Kaip pasirinkti kompleksines perkraustymo paslaugas iš UK ir nepasikrauti rūpesčių?

Gyvenimas Jungtinėje Karalystėje praeityje? Sveikinu, daugelis grįžta, nors kainos čia nebe tokios greitos kaip anksčiau. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, maždaug nuo tada, kai keltai dar buvo pigesni, o anglų muitininkai dar nespėdavo taip griežtai tikrinti kiekvieno vairuotojo dokumentų. Dažnai klaustate, kaip pasirinkti kompleksines perkraustymo paslaugas iš UK, kad nereikėtų vėliau raudoti prie telefono ir ieškoti dingusių dėžių. Tiesą sakant, rinktis yra sunkiau nei atrodo, nes pasiūlos yra daug, o kokybės – įvairiausių. Štai trumpas vadovas, paremtas mano patirtimi ir tuo, ką mačiu keliuose kasdien.

Pagrindai ir tai, ką privalai žinoti

Ar tikrai reikia kompleksinio paslaugų paketo?

Kodėl gi ne? Jei turi daug daiktų, kompleksinis perkraustymas iš UK į Lietuvą ar kitą šalį išgelbėja nervus. Turėjau klientą, kuris bandė taupyti ir tikisi, kad draugai padės. Baigėsi tuo, kad sofa buvo išmestas ant gatvės Londono priemiestyje, nes neįėjo į liftą. Kompleksinės paslaugos reiškia, kad ateina žmonės, viską supako, išveža ir iškrauna. Taip, kainuoja brangiau, bet tada už tai atsako jie, ne tu. Jei kažkas lūžta – jie atsakingi. Taupyti čia verta tik tada, jei turi tik kelias krepšys ir nebrangius daiktus.

Kur galiu rasti patikimą pervežėją?

Ne „Facebook“ grupėse, tikiuosi. Ten daugiau kalbų nei darbo. Geriausia ieškoti arba per pažįstamus, kurie jau naudojosi kompleksinėmis perkraustymo paslaugomis iš UK, arba specializuotose platformose. Būk atsargus su „Gumtree“ skelbimais – ten daugiau „vairuotojų be verslo“, nei įmonių. Pasitikrink, ar turi tinkamą licenciją. Jei jie sako, kad „viska įvyks be sutarties“, bėk toli. Be popieriaus tu nieko neturiš, net jei jie pažada auksą.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Niekada negaliu pasakyti tiksliai, nes priklauso nuo maršruto. Jei važiuojame iš Londono tiesiai į Vilnių, tai gali užtrukti 3–4 dienas, jei vairuotojas niekur neukojasi. Bet dažnai tenka sukti po Angliją, paimti kelių klientų krovinius. Tada gali eiti ir savaitė. Dar prisiduria Branso ir keltų laukimai. Brexitas viską supainiojo, tad dabar kartais užeikimas į Kalė ar Duisburgą trunka valandą, o kart – penkias. Reikia kantrybės.

Ar įmonė turi apdrausti krovinius?

Tai būtina. Jei jie sako, kad draudimas yra „papildomas pasirinkimas“ arba „brangiai kainuoja“, ieškok kito. Kompleksinėse paslaugose draudimas turi būti įskaičiuotas arba bent jau aiškiai pasiūlytas. Buvau atvejų, kai vairuotojas užkliuvo nuo žiedo kelio, ir visa krovinių dalis nukrito į griovį. Be draudimo klientas liktų su niekuo. Patikrink draudimo sumą – ar ji padengs tavo sofą, ar tik po penkiasdešimt svarų.

Kaip suprasti, ar firma ne sukčia?

Paprasčiausias būdas – pažiūrėti į jų techniką. Jei atsiunčia nuotraukas senų „Ford Transit“ su nuplėštais sėdynėmis, tai galvoju du kartus. Nors ir su sena mašina gali važiuoti godas vairuotojas, bet įmonės, kurioms rūpi įvaizdis, investuoja į techniką. Dar pažiūrėk, ar jie turi fizinį adresą Anglijoje. Jei adresas yra tik pašto dėžutė (PO Box), tai didelė raudona vėliavėlė.

Ar verta klausti atsiliepimų?

Žinoma, bet nenaudok tik tas, kurias patalpino jie patys savo svetainėje. Ieškok „Google Reviews“ ar „Trustpilot“. Ten žmonės parašys tiesą, kai supyko. Jei matau daug skundų dėl laiko ar sulaužytų daiktų – vengiu. Tačiau suprask, vienas ar du neigiami atsiliepimai tarp šimto gali būti ir tie klientai, kurie tiesiog buvo pernelyg reiklūs arba nepasakė, kad turi aštuonias dėžes su knygomis, o ne dvi.

