Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip pasirinkti tinkamą sandėliavimo vietą iš Anglijos?
Sveiki, galvojau, kad ši tema kils ne vienam iš jūsų, ypač dabar, kai situacija su siuntomis po „Breksito“ pasikeitė nepažynamai. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti – anksčiau buvo daug paprasčiau. Tuomet, kai klausdavote, kaip pasirinkti tinkamą sandėliavimo vietą iš Anglijos, reikėjo tik atsižvelgti į kainą ir atstumą iki jūros uosto. Dabar viskas yra sudėtingiau. Mums reikia galvoti ne tik apie tai, kur dėsime paletes, bet ir kaip ten jūsų prekės nuvešamos pro muitinę, ar tą sandėlį išvis pasieks vairuotojas be problemų. Kartais atrodo, kad Anglijos keliai tiesiog sukurti tam, kad sugadinti krovinius, o kai kurios sandėliavimo aikštelės atrodo taip, kad ten nori palikti tik tuščius konteinerius. Taigi, apie tai ir šnekesim – kaip čia išsibrėžti tarp tų visų „fulfilment“ centrų, logistikos giantų ir mažų šeimyninių sandėliukų.
Pagrindai, kainos ir kodėl Londonas nėra visadas geriausias
Kiek vidutiniškai kainuoja sandėliavimas Anglijoje?
Čia nėra vieno atsakymo, nes kainos svyruoja kaip temperatūra. Jei žiūrite į Londoną arba aplinkinius rajonus, tai už ilgalaikę vietą galite tekti mokėti nuo 15 iki 25 svarų už kvadratinį pėdą per mėnesį (tai apie 160-270 eurų už m2). Bet jei nuvažiuosite šiaurėn, link Mančesterio ar Birmingamo, kainos gali nukristi dvigubai. Tačiau nepamirškite, kad pigiau reiškia toliau, o tas atstumas vėliau suvalgys jūsų maržą gabenant prekes į Lietuvą. Taigi, renkantis, kaip pasirinkti tinkamą sandėliavimo vietą iš Anglijos, reikia suskaičiuoti ne tik nuomos kainą, bet ir logistikos išlaidas.
Ar verta laikyti prekes netoli uostų, pavyzdžiui, Feliktstou?
Sakyčiau, taip, jei jūsų verslas yra didmeninė prekyba ir siunčiate didelius kiekius. Ten yra daug sandėlių, kurie specializuojasi tik iškrovimui ir greitam išsiuntimui. Bet ten dirbti sunku – infrastruktūra sensta, užstatymai dideli. Kartą vairuotojas man skambino ir sakė, kad stovi eilėje prie uosto vartų jau 4 valandas. Tas laikas pinigas. Jei jums svarbu greitas apdorojimas, geriau ieškokti kažkur šiauriau ar vakariau, kur yra lengviau privažiuoti.
Ką daryti, jei turiu mažą kiekį prekių, tik keliasdešimt vienetų?
Tada jums nereikia didelio sandėlio. Ieškokite mažesnių sandėlių, kurie siūlo „pallet storage“ – tai yra vietos paletėms. Jums užteks vienos ar dviejų vietų. Dažnai tokiose vietose dirba patys savininkai, su jais galima susitarti dėl sąlygų. Didieji žaidėjai, tokie kaip „Amazon“ ar „XPO“, neims jums mažų kiekių – jiems reikia tūkstančių dėžių, kad užsidirbtų.
Ar turiu būti Anglijoje fiziniu požiūriu, kad pasirašyčiau sutartį?
Daugeliu atvejų ne. Dabar viskas daroma elektroniniu būdu. Galima susitarti su „forwarding agent“, kuris padarys viską už tave. Bet yra vienas dalykas – jei reikia įteikti originalius dokumentus ar patikrinti kokybę, gali tekti nuvažiuoti. Aš asmeniškai visada rekomenduoju bent kartą nuvažiuoti pažiūrėti į tą vietą. Nuotraukos internete gali meluoti (kaip ir pažintys programose).
Kaip išvengti paslėptų mokesčių sutartyje?
