Kaip pasirinkti tinkamą mikroautobusą baldų pervežimui į UK?

Sunku patikėti, kad jau beveik dvidešimt metų važinėju šiais maršrutais. Anksčiau buvo paprastiau – pakrovai ir važiuoji, o dabar? Dabar baldų pervežimas į UK (arba Angliją, kaip visi sako) yra tikras kalnas su dokumentais ir muitinės patikrais. Dauguma klientų man klausia, kuris mikroautobusas geriausias, o aš dažnai įsivaizduoju, kaip jie bando įspausti sofą į seną VW Transporterą. Tiesą sakant, techninė gerovė čia ne viskas svarbiausia. Labiau rūpi tai, kaip tu tą krovinį įtaisysi, ar turi reikiamus popierius ir ar nukrypsi iš kelio Kent’e. Štai kas iš tikrųjų rūpi, kai renkiesi transportą.

Techninė pusė ir ratai (ir ką reikia žinoti apie variklius)

Ar tinka bet kuris „furgonėlis“?

Nebūtinai, nors dažnai taip atrodo. Paprastas 9 vietų mikroautobusas, kuriuo važinėja didelės šeimos, nėra skirtas kelioms tonoms pavogto (na, tegu ir pavogto) cemento ar sofos. Tau reikalingas klasikinis krovininis variantas, be langų šonuose (arba su jais, bet tada gali būti problemų su muitine, jei jie įtars, kad veži nekilnojamąjį turtą be deklaracijos). Geriausiai pasitvirtino „Ford Transit“ ar „Mercedes Sprinter“ variantai su paaukštintu stogu. Bent jau su jais mažiau galvos skausmo dėl aukščio.

Ką daryti, jei variklis pradeda džiūvėti?

Tai klasika. Vaziuoji per Vokietiją, pamažei temperatūra kyla. Jei pasirinksi seną, pigų „Renault Master“, gali tekti stovėti pakelėje. Geriau šiek tiek overpayti dėl patikimesnio variklio, pavyzdžiui, 2.2 tdi „Ford“, kuris beveik nežudo. Nors dabar ir visi „ekologiški“, bet seni geri dyzeliai vis dar geriau tempia sunkius krovinius, kai baldų pervežimas į UK vyksta pilnu kroviniu. O jei variklis miršta – tai prarasti laikas ir pinigai.

Ar verta imti su automatine pavarų dėže?

Asmeniškai aš visada renkuosi mechaniką. Žinoma, automat dabar geresnės, bet kai tu įveži 3,5 tonos sovų į kalną, o mechaninė dėžė leidžia tikriems sukurti momentą, automatas gali tiesiog užvirti. Be to, jei reikia remontą atlikti kažkur Lenkijoje su automatiniu bus brangiau. Bet, žinoma, jei tu vairuoji tik mieste, automatas gali būti patogesnis. Tiesiog žinok savo kelius. (O šiaip esu girdėjęs, kad naujieji automatai jau atlaiko viską, bet aš drąsiai netestuodavau).

Ar reikalingas „Luton“ kėbulas?

Tai toks dėžės variantas su iššokimu gale. Labai patogu, jei perveži daugiau „minkštų“ daiktų, nes telpa daugiau kubinių metrų. Bet jis ir erdvės valgo daugiau, o vėjo pasipūtimas ant tokios dėžės yra didelis – degalų suvalgysi kaip meška. Jei baldų pervežimas į UK yra retas reikalas, gal ir nereikia, o jei nuolat – tai investicija verta apsvarstyti. Tik žiūrėk, kad pakaba neužstrigtų nuo to svorio.

Ką daryti su padangomis?

Nekupok pigių kinietiškų padangų, kurių niekas nepažįsta. Anglijoje lietus, drėgmė, greitkeliai. Pas mane buvo atvejis, važiavom su viena firma, o padanga tiesiog sprogo per 120 km/h. Nujudėm į griovį. Geriau imti „Michelin“ ar „Continental“, kurios nenusidėvėja po vienos kelionės. Saugumas čia svarbiau nei ta 50 eurų ekonomija.

Ar galima įsirengti pakabą?

Galima, bet tik su sąmonė. Jei uždėsi „airbags“ (oro pagalves) ir prirašysi papildomų spyruoklių, furgonas važiuos lyg akmuo, bet galinė ašis gali nebeatlaikyti, jei tu viską įmesi į priekį. Centravimas čia raktas. Nubraukž 2 tonos į galą, ir vairas šoks kaip trikčių. Geriau pasikalbėk su šasieriu (šasieriu?), t.y., su meistru, kuris supranta pakabas.

