Kaip pasirinkti patikimą vežėją į UK efektyviai ir nesuklysti

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti vieną – rasti tikrai patikimą vežėją į UK dabar yra sudėtingiau nei bet kada. Nuo to laiko, kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, visas pasikeitė: pasidarė daugiau popierizavimo, ilgiau eina muitinė, o keliuose ties Doveriu stovi eilės, kurios gąsdina net patikriausius vairuotojus. Anksčiau buvo galima tiesiog užkrauti ir važiuoti, dabar reikia galvoti apie EORI numerius, importo mokesčius ir dar daugybę smulmenų, apie kuriuos klientas net nenusimano. Todėl straipsnyje nenukreipsiu dėmesio į sausus teisinius dalykus, o bandysiu paprastai, žmogiškai paaiškinti, kaip atpažinti tą firmą, kuri nebaigs jūsų krovinio viduryje autostrados Londono apylinkėse.

Reikia suprasti, kad pigiausias pasiūlymas dažniausiai baigiasi didžiausia skauda galva. Rasti tinkamą partnerį reiškia ne tik pažvelgti į kainą, bet ir suprasti, kas slypi už to numerio. Pasakysiu tiesiog – rinkitės ne pagaiškai, o pagal patirtį ir tai, kaip jie kalba apie galimas problemas. Jei jie sako, kad „viskas įvyks be rūpesčių per 24 valandas“, bėkite. Tokio pasitikimo UK maršrutuose nebėra. Čia reikia žmogaus, kuris žino, kur yra Dunojaus (o gal net Ertezės) perėjų ir kodėl Kent regionas gali užstrigti dėl vieno nusivylusio muitininko.

Apie kainą, kuri visada kinta

Kiek tikrai kainuoja krovinių pervežimas į Angliją?

Tai sudėtingas klausimas, nes nėra vienos fiksuotos kainos – viskas priklauso nuo degalų, kurie šiuo metu brangsta kaip kvapas. Paprastai pradedantysis ekspeditorius sako, kad kaina gali svyruoti nuo 1 iki 3 svarų už kilometrą, priklausomai nuo to, ar tai pilnas furgonas, ar dalinis krovinių pervežimas. Tačiau į kainą beveik visada įeina ir keliniai mokesčiai UK, ir ferry bilietas, arba Eurotunelio perėjimas, kas dabar yra tikras „luksas“. Taigi, kai klaustate kainos, pasidomėkite, ar ji yra „visa apimanti“, ar po to dar teks mokėti už vairuotojo dienos normą, jei jis užstrigs.

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Mano nuomone, niekada. Turiu omenyje tą atvejį, kai vienas klientas išsirinko nebrangiausią pasiūlyą ir jo krovinys užstrigo tuščiame pastate prie Kalė dvi savaites. Pigus vežėjas į UK dažnai tai reiškia, kad jis neturi tinkamų laidų muitinėje, todėl jis tiesiog palieka krovinių ir laukia, kol kažkas padės. Jūsų laikas ir nervai, manau, brangiau. Pasidomėkite, ar įmonė turi savo techninę pagalbą, ar ji tik tarpininkauja. Pigi kaina dažnai slepia blogą draudimą arba vairuotojus, kurie važiuoja be poilsio, kas yra nelegalu ir pavojinga.

Kodėl kaina pasikeitė per naktį?

Nes kartais taip nutinka, kad vežėjas paskambina ir sako – degalai pabrango 10 centų, arba britai padidino mokesčius už išmetamųjų dujų kvotas. Tai reali rinka. Taip pat įtakos turi ir pasaulio situacija – nors mes nevažiuojame į Ukrainą, tačiau tiekimas keičiasi. Jei pasiūlyimas geroj kainą laikosi trys dienas, tai gali būti signalas, kad kažkas negerai. Normali kaina dažnai fiksuojama tik savaitę iš anksto, vėliau – tik derinama pagal rinkos realybą.

Kas yra „fuel surcharge“ ir kodėl aš jį matau?

