrai gali būti išpečti, bet prisitaikoma greitai. Sunkiausia ne važiuoti, o vengti „junginėjimo“ įvairiuose žieduose. Angliški žiedai yra siauresni, o judėjimas intensyvesnis. Tarkim, manau, kad kai svarstote, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją, jūs jau susiruošę psichologiškai, bet fiziškai „junginėjimas“ su dideliu sunkvežimiu gali būti košmaras. Būkite atsargūs su „smart motorways“, kuriai nebėra atsarginio juostos, tai gali išgąsdinti net patyrusį vairuotoją (tiek aš, kai pirmą kartą ten pavažiavau, beveik užkliuvau į barjerą).

Kainos ir pinigai

Kiek kainuoja keltas bilietas?

Priklauso. Bilietų kainos šokinėja kaip temperatūra. Paprastai vienam kelionės (mašina + vairuotojas) kainuoja nuo 80 iki 200 eurų. Jei daugiau nei 2m aukščio furgonas, kaina didesnė. Kai svajote, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją, neapsiribokite pigiausiu variantu, kuris gali neturėti „flexible“ keitimo galimybės. Jei užstrigsite kalneliuose dėl rūkų (kas Anglijoje yra dažna), prarasite bilietą be grąžinimo. (Štai kodėl visada rekomenduoju pasiimti draudimą dėl atšaukimo).

Ar brangu degalai Anglijoje?

Brangiau nei Lietuvoje, dažniausiai. Ir jie matuojami gallonėmis, o ne litrais (kaip ir anglų mylios, ne kilometrai). Taip pat, daugumoje degalinių negalima mokėti grynaisiais (tik kortelė), taigi turėkite „Revolut“ arba „Wise“ kortelę, kuri neima didelių mokesčių už valiutos keitimą. Vienas mano draugas važiavo senoje „Volvo“ ir ilgai gyveno su klaida, kad degalai pigiau rytiniais, bet tai tiesiog jo kortelė „susipainiojo“ su valiutų kursu.

Kas daryti su „vazine“ (vignette) arba kelių mokesčiais?

Anglijoje dideliuose sunkvežimiuose (virš 12 tonų) turi būti įrengtas „LEVY“ aparatėlis, kuris moka automatikai už važiavimą keliais (HGV Road User Levy). Jei mažesnė mašina, tai mokate tik už tunelius (pvz., Dartford Crossing) arba tiltus. Tiesa, Dartford Crossing dabar dažnai išsiunčia sąskaitą namo pagal numerio atpažinimą. Jeigu pasirinkdami, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją, užmiršite padengti tą mokėjimą, po mėnesio gausite skolą su priemoka.

Kiek uždirba vairuotojas Anglijoje?

Daug daugiau nei Lietuvoje, bet ten ir gyvenimas brangesnis. Jei samdysite lietuvį vairuotoją tik vienam kelioniui, dabar tai kainuoja ne mažiau kaip 1000-1500 eurų, priklausomai nuo maršruto. Jei tai atskiras projektas, reikia sumokėti ir dieningųjų, ir viešbučio (ir čia svarbu – britiški viešbučiai labai brangūs, ir ten dažnai nėra laisvų vietų vairuotojams su sunkvežimiais). Taigi, sąskaita auga greičiau nei laikas skrydyje.

Ar galima sutaupyti ant kuro?

Taip, jei užpildote prieš pasienį (tarkim, Belgijoje ar Olandijoje), kur pigiau. Bet nevažiuokite su 20 canų (kanistrų) grandinele – tai draudžiama griežtai saugumo sumetimais. Gana daug įmonių turi degalinių kortelių ( fuel cards ), kurios leidžia mokėti fiksuota kaina. Jei dirbate įmonėn, tikrai klauskite apie tai. Vienintelis būdas sutaupyti nelegaliai yra važiuoti su „suglaustu“ tachografu, bet aš tai nedaryčiau – neverta.

Realios situacijos ir patarimai iš kiemo

Ką daryti, jei pasidarė avarija?

Skambinti policijai ir draudimo kompanijai. Jei mašina nebevažiuoja, ją pastumti negalite (įstatymai). Reikės iškviesti gelbėjimoją. Angliškos gelbėjimo paslaugos (recovery) kainuoja šimtus svarų. Gera žinia – dauguma LT draudikų tai padengia. Bloga – teks laukti valandą ar dvi šalia greitkelio, kas yra nepatogu. Kartą girdėjau istoriją, kai vairuotojas užstrigo M25 ir jam atvažiavo tik po 4 valandų, nes visi degalai užšalo. (Nemanau, kad dabar toks šaltis dažnai, bet Anglija gali nustebinti oru).