Dokumentai ir tas baisus biurokratas (bei Brexit)

Ar reikia CMR?

Beveik visada. Tai oficialus krovinio kvitas. Jei turtį gabeni ne sau, o klientui, be CMR neišeisi iš Lietuvos (arba neįleis į UK). Be to, jei ką nors nudauži, draudikai be jo nieko neatsiskaitys. Geriau turėti knygutelę su štampu, negu aiškinti muitininkui, kad tai „tik dovana močiutei“.

Kas su tachografu, jei furgonas mažesnis?

Jei svoris < 3.5 tonos, tachografo nereikia (išskyrus keletą išimčių, jei tai komercinis transportas, bet dažniausiai nereikia). Tai didelis pliusas, nes gali važiuoti be poilsio pertraukų (žinoma, sveiko proto ribose). Nors aš ir esu girdėjęs istorijų, kai pareigūnai bandė priversti vairuotojus „įdėti diską“, bet jei techninėje parašyta <3.5t – tu esi laisvas.

Ar draudimas veikia Anglijoje?

Patikrink! Daugelis Lietuvos draudikų „užmiršta“ pasakyti, kad „Baltijos šalys“ neįeina į UK draudimą po Brexito. Reikia specifinio „Green Card“ arba platinimo į visą Europą ir JK. Viena klientė dėl to prarado visą krovinį ir furgoną – užsidegė variklis, o draudikas sakė: „Jūsų sutartyje rašoma tik ES“. Būk atsargus.

Kas tas EORI numeris?

Be jo baldų pervežimas į UK dabar yra neįmanomas. Jis reikalingas muitinės deklaravimui. Užsiregistruoti jį galima internetu nemokamai, bet tai trunka kelias dienas (o kartais ir savaitę, jei sistema užstringa). Nedaryk to, kai jau stovi prie keltų – tada bus per vėlu.

Ar galiu veži asmeninius daiktus be PVM?

Gali, jei tai nekomercinis vežimas. Jei turi CMR ir veži už pinigus – tai PVM reikės mokėti (arba deklaruoti eksportą). Jei sakai, kad „vežu savo daiktus į naują namą Anglijoje“, tai nereikia PVM, bet gali tekti mokėti importo mokestį, jei turi daug naujų daiktų. Muitininkai nekvailai, jie mato, kada furgonas pilnas naujų „IKEA“ spintų.

Ar sunku gauti leidimą „Cabotage“?

Jei planuoji Anglijoje dirbti ir veži viduje, tai reikės leidimo. Tačiau jei tiesiog nuveži į galinį tašką ir tuščias grįžti (arba paimi grąžinamą krovinią), tai nėra kabotažas. Bet jei paimsi krovinį Londoną-Mančesteris-Londonas – tu baudžiamas. Anglai yra labai griežti šiuo klausimu.

Kelias, keltas ir tunelis (ir kaip neišprotėti eilėse)

Ar geriau vaziuoti per Kėlę ar Tunelį?

Tunelis (Eurotunnel) yra greitesnis. 35 minutės ir jau esi Folkestone’as. Bet jis brangesnis, o jei variklis „purkšta“, gali neįleisti dėl anglies monoksido. Keltas (Dover-Calais) pigiau, yra kur pailsėti, bet užtrunka valandą ir daugiau, ir jūra gali būti audringa. Žiurkės (keliautojai) sako, jei didelė avarija tunelyje – gali stovėti valandas.

Kas daroma su eilėmis prie Dover?

O tai kasdiena. Planuok laiką su atsarga. Jei baldų pervežimas į UK yra tavo darbas, įskaityk 2-4 valandas patikrose (eilėse). Yra „Flexi-ticket“ variantai, kurie leidžia pakeisti laiką, bet jis brangesnis. Geriau turėti užkandžio ir vandens, sėdėti ilgai eilėje be kojo nuleidimo nėra smagu. (Pas mane vieną kartą variklis užgeso eilėje, tai buvo totali panika, gera, kad „paleidimas“ veikė).

Kiek kainuoja degalai Anglijoje?

Brangiau nei Lietuvoje, bet pigiau nei kai kuriose Vokietijos vietose. Reikia žiūrėti „Petrolstation“ programas. Jei tu pilnai užpildysi baką Didžiojoje Britanijoje, įskaityk, kad vertybių mokestis (PVM) bus didesnis, bet galima gauti grąžinimą – tik reikia rasti tu specialias degalines. Per daug glumintis neverta, dėl 10 svarų nenukelsi.