Labai paprastai – klausinėkite. Dauguma sandėlių įrašo „handling fee“ – tai apdorojimo mokestis. Jis gali būti imamas už kiekvieną įvežtą ar išvežtą padėklą. Pavyzdžiui, atvyksta sunkvežimis su 20 padėklų, jie užima kiekvieną po 5 svarus, ir jau turite 100 svarų išlaidų be jokio sandėliavimo. Taip pat atkreipkite dėmesį į „storage rent review“ – kainos gali pakilti kas pusmetį.
Ar saugu laikyti brangias prekes Anglijoje?
Anglijoje vagysčių lygis yra nemažas, ypač didžiuosiuose logistikos centruose. Turiu omenyje tokius kaip „Delta Park“ ar panašiuose. Būtinai klauskite apie apsaugą: ar yra sargbiniai, kamerų sistema, aptvertas teritorija. Vienas mano klientas buvo praradęs visą krovininą elektronikos, nes sandėlis turėjo tik vieną vartą, kurios nebuvo užrakinta naktį. Dabar jis žino, kaip pasirinkti tinkamą sandėliavimo vietą iš Anglijos saugumo atžvilgiu.
Kodėl kai kurie sandėliai nedirba su privačiais asmenims?
Nes jiems per daug trikšmo su muitinės dokumentais. Jei esate privatus asmuo ir norite siųsti savo daiktus, geriau naudoti „removal companies“ (krovinių gabenimo įmones). Jie turi licencijas dirbti su asmeniniais daiktais. Standartinis sandėlis pageidauja komercinių sandorių, ne dėžių su drabužiais iš namų.
Ar verta rinktis sandėlį su „bonded“ statusu?
Tai klausimas tiems, kas importuoja prekes iš užsienio (pvz., iš Azijos). „Bonded warehouse“ leidžia jums atidėti mokesčių (PVM ir muito) mokėjimą tol, kol prekės išleidžiamos į rinką. Jei planuojate laikyti prekes ilgiau nei mėnesį ir vėliaueksportuoti jas į ES, tai gali padėti pinigų srautui. Bet jei prekės iš keliauja į Lietuvą, toks statusas gali ir nereikėti.
Muitinė, dokumentai ir „Breksito“ naktmaros
Ar sandėlis turi padėti su muitinės užregistruotu vedimu?
Idealiu atveju – taip. Dauguma profesionalių sandėlių turi susitarimą su vietiniais muitinės brokeriais. Kai klausote, kaip pasirinkti tinkamą sandėliavimo vietą iš Anglijos, tikrinkite, ar jie gali atlikti „customs clearance“ tiesiog savo teritorijoje. Tai taupo laiką, nes nereikia vežti krovinio į uostą arba特种 terminalą (specialų terminalą) dėl dokumentų.
Kas nutinka, jei dokumentai bus neteisingi?
O tai yra kasdienybė. Jei deklaracija bloga, muitinė sulaiko krovinią. Sandėlis gali pradėti skaičiuoti „demurrage“ – baudą už laiko praleidimą savo teritorijoje. Tas mokestis gali būti didžiulis – kartais net 50-100 svarų per dieną už sunkvežimį. Taigi, tikrinkite dokumentus dar prieš išsiunčiant krovinius, o ne kai jie jau stovi prie vartų.
Ar aš galiu būti importuotojas Anglijoje, jei esu Lietuvoje?
Taip, galite. Jums reikės EORI numerio, kuris prasideda raidėmis „GB“. Be to, turėsite registruoti PVM mokėtoju Anglijoje (jei apyvarta viršija tam tikrą ribą). Tai sukomplesuoja dalykus, bet leidžia kontroliuoti procesą. Kai kurie sandėliai net siūlo „fiscal representation“ paslaugas – tai kai jie atstovauja jums ties mokesčių inspekcija.
Kiek laiko užtrunka prekių išleidimas iš sandėlio į Lietuvą?