Tai paprastai degalų priemoka, kuri pridėjama prie bazinės kainos. Dabar, kai degalų kaina šokinėja kaip nori, neįmanoma įbraukti visko į fiksuotą tarifą. Patikimas vežėjas į UK visada pasakys, kokia ši dabartinė procentinė dalis. Vieni fiksuoja ją kiekvieną savaitę pirmadienį, kiti – kiekvieną mėnesį. Žiūrėkite, kad tai nebūtų kažkokia abstrakčia suma, o pagrįsta rinkos vidurkiais. Jei nematote tos eilutės įraše, greičiausiai kaina jau įtraukta, bet ji gali būti per didelė.

Ar grąžina pinigus, jei važiuoja tuščiai atgal?

Dažnai klientai galvoja, kad jei vairuotojas važiuoja atgal tuščias, tai kaina turi būti mažesnė. Tačiau logistikoje tai veikia kitaip – tuščias furgonas vis tiek deguna degalus, vairuotojas vis tiek gauna algą, o grįžtant į Lietuvą ar Lenkiją tenka imti kitą darbą, kad būtų ką mokėti. Todėl retai kas duoda nuolaidą dėl „tuščio vykmo“ tik į vieną pusę. Kartais tik pats ekspeditorius susimoka už tą tuščią važiavimą iš savo kišenės, kad išlaikytų klientą.

Muitinė ir dokumentai, kuriais verka

Ar man tikrai reikalingas EORI numeris?

Taip, be jokio abejo. Be EORI numerio Jungtinės Karalystės muitinė net nepriims jūsų deklaracijos, o tą gatvę užvers greičiau nei užsivers Dunojaus tiltas (kai jis buvo). Susiduręs su situacija, kai klientas manyt, kad jam to nereikia, nes jis siunčia tik „dovaną“ draugui. Pasirodo, tais atvejais muitinė dar griežtesnė. Užsukite šį numerį iš anksto, procesas trunka kelias minutes, tačiau sutaupysite dienų prastovos terminaluose.

Kas darys importo deklaraciją?

Tai rūpestis, kurį dažnai perima vežėjas arba brangiai įsigyjamas tarpininkas. Jei pasirinksite patikimą vežėją į UK, jis turės savo partnerius, kurie „iškelia“ krovinių per muitinę elektroniniu būdu. Kartais tai įskaičiuota į kainą, kartais – kaip papildoma paslauga, kuri kainuoja apie 50–100 svarų. Geriausia pasidomėti iš anksto, ar jūsų sutartyje nėra rašoma, kad „muitinės procedūros kliento atsakomybė“.

Kas atsitiks, jei dokumentai bus neteisingi?

Gausite baudą, o krovinys gali būti konfiskuotas arba siųstas atgal į Lietuvą jūsų sąskaita. Esu matęs atvejų, kai dėl blogai parašytos HS kodo (prekių kodo) deklaracijos krovinys stovėjo dviejų savaičių ir klientas prarado didelį užsakątoją, nes prekės neatvyko į laiką. Muitininkai UK dabar yra labai griežti, jie nemėgsta, kai kažką bando apgaudinėti arba tingiai užpildo formą. Dukart patikrinkite, ką įvedėte į tą sistemą.

Kuo skiriasi CMR sandoris nuo Sąskaitos-faktūros?

CMR tai yra vežimo sandoris, kuris patvirtina, kad vežėjas priėmė krovinių ir neatsakingas už jo kokybę, tik už fizinį pristatymą (jei nesuteptas). Sąskaita-faktūra reikalinga muitinei, kad būtų įvertinama prekės vertė ir mokesčiai. Dažnai klientai sumaišo šiuos dalykus ir mano, kad CMR užtikrina ir prekių kokybę. Ne, jis tiesiog užtikrina, kad vairuotojas nenuvys kažkur kelią.

Ar galiu siųsti maistą ar vaistus?

