Kaip pasirinkti patikimą perkraustymo partnerį iš UK? Nešalutinis patarimas iš vidaus

Sunku įsivaizduoti didesnį stresą nei kai reikia persikelti gyventi į kitą šalį, o ypač kai kalba eina apie kelionę iš Didžiosios Britanijos. Po „Brexit“ viskas tapo daug painiau – dokumentai, muitai, britų pareigūnų nuotaikos… Dažnai žmonės skambina man visiškai nuliūdę, nes niekas nesupranta, kur dingsta jų daiktai ar kodėl kaina šokuoja kelis kartus per dieną. Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo idealiai suorganizuotų reisų iki tokių istorijų, kurios nori akis užmerkti. Todėl šiandien nekalbėsim apie sausus marketingo tekstus, o tiesiog pašnekosime, kaip išvengti didžiausių spąstų ir rasti tuos, kurie tikrai išvežia jūsų turinį, o ne paspruksta su užstatu. Kaip pasirinkti patikimą perkraustymo partnerį iš UK? Turiu pasakyti, kad kriterijų yra daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Kainos ir pasiūlymai: kodėl pigiai ne visada užtenka?

Ar pigiausias pasiūlymas yra geriausias?

Niekada nesakykite taip. Žinau, gundyba didelė, kai gaunate laišką su kaina, kuri perpus mažesnė nei kitur. Bet čia būna kaip su tuo seninu parduotuvėje – jei kažkas per puiku, reiškia, kad kažkur kūno trūksta. Dažnai tokios kompanijos imasi užduoties, neturius nei patirties, nei tinkamos transporto priemonės. Aš mačiau, kaip žmonės taupydami 100 svarų, galiausiai prarasdavo tūkstančius sudaužytų baldų. Paprasčiausiai įsivaizduokite, jei jums atvažiuoja senas „Transit“ su nusėdusiu pakaba, o jame sėdi du studentai, kurie niekada nedirbo su kranu. Kaip pasirinkti patikimą perkraustymo partnerį iš UK tokio atveju? Nebent norite rizikuoti. Pigumas dažnai reiškia, kad draudimas bus formalus, o jei kas nutiks – telefonas bus išjungtas.

Kas tiksliai įeina į kainą?

Tai labai svarbu išsiaiškinti iš karto. Kai gaunate ofertą, klauskite, ar ten įskaičiuota darbo ranka abi pusėse, ar tik lenktyninės mašinos nuoma. Kartai įmonės rašo „pervežimas“, bet tada pasirodo, kad kiekvienas laiptas arba nešimas į trečią aukštą kaip šuns šaknis kainuoja papildomai. Buvau atvejų, kai vairuotojas atvykęs pasako: „Oi, aš tik už vairu ratai atsakingas“. Tada kyla klausimas, kodėl tuomet jis čia atvyko? Taip pat turėtumėte žinoti, ar įskaičiuota pakuotės medžiaga (dėžės, pakavimo juosta, burbuliukai). Tai gali pridėti dar šimtą ar du prie galutinės sumos.

Ar reikia mokėti užstatą (deposit)?

Beveik visada, bet sumos skiriasi. Normalios kompanijos ima apie 10–20 proc., kad užfiksuotų datą. Bet jei jie prašo sumokėti 50 proc. iš karto ir reikalauja „mokėjimo į anoniminę sąskaitą“ – bėkite. Vienas klientas man skundėsi, kad sumokėjo visą sumą iš karto, o tą dieną, kai turėjo būti perkraustymas iš Londono, niekas neatsiliepė. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo „virtualus“ brokeris, neturintis nė vieno savo vairo rato. Užstatas yra garantas, bet jis negali tapti lošimų statymu.

Kaip elgtis su keičiančia kaina?

Tai vienas bjauriausių dalykų. Jums sutarianti 1500 svarų, o įkrovos dieną vadybininkas sako: „Atsiprašome, degalai brango, mums reikia dar 200“. Jei sutartyje nėra fiksuotos kainos (arba sąlygų, kada ji gali keistis), tuomet jūs esate įkalintas. Geriausias būdas – viską užfiksuoti raštu. Aš asmeniškai visada sakau savo vairuotojams: jei sutartum neaiškus, nedaryk nieko, kol nepaskambins man. O jei jums kompanija bando „spausti“ paskutinę minutę, tai ženklas, kad jie kas blogai valdo savo finansus arba tiesiog bandyt iš jumų ištraukti pinigus.