Kas dėl mokėjimo – kada mokėti?

Niekada ne mokėk 100 % iš karto. Įprasta praktika yra depozitas – apie 20–30 %. Likusią dalį sumoki, kai daiktai pasiekia tikslą arba tada, kai mašina išvažiuoja iš JK (tai priklauso nuo sutarties). Jei reikalauja iš kito galo visos sumos grynaisiais be kvitų – tai kažkas čia ne taip. Pinigai turi būti piniginiai per pavedimą, kad būtų įrodymas.

Ar jie patys veža ar užduoda kitam?

Didelės firmos dažnai tarpininkauja. Jie suranda užsakymą, o paskui skelbia „krovininėje“ ir ieško laisvo vairuotojo. Tai ne visada blogai, bet tu tada nežini, kas veža tavo daiktus. Aš visada stengiuosi dirbti su tais, kurie turi savus vairuotojus arba ilgai dirbančius partnerius. Jei kasdien keičiamas vairuotojas, didėja klaidų tikimybė.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa Anglijoje?

Tai reali problema. Užstrigti ant M25 arba M1 – kasdieninis darbas. Jei pasirinksi kompleksines perkraustymo paslaugas iš UK, turėtum gauti pranešimą. Geras brokeras ar dispečeris visada žino, kur jo mašinos. Jei jie neatsiliepia į skambučius dvi valandas, tai blogas ženklas. Kartais vairuotojai tiesiog užmiega poilsio aikštelėse ir nepasako, kad vėluos. Čia reikia kantrybės, bet ir reikalavimo informacijos.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Daugelis klausia. Teoriškai – taip, praktiškai – sunku. Dėl draudimo ir taisyklių ne visi leidžia keleivius. Be to, 10 valandų kelionės sunkvežimyje nėra pramoga. Mašina barstasi, jokių patogumų. Jei esi su vaiku – tikrai nerekomenduoju. Geriau nuskristi lėktuvu ir laukti Vilniuje. Nors kartais klientai nori būti „akivaizdoje“, kad niekas dingtų, bet dažniausiai jie tik trukdo.

Ką daryti, jei turi labai brangius daiktus?

Turi juos pasakyti iš karto. Ne tada, kai vairuotojas atvažiuoja į namus. Brangūs paveikslai, juvelyriniai dirbiniai, pinigai – turi būti išskirti. Kai kurios įmonės siūlo specialų transportavimą tokiems daiktams, netgi atskirą mašiną. Nenaudok įprastų dėžių – tai kvietimas vagims. O vairuotojai, žinodami, kad veža brangmenas, gali būti atsargesni (arba, deja, atvirkščiai, todėl rinktis firmą reikia atsakingai).

Kainos ir biudžeto planavimas

Kodėl kainos tiek skiriasi?

Matysi nuo 500 iki 3000 svarų už panašų kiekį. Kodėl? Kuro kaina, vairuotojo atlyginimas, keltų bilietai. O dar tas pats „pakeleivinis“ reisas. Jei mašina važiuoja tuščia atgal, ji gali būti pigesnė. Bet jei jie renka krovinius iš dešimties vietų, tau tai gali kainuoti brangiau, nes reikia daugiau laiko. Pigiausiai nėra visada geriausiai. Gali būti, kad tavo dėžės stovės sandėlyje mėnesį, kol suras dar keletą klientų toje pačioje kryptyje.

Ar į kainą įeina pakavimas?

Standartinės kompleksinės paslaugos įtraukia ir pakavimą. Tai reiškia, kad jie atneša dėžes, popierių, burbulus ir viską padaro. Jei nori pakelti kainą, gali pasakyti, kad pats supaksi. Tačiau tada, jei kažkas lūžta viduje, dėl blogo pakavimo, įmonė nebus atsakinga. Geriau palikti jiems, jei turi draudimą. Jie žino, kaip uždaryti dėžę, kad indai nešoktų.

Kas yra „valandinis įkėlimas“ Anglijoje?

Daugelis firmų Anglijoje skaičiuoja laiką nuo tada, kai atvyksta prie namų, iki išvykimo. Jei gyvenanti antrame aukšte be lifto, tai užtruks. Turėjau atvejį, klientas manęs nepasakė, kad turi pianiną rūsyje. Vairuotojas pradirbo 4 valandas tik su juo. Už tai reikėjo mokėti papildomai. Visada tiksliai nupasakok, ką turi. Nėra nieko blogiau nei staigmena.