Galima, bet tai yra sunkiausia kategorija. Maistui reikia sanitario sertifikatų, o vaistams – leidimų iš MHRA (britų vaistų agentūros). Nerekomenduoju siųsti tokių daiktų be patyrusio ekspeditoriaus pagalbos. Vieną kartą bandėme pervežti liaudies vaistus (kažkokius augalinius miltelius) ir juos laikė savaitę laboratorijoje tiriant. Nepamirškite gerti vandens (o gal ne, nuo to nepadės) – tik dokumentus reikia turėti idealius.

Laikas ir maršrutai – ne viskas taip skuba

Kiek laiko užtrunka nuvežti krovinius į Londoną?

Teoriškai tai apie 30–40 valandų važiavimo su pilnu reikiamu poilsiu, tačiau praktiškai – niekai nežinau. Prisimenu vieną važiavimą, kai dėl vėjo Anglijoje Tilbury uoste negalėjome iškrauti 12 valandų. Todėl dėlto, kiek laiko užtruks, kalbėti sunku. Geriau planuokite nuo 3 iki 5 dienų, tada bus mažiau nervų. Jei jums sakoma „pristatysime per 24h“, tai tik tada, jei jūsų krovinys jau būna padėtas prie uosto vartų.

Kas gali uždelsti pristatymą?

Viskas. Avarija ant autostrados M25, sandėlio darbuotojų streikas Prancūzijoje, netinkami orai La Manšo sąsiauryje. Nesenai buvo atvejis, kai vienas vairuotojas užstrigo angliškoje kelyje dėl to, kad netinkamai įsirašė savo darbo laiką tachografe ir jam uždraudė važiuoti. Tai realios problemos, su kuriomis susiduriama kasdien. Tiesa, dabar daugiausia gąsdina migrantų problema Kalė – jei vairuotojas pasirašo, kad furgonas nebuvo užrakintas, bauda milžiniška.

Ar geriau važiuoti keltu ar tuneliu?

Tuneliu (Eurotunnelas) greičiau – tik viena valanda nuo Prancūzijos iki Anglijos, tačiau jis brangesnis ir ten griežtesni tikrinimai dėl migrantų. Keltas pigiau, bet jis ilgai užsiima (apie 1,5–2 valandos) ir dar reikia nuplaukti. Dėl to, kaip pasirinkti patikimą vežėją į UK, verta pasidomėti, ką jis naudoja. Patikima firma dažnai turi abiejų variantų bilietus ir pasirenka pagal situaciją – jei bėga laikas, leidžia per tunelį, jei nori sutaupyti – keltu.

Kaip sekti, kur yra mano krovinys?

Jei vežėjas sako, kad jis „jau važiuoja“, bet negali parodyti vietos GPS – tai blogas ženklas. Dabar beveik visi turi GPS stebėjimo sistemas. Reikalaujite nuorodos arba bent jau fono, kurį galite matyti. Kartais vairuotojai tiesiog pamiršta įjungti programėlę, tačiau jei trys dienos joks neatsiliepia į skambutį, pradėkite nerimauti. Yra specialių svetainių, kur galima įvesti vairuotojo kortelės numerį ir pamatyti, kur jis paskutinį kartą „nuskaityto“ tachografą.

Ar vežėjas praneš apie atvykimą iš anksto?

Turi pranešti, tai jo darbas. Paprastai skambinama 4–6 valandų prieš atvykstant į sandėlį. Jei atvyksta staiga ir reikalauja iškrauti tuoj pat, gali būti, kad jums reikės mokėti brangią už laukimą. Anglijos sandėlininkai tikslūs, jie nemėgsta kai kažkas laukia be užsibrėžto laiko. Geriausiai, jei darbotojas rašo žinutę: „Esu prie Londono, busiu po trijų valandų“.

Rizikos ir blogos patirtys

Ar mano krovinys bus apsaugotas draudimu?

Turi būti. Užsakovas turi turėti CMR draudimą, kuris dengia krovinių vertę. Tačiau atkreipkite dėmesį į išlygas – jei krovinys nesuteptas (nepažymėtas, kad nėra pažeistas), draudimas negalioja. Vieną kartą girdėjau, kaip vairuotojas atidarė furgoną, o ten viskas suslydo – ir klientas negavo nieko, nes nepasirašė užeigos sąskaitos su pastaba „suslydo“. Tai labai svarbu, kai kalbame apie brangias prekes.

