Kaip pasirinkti perkraustymo paslaugas iš Didžiosios Britanijos: patirties ir skambučio vadovas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – perkraustymas iš Didžiosios Britanijos niekada nesigauna taip lygiai, kaip įsivaizduojate brošiūroje. Viskas prasideda nuo paprasto paieškos „Google“ įvedimo ir baigiasi milžinišku stresiu prie Lietuvos muitinės, jei nepasiruošiate iš anksto. Perkraustymo paslaugos iš Didžiosios Britanijos dabar yra tikrai populiarios, nes daugelis grįžta namo, bet rinktis tarp tų šimtų pasiūlymų yra košmaras. Turiu žmonių, kurie pasirinko pigiausią variantą, o galiausiai jų baldai stovėjo kažkur sandėliuje Anglijoj tris mėnesius be jokios informacijos. Štai kodėl reikia žinoti, į ką įsiskaityti ir kaip atskirti profesionalus nuo tų, kurie vos perka bilietą į keltą.

Pradėkime nuo to, kad rinka yra labai įvairi – nuo didelių korporacijų iki vairuotojų su vienu sunkvežimiu. Tiesioginis perkraustymas iš Anglijos ar Škotijos reikalauja ne tik fizinio darbo, bet ir dokumentų išmanymo, ypač po „Brexit“. Dažnai klientai mane klausia: „Ar taip brangu?“ Ir atsakymas visada toks pat – gerai nebus pigu. Aš čia ne kad reklamučiau brangias paslaugas, tiesiog žinau, kiek kainuoja degalai, keltai ir darbo laikas UK. Jei kas siūlo pervežti konteinerą už simbolinę kainą, tikėkitės, kad jūsų daiktai nukeliaus į kitą adresą arba bus iškraunami ant gatvės. Taigi, kaip išsirinkti? Klausinėkite, tirinėkite ir nepasiduokite emocijoms.

Bendrai apie rinkimą ir paiešką

Ar tikrai tinka rinktis pagal kainą?

Žinau, kiekvienas nori sutaupyti, o ypač kai kalbame apie perkraustymo paslaugas iš Didžiosios Britanijos, kurios kainos gali būti šokiruojančios. Bet pasakyk tiesiai – jei pasiūlymas atrodo per geras būti tikras, jis tikrai toks ir yra. Turiu omenyje situaciją, kai viena šeima iš Londono pasirinko pigų „viktoriną“ ir vėliau mums skambino verkti, nes jų sofa buvo nudžiuvinta atviroje priekaboje Kelto perplaukimo metu. Pigi kaina dažnai reiškia, kad vairuotojas važiuos be poilsio, nebus užtikrintas draudimas, arba – dar blogiau – tai bus „krovinininkas“, kuris paims jūsų daiktus kaip papildomą krovį į pilną sunkvežimį su statybinėmis medžiagomis. Geriau sumokėkite šiek tiek daugiau už garantą ir ramybę, nei vėliau ieškote prarastų daiktų.

Kur geriausia ieškoti paslaugų?

Nebūtinai reikia ieškoti ten, kur reklamuojasi didžiausi. Žinoma, „Google“ padarys savo darbą, bet patarčiau pasitikėti ne tik reklamos, bet ir žodžiu. Paprašykite draugų, kurie jau persikėlė – jie nepasakys melagingų istorijų, nes juos neįpareigoja niekas, išskyrus sąžinę. Taip pat, verta patikrinti vietines lietuvių bendruomenių grupes „Facebook“ arba forumus, ten dažnai pasirodo tikri atsiliepimai, ir ne tie gražūs. Buvau atvejų, kai didelės firmos svetainės atrodo puikiai, o realiai jie tiesiog perparduoda užsakymus mažesniems vežėjams ir nekontroliuoja kokybės. Taigi, ieškokite ten, kur yra gyvas žmogus už to skambučio.

Kaip suprasti, ar firma ne „kryptelė“?

