Kaip pasirinkti patikimas logistikos paslaugas į Angliją? Praktiškas gidas iš vidaus

Dirbu su krovinių vežimu jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo puikių, sklandžiai vykstančių operacijų iki tokių kosmarų, kurios verčia susiplaukoti plaukus. Po „Breksito“ situacija pasikeitė drastiškai, ir tas senas „mes įmesime į sunkvežimį ir važiuojame“ nebepavyksta. Dažnai klientai klausta, kaip pasirinkti patikimas logistikos paslaugas į Angliją, kad nenuviltų galiausiai. Čia ne tik apie kainą, kuria visi vadovaujasi, o apie dokumentų tvarką, muitinę ir tiesiog patikimumą. Jei renkatės partnerį, turite žinoti, kurie glūdi pavojai, kuriuos nematote kainoraštyje. Toliau pasakysiu taip, kaip būčiau pasakęs prie puodelio kavos – be jokių gražių frazių, tik tiesos ir patirties.

Dokumentai ir muitinės painos (Anglija jau ne ES)

Ką dabara reiškia „Breksitas“ man paprastam siuntėjui?

Nuo tada, kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, viskas tapo sudėtingiau, nors turėtų būti paprasta. Dabar tai yra trečioji šalis, kas reiškia, kiekviena siunta turi kirsti muitinės ribą. Anksčiau tiesiog užkraudavai ir važiuodavai, o dabar reikia teisingai užpildyti eksporto deklaraciją Lietuvoje ir importo deklaraciją Anglijoje. Jei dokumentai bus neteisingi, arba pateksite į raudonąją zoną, krovinys gali užstrigti pasienyje dienomis. Tai reiškia ne tik baudas, bet ir papildomus sandėliavimo mokesčius, kurių niekas nesitikėjo.

Ar man tikrai reikalingas EORI numeris?

Be abejo, taip. Be EORI numerio (Economic Operators Registration and Identification) joks krovinys neišvažiuos iš Lietuvos ir neįsileis į Angliją. Vieniems tai atrodo kaip tik dar vienas biurokratinis barjeras, bet be šio kodo sistema jums tiesiog neleis užregistruoti prekių. Reikia užsiregistruoti tiek Lietuvos (jei esate eksportuotojas), tiek JK (jei esate importuotojas) EORI numerius. Dažnai klientai pamiršta šį smulkmeną, o tai sustabdo visą procesą ir priverčia vairuotoją laukti sunkvežimio prie sienos, kas kainuoja brangiai.

Kas daryti, jei neteisingai nurodžiau prekės kodą (HS kodą)?

Tai klasikinė problema, ypač jei bandote tai padaryti patys be konsultantų. HS kodas nulemia mokesčius ir procedūras, o jei suklysite, muitinė tai pastebės. Buvo atvejis, vienas klientas nurodė paprastų stalų kodą, nors tai buvo antikvarinės baldai, skirti kolekcijavimui. Skirtumas mokesčiuose buvo milžiniškas. Geriau pasiklaustyti profesionalų arba naudotis patikima duomenų baze, nei bandoti „spėlioti“, nes padaryta klaida kainuos daugiau nei sutaupyta konsultacijose.

Kas ta „Muitinės tarpininkas“ ir ar jis privalomas?

Dažnai galvojate, kad pervežėjas viską padarys, tačiau dauguma įmonių tiesiog organizeuoja transportą. Muitinės tarpininkas (brokeris) yra tas žmogus, kuris kalba muitinės kalba ir užpildo deklaracijas. Yra pervežėjų, kurie turi savo brokerius, tai didelis pliusas renkantis logistikos paslaugas į Angliją. Jei pervežėjas sako „mūsų brokeris užims“, tai gerai, jei sako „susitvarkykite patys“, tai gali būti problema esant skubai.

Kodėl man reikia PVM mokėjimo sąskaitos jeigu aš pirkau iš Lietuvos?