Kas bus, jei vairuotojas užstrigs Lietuvoje ir neduos krovinių?

Tai baisiausias scenarijus, vadinamas „nupirkimo“. Tada jums teks ieškoti kitos mašinos, išsiimti prekes iš to buvusio (jei jis dar atsiliepia) ir vežti iš naujo. Jei turite sutartį su gera firma, ji turi turėti atsarginę mašiną arba pasirašyto partnerio kontraktą. Neskubėkite mokėti 100 % iš anksto nepatikiam žmogui. (Na, nebent jei tai didelė corpora, bet ir tais reikia žiūrėti sutartį – ai, ne, vistiek geriau žiūrėti).

Kaip sužinoti, ar vežėjas ne sukčius?

Patikrinkite, ar jis turi tinkamą licenciją. Anglijoje tai „Operator License“, Europoje – bendrosios vežimo licencijos. Užsukite į svetaines, kuriose galima pamatyti, ar firma nebankrutavusi. Jei jums siūlo atsiskaityti grynaisiais vairuotojui rankose („cash to driver“) ir neįduoti jokių dokumentų – bėkite toli. Tai senas, blogas metodas, niekai nežinosi, kur dingtieji pinigai ir prekės.

Ar gali būti, kad mane apgavo?

Taip, kartais. Yra tokių „firminių“ kurios pasirašo kontraktą, paima 3 mėnesių avansą ir dingsta. Todėl, kai ieškote, kaip pasirinkti patikimą vežėją į UK, žiūrėkite ne į svetainės grožį, o į rekomendacijas ir įmonės amžių. Jei ji susikūrė prieš mėnesį ir siūlo neištikėtinas kainas – tai neilgai trunkanti istorija. Geriau rasti tą, kuris vežia jau dešimtmetį ir turi pasyvias, bet nuolatines pajamas.

Kas daryti, jei pristatyta prasta prekė?

Skubiai nuimkite video ar nuotraukas, kol vairuotojas dar vietoje. Parašykite CMR pastabą „prekė pažeista“ ir pasirašykite abiems pusėms. Jei vairuotojas atsisako pasirašyti ir bėga, skambinkite policijai (jei Anglijoje) ir jums ekspeditoriui. Be to įrodymo, jokių reikalavimų nebus įvykdyta. Muitinėje tai taip pat svarbu, kadangi dėl pažeistos pakuotės gali būti klausimų dėl saugumo.

Praktiniai patarimai ir gamyba

Kaip supakuoti krovinius, kad nesužaloti?

Naudokite geras dėžes ir paletes. Geriausia, jei tai „EUR“ palečiu, nes angliški sandėlininkai jas mėgsta dėl standarto. Viskas turi būti užfiksuota (apvyniota) juosta. Kai kaskas bandė vežti neapvyniotas dėžes ant furgono grindų – praeidus per banglenktį, viskas išsibarstė. Tiesiog neprašykite nereikalingų problemų.

Ar galiu siųsti dalinį krovini (part load)?

Galima, tai dažnai būna pigiau, tačiau tai užtrunka ilgiau, nes reikia surinkti kitas siuntas. Jūsų krovinių gali būti perkrauta iš vienos mašinos į kitą sandėlyje. Tokiu atveju tikimybė, kad kažkas dingsta ar sulūžta, šiek tiek didesnė. Jei siunčiate ką nors trapų, geriau mokėti už pilną furgoną arba specialų vietą.

Kuo reikia pasirūpinti prieš išvežimą?

Patikrinkite, ar sandėlyje yra kur įvažiuoti dideliam furgonui. Angliški miestai yra ankšti, dažnai ten netgi neprasilenka sunkvežimiai. Jei jūsų adresas yra Londono centre, reikės mažesnės mašinos (7.5 t) ir bus brangiau. Pasidomėkite šiomis smulkmenomis iš anksto, kitaip vairuotojas tiesiog nenueis į pristatymo vietą.