Tai jautrus klausimas, bet svarbus. Ypač jei kalbame apie perkraustymo paslaugas iš Didžiosios Britanijos, kur rinkoje pasitaiko ir „pavasario“ firmų. Patikrinkite, kiek laiko jie egzistuoja. Jei įmonė registruota prieš pusę metų ir siūlo pervežti visus jūsų gyvenimo turtus, tai didelė rizika. Atkreipkite dėmesį į toms pačiam adresui registruotas kitas įmones – kartą sutikau firmą, kur viename adrese buvo registruota ir statybų firma, ir kepykla, ir pervežimai. Tai ne apie tai, kad negalima kombinuoti, bet apie tai, kad nėra aiškios specializacijos. Pasitikrinkite jų fizinį adresą UK – ar jis išvis egzistuoja?

Ar reikia važiuoti į jų biurą?

Ne visada įmanoma, jei esate kitame šalies gale, bet jei turite galimybę – padarykite. Niekas neduoda daugiau pasitikėjimo nei matyti tuos žmones akis į akį. Esu matęs klientus, kurie atvažiavo pas mus į sandėlį, papasakoję, ko reikia, ir iškart išsirinko. O jei negalite važiuoti, paprašykite vaizdo skambučio. Jei atsakinėtojas vengia rodyti sandėlį arba sunkvežimį, tai pirmasis signalas, kad kažką slepia. Turėjau atvejį, kai vairuotojas neįsileido kliento į kabina prieš pasirašant dokumentus, tai jau buvo keista.

Ką reiškia „viskas įskaičiuota“?

Tai didžiausias marketingo triukas. „Viskas įskaičiuota“ dažniausiai reiškia, kad įskaičiuota tik važiavimas tiesiai, be jokių priedų. O kai jie atvyksta į jūsų namą Londone (ar Mančesterio priemiestyje), pasirodo, kad norint išnešti pianiną reikia papildomo kėbulo, už kurį reikia mokėti. Arba keltų bilietų kaina padidėjo, o jūs apie tai nesužinojote. Visada prašykite išdalytinės sąskaitos, kur matytumėte: kiek kainuoja darbas valanda, kiek degalai, kai reikalai, kai keltai. Tik tada galėsite lyginti realias perkraustymo paslaugas iš Didžiosios Britanijos.

Kainos ir pasiūlymų niuansai

Kaip susiformuoja kaina?

Kaina nėra iš oro. Ji priklauso nuo tūrio (kubo metrais), atstumo, prieigos prie namo ir, žinoma, kuro kainos. Dabar, kai kuras brangsta, perkraustymo paslaugos iš Didžiosios Britanijos taip pat nukilo aukštyn. Taip pat įtakos turi ir diena – jei norite važiuoti švenčių metu arba penktadienį vakare, gali tekti mokėti daugiau. Vienas klientas skundėsi, kad jam kainavo brangiai, nes jis norėjo, kad vairuotojas lauktų jį muitinėje tris valandas, o tas laikas buvo kaip papildomas darbas. Supraskite, vairuotojo laikas – tai pinigai.

Ar verta laukti akcijų?

Galbūt, bet ne rizikuodami turtu. Akcijos dažnai būna tuščios vietų (part load) gabenimui, t. y. kai turi vietą kelyje ir nori užpildyti. Jei jūsų krovinys mažas, tai idealus pasiūlymas. Bet jei perkraustote pilną namą, akcijos nepadės. Geriau derėkitės tiesiogiai su vadovu, o ne su pardavimų vadybininku, kuris turi tikslą parduoti. Kartais galiu pasiūlyti nuolaidą tiesiog todėl, kad turiu mašiną grįžtant tuščia į Birminghamą – tai paprasta logistika.

Ką daryti, jei viena firma siūlo dvigubai brangiau?

