Kaip pasirinkti optimalų daiktų pervežimo būdą į UK? Praktinis vadovas iš vidaus

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau beveik du dešimtmečius ir matau viską – nuo puikių, sklandžių siuntimų iki tokių istorijų, kurios krauho spaudimą pakelia. Po „Brexit“ viskas pasikeitė, ir senosios taisyklės nebegalioja. Dažnai klientai susiduria su dilemma, nes rinka pilna įvairių pasiūlymų, ir ne visi jie tokie geri, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Sunku suprasti, kur tikra kaina, o kur paslėpti mokesčiai. Todėl šiandien kalbėsime tiesiogiai apie tai, kaip pasirinkti optimalų daiktų pervežimo būdą į UK, kad nereikėtų galvoti apie nerealias problemas ir nervus. Čia nėra jokių mokslo triadų, tik gryna praktika ir tai, kas vyksta realiame gyvenime.

Bendrai apie procesą ir patirtį

Ar tikrai sunku susitvarkyti su siuntimu į Angliją dabar?

Iš tiesų, viskas priklauso nuo to, ką tiksliai norite vežti. Jei tai tiesiog dėžė su drabužiais, tai viena, o jei statybos medžiagos ar mašina – visai kita. Dabar, po pasienio kontrolės įvedimo, reikia labai daug dokumentų. Buvau toks atvejis, klientas sumanė vežti sūrio krovinią be pašto deklaracijos... žinote, ką pasakė muitininkai? Neleido net įplaukti į keltą. Taigi, sunku tik tiems, kurie nesiruošia. Jeigu turite gerą brokerį, tai tas pats kas važiuoti į parduotuvę, tik brangiau. Bet apie kainą vėliau. Svarbiausia – niekada neslepkite, kas yra dėžėje.

Kuo skiriasi siuntimas dabar nuo to, kas buvo anksčiau?

Anksčiau buvo paprasta: pakrovėm, važiavom, iškrovėm. Dabar tarp mūsų ir UK yra siena, kuri reikalauja atsakomybės. Kaip pasirinkti optimalų daiktų pervežimo būdą į UK šiomis sąlygomis? Viskas priklauso nuo greičio ir biurokratijos. Reikia nebe tik vairuotojo, bet ir logisto, kuris moka užpildyti tuos visus kvitus. O dar keltų užklausimai... kartais tai trunka ilgiau nei pati važiavimo dalis. Dabar reikia planuoti bent dviem ar trim dienom anksčiau.

Ar verta rūpintis dėžės išmatavimais ar pakankamai svorio?

Žmonės dažnai mano, kad svoris svarbiausias. Tai klaida. Anglams labai svarbi tūris, nes vietą keltuose skaičiuoja pagal kubinius metrus. Galvojate, kad kad turi 500 kg, tai mažai? Jei tai 10 kubinių metrų putų, mokėsite už 10 kubų. Taip pat, jeigu daiktai standūs ir neįtelpa į standartinę paletę, tenka mokėti už „neįprastą krovinią“. Geriau išmatuoti viską iki milimetro (apie maždaug taip). Nusimatuokite ilgį, plotį, aukštį ir padauginkite iš kiek esą dėžių. Tai išvads jus nuo nereikalingų diskusijų vėliau.

Ką daryti, jeigu neturiu nei EORI, nei jokių dokumentų?

Tai dažna problema, ypač tiems, kurie veža asmeninius daiktus. Techniškai EORI numeris reikalingas beveik visiems. Bet jeigu jūsų siunta yra maža ir tai yra asmeninis turtas, kuriuo naudojatės jau daugiau nei 6 mėnesius, galima kreiptis pagal transfer of residence procedūrą. Tada mokesčių nereikia. Reikės tik pilno daiktų sąrašo ir kopijų. Jei nesi įsitikinęs, geriau pasiklauskk brokerio. Aš asmeniškai nerekomenduoju važiuoti „už akies“, nes gali tekti grąžinti atgal arba mokėti didžiulius mokesčius. Tai tikrai ne toks, kaip pasirinkti optimalų daiktų pervežimo būdą į UK, kurio norėtum.

Ar galima vežti maistus ar gėrimus?

Čia tikrai reikia būti atsargiam. Maisto produktai yra labai griežtai kontroliuojami. Kai kurie produktai, pvz., mėsa ar pieno produktai, be specialių leidimų tiesiog nebus įleisti. Buvau atvejis, kai vairuotojas vežė lietuvišką keptą duoną, o anglai... (na, tikriausiai jiems nepatiko kvapas ar kažkas kas), bet reikalavo išmesti visą krovinią. Degalinės su alkoholiu irgi griežtai. Vienos butelio galima, o kelerių dėžės – jau verslas, reikalingas alkoholio importo licencijas. Geriau to nederėti, nebent tikrai žinai, ką darai.