Ar sunku važiuoti kaire puse?

Pirmas 15 kilometrų bus baisiai. Ratai kliūva į griovius, žiūri į veidrodį ir matau šaligatvį. Bet po valandos įprantai. Problema yra žiedai (roundabout) – jų ten milžinas. Ir žmonės ten važiuoja agresyviau, negu mes čia. Tik dėmes to, kai išsukai iš degalinės – instinktas verčia važiuoti į dešinę.

Ar reikia mokėti už važiavimą keliais?

Anglijoje dauguma kelių nemokami (M1, M6 ir t.t.), bet yra mokami tiltai (pvz., Dartford Crossing prie Londono). Jis kainuoja kelias svaras, bet jei ne sumokei – gausi baudą paštu. Jokių barijerų ten nebėra, kameros fiksuoja numerius. Geriau susimokėti internetu iš anksto.

Ką daryti, jei užstrigi „M25“ žiede?

Tai įprasta vaizdas. M25 yra didžiausias ūzas. Jei įvyko avarija, gali stovėti 3 valandas. Planuok pristatymą taip, kad turėtum šiek tiek laiko atsargoje. Klientai dažnai nenori suprasti, kad „užstrigai“, jei sakai „ateisiu rytoj“. Geriau sakyti „ateisiu vakare“, o jei atvažiuosi priepiet – bus herojus.

Muitinė, jura ir paaiškinimai (be jokių advokatų)

Ar tikrai tikrina kiekvieną furgoną?

Ne, tikrina atrankomis. Naudoja rentgeno sistemą, kuria furgoną „nušviečia“. Jei matyso tamsesnių skyrių, kur turi būti tuščia – sustabdžia. Tada turi iškrauti viską. Esu matęs, kaip iškrauto pilną „Fiat Ducato“ su sofos dėžėmis, nes muitininkas manęs įtairojo. Gelėjimas (šiaip net žodis ne tos, bet suprasi) buvo didelis.

Kas daryti, jei neturiu deklaracijos?

Tuoj pat susirasti muitinio agentą prie pat patikros aikštelės. Jie uždirba iš tavo bėdų. Už 50-100 svarų jis susidarys visus dokumentus per 20 minučių. Jei bandysi aiškinti pats, niekas nesiklausys, kalba tik angliškai ir „biurokratiškai“. Baldų pervežimas į UK be agento gali tapti košmaru, jei pasitaiko daugiau klausimų.

Ar galiu veži maistą?

Negali. Nė obuolio, nė dešros. Jei turai savo maisto kelionei – kiekį turi būti minimalų. Vieną kartą mane patikrino, rado gabalėlę keptos mėsos – konfiskavo ir įrašė į protokolą. Sako, kad kiaulės maras ir kitos ligos. Geriau nusipirkti maisto Anglijoje.

Ar saugu veži brangius daiktus?

Nebent turi GSM sekimo įrangą. Anglijoje vagysčių furgonų problema didelė, ypatingai stovint neapsaugotose aikštelėse. Jei turi kompiuterius, brangius elektronikos daiktus – geriau juos dėti į užrakintą dėžę furgono gale, o ne ant keleivio sėdynės.

Kas daryti, jei klientas atsisako priimti prekę?

Tai realus scenarijų. Pasakė, kad sofa per didelė, nesėkė į liftą arba tiesiog nusprendė, kad nenori. Turi taisyti CMR, ieškoti sandėlio, kur galima laikinai padėti krovinių. Pas mane vienas klientas neatsirado išvis – telefono neatsiliepė. Teko važiuoti atgal su krovininiu. Geriau gauti avansą.

Ar sunku rasti grąžinamą krovinią?

Jeigu tu esi „skrynė“ (kurjeris), tai per „Shiply“ ar „Anyvan\" galima rasti. Jei perveži pilnus krovinius, sunkiau. Dažniausiai tenka važiuoti tuščia atgal arba pasiimti kažką pusiaukelės (Belgija, Vokietija). Kuro kainos tokios, kad tuščias važiavimas valgosi pelną.

Pinigai, kainos ir realybė (kiek už tą džiazą)

Kiek uždirba vairuotojas su furgonu?

Klausimas retas. Viskas priklauso nuo sutarčių. Jei dirbi „savarankiškai“, gali uždirbti 3000-4000 eurų per mėnesį, tiktai turi būti pasiruošęs miegoti furgone (kavines brangios). Dirbant didelėms firmoms, alga mažesnė, bet užtikrinta. Baldų pervežimas į UK yra pelningas tik esant nuolatinei klientų bazei, o ne vienkartėms kelionėms.