Galbūt ji tikrai brangesnė, bet galbūt ji ir užtikrina. Atminkite, pigiausią pasirinkti nesigali, kai kalbame apie tarptautinius pervežimus. Brangesnė firma gali siūlyti pilną draudimą, naujus dėžes, pakavimą ir išpakavimą. Tarkime, vienas siūlo pervežti už 1000, bet be draudimo, kitas už 1500, bet su pilnu atsakomybės draudimu. Kas nutiks, jei vairuotojas užkirs važiuojančiam automobiliui? Pirmuoju atveju liusite, antru – gausite atlyginimą. Nebūčiau tikras dėl to, ar visada pigiausias draudimas apima viską, geriau klauskite detaliau apie draudimo polisą (ypač dėl brangių daiktų).

Ar galima sutarti dėl mokėjimo atidėlio?

Dauguma firmų reikalauja avanso, kad užfiksuotų datą. Avansas gali būti nuo 10 iki 50 proc. Jei kas klauso, ar galima sumokėti tik atvykus, aš visada sakau: „Ne“. Per tiekus metus matyčiau, kaip žmonės atsisakydavo paskutinę minutę, o mes jau buvome išleidę pinigus degalams. Tačiau galima derėtis dėl likusios sumos mokėjimo gavus daiktus – tai normali praktika. Saugiausia yra mokėti bankiniu pavedimu, kad liktų pėdsakas.

Kodėl kaina keičiasi spausdiant sąskaitą?

Tai įkyri problema. Estimuojamas tūris vienas, o realiai vairuotojas atvyksta ir sako, kad daiktų yra daugiau. Čia jau kaltos ne firmos, o mūsų su jumis akys – mes visada priskyrome daugiau daiktų mažiau vietos. Geriausia padaryti vaizdo įrašą arba kvadratūros matavimus. Kartais taip nutinka, kad pridedate dar dvi dėžes paskutinę minutę, o tai gali reikalšti papildomo kelionės arba didesnio sunkvežimio. Būkite sąžiningi su save ir su vežėju.

Dokumentai, muitinė ir „Brexit“ chaosas

Kokius dokumentus reikia turė?

Po „Brexit“ viskas pasikeitė. Dabar nebe tiesiog įvažiuojate į Lietuvą. Reikia turėti TIR knygelę (jei krovinys viršija tam tikrą svorį), daiktų sąrašą (pavyzdžiui, formato CMR), o jei grįžtate gyventi – svarbu turėti Transfer of Residence (ToR) numerį iš UK mokesčių tarnybos (HMRC). Be to, Lietuvoje reikės deklaruoti daiktus muitinėje, kadangi jūs perkeliate turtą iš ne ES šalies. Be šių dokumentų gali būti dideli rūpesčiai sienoje. Turiu omenyje, kai vienas vairuotojas praleido dieną sienoje, nes klientas neturėjo ToR, ir teko mokėti PVM už visą krovinį.

Kas tas ToR numeris ir ar jis būtinas?

Tai transfer of residence leidimas, leidžiantis atvežti asmeninius daiktus be mokesčių (PVM ir muito). Jei gyvenote UK ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate gyventi į Lietuvą galutinai, jis būtinas. Gauti jį paprasta – užpildote formą HMRC svetainėje, gavote laišką su numeriu. Tą numerį privalote perduoti vežėjui. Be jo, Lietuvos muitinė gali apmokestinti jūsų baldus kaip naują importą. Nemanau, kad norite mokėti 21% PVM už seną sofą, kurią nusipirkote prieš penkerius metus Birmingeme.

Ar daiktus reikia deklaruoti Lietuvoje?

Taip, visada. Nors jūs gavote ToR, Lietuvos muitinė turi žinoti, kas keliauja per sieną. Dažnai klientai mano, kad su ToR viskas automatiškai. Ne, reikia pateikti deklaraciją (dažniausiai tai daro vežėjo arba brokerio pagalba). Čia svarbu, kad daiktų sąraše būtų tikslūs aprašymai, o ne tiesiog „baldai“. Geriau rašyti „natūralios odos sofa, 2 metų senumo“, nei „sofa“. Tai padeda išvengti papildomų klausimų. Pasitaikė atvejo, kai muitininkai abejojo, ar kelių metų senumo kompiuteriai nėra prekybinis krovinys.