Ar galiu gauti fiksuotą kainą?

Taip, ir tai rekomenduoja. Pasirašyk sutartį su fiksuota suma. Jei jie sako, kad „priklausys nuo svorio“, gali baigtis tuo, kad tave išvilioja. Svarstyk savo daiktus namie arba maždaug žinok tūrį. Užfiksuotos kainos apsaugo tiek tavęs, tiek jų (jei svoris bus didesnis nei tikėtasi). Bet dažniausiai kompleksines perkraustymo paslaugas iš UK siūlo už fiksuotą tarifą už visą reisą.

Ar yra paslėpti mokesčiai?

Žinoma, būna. Mokesčiai už tilto pravažiavimą Anglijoje (Dartford Crossing), už keltą, už užstatą sandėlyje. Klausk apie tai „All in“ kaina ar ne. Aš niekada nepatikėsiu, jei kaina atrodo per maža. Vėliau iškyla „muitinės išlaidos“ (nors jos neturi būti pervežėjo sąskaitoje) ar „pamaitinimo mokesčiai“. Būk kantrus ir perskaityk smulkų šriftą.

Ar verta laukti „paskutinės minutės“ pasiūlymo?

Kartais tai veikia, jei vairuotojas jau yra Anglijoje ir grįžta tuščias. Tada gali gauti nuolaidą. Bet tai rizikuoti. Gali likti be pervežimo ir būti priverstas skubiai ieškoti brangesnio varianto. Jei turi aiškią data, geriau užsisakyti iš anksto. Ypač jei perkraustymas yra vasarą arba prieš šventes – tada laisvų vietų beveik nėra.

Kaip mokėti – svarais ar eurais?

Daugelis dirba su svarais, nes įmonės registruotos JK. Tačiau gali mokėti ir eurais, jei sutartis to numato. Dėl kursų skirtumo gali šiek tiek prarasti arba uždirbti, bet tai smulkmenos. Svarbiausia, kad mokėjimas būtų legalus. Jei prašo pervesti pinigus į privatu asmenio sąskaitą Lietuvoje už „paslaugas Anglijoje“ – tai didelė raudona vėliava.

Ar galima derėtis?

Visada galima, ypač jei turi didelį kiekį daiktų arba esai lankstus su datomis. Jei leidi jiems paimti tavo krovinius kiek vėliau, kad jie susirinktų pilną mašiną, gali gauti nuolaidą. Tačiau nereikėtų derėtis iki pusės kainos. Geros paslaugos turi savo kainą, o jei kas sutinka dirbti už duobtą duonos, gali būti, kad jis tiesiog nieko nevežs arba sugadins.

Ar atsiskaitymas už pakavimo medžiagas?

Įprasta, kad medžiagos įskaičiuotos. Bet jei turi daug daiktų, gali tekti mokėti už dėžes papildomai. Buvau, kurie skaičiuoja kiekvieną dėžę po 2 svarus. Geriau klausti iš karto – ar dėžės nemokamos? Kartais klientai renka dėžes parduotuvėse ir taip sutaupo, bet tada jos gali būti skirtingų dydžių ir sunkiau krauti.

Ką daryti, jei biudžetas ribotas?

Sumažink daiktų kiekį. Nekrežk senų baldų, kuriuos Lietuvoj nupirksi pigiau nei perveži. Išsirink tik tai, kas tikrai verta. Mažiau dėžių = mažiau vietos = mažesnė kaina. Gali rinktis ir dalinį pervežimą – kai tavo dėžės važiuoja su kitų klientų daiktais. Tai ilgiau, bet pigiau.

Ar yra kokių nors nuolaidų?

Kartos senjorams, studentams arba grįžtantiesiems emigrantams. Nereikia gailėtis klausti. Aš pats dažnai duodu nuolaidą tiems, kurie rašo „grįžtu namo po 10 metų“. Tai kažkas jaukesnio. Bet vėlgi, viskas priklauso nuo to, kiek uždirbame. Jei kainos jau ir taip žemos, nuolaidos nebus.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia turė?

Beveik viską. Paso kopijas, asmens kodą, daiktų sąrašą (inventorių). Jei perkrausti dėl darbo, gali reikėti sutarties. Muitinė dabar yra griežta. Be TSD (Transfer of Residence) dokumento gali tekti mokėti PVM ir veryti brangius daiktus. Geriau visus dokumentus pasiruošti iš anksto ir nusiųsti brokeriui, kad jis patikrintų.

Ar reikia deklaruoti visus daiktus?