Įprastai, jei viskas tvarkoje – 2-3 dienos iki Lietuvos sienos. Bet jei reikia formuoti grupinius krovinius (konsolidacija), tai gali užtrukti iki savaitės. Reikia susitarti dėl „cut-off“ dienų – t.y., iki kada reikia atvežti prekę, kad ji patektų į tam tikrą autentišką (t.y., savaitinį) reisas.
Ar galiu atsiųsti prekę atgal į Angliją, jei klientas jas grąžino?
Žinoma, bet tai vėl importas. Reikės naujos importo deklaracijos. Gali būti, kad grąžinant prekes, jos bus laikomos kaip „re-import“ ir gali būti atleidžiama nuo mokesčių, jei įrodysite, kad taitos pačios prekės, kurios anksčiau buvo eksportuotos iš JK. Reikia turėti gerą dokumentaciją.
Kas yra „C79“ sertifikatas ir kodėl jis svarbus?
Tai dokumentas, kurį išduoda HMRC (britų mokesčių tarnyba), kai importuojate prekes į Angliją. Jame sumuojamas vis mokėtas importo PVM. Jums jis reikalingas, kad galėtumėte tas sumas atskaityti (reclaim) savo PVM deklaracijoje. Be jo, jūsų PVM taps per didelis. Būtinai pasirūpinkite, kad šis dokumentas būtų siunčiamas jums arba jūsų buhalteriui.
Ar visi sandėliai moka „Import VAT“ vietoje manęs?
Kai kurie gali, jei naudoja „Postponed VAT Accounting“ mechanizmą. Tai reiškia, kad mokesčiai nėra mokami tiesioginio importo metu, o tik įrašomi į PVM sąskaitą. Taip geriau pinigų srautui. Bet ne visi smulkūs sandėliai su tuo susitvarko, tad klauskite apie tai iš karto.
Ar galiu naudotis lietuvišku vairuotoju, vežančiu prekes į JK sandėlį?
Taip, bet jis turi turėti tinkamą leidimą (cabotage) ir atitinkamus dokumentus. Po „Breksito“ vairuotojams reikia „Kent Access Pass“, jei važiuoja per Kentą. Be to, jis turi suprasti, kad Anglijoje vairavimo poilsio taisyklės skiriasi nuo ES. Vieną kartą gavau pranešimą, kad vairuotojas užmigo prieš vartus ir buvo baudžiamas (nors aš jo nekalbinu, bet situacija buvo įtampi).
Rizikos, blogos patirtys ir realus gyvenimas
Kas daryti, jei sandėlis sugadina mano prekes?
Pirmiausia, patikrinkite draudimą. Geras sandėlis turėtų turėti „liability insurance“ (atsakingumo draudimą). Dažniausiai jis atlygina tik svorio ar verte ribą, pvz., 10 svarų už kilogramą. Jei laikote aukštos vertės elektroniką, tai nieko neduos. Tokiu atveju reikia papildomo draudimo „all risk“. Turiu atvejį, kai sandėlis „pamiršo“ uždaryti duris per liūtį, ir drabužiai buvo sugadinti. Draudimas padėjo tik dalį.
Ar galima pasitikiti sandėlių atsiliepimais internete?
Dėl to abejoju. Dauguma teigiamų atsiliepimų yra rašomi pačių įmonių arba jų draugų. Geriau klauskite kitų vežėjų ar brokerių foruose. Žinoma, yra ir tokių, kuriuos rekomenduoja „Logistics UK“ asociacija – jie tikrai patikimesni.
Ką daryti, jei sandėlis staiga padidina kainas?
Sutartyje turi būti numatyta, kiek laiko ji galioja (pvz., 12 mėnesių). Jei nėra fiksuotos kainos, gali užkirsti didelį šoką. Mano patirtis rodo, kad po „Breksito“ sandėliai naudojasi situacija ir keliauja kainas kas pusę metų. Reikia turėti „exit clause“ – sąlygą, kuri leidžia nutraukti sutartį, jei kaina pakyla daugiau nei 10%.
Ar tikrai reikia fizinio patikrinimo prieš pasirašant sutartį?
