Kaip pasirinkti geriausią perkraustymo variantą į Angliją? Patirties vadybininko tiesus pokalbis

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir, turiu pripažinti, kiekvienas kartas visada šiek tiek kitoks. Žmonės dažnai klausia, kaip pasirinkti geriausią perkraustymo variantą į Angliją, nes rinka pilna įvairių pasiūlymų – nuo „vyras su vandeniu“ iki didelių logistikos gigantų. Per šį laiką mačiau viską: ir puikių, sklandžių kelionių, ir tokių, kai krovinys užstrigdavo viduryje niekur dėl blogai parengtų dokumentų. Svarbiausia yra suprasti, kad pigiausias variantas visada reiškia geriausią, o brangiausias – ne visada garantuoja ramybės. Tiesiog reikia žinoti, ką ieškoti. Štai trumpas vadovas, paremtas mano realia patirtimi ir daugybe nuvažiuotų kilometrų, kuris padės jums neapsirikti.

Ką reikia žinoti apie pačią procesą ir firmas

Ar tikrai reikia samdyti firmą, ar galiu važiuoti pats?

Tai vienas dažniausių klausimų. Žinoma, galima nuomauti priekabą ir važiuoti paties, ypač jei daiktų nedaug. Bet tada susidursite su kuro kainomis, kurių Anglijoje ir taip nelabai malonu žiūrėti, ir keltų bilietais. Be to, vairuoti svoriu užkrautą automobilį kairiajame važiavimo ruože yra tikras iššūkis net patyrusiems vairuotojams. Jei sužalojate nugarą ar sugadinate brangų sofą, taupymas virs dideliu nuostoliu. Profesionalai tam yra įpratę, turi įrangą, tad dažniausiai verti pinigų.

Kaip suprasti, ar firma ne sukčiai?

Reguliuojama rinka, bet visada randasi vilko bilietų. Pažiūrėkite, ar jie turi realų adresą ir ne tik mobilaus telefono numerį. Jei svetainė atrovo padaryta prieš dešimtmetį ir nenaujinama, tai gali būti signalas. Geriausias būdas – paprašyti rekomendacijų, tikrai realių, ne „išgalvotų“ draugų. Aš asmeniškai visada patariu susipažinti su vadybininku telefonu. Jei jis kalba tik apie kainą ir ne klausia apie jūsų daiktus, gali būti, kad jam svarbu tik užsidirbti šiandien, o ne užtikrinti kokybę.

Kuo skiriasi „dalinis krovinys“ nuo pilno?

Dalinis krovinys (angliškai „part load“) yra tada, kai jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų klientų daiktais viename sunkvežimyje. Tai pigiau, bet ilgiau, nes reikia surinkti visus krovinius iš kitų žmonių. Pilnas krovinys – kai sunkvežimis arba sunkvežimis su priekaba skirtas tik jums. Greičiau, saugiau (mažiau pakrovimų iškrovimų), bet brangiau. Jei skubate ar turite brangių baldų, imkite pilną. Jei tik studento krepšys, dalinis užteks.

Ar verta rinktis firmas, kurios siūlo „fix“ kainą?

Dažnai tai geras variantas, nes žinote, kiek mokėsite galiausiai. Bet atidžiai skaitykite, kas įeina į tą kainą. Kartais „fix“ reiškia, kad įeina tik važiavimas viena kryptimi be kelių mokesčių ar keltų. Vieną kartą klientas skambino iš Londono ir pyko, kad jam reikėjo mokėti už keltą papildomai, nors jam buvo promise’ta „visa kaina“. Pasitikėkite, bet patikrinkite smulkmenas – geriau paprašyti sąskaitos faktūros iš anksto su visais mokestis.

Kas dėl draudimo? Ar jis tikrai veikia?