Ką daryti, jei pamiršau ką nors įrašyti į sąrašą?

Tai įvyksta dažnai. Žmonės užmiršta dėžę su virtuvės reikmenimis arba dviratį. Jei skirtumas nedidelis, dažniausiai nieko nepaiso, jei tai asmeniniai daiktai. Bet jei tai brangus prekės radinys, gali būti problema. Geriausia iš karto pranešti vairuotojui arba brokeriui, kad jis galėtų papildyti sąrašą. Negalima slėpti, nes muitinė turi skanerius ir rentgeną. Vieną kartą gavau skambutį, kad klientui rado neįtrauktą elektrinį paspirtuką – teko mokėti muitą ir baudą.

Ar galima vežti maistą ir alkoholį?

Čia yra griežtos taisyklės. Asmeniniam vartojimui galima, bet ribotais kiekiais. Negalima vežti mėsos, pieno produktų iš UK į ES (išskyrus mažus kiekius, pvz., sviestą arba desertus). Alkoholio kiekis taip pat ribojamas – literas degtinės ir keli vynai. Jei vežiate kraitelę whisky visiems giminaičiams, tai bus laikoma prekyba. Perkraustymo paslaugos iš Didžiosios Britanijos neapima kontrabandos, tai būkite atsargūs. Muitinės tarnybos šiuo metu labai griežtai tikrina maisto produktus dėl ligų.

Kaip „Brexit“ pakeitė laikus?

Prieš tai buvo paprasta – įvažiavai, išvažiavai. Dabar reikia eiti per „raudonąjį“ juostą (jei nesi ES pilietis arba turi prekes) arba atitinkamai deklaruoti. Keltų perplaukimas ilgesnis dėl patikros. Kartą stovėjau Dover 6 valandas, nes vienas vairuotojas neteisingai užpildė dokumentą. Tai uždelia visą procesą. Taigi, skirkite daugiau laiko ir neskubėkite.

Techniniai dalykai: pakavimas ir dėžės

Ar verta pirkti dėžes pats ar imti iš firmos?

Pigiau nusipirkti pats, bet firmos dėžės dažniausia yra standartinio dydžio, geriau pritaikytos kėbului. Jei imate firmos dėžes, jas dažnai galima grąžinti. Tarkime, mes siūlome dėžių nuomą – tai patogu, nes nereikia galvoti, kur dėti sugadintas dėžes po perkraustymo. Bet jei norite sutaupyti, „eBay“ arba „Gumtree“ UK yra pilna nemokamų dėžių iš parduotuvių. Tik patikrinkite, kad jos būtų sausos ir stiprios.

Kaip pakuoti lūžtančius daiktus?

Naudokite daug burbuliukų plėvelės. Ir dar kartą – daug. Negailėkite. Stiklinius indus geriausia braižyti į dėžes su atskyrimo skyreliais. Vieną kartą matyčiau, kaip klientas įdėjo porcelianą į paprastas dėžes su laikraščiais – rezultatas buvo tragiškas. Jei netikite savo sugebėjimais, užsisakykite pakavimo paslaugą. Tai kainuoja, bet taupo nervus. Ypatingai ginekite paveikslus ir veidrodžius.

Ar galima vežti ne supakuotas dėžėse?

Galima, bet tai nėra rekomenduojama. Viskas, kas nėra dėžėje, turi būti uždengta (pvz., baldai su stretch plėvele). Neuždengti baldai gali suklijuoti vienas su kito arba susitepti. Be to, vairuotojai nemėgsta, kai daiktai baro laisvai kėbule – gali nukristi posūkiuose. Tarkime, kėdės gali būti sukrautos viena ant kitos, bet tarp jų turi būti užskarda.

Ką daryti su baldais, kurie neina pro duris?