Ar verta siųsti dalinį krovinią?

Galima, bet sunku surasti partnerį, kuris sutųstų į savo furgoną tavo dvi dėžes. Ten būna vietos stoka. Tiesa, yra specializuotų kompanijų, kurie renka dalinius krovinius („part loads“), bet jie moka mažai. Geriau surasti klientą, kuriam reikia nuvežti pilną namų ūkį.

Kokia vidutinė kaina už kelionę?

Paskaičiuoti sunku, bet tarkime, kad viena kelionė (Lietuva-UK-Lietuva) su degalais, keltais ir maitinimu gali kainuoti 600-800 eurų (priklausomai nuo kuro kainos). Taigi, jei uždirbi 1200 eurų, pelnas yra apie 400. Atimk pvm, remontą... realų pelną. Tenka dirbti sunkiai.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo gavus?

Nerekomenduoju. Per dažnai pasitaiko, kad klientas sako: „ą, aš šiaip pervaziuodamas per Savaitgalį“. Gali laukti mėnesį. Geriau reikalauti 50% avanso, o likutį – gavus prekę. Pinigai šiandien yra svarbiau už gerus santykius (na, bent jau versle).

Ar yra kažkokių "paprastų" būdų užsidirbti?

Kai kurie veža „nelegalias“ prekes (cigaretės, alkoholį). Nekalbu apie tai. Baudos yra milžiniškos, o furgoną konfiskuos be jokių užuominų. Nėra verta rizikuoti dėl 500 eurų uždarbio. Dirbk legaliai, miegok ramiau.

Ar reikia atsiskaityti grynais?

Kartais keltų ar tunelio bilietus reikia mokėti kortele, bet turi turėti ir grynųjų. Kai kurios degalinės Anglijoje jei nepriima lietuviškų kortelių (dėl „chip“ nesusipratimų), tai gali būti problema. 50-100 svarų grynųjų ilgai kelionėje pravers.

Dar daugiau klausimų (ir keli atsakymai, kurių nerasit knygose)

O jei aš tiesiog noriu nuveži savo senus baldus?

Tai dar paprasčiau, jei nesi prekeivis. Tada tiesiog deklaruoji asmeninį daiktą. Tik vienas dalykas – jei baldai seni, jų vertė maža, bet jei turi kokių antikvarinių daiktų – gali tekti mokėti importo mokestį (nors dažniausai ne, jei tai asmeninis turtas, naudojamas ilgiau nei 6 mėn.).

Ar galima veži gyvūnus?

Galima, bet tik su sertifikatais (t.y., pasas). Šunys, katės turi būti „microchip“uoti ir turėti antšunukų (nuo rabies). Be to, kai kurios keltų kompanijos neleidžia veži gyvūnų jei tu su juos nesi furgone (t.y. jei juos palieki krovežio furgone, tai neleidžiama). Turi būti su savininku keleivio salone.

Ką daryti, jei palieku furgoną stovėti Anglijoje?

Geriau neližėti. Jei furgonas su lietuviškais numeriais stovi sodyboje ar prie namų ilgiau nei 6 mėnesius, gali būti laikomas importuotu ir reikės mokėti verybas (mokestį). Trumpam laikui – gerai, bet ilgesniam laikui geresnis variantas yra nuomoti vietą sandėlyje.

Ar sunku rasti vietą parkavimui mieste?

Londonas – pragaras. Raudonosios linijos, „Residents only“ zonės. Jeigu turi didelį furgoną (>3.5t ilgis), gali tekti važiuoti tik naktimis ar užmokti vietą. Mažesniam furgonui lengviau, bet vis tiek aktyviai stebi kameromis. Geriau susitarti su klientu, kad jis pasiruošęs iš karto priimti prekę.

Ką daryti su šiukšlėmis po iškravimo?

Negali išmesti į gatvę. Anglijoje dėl to baudos didžiulės. Jeigu iškrauni baldus ir pakuotės (kartonai, plestras) lieka, klausk kliento, kur galima išmesti arba vežk su savimi į artimiausią „Recycling centre“. Kartais reikia mokėti už didelių kieklių šiukšlių išvežimą.

Ar yra kokių nors draudžiamų maršrutų?

Ne, tokie draudimai nebėra (kaip anksčiau su Rusija). Bet reikia atsižvelgti į furgono aukštį – dalis tunelių ar tiltų miestuose gali būti per žemi. Navigacija su „truck“ nustatymais čia būtina.