Būtinai. Aš važiavau į vieną sandėlį netoli Birmingamo, kuris atrodė puikiai svetainėje. Vietoje pamaciau, kad grindys dūžta, o jėgos skleistuvai neveikia. Jei ten būtų atvažiavęs vairuotojas su sunkiasvoriu sunkvežimiu, tiesiog nebuvo kaip įvažiuoti. Tai ta vieta, kur suabejojau, ar čia apskritai saugu dirbti (bet kai kurie klientai viskas pamiršta ir ten važiuoja).
Kaip elgtis, jei sandėlis atsisima priimti krovinius?
Tai įvyksta dažnai, jei vairuotojas atvyksta be ankstesnio pranešimo (booking). Sandėliai mūsų (logistikos) srityje labai nemėgsta staigmenų. Užtikrinkite, kad jūsų brokerius arba vairuotojas išsiuntė „arrival notice“ mažiausiai 24 valandas prieš atvykimą. Be to, jei krovinys netinkamai supakuotas (neišsivijęs plastikas), jį tiesiog nenuves į vidų.
Ar yra kokių nors „raudonos vėliavos“ požymių?
Kai kurie ženklai akivaizdūs: neatsakoma į telefonus, el. paštas grąžinamas po savaitės, svetainėje nėra adreso. Bet yra ir subtilesnių. Pavyzdžiui, jei jie nesiskundžia dėl vietos trūkumo – tai keista, nes dabar Anglijoje vietos trūksta kaip niekada. Jei jie sako, kad „viskas tikrai bus gerai“, nežiūrėdamai į sudėtingą krovinį – tai tampa įtartinu.
Ar galiu laikyti pavojingas krovinius Anglijoje?
Galima, bet tik specializuotose vietose (HazChem sandėliuose). Paprasti sandėliai to nedarys. Reikės specialių leidimų MSDS dokumentų. Tai brangiau. Vienas mano klientas bandė laikyti dažus paprastame sandėlyje – vos nebuvo išmestas su draudžiamomis priemonėmis.
Techninės smulkmenos, kurias visi pamiršta
Ar reikia rūpintis paletės standartu?
Taip, Anglijoje dažniausiai naudojami 1200x1000 mm (EUR1) arba 1200x800 mm paletės. Jūsų Lietuvoje pagaminta 800x1200 gali būti netinkama jų statymo sistemoms (racking). Jei atvešite netinkamas paletes, gali tekti perpakuoti prekes, o tai kainuoja. (Čia turiu omenyje, kad ne visada tenka perpakuoti, bet dažnai būna taip).
Ką reiškia „forklift“ paslaugos sandėlyje?
Tai tiesiog keltuvo paslauga. Kai kurie sandėliai skaičiuoja kiekvieną keltuvo judėjimą („in and out“). Jei jums reikia iškrauti sunkvežimį, tai bus viena kaina, jei reikia perkelti prekę į kitą sandėlio zoną – kita. Stenkite susitarti dėl fiksuotos kainos, jei operacijos dažnos.
Ar sandėlyje galima atlikti „kitting“ arba „labelling“?
Tai papildomos paslaugos – surinkimas ar etiketėjimas. Kai kuriems klientams svarbu, kad prekės atvyktų su jau suklijuotomis lietuviškomis etiketėmis. Ne visi sandėliai tai daro – kai kurie tik laiko. Jei reikalinga toks paslaugas, klauskite apie „value added services“ (VAS).
Kaip sužinoti, kiek vietos tikrai reikia?
Paprasčiausiai – sulyginkite savo prekes. Paimkite paletės matmenis, padauginkite iš aukščio. Bet nepamirškite palikti vietos perėjimams – taisyklės nurodo, kad reikia maždaug 20-30% ploto koridoriams. Dauguma klientų tai pamiršta ir tada stūmiasi kaip sardinės.
Ar reikia specialios prieigos dideliems sunkvežimiams?
Jei planuojate tiesioginius krovininius iš Lietuvos, taip. Anglijoje keliai siauresni, o tiltai žemesni. Reikia patikrinti, ar prie sandėlio gali privažiuoti 18 metrų sunkvežimis su priekaba. kartais tenka naudoti trumpesnius sunkvežimus („rigids“), o tai brangiau.