Ar dažnai plėšia furgonus?

Taip, ypač stovėjimo aikštelėse prie barų ar prie „Lidl“ naktį. Anglijoje yra nemažai nusikaltėlių grupių, kurios specializuojasi būtent lietuviškų ir lenkiškų furgonų plėšime. Niekada nepalikite daiktų matomoje vietoje, jei galite juos uždaryti į sandėlį. Kai svarstote, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją, pagalvokite apie rakinimo sistemas. Geros spynos su plokštėmis (padlock) būtinos. Ir nenaudokite paprastų spynų, kurias nutrupina mažiau nei per 5 sekundes.

Ką daryti su „nereikalingais“ daiktais?

Geriau atiduoti čia, liudnyje arba išmesti, nes nešioti per jūrą šiukšlių – tai kvaila. Kartą vežiau klientą, kuris parsivežė senus sovietinius laikrodžius, manydamas, kad juos parduos. Jie liejo ant grindų visą kelią, o paskui juos teko išmesti Londono šiukšliadėžėse, už kur kas brangiau, nei čia. Taigi, prieš išvykdant padarykite „filter“. Ką tikrai reikia, ką galite duoti, ir ką eina iš proto.

Ar verta vežti mažą mašiną „prikabinamą“ (prikabinta)?

Jei turite automobilį, kurį norite nuleisti ten, tai puikus pasirinkimas. Reikia specialios kategorijos (BE), o mašina, kuri traukia, turi tinkamą techninę galia. Kalbant apie tai, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją, šis variantas populiarus tarp tų, kurie persikelia gyventi. Atsiminkite, kad priekaba turi būti užregistruota (jei ji virš 750kg). Kelio е rūgštis Anglijoje (druskos) greitai suėda priekabų dugnus, tad patikrinkite, ar ten nėra skylių.

Kaip elgtis su „kiauru“ šuliniu (dvikeliu)?

Anglijoje daugybė smulkių kelių (B roads) su siaurais arklių takais (single track roads). Ten reikia atsitraukti į „passing place“. Dideli sunkvežimiaš ten negali važiuoti. Visada nustatykite GPS ne trumpiausią kelią, o „avoid unpaved roads“ arba „avoid narrow roads“. Naktį lengva pakliūpti į kaimą, kur tarp namų telpa tik viena mašina, ir ten užstrigti visai naktį, blokuodami kelią vietiniams.

Ar užsidirbą tie, kurie siūlo „pigius pervežimus“ skelbimuose?

Dazniausiai tai - arba apgavikai, arba žmones be draudimo. Pas mane buvo, kai vienas „super pigus“ pervežėjas dingsu su visa padanga. Nieks negalėjo jo surasti. Kai planuojate, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją, pasitikėkite patikimais šaltiniais. Jei kaina atrodo per gera tam tikrai distancijai, tai 100% yra kažkas blogai. Pinigai netyrųjų vandeny, užsispyręs pigumu galite likti be daiktų ir be pinigų.

Ką daryti, jei daiktai sugadinta atvykus?

Turi būti CMR su pastabomis. Jei pasirašote ant CMR, kad „viskas gerai“, o paskui atsidaryte dėžę ir matau, kad čiuožia ląstelių telefonas - tai jūsų kaltė. Visada tikrinkite „pakuotę“ iškart, kai mašina sustoja. Naudinga turėti fotokameros ( telefoną ) ir daryti nuotraukas draudžiui. Angliški teismai su draudimo bylomis yra labai formalios, be įrodymų nepraeisi.

Viskas vyksta tai paprastai, tai ne taip. Pagrindas yra toks – gerai pasiruoškite. Jei jaučiate, kad rašyti deklaracijas ar skaičiuoti svorius jus peržengia, geriau sumokėkite už pilną paslaugą. Nepatirtis su keltų įmonėmis pasidaryti gali daugiau žalos nei naudos. Tikrai svarbu suprasti, kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę daiktams į Angliją, kadangi nuo to priklauso ne tik turtas, bet ir nervai. Sėkmės kelyje, ir nepamirškite arbatos termoso!