Ką daryti, jei prarandu raktus?

Didelė bėda. Jei furgonas su „Imobilizeriu“, gali tekti keisti užraktų systemą ir brangiai. Geriau turėti papildomą raktą pas draugą arba paslėpti kažkur furgone (nors taip irgi rizikuoji, bet bent jau nebus pasibaigęs kelias). Pas mane kartą raktai nukrito į lietų kanalą – tai buvo šventė.

Ar verta investuoti į kėdę keleiviui?

Jei kartais veži ir pagalbininkus ar šeimą – taip. Turi būti sertifikuota. Be to, kai kurios firmos reikalauja, kad furgone būtų bent viena sėdynė, jei tu ne vienas. Nerašyk ant stabdžių disko – tai nelegalu ir pavojinga.

O jei aš tiesiog noriu nuveži vieną dėžę?

Tuomet nedaug uždirbsi. Baldų pervežimas į UK turi būti apgalvotas kaip verslas. Jei važuoji dėl vienos dėžės, tu praras. Geriau rasti partnerių, su kuriais dalinatės kroviniu. Yra daug lietuvių forumų, kurie ieško kur nuveži ką nors mažo.

Ar galiu dirbti be įmonės?

Techniškai gali, kaip individuali veikla. Anglijoje reikalavimai gali skirtis, jei ten dirbi. Bet jei esi lietuvis, su lietuviška įmone (IĮ) ir furgonu, tai įprasta modelis. Tik stebėk, kad nebūtum „užkliudęs“ Anglijos „Companies House“ arba mokesčių, jei ten gyveni.

Kaip susisiekti su klientu, jei nemoku angliškai?

Versti programomis. Nerašyk lietuviškai, nes niekas nesupras. Naudok „Google Translate“ arba paprastas frazes. Pas mane buvo atvejis, kai klientas suprato tik rusiškai, o aš ne. Išėjome su gestais. Bet geriausiai mokėti pagrindinius žodžius.

Ar reikia turėti ugnies gesintuvą?

Privaloma. Taip pat ir medicininę apyrankę. Be to, jei turi „ADR“ (pavojingi kroviniai), tai specifiniai reikalavimai, bet paprastam baldų pervežimui pakanka standartinio 2 kg gesintuvo.

Ką daryti su GPS navigacija?

Nenaudok telefoną, kai laikai rankoje – bauda 200 svarų. Pirkti statinę „Garmin“ ar „TomTom” sunkvežimiams. Ji rodo aukštį, svorį ir leidžiamas gatves. Telefonas „Waze“ gali nuvesti pro siaurą gatvelę, kur furgonas neužsilies.

Ar sunku rasti gerą mechaniką Anglijoje?

Rasti galima, bet jie brangūs. Lietuviai mechanikai yra beveik kiekviename mieste (Londonas, Birminghamas, Peterborough). Klausk savo pažįstamų vairuotojų, jie turi adresus. Geriau suremontuoti čia, nei važiuoti traukiniu su sugedusiu furgonu.

Ar verta pirkti furgoną Anglijoje?

Gali būti pigiau, kai „Right Hand Drive“. Bet vaziuoti su vairu dešinėje po Europą yra nelengva (pavyzdžiui, užleisti važiuojančius iš priešingo šono). Lietuvoje rinkos daugiau. Žiūrėk, kur pigiau, bet atsižvelk į tą vairo pusę.

Paskutinis patarimas – ką daryti, jei viskas blogai?

Gerk kavą. Kviesk pagalbos. Niekas nemira dėl to, kad vėluoji dieną. Svarbiausia – saugiai nuvežti gyvus sveikus. Baldų pervežimas į UK yra ilgas ir varginantis procesas, tačiau jei pasiruoši gerai, viskas praeis smagiai.

---

Na, štai ir viskas. Iš tiesų, nėra vieno idealaus mikroautobuso, kuris tiktų visiems. Vienam svarbu greitis, kitam – talpa, trečiam – kad neperdegtų variklis. Svarbiausia yra ne technika, o požiūris ir pasiruošimas. Žinok savo furgono silpnąsias vietas, turėk užtektinai pinigų neplanuotoms išlaidoms ir niekai nesitik. Jei pasirinksite patikimą „Transitą“ ar „Sprinterį“, susirinksite gerus dokumentus ir išvengsite didelių audrų La Manše, sėkmės garantuota. Kelionės bus ilgos, bet už jas visada sumokama. Geriausios sėkmės kelyje – ten, kairėje važiuojant!