Taip, netgi tą seną dviratį balkone. Jei rinks daiktų sąrašą, būk kiek galima tiksliau. Muitininkai turi rentgenus ir jie matys, kas viduje. Jei sąraše rašo „drabužiai“, o rentgene matosi kompiuteris – bus problemų. Tiesių sakant, geriau parašyti per daug, nei per mažai.

Kas nutinka su mašinomis?

Automobilių pervežimas iš UK dabar brangiau dėl dokumentų. Jei mašina neįregistruota Lietuvoje, reikės mokėti verymo mokesčius ir PVM, nebent tenkinti TSD sąlygas. Tai sudėtinga istorija, geriau pasikonsultuoti su muitinės brokeriu prieš perkraustymą. Negerai, kai mašina lieka uoste be dokumentų.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Ribotai. Mėsos, pieno produktų iš Anglijos nebeima (dėl liga). Vyno ar alaus gali būti ribotas kiekis asmeniniam naudojimui. Vienas klientas bandė vežti dešimt dėžių viskio „dovanoms“. Muitinė tai užfiksavo ir teko mokėti didelius mokesčius. Geriau nesiurbti rizikos.

Kiek laiko trunka muitinės patikra?

Jei viskas tvarkoje – minutes. Jei ne – dienas arba savaites. Reikia turėti tinkamą TSD dokumentą. Jis leidžia atgabenti daiktus be mokesčių, jei gyvenai užsienyje ilgiau nei 12 mėnesių. (Galbūt dabar 6 mėnesiai, reikėtų patikrinti, nes taisyklės keičiasi). Dokumentus reikia pateikti prieš išvykstant, kad jau būtų „šviesa“.

Kas dėl draudimo muitinėje?

Jei muitinė sugadina kažką tikrinant (kas retai, bet nutinka), turi būti įrodymai. Fotografuok daiktus prieš kraunant. Jei dėžė atkeliauja suplyšusi, o viduje trūksta brangios bižuterijos, be nuotraukų ir sąrašo nieko įrodyti nepavyks. Biurokratai mūgina be įrodymų.

Ar reikia brokerio?

Nebūtinai, jei esi tikslus ir žinai taisykles. Bet patartina turėti kontaktą. Kai vairuotojas stringa prie sienos su klaidomis dokumentuose, brokeris gali viską ištaisyti per telefoną. Pats vairuotojas dažnai nesupranta angliškų terminų arba tiesiog panikuoja.

Kas yra TSD forma ir kur ją gauti?

Tai transfer of residence dokumentas. Užpildysi internetineje svetainėje. Reikia PVM mokėtojo kodą Lietuvoje. Be to, reikės parodyti leidimą gyventi Anglijoje (pvz., rent contract arba utility bills). Jei turi viską, išsiunčia patvirtinimą. Tą lapą reikia duoti vairuotojui.

Ar galiu vežti narkotikus ar vaistus?

Vaistus su receptais – taip, bet reikia jų kopijų. Be receptų – ne. Muitinė labai griežtai tikrina vaistus. Vienas klientas turėjo paprastus vitaminus, bet be etikečių, tai kėsinėjosi. Visada laikyk vaistus originalioje pakuotėje su tavo vardu.

Kas dėl gyvūnų?

Tai atskira tema. Reikia mikroschemos, pasų. Šunys ir katės turi važiuoti kabinos srityje, ne krove. Dauguma pervežėjų neima gyvūnų į krovinius. Reikia ieškoti specialių pervežėjų arba skristi su jais. Neklausk mane, kodėl Anglijoje toks chaosas su gyvūnų dokumentais – tiesiog yra.

Ar galiu vežti ginklus?

Tik su leidimais ir deklaravimu. Negali tiesiog padėti šautuvo į dėžę. Tai nusikaltimas. Jei turi kolekciją, reikia viską suderinti su Lietuvos policija ir muitine iš anksto. Gali būti, kad ginklus reikės vežti atskirai, saugiu transportu.

Praktiniai patarimai ir rizikos

Kaip supakuoti dėžes?

Kad neišsitrintų. Naudoj burbuluką, tarpus užpilk popieriumi. Negali būti, kad dėžė barsta. Jei girdi, kažkas barsta viduje, reiškia, bus sugadinta. Užsegti dėžę lipnia juosta gerai. Buvau atvejų, kai dėžės atsidaro kelyje ir drabužiai nukrenta ant greitkelio. Negražu.

Ar galiu vežti augalus?