Tai klasikinis klausimas. Angliški namai dažnai turi siauras laiptines. Profesionalios perkraustymo paslaugos iš Didžiosios Britanijos įtraukia ir baldų išmontavimą/montavimą. Jei baldas didelis, jį reikia išardyti. Nereikia būti inžinieriumi, kad išimtum lovos kojas arba nuluptų duris nuo spintos. Jei to negalite padaryti, pasakykite iš anksto, kad atvyktų meistras su įrankiais. Aš kartą teko laužti sofos rankę, kad ją išimtume iš buto Londono centre – ne darykite taip.

Ar reikia žymėti dėžes?

Privalomai. Niekas nenori ieškoti puodų tarp drabužių dėžių atvykus į Vilnių. Rašykite, kas viduje ir į kurą kambarį nueiti. Taip pat pažymėkite „Kruopščiai“ (Fragile). Tai greitina iškrovimą. Ypatingai jei kelias dėžes iš karto turite nuvežti į sandėlį, o kitas į namus. Gerai, kai sistema aiški.

Ar saugu vežti kompiuterius ir techniką?

Geriausia į originalią dėžę, jei liko. Jei ne, uždarykite į dėžę daug užpildo. Monitorius reikia pakavoti taip, kad neužgriūtų į priekį. Tekniką reikia išjungti (nebūtinai išimti baterijų, bet gerai). Jei turite duomenų diskus, geriau juos vežti su savimi (rankinis bagažas). Nenorite, kad jūsų verslo duomenys keliautų kažkur sunkvežimio gale neapsaugoti.

Kelionės eiga ir laikas

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Standartiškai nuo Londono iki Vilniaus – 3-4 dienos, jei viskas eina sklandžiai. Bet jei tai dalinis krovinys (part load), gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti kitus krovinius pakeliui. Vienas mano klientas laukė savaitę, nes vairuotojas turėjo apsupti visą Angliją. Taigi, jei skubate, pasirinkite tiesioginį pervežimą (full load), nors jis brangesnis. Kalbant apie perkraustymo paslaugas iš Didžiosios Britanijos, kantrybė – tai pusė sėkmės.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma firmų neleidžia dėl draudimo ir saugumo. Sunkvežimio kabina yra darbo vieta, o ne poilsio. Tačiau kai kurie mažesni vežėjai gali sutikti už papildomą mokestį. Bet ar jums tikrai patogu praleisti tris dienas sėdint aukštai, be normalaus tualeto? Geriau skristi lėktuvu ir laukti namuose. Nors, pasakyčiau, kai žmogus labai jaudinasi dėl brangiausių daiktų, jis nori juos lydėti.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa?

Tai gyvenimas. Gali užstringti dėl technikos gedimo, arba dėl eismo įvykio. Geriausios firmos turi draudimą, tad paskirs kitą vairuotoją arba organizuos pagalbą. Jei tai „kuopinis“ vežimas, gali tekti laukti, kol jis pats išsipes. Pasitikrinkite, ar jie turi 24/7 pagalbos liniją. Kartą stovėjome vargingai Škotijoje, ne įjungus variklio, ir klientas skambino kas valandą – tai nepadeda, tiesiog reikia laukti.

Ar galima sekti krovinią internetu?

Didelės firmos turi GPS stebėjimą. Mažos gali tiesiog pranešti, kai atvyksta. Jei jums svarbu žinoti, kur jūsų daiktai, klauskite apie šią funkciją iš anksto. Tai suteikia ramybės, ypač kai vaikučiai jau klausia „kur mano žaislai?“. Bet nereikia piktybiškai vadinti kas 20 minučių, tai tik vargina vairuotoją.

Kas daryti, jei atvykta naktį?

Angliški taisyklės draudžia triukšmą naktį, o Lietuvoje sunkvežimis miesto centre taip pat ne visada praės. Jei atvykimas numatomas naktį, aptarkite iš anksto. Galbūt reikės iškrauti rytoj rytą. Geriau palikti daiktus užrakintoje mašinoje (jei saugu) nei keliantis juos 3 valandos ryto. Ypatingai jei gyvenate daugiabučiuose su liftu – kaimynai nebus dėkingi.

Problemų sprendimas ir išvados

Kas daryti, jei buvo padaryta žala?