Kainos ir pinigai

Kodėl kainos taip svyruoja? Vakar buvo 300, šiandien 500.

Kainos priklauso nuo kuro, kuriuo, kaip žinote, kaina šokinėja kaip nori. Be to, įtakos turi ir keltai. Jeigu jūsų krovinys netelpa į standartinę vietą, jie pridės papildomai už „projektinį krovinį“. Dar vienas dalykas – užklausimo laikas. Jeigu vairuotojas turi laukti kelias valandas uoste, šias valandas sumokėsite jūs. Taigi, kai klausiate, kiek kainuoja optimalus daiktų pervežimo būdas į UK, atsakymas visada bus – „nuo ko“. Nėra fiksuotos kainos, yra tik bazinė kaina, kuri keičiasi priklausomai nuo jūsų poreikių.

Ar pigiau rasti vairuotoją „iš rankos į ranką“?

Atrodo, kad pigiau, bet... rizikuojate daugiau. Jeigu vairuotojas neįregistruotas, neturi draudimo arba jo firmą dabar uždaro, jūsų krovinys gali dingsi tarp Vilniaus ir Londono. Didelės firmos turi atsakomybės draudimą (CMR), kas reiškia, jei kažką daužysi, jums sumokės. O su „kiškiu“ dėžėje nebus problemų? Bus problemų. Girdėjau istorijų, kai žmonės mokėjo pusę kainos, o paskui jų baldai stovėjo kažkurioje aikštelėje prie Birminghamo mėnesį, nes vairuotojas išvažiavo atostogų. Geriau mokėti daugiau, bet būti ramiam.

Ką reiškia „visa įskaičiuota“ kainoje?

Tai mitas. Paprastai „visa įskaičiuota“ reiškia, kad įskaičiuota važiavimas iki terminalo ir keltas. Bet kas dėl muitinės išlaidų? Kas dėl iškrovimo vietoje? Kas dėl galinio pristatymo (angliškai sako „tail lift“)? Jeigu jums reikia pristatyti į centrą Londoną, kur sunku privažiuoti dideliem furgonam, tai bus papildomai. Užklausime būtinai klauskite, ar įskaičiuota galinė iškrova. Dažnai klientai pamiršta tai paprašyti ir paskui stovi su dėžėmis gatvėje ir nežino, ką daryti.

Ar verta laukti, susirinkti pilną furgoną (grupinis pervežimas)?

Jei jums neskuba, tai tikrai. Tai vienas iš būdų, kaip pasirinkti optimalų daiktų pervežimo būdą į UK taupant pinigus. Jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais. Tačiau čia yra savas rizikos momentas – jūsų daiktai gali būti perkraunami keletą kartų. Yra tikimybė, kad kažką gali nuplėšti ar pamušti. Jei tai tik knygos ar drabužiai, gerai. O jei baldai ar brangus elektronika, geriau mokėti už atskirą vietą (dedicated run). Taip pat terminai gali „plaukti“, nes reikia laukti, kol susirinks likę žmonės.

Kiek laiko užtrunka pinigų pervestas į Angliją ar atgal?

Tai nebe mano srities klausimas (aišku, aš tik pervežu), bet galiu pasakyti, kad bankai dabar dirba lėtai. Ypač tarp ES ir UK. Rekomenduoju visus mokesčius apmokėti iš anksto, kad nereikėtų ieškoti bankomato prie Doverio. Kartais pinigai užkliūna kelias dienas, o vairuotojas negali išvažiuoti be pinigų. Geriau pasirūpinkite tai anksčiau, nei jis paskambins ir sakys, kad stovi uždarytame vartuose.

Dokumentai ir muitinė (svarbiausia dalis)

Ar būtinas EORI numeris asmeniniam siuntimui?

Techniškai taip, bet yra išimčių. Jeigu siunčiate dovaną, kios vertė mažesnė nei 45 svarų, gali ir nereikėti deklaruoti verslo pavidalu. Bet jeigu tai perkėlimas gyventi, tada reikia susitvarkyti ToR (Transfer of Residence) dokumentą. Be jo, mokesčiai už stalą ir sofą gali būti kažkiek... labai dideli. Geriau užduoti klausimą brokeriui: „Man reikia EORI?“ Jie padės suformuoti prašymą. Nenusimenu tiksliai formos numerio, bet jie žino. Jie tai daro kasdien.

Kas daryti, jeigu pamiršau įdėti prekės sąrašą (Packing List)?