Ribotai. Turi būti be žemės (sąlyčio su žeme), nėra kenkėjų. Sodininkystės gaminiai uždrausti. Jei turi vieną mėlyną daigą, gali praeiti, bet visą sodą nevežk. Muitinė labai bijo kenkėjų, kurie gali sugriauti Lietuvos ūkį. Geriau palikti kaimynams.

Kas dėl elektronikos?

Televizoriai, kompiuteriai – viskas tinka. Tiesiog užsirašyk serijinius numerius (jei brangu). Jei atkeliauja neveikiantis televizorius, sunku įrodyti, kad jis nebuvo sugadintas kelyje. Fotoaparatus reikia krauti atskirai, ne tarp knygų.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Jei tai kompleksinė paslauga – taip. Jis nebus laimingas, jei turi penkias aštuonias dėžes į trečią aukštą be lifto, bet tai jo darbas. Jei matai, kad jis pavargęs, pasiūlok kavos arbatos. Nors ir neleidžiama, bet vairuotojai verta tokio žingsnio. Gali išvengti tą, kad jis „pamirš“ padėti didelės spintos.

Kas dėl atsarginių raktų?

Niekada nekrauk raktų į dėžes su daiktais. Kartais juos reikia turėti pas save. O jei veži automobilį, raktus turi turėti vairuotojas, kad galėtų ją užkrauti/nuvažiuoti. Buvau, kai klientas užrakino automobilio raktus viduje ir uždarė duris. Gelbėjome su "locksmith".

Ar galiu sekti savo krovinių vietą?

Dauguma suteikia GPS nuorodą. Taip gali matyti, kur mašina stovi. Jei stovi vietoje per ilgai (pvz., 10 valandų), skambink dispečeriui. Gal vairuotojas susirgo arba sugedo mašina. Gerai, kad yra tokia technologija, seniau niekas nežinojo, kur keliauja tavo baldai.

Ką daryti, jei kažkas dingsta?

Pirmiausia patikrink kitas dėžes. Kartais jos tiesiog sumaišytos. Jei tikrai dingsta – rašyk įvykio aktą su vairuotoju. Be pasirašyto akto draudimo įmonė nieko neatsakys. Nedaryk to „vėliau“, kai vairuotojas išvažiuoja. Turi būti įrašyta: „Dėžė Nr. 5 nerasta“.

Ar saugu vežti pinigus?

Grynaisiais – ne. Jei turi didelę sumą, gali būti problema su muitine arba policija. Geriau pervesti į sąskaitą. Jei turi nedidelę sumą grynųjų, nešk juos su savimi (kabinos srityje), ne dėžėje. Vairuotojai neatsako už pinigus krove.

Kaip elgtis su vairuotoju?

Būk mandagus. Jis dirbo 10 valandų, prieš tai pradirbo sandėlyje. Jei jūs šauksite, kad „greičiau“, nieko gero neišeis. Aš visada sakau klientams – pasiūlykite vandens. Tai magija. Vairuotojas, kuriam gėrė vandeny, gali padėti nešti dėžes net ir toliau nei numatyta sutartyje.

Kas dėl atliekų?

Po išpakavimo lieka daug dėžių, plastiko. Geras vairuotojas gali pasiimti tas atliekas atgal (jei turi vietos). Jei ne, teks patiems išmesti. Klausk apie tai iš karto, kad nereikėtų užpildyti savo kiemo šiukšlių dėžėmis.

Ar galiu keisti pristatymo datą?

Galima, bet brangu. Jei vairuotojas jau atvyksta, o tavęs nėra – jis laukia. Už laukimą reikia mokėti. Geriau pranešk iš anksto, jei užstringi. Ypač jei stringi Anglijoje – tuomet dar tenka laukti ir kitam klientui, kurį jis turi pasimti.

Ar verta drausti turtą Lietuvoje?

Tai papildoma apsauga. Jei įvyksta gaisras sandėlyje arba vagystė po iškrovimo, namų draudimas gali neveikti. Yra specialūs draudimai perkraustymo metui. Nebent turi „viskas apdrausta“ namuose polisę, bet patikrink sąlygas – dažnai reikia pranešti apie turtą išvežimą.

Išvada

Viskas su tuo kaip pasirinkti kompleksines perkraustymo paslaugas iš UK atrodo sudėtinga tik pradžioje. Svarbiausia – nebsikti pigiausio variantu ir skaityti sutartį. Jei pasirinksi patikimą žmogų (kaip aš, tikiuosi), viskas vyks sklandžiai, nors ir su nedideliais nukrypimais nuo plano. Anglija jau nebe ta pati, o logistika pasikeitė, bet paslaugos vis dar įmanomos. Sėkmės grįžtant ir kantrybės keliuose!