Tai dažnai sukelia sumaištį, nes pirkėjas Anglijoje mato PVM, bet jis jau yra įskaičiuotas. Esant prekybai tarp ES ir JK (po „Breksito“), taikomas PVM atsiskaitymo mechanizmas (nulinis tarifas), jei abu šaliai turite PVM mokėtojo numerius. Svarbu užtikrinti, kad sąskaitoje faktūroje būtų nurodytas jūsų Anglijos PVM numeris, kitaip britų muitinė pridės PVM sąskaitai priverstinai, o gauti pinigus atgal bus sunkiau už gyvenimą.

Ar giliuojame kroviniu gali vežti asmeninius daiktus?

Tai gana dažnas klausimas, ypač kai žmonės keliasi gyventi ar veža baldus iš buto. Oficialiai tai turi būti nekomercinės siuntos, bet muitinė dažnai tikrina, ar nėra prekiaujama. Jei vežate 20 vienodų sofų, sunku įrodinėti, kad tai „asmeniniai daiktai“. Teisingiau tokiam atvejui kreiptis į specializuotas perkėlimo įmones, kurios žino specifinius dokumentų reikalavimus (Transfer of Residence - TOR procedūra).

Ką daryti, jei prekės reikalauja specialių leidimų (pvz., maistas ar vaistai)?

Čia neskubėkite. Maisto produktai, gyvūnų kilmės gaminiai ar vaistai yra labiausiai tikrinami. Negalite tiesiog padėti kefyro skardį į sunkvežimį ir tikėtis, kad praeis. Reikia veterinarijos pažymų, sertifikatų. Dažnai klientai bando sūdyti mėsą „namų gamybos“ vežti kaip dovaną, bet muitinė ją tiesiog konfiskuos. Anglija yra griežta dėl sanitarinių standartų, todėl geriau iš anksto pasitikrinti, ar jūsų prekės nėra draudžiamojo sąraše.

Kas atsitinka, jei vairuotojas pamiršta CMR kopiją?

CMR draudžia, bet kartais nutinka. Pasidarė viena situacija, vairuotojas nupliko dokumentų deginę ant šiaudų (tikrai!). Elektroninė CMR dabar išgelbėja situaciją, bet ne visur Anglijoje ji priimama be prieštaravimų. Geriau tikrinti, ar pervežėjas naudoja skaitmenines sistemas, ar viskas dar popieriuje. Be CMR sunku įrodyti krovinių buvimą ir kiekį, tad tai rizika.

Kainos ir paslėpti mokesčiai

Ar pigiausias pasiūlymas visada yra blogiausias?

Dažniausiai taip, bet ne visada. Jei kas siūlo vežti krovinį į Londoną už pusę mažiau nei rinkos kaina, tai tikriausiai kažką praleido. Galbūt jie nesirūpina muitine, galbūt jie veža ilgiau, renka krovinius iš dešimties klientų (susirinkimas užtrunka dienomis). Renkantis logistikos paslaugas į Angliją, žiūrėkite ne į galutinę sumą, o į tai, kas įeina. Pigumas kartais apsimoka brangiausia dėl užstrigusių prekių.

Kas yra „fuel surcharge“ ir kodėl jis svyruoja?

Tai kuro priedas, kurį prideda prie bazinės kainos. Kuro kainos šokinėja kaip chamašonai, todėl pervežėjai negali fiksuoti kainos ilgam laikui. Paprastai jis nustatomas kiekvieną mėnesį. Jei darote sutartį, pasidomėkite, kaip jie skaičiuoja šij priedą – ar jis fiksuotas, ar kinta pagai kurso. Kartais tai gali padidinti sąskaitą net 10–15 procentų, apie ką nebuvo kalbama pradžioje.

Kodėl paprašiau mokėti už „stand-by“ laiką?

Anglijoje, ypač didžiuosiuose uostuose kaip Tilbury ar Immingham, eilės gali būti milžiniškos. Vairuotojas atvyksta, o jam sako „grįžkite po paros“. Kas tas laikas? Jis nėra nemokamas. Jeigu nėra nurodyta, ar laukimas įskaičiuotas, jums pateks sąskaita už vairuotojo laukimą. Gerai tai suderėti iš anksto, arba rinktis pervežėjus, kurie turi „slot“ (rezervuotą laiką) įplaukimo į uostą.

Ar galiu susiderėti dėl kainos jei vežu dažnai?