Kaip veikia atsargų valdymo sistemos (WMS) Anglijoje?
Geresni sandėliai naudoja WMS, kurias gali jungti prie savo parduotuvės (pvz., Shopify arba Magento). Tai leidžia matyti realų atsargų kiekį. Jei sandėlis viską daro popieriniu būdu, tai didelė rizika padaryti klaidą, ypač kai prekės juda greitai.
Ar galiu atsiimti prekes pats?
Taip, dauguma sandėlių leidžia klientams atvykti ir pasiimti prekes („will call“), bet tai reikalauja išankstinio pranešimo. Taip pat gali būti mokestis už „handover“. Jei važiuojate savo furgonu, tikrinkite, ar jie turi kurį užparkuoti – Anglijoje vietos stovi brangiai.
Kas nutinka su likusiomis prekėmis, jei aš nustosiu naudotis sandėliu?
Jos tampa „abandoned goods“. Po tam tikro laiko (paprastai 3 mėnesiai) sandėlis turi teisę jas išardyti arba parduoti, kad atgautų savo pinigus už skolas. Būtinai sudarykite planą, kaip išvežti likučius, jei verslas neiseis.
Ar įmanoma rasti sandėlį, kuris dirba 24/7?
Įmanoma, daugiausiai dideliuose hubuose arba netoli oro uostų (pvz., Heathrow ar Gatwick). Bet už tai reikia mokėti papildomai. Paprastai sandėliai dirba 8-16 valandų, o po to tik išvykstant kroviniams.
Ar verta rinktis sandėlį pagal jo „green“ politiką?
Jums gali būti neesminė, bet kai kuriems Didžiosios Britanijos pirkėjams tai svarbu. Be to, sandėliai, kurie investuoja į energijos taupymą, dažniausiai yra modernesni ir geriau valdomi. Tai gali būti indikatorius, kad įmonė stabilu.
Ar galiu laikyti mašinas ar neįprastus daiktus?
įmanoma, bet tai daroma atskiruose plotuose. Paprastai sandėliavimo vietos skirtos paletėms. Mašinas reikia laikyti lauke arba specialiuose „car storage“ sandėliuose. Kainos čia skiriasi, o draudimo sąlygos dar sudėtingesnės.
Kaip elgtis su blogu vandentekių sistemos gedimu?
O, tai klasika. Anglijoje vamzdžiai seni. Vieną kartą dėl sprogusio vamzdžio buvo užlietas visas sandėlis su tekstilės prekėmis. Tikrinkite, ar sandėlis turi potvynių draudimą. Jei jis stovi žemoje vietoje (prie upės), rizika didelė.
Galiausiai, kodėl verta mokėti brangiau už patikimumą?
Kadangi aš dirbu jau ilgai, galiu pasakyti – pigu baigiasi brangiai. Užsisakykite pigų sandėlį, kuris neturi apsaugos, ir jūsų prekės išnyks. Rinkdamas, kaip pasirinkti tinkamą sandėliavimo verslą iš Anglijos, visada vertinkite patikimumą aukščiau nei kainą. Po „Breksito“ klaidos kainuoja dvigubai daugiau nei anksčiau, dėl dokumentų ir vėlavimų. Sutaupykite ant kavos, bet ne sandėlio.
Išvada
Na, tiek apie tą chaosą, vadinamą logistika Anglijoje. Svarbiausia suprasti, kad kaip pasirinkti tinkamą sandėliavimo vietą iš Anglijos nėra tik vienas pasirinkimas – tai procesas. Reikia nagrinėti ne tik kainą, bet ir vietą, apsaugą, muitinės galimybes ir žmonių, kurie ten dirba, pasitikėjimą. Nereikia būti perfekcionistu, bet reikia būti atsargiam. Nes jei kažkas nuvažiuos jūsų prekės, niekas neatkurs jums laiko, prasto nuotaikos ir prarastų klientų. Gerai susitarkite, viską užrašykite (net jei sutartis ilga) ir tik tada siųskite pirmą padėklą. Sėkmės tiems, kas drįsta vežti pro Lamanšą.