Tai būna problema. Muitininkai gali nuleisti krovinią patikrinimui. Jeigu sąrašo nėra, jie privalo patikrinti, kas ten yra. Tai kainuoja papildomai, ir laikas prarandamas. Vieną kartą važiavome su tokiu klientu, kuris sakė „viskas yra sąraše“, o paaiškėjo, kad sąrašas buvo jo galvoje. Užkrovėme... ką daryti? Teko stovėti ir rašyti viską ranka. Nepaisykite šio dalyko. sąrašas turi būti detalus: koks daiktas, kiek jo, kokia (apytikslė) vertė.

Ar sunku gauti Ex1 dokumentą?

Jei dirbate su prologistika, tai jie tai padaro per 5 minutes. Jeigu bandysite patys – galiu užtikrinti, kad prarasite dieną. Ex1 reikalingas, kad išvykti iš Lietuvos muitinės (eksporto deklaracija). Be to, neįleis į keltą. Dabar dauguma dokumentų eina elektroniniu būdu, bet vis tiek reikia žinoti kodus. Kodėl tiek daug kodų? Pasakyčiau, kad biurokratijos sumanymas. Bet be to neišsiversite.

Kas įeina į prekių kodą (HS Code) ir kodėl jis svarbus?

HS kodas nulemia mokesčio dydį. Jeigu jūs pasakysite, kad vežate „baldus“, tai per plačia. Reikia pasakyti: „mediniai baldai, minkšti“ arba „stalas iš masyvo“. Nušokęs kodas gali pakeisti mokesčius nuo 0 iki 12%. Aš asmeniškai viską palieku brokeriams, nes jie tai tą specialią programą. Jie žino, kad „raštinės kėdė“ turi kitą kodą nei „baro kėdė“. Nepamaišykite to, pinigai gi kalba.

Ar galiu vežti vaistus?

Tik su receptu arba originalioje pakuotėje, skirta asmeniniam naudojimui. Jeigu bandomi prekiauti vaistais be licencijos, tai ne tik kad krovinys konfiskuojamas, bet ir kalėjimas gali grėsti. Angliška muitinė labai griežtai žiūri į vaistus, ypač stipriuosius. Geriau nesiimt to. Eikite į vaistinę UK, ten viskas yra. Nėra verta rizikuoti dėl dėžės pleistrų.

Saugumas ir rizikos

Ar dažnai pavogiami kroviniai kelyje į UK?

Nebent taip dažnai kaip anksčiau, bet vis tiek nutinka. Pavogimo zonos dažniausiai būna praeivio stovėjimo aikštelėse (trucking stops). Nerekomenduoju vairuotojams palikti pilno krovinio furgono be priežiūrios naktimis neapsaugotose vietose. Gera žinia ta, kad dauguma dabar turi GPS sekimą. Jeigu krovinys sustojo ne ten kur reikia, sistema praneša. Taigi, kai galvojate, kaip pasirinkti optimalų daiktų pervežimo būdą į UK, patikrinkite, ar įmonė suteikia tokį sekimą. Tai ramina.

Kas nutinka, jei krovinys sugenda (užsidega, sudaužoma)?

Čia pagelbėja draudimas. Kiekvienas profesionalus pervežėjas turi turėti draudimą. Jis apmoka prekių vertę (tam tikra riba). Bet! Reikia įrodyti vertę. Jeigu deklaravote, kad tėvų sofa verta 10 eurų, o ji kainuoja 500, jums sumokės... 10 eurų. Nedarykite to. Rašykite realią vertę (žinoma, per daug nekelkite, kad nemokėtumėt didelių mokesčių, bet būkite sąžiningi). Buvau atvejis, kai klientas norėjo įrašyti „senus drabužius“, o ten buvo „Dolce & Gabbana“ kostiumai. Tai problemos.

Ar galiu pasitikėti įmone, kuri neturi svetainės?

O jeigu ji tai gražią svetainę, bet nieko daugiau? Svetainė nereiškia nieko. Svarbiau yra atsiliepimai ir istorija. Jeigu įmonė egzistuoja jau 10 metų, turbūt daro kažką teisingai. Jeigu svetainė atsirado prieš savaitę ir siūlo neįtikėtai mažas kainas – bėkite. Aš mačiau tokių firmų, kurios paims depozitą ir išnyksta. Patikrinkite adresą. Ar jis tikras? Ar tai tik pašto dėžutė?

Kokius dalykus geriaiau nevežti furgonu su kitais?

Ginklus, pinigus (grynaisiais), brangiuosius metalus, vaistus (be leidimo), pavojingąsias medžiagas (be specialios licencijos). Tai visi „Red Flag“ dalykai. Jeigu bandysite tai paslėpti, ir bus aptikta, gali prarasti ne tik krovinį, bet ir furgoną. Ir vairuotoją. Žinote, anglai mėgsta savo taisykles. Geriau nedaryti jokių eksperimentų.

Ar reikalingas pirkinių draudimas (cargo insurance)?