Žinoma, verslas yra verslas. Jei vežate keturias paletes kas savaitę, jums nereikia standartinio kainoraščio. Dėl nuolatinių vežimų galima gauti fiksuotą tarifą, kuris apims ir muitinės procedūras, ir pristatymą. Tačiau nedarykite to pirmą kartą – pirmiausia išbandykite pervežėją vieną, du kartus, pamatykite, ar jis nepriversdžia jūsų skuboti su dokumentais.

Kiek papildomai kainuoja pristatymas į atokius vietas (pvz., Škotiją)?

Pristatymas į Londoną ar Mančesterį yra viena kaina, o į Škotijos kalnus ar Velsą – visai kita. Atokūs regionai reiškia daugiau kelio, mažiau grįžtamų krovinių (t.y. sunkiau užpildyti sunkvežimį atgal). Tokio pristatymo kaina gali būti net 30 proc. didesnė. Nenuvilkite, kai gausite priedą „out of delivery area“ – tai normalu šioje srityje.

Kas yra „demurrage“ ir „storage“ mokesčiai?

Tai dviejų rūšių mokesčiai, kurie bauginia daugelį. Demurrage tai bauda už delspaudą – jei nepaimate krovinio iš uosto ar terminalo laiku. Storage tai sandėliavimo mokestis, kai jis jau ten viršijo laiką. Anglijoje šie mokesčiai užkrenta stačiai. Jeigu jūsų brokeris vėluoja su importo deklaracija, pradedamas skaičiuoti šis mokestis, ir jis gali būti didesnis už patį krovinį.

Ar mokėti už išankstinį apmokėjimą verta?

Tai suteikia ramybės. Kai vairuotojas atvyksta į paskirties vietą, jis gali reikalauti pinigų grynaisiais (kas nelegalu/keblu) arba pavedimu, kur tai užtrunka. Iš anksto apmokėta sąskaita leidžia vairuotojui iškrovti ir išvažiuoti be jokio stress. Tiesa, atsiduria išteklius, bet mažina riziką, kad krovinys bus „įkalintas“ sunkvežimyje.

Kuo skiriasi „Delivered Duty Unpaid“ (DDU) nuo „Delivered Duty Paid“ (DDP)?

DDU reiškia, kad pervežėjas pristato iki durų, o muitinės mokesčius ir PVM mokate jūs. DDP reiškia, kad viskas įskaičiuota – kaina galutinė, nieko daugiau nebereikia mokėti. DDP dažniausiai brangesnis, bet patogesnis, jei norite tikrai žinoti, kiek išleisite. DDU gali būti pavojingas, jei nežinote tikslaus mokesčių dydžio – gali būti nemalona staigmena.

Pristatymas ir laikas

Per kiek laiko krovinys pasiekia Angliją?

Teoriškai 2–3 dienos, jei tai tiesioginis vežimas. Praktiškai? Gali užtrukti ir penkias dienas, jei tenka užpildyti sunkvežimį kitais krovinais ( grupinis vežimas). Ir dar, jei tenka laukti kelto Doveriuje ar Eurotunelyje. Kalbant apie tai, kaip pasirinkti patikimas logistikos paslaugas į Angliją, visada klauskite apie realų trukmės prognozę, o ne reklamuotą „24 valandas“.

Kodėl Eurotunelis brangesnis už keltą?

Techniškai tunelis dažnai greitesnis – nereikia laukti iškrovimo ir įsrovimo, traukinys važiuoja 35 minutes. Tačiau bilietų kaina ten aukštesnė, o rezervavimas turi būti atliekamas griežčiau. Keltas gali būti pigesnis, bet turi savo grafikus. Stabilumo požiūriu tunelis tikresnis, bet kažkas visada renkasi keltą dėl galimybės pailsėti vairuotojui ( nors dabar taisyklės griežtos).

Ar galiu sekti savo krovinių buvimo vietą realiu laiku?

Didelės įmonės tai siūlo be jokių problemų – GPS visur. Mažesnės gali siųsti tik žinutes „vairuotojas atvyko į uostą“. Jei jums svarbi tiksliai žinoti, kur prekės yra, tikrininkite, ar pervežėjas turi tokia sistemą. Ypač jei vežate brangius daiktus – ramybė verta daug.