Ar verta laukti „paskutinės minutės“ pasiūlymų?

Kartais veikia, bet dažniau – ne. Tų, kurie ieško pervežėjo prieš pat išvykimą (pavyzdžiui, po savaitės), rinka siaura. Liko tik tie, su kuriais niekas nenori dirbti, arba tie, kurie už kraštą brangia. Transportas iš UK į Lietuvą ar Lenkiją yra paklausus, o geri vairuotojai turi grafiką už savaitių ar mėnesių. Laukti akcijos čia ne kaip parduotuvėje – čia laikas dirba prieš jūsų nervus.

Dokumentai ir britiškas „Brexit“ chaosas

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant iš UK?

Nebėra paprastų variantų, kaip anksčiau. Dabar jums reikalingas ne tik asmeninis tapatybės dokumentas, bet ir detalus inventoriaus sąrašas (packing list). Be to, jei esate ne ES pilietis, gali reikėti vizų ar leidimų gyventi. Vieną kartą teko padėti šeimai, kuriai neleido išvykti iš anglijos uosto, nes vaikų paso galiojimo laikas buvo mažiau nei 6 mėnesiai. Dabar viską tikrina itin griežtai. Patikrinkite dokumentus bent du kartus.

Kas tas TIR ar T1 dokumentas?

Tai daug kam būna tamsus miškas. Jei keliaujate su daline siunta (kai vienoje mašinos yra kelių klientų daiktai), tada dažnai reikalingas T1 tranzito dokumentas. Jis leidžia praeiti per britų muitinę nešiojant prekes iki ES muitinės (pavyzdžiui, Klaipėdoje ar Kaune), ten jas ir deklaravus. Be šio dokumento gali būti didžiulės bėdos ir delsos. Geras partneris viską tai suorganizuos pats, jums tik teks pasirašyti.

Ar galiu vežti maistą ir gyvūnus?

Maistas – tai pavojinga sritis. Britų muitininkai mėgsta uždrausti mėsą, pieno produktus ir vaisius. Jei atsitiks, kad jums rasi neleistiną dešrą, ją tiesiog konfiskuos, o gali būti ir bauda. Gyvūnai, jei turi visus pasus (EU Pet Passport) ir čipus, važiuoja be problemų, bet reikia specialaus užsakymo, kad juos priimtų mašinoje. Ne kiekvienas vairuotojas nori vežti šunį, kuris gali uoslėti visą kelią.

Kas daryti, jei prarandu daiktą ar jis sugenda?

Būtina turėti draudimą. Bet ne tas paprastus, kuriuos siūlo internete, o konkretų krovinių draudimą (CMR insurance). Jis turi dengti ne tik visą siuntos vertę, bet ir atskirų brangių daiktų. Kai kas iš jūsų turi vintage pianiną ar brangų paveikslą? Tuomet reikia įvertinti papildomai. Man buvo atvejis, kai klientas pareiškė, kad vairuotojas užmušė jo komodą. Gavome kompensaciją, tik todėl, kad visa tai buvo užfiksuota sąraše prieš išvykstant.

Kas tas CMR sąrašas?

Tai pagrindinis dokumentas, kuris lydi krovinią. Jis patvirtina, kad pervežėjas gavo daiktus ir yra atsakingas už juos. Be jo, jei kas nutiktų kelyje, jūsų žodžiu prieš vairuotojo žodžiu nieko neįrodysite. Pasirašykite jį tik tada, kai tikrai įsitikinsite, kad mašinoje yra viskas, kas turi būti, o ne „aš tikiuosi, kad gerai“.

Pasiruošimas ir pakavimas: kas gali nuleisti rezultatą

Ar verta pirkti dėžes iš paties pervežėjo?

Paprastai taip. Nors brangiau nei parduotuvėje, bet jos būna standartinio dydžio, gerai uždarančios ir tinka kėlimui su keliu. Jei pasigaminsite savo senas „Lidl“ dėžutes, kurios pradeda byrėti, kai jose yra knygos – atsakomybės neprisiims niekas. Vienas klientas taip padarė, ir jo dėžė su indais išsilydo ant kelio. Vairuotojas matė, kad dėžė prastas, bet nebegalėjo nieko padaryti. Geriausia iš anksto paklausti pervežėjo, kokių dėžučių jis rekomenduoja.