Labai rekomenduoju. Nors įstatymai reikalauja, kad pervežėjas būtų atsakingas, atsakomybės ribos yra mažos (pagal CMR konvenciją tai apie 8,33 SDR už kg). Tai labai mažai. Jeigu jums sudaužys 500 kg vertės kompiuterinę įrangą, gausite tik nereikšmingą sumą. Turėkite savo draudimą arba paprašykite brokerio, kad jis jį uždėtų. Tai kainuoja mažai, bet sutaupo daug nervų.

Terminai ir praktiniai patarimai

Kiek laiko užtrunka nuvežti siuntą į Londoną?

Teoriškai 2-3 dienos. Praktiškai? Kartais 5, kartais 7. Viskas priklauso nuo kelto užklausimo laiko ir londono spūdzių. M31 ar M25 greitkeliai gali užstrigti valandomis. Ir vairuotojas negali važiuoti 24 valandas, jis tils 9 valandas (taisyklės). Taigi, jeigu jums reikalinga siunta rytoj, tai geriau ieškoti lėktuvo. Optimalus daiktų pervežimo būdas į UK keliu reikalauja kantrybės. Neskubėkite.

Ar galima sekti kur yra mano krovinys?

Dauguma sistemų dabar turi tokias galimybes. Galite matyti, kur furgonas yra realiu laiku. Tai padeda planuoti. Bet net ir su sekimais, gali būti situacijų, kai signalas dingsta (pvz., tunelyje arba, jeigu vairuotojas užmiršta įjungti terminalą). Geriau tiesiog paskambinti dispatcheriui ir paklausti. Jis žino, kur jo vaikinas. Nereikia panikuoti, jei lokacija nepasikeitė valandą.

Ką daryti, jeigu vairuotojas vėluoja prie iškrovimo?

Pirmiausia, nepykite ant jo. Jis tik darbuotojas. Jis gali buvo įstrigęs spūstyje arba ilgai laukė muitinėje. Skambinkite į biurą. Jeigu vėlavimas per didelis, gali tekti mokėti už laukimą (vairuotojo laikas). Užklausime dažnai būna parašyta „2 valandos laisva“. Po to skaitliukas lekia. Tai nėra jų kaltė, tai logistika. tiesa.

Ar galima pristatyti tiesiai į namus (Door to Door)?

Taip, tai labai populiari paslauga. Vairuotojas atvažiuoja prie jūsų namų, pakrauna, važiuoja į UK ir iškrauna tiesiai prie durų. Tik įsitikinkite, ar jis turi „tail lift“ (pakėlėją). Jeigu jūsų daiktai sveria po 100 kg, vairuotojas negalės jų nešti rankomis (ir neturi jis teisės pagal sveikatos taisykles). Tai labai svarbu pasakyti iš karto. „Man reikalingas furgonas su keltuvu gale“.

Ar geriau vežti į šiaurę Anglijos ar į pietus?

Pietų Anglija (Londonas, Kentas) yra brangesniau ir užspustesnė. Šiaurė (Mančesteris, Liverpulis) dažnai būna lengviau pasiekiama ir pigiau. Jeigu turite galimybę pasirinkti sandėlį šiaurėje, gali taupyti. Bet jeigu jūsų gavėjas yra Londone, ten teks važiuoti. Ten degalai brangesni, ir vairuotojų trūksta. Taigi, vietovė taip pat įtakoja, kaip pasirinkti optimalų daiktų pervežimo būdą į UK.

Kaip elgtis su dėžėmis, kurios suplėšė kelyje?

Jei matote, kad dėžės sugedusios, dar nieko neimkite. Nufotografuokite. Paskambinkite brokeriui. Jeigu priimsite prekes ir pasirašysite, kad viskas tvarkoje, nebegalėsite reikalauti kompensacijos. Vairuotojas gali būti užsiėmęs ir norėti greitai išsivažiuoti, bet jūs turite teisę patikrinti kiekvieną dėžę. Nekantrumas čia blogo patarėjas.

Išvada

Na, trumpai tariant, logistika į UK nebe ta paprasta, kokia buvo anksčiau, bet ir nebe ta baisi, kokia buvo pirmąją po „Brexit“ savaitę. Svarbiausia yra pasirinkti ne pigiausią, o patikimą variantą, suprasti dokumentacijos reikalavimus ir būti sąžiningu dėl savo krovinio. Kai suprasite, kad tai ne tiesiog važiavimas, o sudėtingas procesas, kurio dalis yra ir jūsų atsakomybė, viskas taps aišku. Tik taip galite būti tikri, kad jūsų daiktai atkeliauja saugiai ir laiku. Ir nepamirškite – kantrybės, kantrybės ir dar kartą kantrybės. Geriausia sėkmės formulė šiame kelyje.