Kas vyksta, jei vairuotojas sugenda Anglijoje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Sugenda sunkvežimis, gaisras, avarija. Patikima įmonė turi planą „B“ – kitą vairuotoją ar pagalbą vietiniu atstovu. Jei skambinate į centrinę būstinę Lietuvoje ir jie sako „nežinome, laukite“, tai blogas ženklas. Turi būti skubus atsakas ir alternatyva.

Ar įmanoma pristatyti naktį ar savaitgaliais?

Anglijoje taisyklės griežtesnės nei Lietuvoje. Naktiniai pristatymai dažnai draudžiami miestuose ar reikalauja specialių leidimų. Savaitgaliai dauguma sandėlių dirba pagal grafiką (pvz., šeštadienį ryte iki 12 val). Nedarykite prielaidos, kad jei Lietuvoje darom, tai ir ten taip pat – viskas sutarta iš anksto.

Ar galiu atidėti pristatymą, jei nepasiruošęs?

Galite, bet ne ilgai. Vairuotojas negali laikyti krovinio savo priemonėje amžinai, turi važiuoti toliau ir kitus krovinius vežti. Paprastai duodama 1–2 valandų laisvės laukimui, toliau – mokamas „waiting time“. Geriau susiderėti dėl laikinojo sandėliavimo Anglijoje, jei jūsų objektas dar nėra pasiruošęs priimti prekes.

Kas yra „konsolidacija“ ir kada jos verta naudoti?

Tai kai į vieną sunkvežimį kraunami kelių klientų kroviniai. Pigiau, bet lėčiau. Jei turite tik dvi paletes, nėra prasmės siųsti pilną sunkvežimį (FTL). Konsolidacija puiki option mažoms įmonėms. Tačiau, kas svarbu – jūsų krovinys bus pakrautas ir iškraunamas keletą kartų, kas padidina pažeidimo riziką.

Rizikos ir problemos sprendimas

Kaip pasirinkti patikimas logistikos paslaugas į Angliją pagal atsiliepimus?

Atsiliepimus skaitykite kritiškai. Tuos, kurie skamba per daug puikiai, dažnai užsakomi. O ieškokite tokių, kur klientas rašo „buvo problema, bet jie išsprendė“. Tai rodo profesionalumą. Idealus atsiliepimas yra tas, kur įmonė nebuvo paslėpusi klaidų, o jas įveikė. Taip pat pasidomėkite, kokia įmonės istorija – ar jie ne prieš savaitę atidarę „firmą“.

Ar būtina drausti krovinius?

Būtina. Nemanau, kad reikia abejoti. Net jei vežate plytas, kaina gali būti didelė, o avarijos nutinka. Pasitikrinkite, ar pervežėjas turi draudimo polisą, ir kokia jo fransizė (dalis, kurią mokate patys). Kai kurių įmonių draudimas neapima visko, pvz., kai krovinys nukrenta kraunant. Būkite budrūs.

Kas nutinka, jei prekės atvyksta su defektais?

Čia svarbu CMR ir krovos aktai. Viską turi užfiksuoti vairuotojas atvykęs. Jei pasirašote gražų aktą, o paskui randate sulaužytą stiklą, niekas neatsakys. Reikia nedelsiant fotografuoti defektus ir rašyti pažymą. Gerai, jei pervežėjas turi savo atstovybę, kur galima paduoti pretenziją vietiniu lygmeniu.

Kodėl svarbu, ar vairuotojas kalba angliškai?

Tai keistas dalykas, bet svarbu. Jei įvykincidentas ar muitinės patikrinimas, vairuotojas turi suprasti, ką jam sako pareigūnai. Jei jis tik mėto rankomis, tai ne tik prailgina procesą, bet ir gali baigtis baudomis arba net areštu. Pažiūrėkite, ar įmonė dirba su lietuviškais arba bent jau su vokiškai/angliškai kalbančiais vairuotojais.

Ar galiu pasitikėti didžiausiomis siuntimo platformomis?