Ar turiu nurodyti brangiausią prekę dėžėje?

Ne, tai bloga praktika. Geriau nurodyti bendrą svorį ir rūšį. Jei parašysite „auksinius luitus“ ant dėžės, tai gali sulaukti netinkamo dėmesio. Tie, kas dirba su logistika, žino, kad tikslus turinys aprašomas dokumentuose (pavyzdžiui, „elektroninės detalės“), o ne ant dėžės išorės.

Kas daro „loading supervision“?

Tai krovimo priežiūra – kai kažkas stovi ir žiūri, kaip vairuotojas deda prekes į furgoną. Ypač naudinga, siunčiant brangus daiktus. Kai kaskas sako, kad to nereikia, tada vėliau stovi su atidaryta burna, pamatęs, kad vairuotojas paspaudė dėžę su foršpilu. Tai paprasta apsisauga.

Ar galiu susisiekti tiesiogiai su vairuotoju?

Rekomenduoju nebūti, jei nėra būtinybės. Geriausia kalbėti su ekspeditoriumi arba prižiūrėtoju. Vairuotojai dažnai nežino angliškai arba yra užimti vairuodami. Jei pradėsite varginoti jo mobilausjį telefoną, kai jis važiuoja 130 km/h greitą keliu Vokietijoje, gali baigtis blogai.

Kaip elgtis su kalbos barjeru?

Dauguma vežėjų kalba rusiškai arba lietuviškai, tačiau Anglijoje vis daugiau pasitaiko ir kitų tautybių vairuotojų (pvz., rytų europiečiai). Jei klientas kalba tik lietuviškai, svarbu, kad ekspeditorius būtų tarpininkas. Nesuprantant vienas kito, atsiranda daug klaidų dėl adreso ar laiko.

Ar verta pasirašyti ilgalaikę sutartį?

Jei siunčiate reguliariai, pvz., kas savaitę, tai tikrai verta. Gausite fiksuotas kainas, kurios nesikeis kiekvieną mėnesį. Taip pat bus aiškus atsakomybių pasiskirstymas. Ilgalaikiai klientai dažnai gauna prioritetą, kai trūksta vietos mašinose, kas ypač aktualu prieš Kalėdas.

Kas yra „demurrage“ ir „detention“?

Tai mokesčiai už laukimą. Demurrage – kai laukate uoste ar terminalai (jei vėluojate įsirašyti). Detention – kai laukiate sandėlyje prieš išvežimą ar po pristatymo. Anglijoje šie mokesčiai gali būti labai aukšti – net 100 svarų už valandą. Nustatykite aiškias laiko ribas sutartyje, kad nebūtų nerealios sumų sąskaitų.

Ar vežėjas turi įrangą krovimui?

Dauguma furgonų turi „tail lift“ – pakėlėją gale. Tačiau jei siunčiate ypacionai sunkią ar ilgas prekes, gali tekti užsakyti autokrautuvį (hiab) Anglijoje. Tai papildoma išlaida, bet be to neįmanoma įvežti stambesnio bloko. Nenaudokite furgono pakėlėjo, jei jis skirtas 500 kg, o krovinys sveria toną.

Pabaigos mintys ir išvados

Viskas tai atrodo sudėtinga, bet tiesiog reikia kantrybės ir šiek tiek žinių. Rasti patikimą vežėją į UK nebuvo niekada lengva, o dabar tai yra tikras menas, reikalaujantis pasitikėjimo, bet ir patikrinimo. Nereikia būti per daug bailus, tiesiog atidžiai skaitykite sutartis ir klauskinėkite, kas nutiks, jei kažkas nepasiseks. Nenusiminkite, jei pirmasis bandymas bus nesėkmingas – logistika yra dinamika, ir kartais net geriausios firmos suklesto. Pagrindas yra akylumas ir komunikacija – jei jaunate, kad kažkas keista, tikriausiai taip ir yra. Sėkmės jūsų siuntoms, ir tegul jos visados pasiekia adresatą laiku.