Kaip elgtis su baldais?

Jūsų baldai turi būti supakuoti. Ne tik uždengti pledu, o apvynioti burbuliukine plėvele (bubble wrap) ir kartonu. Kojos reikia atsukti arba apsaugoti. Aš mačiau, kaip MDF spintelės tiesiog suskilo, kai mašina pasuko stačiai posūkį. Jei neturite laiko ar jėgų tai daryti, užsakykite „pakavimo paslaugą“. Tai kainuoja, bet sutaupo nervus.

Ar galiu vežti daiktus, kurie nėra mano?

Tai gana sudėtingas klausimas. Jei duodate kaimynui nuvežti sofą, tai gali būti interpretuojama kaip prekybos veikla arba neteisėtas importas, jei deklaravote, kad tai tik asmeniniai daiktai. Geriausia viską aprašyti tikrai. Jei kas nors ne jūsų, tai reikia nurodyti sąraše, kitaip muitinėje gali būti nepageidaujamų klausimų. Nemanau, kad norite praleisti porą valandų prie anglų pareigūno aiškindamės, kodėl turite ką tik nupirktą (be kvito) televizorių, kuris priklauso jūsų broliui iš Birminghamo.

Kiek laiko trunka pakavimas?

Tai priklauso nuo to, kiek daugiau turite. Standartiškai vienam butui reikia vienos dienos, jei tikrai įsitempiate. Bet jei turite daug knygų, lėkščių, smulkmenų – tai gali užtrukti ir dvi dienas. Neman, kad verta skubėti. Vieną kartą matęs, kaip vairuotojas vijo klientą, kad šis greičiau uždarytų dėžes. Rezultatas – trys suirusios vazos. Raskite patikimą perkraustymo partnerį iš UK, kuris leis jums dirbti ramiau, ne spaudžiant.

Kas daryti su pavojingais daiktais?

Degalai, dažai, aerozoliai – tai viskas yra pavojinga. Ne visi pervežėjai tai daro. Jei turite kaminui malkų, tai dar puse eilės, bet benziną kanistroje – jau nebe. Būtinai pasakykite apie tai iš anksto. Kartais šie daiktai turi būti vežami atskirai, specialiose dėžėse ar netgi kitoje mašinoje.

Paieška ir patikimumas: kaip atskirti grainius nuu pėdų?

Kur geriausia ieškoti pervežėjų?

Ne „Facebook“ grupėse, kur kas nors pasiūlo „už 200 svarų viską nuvežiu“. Geriausia dirbti su tais, kurie turi tinklalapį, adresą (ne tik P.O. Box dėžutę) ir atsiliepimus. Google Maps ar „Trustpilot“ – tai jūsų draugai. Žiūrėkite ne tik žvaigždutes, bet ir komentarus. Jei kas rašo: „Atvyko vėlai, bet sumokėjo už brangų indą“, tai jau kažkas pasako apie charakterį.

Ar svarbu, ar tai didelė, ar maža kompanija?

Abu variantai turi privalumų ir trūkumų. Didelės kompanijos gali siūlyti brangesnes kainas, bet turi daugiau resursų. Mažos gali būti lankstesnės, bet jei jiems sugenda mašina (o tai nutinka), tuomet jums gali tekti laukti savaitę. Aš asmeniškai labiau pasitikiu vidutinėmis, šeimomis valdomomis firmomis – jose žmogus dar žino, kas yra klientas, o ne tik „krovininio numeris“.

Kaip sužinoti, ar vairuotojas patikimas?

Užklauskite, kas vežs. Ar tai jų darbuotojas, ar išorinis vairuotojas (iš „mano“ ar „briko“)? Jei išorinis, kontrolė yra menkesnė. Buvau atvejų, kai užsakovas skambindavo man, o aš net nebuvau girdėjęs tos firmos, kuri jam pažadėjo vežti. Pasirodo, jie tiesiog perpardavinėjo užsakymus. Tokiose vietose dažnai dingsta ir draudimas.

Ar reikia vizito prieš perkraustymą?