Jos tinka, jei norite pigiai ir greitai išsiųsti dokumentus ar mažą dėžutę. Tačiau dideliems kroviniams ar specifiniam transportui (pvz., vynas, technika) geriau rasti pervežėją su kurjuo. Didžiosios platformos dalija atsakomybę – jei kažkas nutinka, tu elgiasi su roboto servisu, o ne gyvu žmogumi, kuris tave pažįsta.

Kaip elgtis, jei pervežėjas dingsta?

Tai, deja, ne retas reiškinis rinkoje. Jei skambinate niekas neatsiliepia, o sekimas rodo, kad sunkvežimis stovi vietoje jau 2 dienas – skambkite į policiją Anglijoje (jei žinote numerį). Ir rašykite pareiškimą Lietuvoje. Būtinai patikrinkite įmonės rekvizitus prieš pasirašant sutartį.

Kas yra „pavojingos krosnys“ (dangerous goods) ir kodėl jos brangios?

Tai ne tik sprogmenys. Tai gali būti dažai, aerozoliai, net ir paprastos baterijos. Jų vežimas reikalauja specialių leidimų (ADR), apmokamas brangiau. Jei nesakote, kad krovyje yra tokių dalykų, ir gaisras įvyksta kelyje ar kerte, ne tik prarasite prekes, bet ir atsakysite teisme.

Ar verta rinktis „ekspreso“ paslaugas?

Jei jums reikia prekių rytoj renginiui Londonui, taip. Bet tikrai tai nėra pigu. Ekspresas reiškia, kad jūsų krovinys yra prioritetas – jis nelaukia kitų, jis važiuoja greituoju traukiniu tiesiai. Tokia paslauga gali kainuoti dvigubai daugiau nei standartinis, bet kartais tai vienintelis išsigelbėjimo būdas.

Patirties gaidai ir išvados

Ar girdėjote istoriją apie „dingusią“ produkciją?

Buvo atvejis vienam mūsų klientui siunčiant brangų alkoholį. Pervežėjas buvo patikimas, bet paėmė krovinį subpervežėjai. Tarpininkas pamiršo nurodyti, kad tai yra „high value“ prekės. Sunkvežimis užpildytas alkoholiu stovėjo nelockinamas (užrakintas) aikštelėje. Naktį jį išsigrobavo. Niekada nesurado. Gyvenimo mokymas – visada nurodykite tikrąją vertę ir prašykite apsaugos.

Kokia didžiausia klaida daroma su įpakavimu?

Dauguma sako „taip, supakuota“, bet įdeda dėžę ant paletės be jokio fiksavimo. Keliaujant per Anglijos „kalnelius“, dėžės nulenda, sužaloja kitas prekes arba susmulkinama. Vienintelė mūsų atsakomybė – paletės vientisumas, jei jūs ją netinkamai pakavote. Naudokite gumines juostas, o ne popierių (o kurie dar tai daro!). Oi, ir dar vienas dalykas – neuždarykite sunkvežimio vartų per ankstai (nors tai vairuotojo reikalas), bet patikrinkite, ar viskas stabilu.

Ką daryti, jei nežinai, ką daryti? (Nejuokinga)

Kartais tiesiog reikia paklausti. Kai gausite pasiūlymą, kuris skamba per daipaprasčiai, arba dokumentai atrodo kaip šriftų rinkinys, sušaukite mane. Geriau aš pasakysiu, kad tai „baisu“, nei jūs prarasite pinigus. Dažnai žmonės baiminasi pasirodyti nekompetentingais, tačiau logistika – ne viena mokslo sritis, čia kasdien kažkas keičiasi.

Išvada

Iš viso to, ką parašiau, norėčiau pasakyti vieną – rinktis partnerį reikia ne pagai brangiausią reklamos skelbimą, o pagai tai, kaip jie elgiasi, kai kažkas negerai. Logistika į Angliją po „Breksito“ tapo sudėtinga muzika, kurioje vienas nerasotas gaidas gali sugadinti visą melodiją. Pasitikrinkite dokumentus, klauskite apie paslėptas kainas, ir nebijokite reikalauti aiškumo. Tada ir kelionis bus ramesnė, o prekės pasieks paskirtį laiku. Sėkmės keliuose!