Tai yra sunkus momentas. Dauguma firmų turi draudimą, bet jo ribos dažnai būna menkos. Pvz., 10 EURų už kilogramą. Jei vežate 1000 kg vertės daiktų, o jie sudegs (kas, tiesą sakant, retai nutinka, bet nutiko), gausite tik 10 tūkst. Jei daiktai brangesni, reikia papildomo draudimo. Aš visada sakyk – drauskite brangiausią elektroniką namie arba imkite specialų krovinio draudimą. Neklauskite, kodėl taip, tiesiog draudimo sąlygos Lietuvoje ir Anglijoje skiriasi kaip dangus ir žemė.

Ar galima pasitikėti „vyras su vandeniu“ (Man with a van)?

Taip, jei tai yra patikimas žmogus, kurį pažįstate. Tačiau jei radote internete skelbimą su mėgėjiška nuotrauka, rizikuojate. Jis neturi draudimo, jis gali susprogti variklis Anglijoje, ir jūs liksite su daiktais pakelėje. Esu matęs situacijų, kai tokių „vyrų“ neleisdavo į keltą dėl blogos technikos būklės. Jei jau tenka rinktis mažą pervežėją, patikrinkite, ar jo automobilis ne senesnis nei jūs senelis.

Dokumentai, Brexit ir kita burokratija

Kas pasikeitė po Brexito? Ar dabar labai sudėtinga?

Pasikeitė, bet ne taip baisiai, kaip visi gąsdino. Anksčiau važiuodavome kaip savo šalies viduje, dabar reikia eiti per importo procedūras. Jei pervežate asmeninius daiktus (t. y. perkraustotės), mokesčių (PVM ir muito) mokėti nereikia, jei pateikiate „Transfer of Residence“ (ToR) numerį. Be to, reikia sandėliuoti daiktus mažiausiai 6 mėnesius. Jei ToR nėra, gali tekti mokėti PVM. Taigi, pagrindas – gauti tą ToR numerį išbritų pusėje iš anksto.

Ką daryti, jei neturiu ToR numerio?

Tada gali būti problemų. Muitinė gali uzdrausti įvežti daiktus arba priversti mokėti mokesčius. Esu matęs, kaip žmonėms teikdavo mokėti 20 proc. PVM nuo vertės, nes negalėjo įrodyti, kad tai asmeniniai daiktai. Geriausia užpildyti paraišką internetu (HMRC svetainėje), tai trunka labai neilgai, gaunate numerį el. paštu. Nekelkite galvos „vėliau išspręsimu“, anglai su muitine nesijuokia.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Nereikia rašyti, kiek šaukštų ar kojinių turite. Reikia sąrašo (pakavimo sąrašo), kur nurodoma, kas kas yra: pvz., „sofa“, „stalas“, „20 dėžių su buitiniais daiktais“. Verta nurodyti apytikslę vertę (nauja naudota). Jei vežate brangų paveikslą ar vintage automobilį, reikia detalių aprašymų ir vertinimo. Tiesiog būkite sąžiningi, jei bandysite meluoti, muitininkai turi „akis“ už galo.

Kas dėl technikos – ar galima vežti kompiuterius, televizorius?

Galima, bet yra limitai. Televizorių galite įvežti tik vieną naudotą (jei daugiau, jau gali būti prekyba). Kompiuteriai, telefonai – asmeniniam naudojimui neberibojami (kaip ir ES), bet jei vežate 5 vienodus iPhone'us, tai jau atrodo kaip verslas. Geriau visą elektroniką įrašyti į sąrašą su serijiniais numeriais, kad nebūtų klausimų. Vieną kartą klientas bandė įvežti 5 naujus nešiojamus kompiuterius neperpildytas dėžėse, tai teko ilgai aiškinti.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Asmeniniam vartojui – taip, bet yra apribojimų. Mėsą ir pieno produktus iš ES į JK dabar vežti draudžiama (arba labai ribotai). Cukrus, makaronai, konservai – gerai. Alkoholis ir cigaretės – turi būti nustatyti limitai (pvz., 42 litrai alaus, 9 litrai vyno). Neneškite dešimtelių kilogramų dešros iš motinos, nes ją tiesiog konfiskuos (ir išmes) pasienyje. Gėrimai turi būti neviršijant tam tikro stiprumo (ne visi).