Absoliučiai taip, jei galite. Jei pervežėjas atsisako atvykti pažiūrėti, ką reikės vežti, tai blogas ženklas. Kaip jis gali tiksliai įvertinti kainą ar mašinos dydį? Vaizdo skambutis šiuolaikiniame pasaulyje yra priimtinas, bet gyvas vizitas leidžia išvengti nemalonių staigmenų, pavyzdžiui, kai pianinas neįeina pro laiptus. Kaip pasirinkti patikimą perkraustymo partnerį iš UK be vizito? Tai kaip pirkti batus be išmatavimo.

Ką daryti, jei atrodo įtartinai?

Pasitikėkite savo intuicija. Jei pokalbio metu vadybininkas vengia atsakyti į tiesius klausimus, keikiasi, arba pasirodo pernelyg agresyvus – ieškokite kito. Perkraustymas yra rizikingas procesas, jūs turite jausti pasitikėjimą žmogumi, kuris atiduoda jums raktus nuo savo namų (jei saugojimą taip pat daro).

Kelionės eiga ir realijos kelyje

Kiek trunka kelionė iš UK iki Lietuvos?

Paprasčiausiai sakant, maždaug 3–4 dienos, jei viskas gerai. Bet jei tenka laukti uoste (Doveris arba Hull), arba kai yra didelės eilės muitinėje – gali pavėluoti ir savaitę. Dar dabar (nors situacija šiek tiek pagerėjo) kartais būna nepykantys laukimai. Pasiruoškite, kad jūsų daiktai gali atvykti vėliau nei jūs. Nenaudokite jų skubiai, jei planuojate atvykti ir iš karto susiremontuoti.

Ar galiu sekti savo krovinį?

Geros kompanijos suteikia GPS stebėjimą. Tai ramina nervus. Gali žiūrėti, kur mašina dabar yra. Vienas klientas sėdėjo prie kompiuterio ir žiūrėjo, kaip jo daiktai stovi lietuje Lenkijoje (vairuotojas užstrigo). Mažiau malonu sužinoti, bet bent jau žinojai, kas vyksta, o ne galvojai, kad jūsų daiktai pavogti.

Kas nutinka, jei mašina sugenda?

techniškai, tai įmonės problema. Jie turi organizuoti kitą transportą arba remontą. Bet jums – tai laiko nuostolis. Svarbu, kad sutartyje būtų parašyta, kas atsakinga už šių išlaidų padengimą, jei dėl to gendami maisto produktai ar kiti jautrūs daiktai. Kartais reikia papildomo draudimo „laiko nuostoliui“ (tai retas dalykas asmeniniams siuntimams, bet galima klausti).

Ar galiu siųsti daiktus atskirai nuo savęs?

Žinoma, tai labai populiaru. Dažnai žmonės važiuoja lėktuvu, o daiktus siunčia mašina. Tiesiog užtikrinkite, kad tas, kas atsiims daiktus kitoje pusėje, turės įgaliojimą arba gali identiškai pasitvirtinti tapatybę. Ne vieną kartą girdėjau istorijų, kaip atvykęs „kaimynas“ pasakydavo, kad jis nebekas, o tuomet dėžės stodavo kieme.

Kaip elgtis su mokesčiais muitinėje?

Jei persikeliate gyventi ilgam laikui (pakeitote adresą), dažnai galite gauti lengvatą (Transfer of Residence relief) ir nemokėti PVM bei muito, jei daiktai naudoti ir tam tikrą laiką jums priklausę. Nereikia būti mokesčių ekspertu, bet pervežėjas turi sugebėti paaiškinti, ar jums reikia sumokėti, ar ne. Jei jie sako „mes viską nuspręsime“, paprašykite, kad pateiktų šią informaciją raštu prieš išvykimą.

Galutiniai patarimai ir išvados

Kokia pagrindinė klaida, kurią daro žmonės?

Skubėjimas. Užsakinėjimas paskutinę minutę, pasitikėjimas pirmu pasiūlymu, nepaklausus klausimų. Man atrodo, kad daugelis žmonių mano, jog perkraustymas yra tiesiog „įkėlimas ir iškėlimas“, o tai yra sudėtingas logistinis grandinės procesas. Geriausia pradėti ruoštis maždaug mėnesį iki išvykimo.

Ar verta rūpintis draudimu labai smulkmenomis?