Pirmiausia – nefotografuokite iš karto, jei neesate tikri. Pažymėkite sąraše, kad buvo pažeista. Jei žala pastebėta iškrovimo metu, parašykite pastabą į CMR dokumentą. Be pastabos draudimas neatsakyti. Jei vairuotojas pabėga, skambinkite į firmą. Turiu omenyje situaciją, kai buvo sulaužyta koja nuo masyvios stalviršio – klientas gavo atlyginimą per savaitę.

Ar verta duoti arbatpinigių?

Nebūtina, bet vairuotojai tai vertina. Jei jie padėjo nešti daiktus antrą aukštą be lifto arba padėti surinkti baldus, 10-20 svarų (ar eurų) gerai paįvairins dieną. Tai nėra kyšis, o padėka už gerą darbą. Anglijoje tai normalu.

Kaip elgtis su bloga nuomone?

Jei paslauga buvo šiūkšlė, rašykite atsiliepimą. Tai padeda kitiems. Bet taip pat rašykite ir gera, jei buvo gerai. Rinka maža, žmonės pažįsta vienas kitą. Vienas blogas atsiliepimas gali sugadinti firmos reputaciją, o vienas geras – pritraukti naujų klientų. Aš visada stengiuosi ištaisyti klaidas, jei klientas tiesiog pasiskundžia, o ne šaudo viešai.

Ar galima patikėti firmą be sutarties?

Jokiu būdu. Net jei jis pažįsta tavo draugo giminaitį. Rašytinė sutartis arba bent jau užsakymo patvirtinimas el. paštu su sąskaita – tai pagrindas. Be to, jei kas nors nueina ne taip, teismas (arba arbitražas) reikalaus dokumentų. Žodis prieš žodį nebeveikia šiuolaikiniame pasaulyje.

Galutinis patarimas tiems, kurie dabar renkasi

Pasirinkdamas perkraustymo paslaugas iš Didžiosios Britanijos, klausyk savo intuicijos. Jei vadybininkas atsiliepia vėlai, atsako trumpai ir neaiškiai – tikėkite, kad ir su daiktais bus taip pat. Geriausia pasirinkti tą, su kuriuo susirašinėjote jausdami ramybę, o ne tą, kuris siūlė pigiausią kainą. Štai taip paprasta ir kartais sunkiai įvykdoma. Sėkmės kelyje namo!

Ir dar vienas dalykas apie dokumentus (pataisymas)

Būtinai pasidarykite kopijų visų dokumentų (sąrašų, sutarčių) ir duokite vieną kopiją giminaičiams Lietuvoje. Jei jums prarastą telefoną arba bagažą kelyje, turėsite backup. (Beje, pasidarykite ir nuotraukų daiktų prieš išvežimą – tai padės draudimo atveju).

Nebūčiau tikras, ar paminėjau apie ULZ zonos London centre. Jei ten gyvenate, sunkvežimis negali važiuoti be mokamo leidimo. Tai papildomi 100-200 svarų, kuriuos dažnai pamiršta įskaityti į sąmatą. Patikrinkite!

Ką daryti, jei aš pasikeičiau minties?

Atšaukimo taisyklės turi būti sutartyje. Paprastai avansas negrąžinamas, jei atšaukiate vėlai (pvz., savaitę prieš). Nelogiška tikėtis, kad firma rads kitą užsakovą paskutinę minutę. Būkite atsakingi.

Išvada

Galiausiai, rinkdamas perkraustymo paslaugas iš Didžiosios Britanijos, nepamiršk, kad tai ne tik pinigai, bet ir tavo ramybės kaina. Geriau pasidaryti namų darbą, išsirinkti patikimą žmogų ir šiek tiek paprašyti draugų, nei vėliau ieškoti prarasto turto arba stresuoti prie sienos. Realus pasaulis nėra tobulas, ir problemų visada įvyksta, bet su gulu partneriu jas įveikti lengviau. Sėkmės sugrįžtant namo, ir tegul tavo baldai atvyksta sausai ir laiku.