Kas dėl vaistų?

Vežti galima tik tiek, kiek jums reikia gydymui kurso metu (paprastai 3 mėnesių kiekis). Būtina turėti gydytojo receptą (angliškai arba su vertimu). Be to, kai kurios vaistų grupės (pvz., stiprūs nuskausminamieji) JK gali būti uždraustos arba griežtai reguliuojamos. Neškite vaistų be recepto dideliuose kiekiu, galite sukelti nepageidaujamų klausimų net teisėsaugai.

Pinigai, kainos ir kaip nenukristi

Nuo ko priklauso kaina?

Pagrindiniai dalykai – tūris (kubiniais metrais arba kėbulų kiekis), atstumas (kur Lietuvoje ir kur Anglijoje) ir aksesas (ar galima priartėti prie namų). Jei gyvenate 5 aukšte be lifto senamiesčio, kainuos brangiau, nes reikės nešti per laiptus. Taip pat kainą lemia sezoniškumas – vasarą ir prieš Naujuosius brangiau. Kuras taip pat svyruoja, tad jei jis pakyla, ir pervežėjai gali kelti kainas (nors dažniausiai sutartos kainos yra fiksuotos).

Ar verta laukti „paskutinės minutės“ pasiūlymo?

Kartais iš tiesų galima pagauti gerą kainą, jei vairuotojas grįžta tuščias ir nori užsidirbti „ką nors ant kelio“. Tačiau tai rizikuota. Galite likti be pervežimo visai. Jei jums švara ir tiksli data svarbiau už 50 eurų taupymą, geriau rezervuokite iš anksto. Aš asmeniškai stengiuosi nepalikti klientų be paslaugos, bet kai kurios firmos tiesiog atšaukia, jei randą brangesnį užsakymą.

Ką daryti, jei firma reikalauja depozito?

Tai normalu. Užtikrina, kad jūs neatsisakysite paskutinę minutę, kai jis jau važiuoja link jūsų namų. Depozitas paprastai būna 10-30 proc. Atsargiai būkite su tais, kur reikalauja 100 proc. išankstinio mokėjino, ypač jei nesate girdėję jų pavardės anksčiau. Depozitas turi būti grąžinamas (arba atskaitytas) po paslaugos atlikimo.

Ar galima derėtis?

Visada galima pabandyti, ypač jei turite didelį kiekį daiktų arba jei jūsų datos yra lankstesnės. Jei sakote „galiu laukti savaitei“, vadybininkas gali jums pasiūlyti pigiau, nes jis gali sudėti jus į kitą, jau planuojamą reisą. Bet nekokyčiaukite per daug – geriausias vairuotojas nevažiuos už du bananus.

Kokios paslėptos išlaidos gali iškilti?

Žiūrėkite į „keltų mokesčius“ ir „muitinės išlaidas“. Kartais kaina yra tik už važiavimą iki uosto. Taip pat gali būti mokestis už „Long carry“ (nešimą ilgu atstumu) arba už dėžių surinkimą vietoje. Užklausdami kainos, klauskite: „Ar tai visa kaina iki mano durų Londonas/Birminghamas/Kitas miestas?“. Būkite konkretūs, kad nebūtų nemalonų staigmenų.

Supakavimas ir daiktų saugumas

Ar galiu supakuoti pats?

Žinoma, tai taupo pinigus. Bet tada prarandate draudimą, jei dėžės viduje kas nors sugenda dėl blogo supakavimo. Jei supakuojate patys, naudokite stiprias dėžes, klijų juostą (daug!) ir užpildykite tuščias vietas burbuliukine plėvele. Vienas klientas užpyldė dėžę knygomis be užpildo, ir dėžė tiesiog išsilošė apačioje. Nekelkite taip.