Tikrai taip. Perskaitykite draudimo sąlygas. Ar jis dengia „gamtinius nelaimingus atsitikimus“? O jei dėžė tiesiog nukrito neigdama vairuotojo kaltės? (Kartais būna sunku įrodyti). Žinokite, kad minimalios apsaugos suma (pvz., 10 EUR) yra juokinga. Jums reikia tikros vertės.

Kas daryti su vertingiausiais daiktais?

Brangiausius daiktus (juvelyrus, dokumentus, pinigus) reikia vežti su savimi. Joks net patikimiausias perkraustymo partneris iš UK neįsipers, jei dingsta auskarai iš nedarymo dėžutės. Tai ne jų atsakomybė. Visą kitą – galima patikėti.

Kaip atsiskaityti?

Geriausia banko pavedimu, kad būtų pėdsakai. Pinigus į rankas vairuotojui duoti gana rizikinga, jei nėra gautųjų. Nors kartais, jei viskas baigiasi sėkmingai, gera padaryti vairuotojui nedidelį arbatpinigį (jie taip pat žmonės ir dirba sunkiai), bet tai jau jūsų pasirinkimas.

Ar verta kreiptis į tarpininkus (brokerius)?

Galima, bet tai padidina kainą. Tarpininkas tiesiog suranda pervežėją. Jei turite laiko paieškoti patys, taupysite 10–15 proc. Be to, brokeris gali nežinoti visų smulkmenų apie konkretų maršrutą ar vairuotoją, kaip tai daro tiesioginis pervežėjas.

Kaip elgtis, jei nusprendžiate atšaukti?

Skaitykite atšaukimo taisykles. Vėlgi, užstatas dažnai lieka kompanijai, jei atšaukiate vėlai (pavyzdžiui, savaitę prieš reisą), nes jie jau galėjo atsisakyti kitų užsakymų. Būkite sąžiningi ir pasakykite kuo anksčiau.

Ar saugu palikti daiktus sandėlyje UK prieš išvykimą?

Daugelis kompanijų siūlo sandėliavimą. Tai gana brangu, bet jei neturite ką daryti su turiniu parduodant namą, tai išeitis. Tik įsitikinkite, kad sandėlis yra saugus, apsaugotas nuo drėgmės (ypač UK) ir turi apsaugos sistemas.

Ką daryti, jei daiktai atvykta sužaloti?

Neskubėkite pasirašyti priėmimo akto be pastabų. Jei dėžė sutrupėjusi – užfiksuokite tai ant popieriaus. Nuotraukokite tuoj pat. Tada pradėkite draudimo procesą. Gerai, kai pervežėjas padeda, bet dažnai jie pasišalina ir turišite elgtis su draudiku.

Ar yra kokių nors „slaptų“ patarimų?

Galbūt ne slaptų, bet retai minimų. Užsakykite pervežimą vidurines savaitės dienomą (antradienis, ketvirtadienis) – tada eismas mažiau ir kainos gali būti mažesnės. O ir vairuotojai ramiau. Ir pasakokite jiems „ačiū“, kai viskas baigiasi. Nuo šių žodžių daug kas priklauso.

Ar galiu būti tikras, kad radau geriausią?

Nieko negali būti 100 proc. garantuota. Net ir aš, turint 24 metų patirtį, kartais nustebiu (ir ne visada gerai). Bet jei atidžiai perskaityte šiuos klausimus ir atsakymus, jūsų šansai išvengti problemų dideli. Sėkmės kelyje!

Išvada

Visas šitas procesas atrodo kaip košmaras, jei bandote jį suvaldyti vienas. Pagrindinis dalykas – nebijoti klausti ir reikalauti aiškumo. Pasirinkimas yra ne tik apie kainą, bet ir apie tai, kiek jūs galite pasitikėti žmogumi, kuris laiko jūsų gyvenimo daiktus savo rankose. Jei kas atrodo įtartinai arba per daug paprasta, tikriausiai taip ir yra. Tikiuosi, kad šie šiek tiek chaotiški, bet nuoširdūs patarimai padės jums rasti būtent tą firmą, kuri neprivers jus nerimauti kas naktį, ar jūsų sofa jau virto skudurais. Sėkmės perkraustant ir saugaus kelio iš UK.