Ar reikia išimti daiktus iš spintų ir stalčių?

Geri pervežėjai sako „taip“. Nors spinta yra stovi, bet judant ji patiria vibraciją. Stalčiai gali iššokti, o turinys susigadinti. Jei spinta yra labai sunki ir sustiprinta, kartais paliekame, bet geriau visada pasidomėkite. Aš visada patariu išimti viską, kas gali judėti – varžtus, knygas, indus. Saugiau taip.

Kaip supakuoti baldus?

Reikia juos apvynioti į stambiausią burbuliuką, o minkštus baldus (sofas, fotelis) į plėvelę (stretch film). Tai apsaugo nuo nešvarumų ir drėgmės. Jei baldai turi stiklo elementus, būtina juos apsaugoti kartonu arba specialia plokšte. Stiklas – dažniausia avarija, kurią matau.

Ar galima veži augalus?

Galima, bet tik jei tai ne saugomos rūšys. Be to, augalai turi būti laikomi tikrove, t.y. turi žemės ant šaknų. Priešingu atveju jie nebus įleisti. Taip pat reikia tikrinti, ar augale nėra kenkėjų – anglai labai griežti dėl fitosanitarinių taisyklių. Jei vežate didelį medį, gali tekti turėti fitosanitarinį pažymėjimą. Žinoma, mažą kaktusą vazonelyje dažniausiai niekas nebežiūri.

Kas dėl pavojingų daiktų (kuras, dažai)?

Benzinas, alyva, balionai dujų – tai griežtai draudžiama vežti kelyje (tai yra ADR taisyklės). Mažus kiekius (pvz., koso pjūklio benzininį bakelį su likučiais) galima, bet turi būti hermetiškai uždaryta. Dažai ir lakai – taip pat problematiška, jei tai yra degiosios medžiagos. Geriau tai viską atiduoti kaimynams arba išpilti, o ne rizikuoti, kad vairuotojas gaus baudą arba, dar blogiau, įvyks avarija.

Kelionės eiga ir atvykimas

Kiek laiko trunka kelionė?

Standartiškai – 2-3 dienos. Iš Lietuvos iki uosto (Klaipėda arba Štetas (Ščecinas)) 1 diena, perėjimas 1 diena, važiavimas po Angliją dar pusės dienos. Bet jei yra muitinės problemų, gali užtrukti ir savaitę. (Nepamirškite, kad Anglijoje greičiai ribojami, todėl sunkvežimis važiuoja lėčiau negu jūsų „BMW“ automobiliu).

Ar galiu važiuoti savo daiktais kelyje?

Dauguma firmų to neduoda. Vairuotojui reikia poilsio, jis negali būti atsakingas už jūsų saugumą kelyje. Be to, draudimas nebegalioja, jei kelyje yra keleivių. Yra išimčių, kai galima sutarti, bet tai retai ir brangiau. Geriau susitikti tiesiogiai paskirtyje vietos.

Kas vyksta uoste?

Vairuotojas išsiregistruoja, pateikia dokumentus, daiktai gali būti patikrinti (skaneriu arba rankiniu būdu). Jei viskas tvarkoje, važiuoja į keltą. Jei ne, laukia. Kartais muitinė pasirenka atsitiktinai krovinius patikrinti. Jei turite ToR, dažniausiai tikrina tik greitai arba visai ne.

Ar galiu nurodyti pristatymo adresą kitą dieną?

Galima, bet geriau apie tai pranešti iš anksto. Vairuotojas turi planuoti maršrutą. Jei jis jau atvyko į Londoną ir jūs sako „ateikite rytoj“, jam reikės kur nors statyti sunkvežimį (kas kainuoja pinigus) arba laukti. Tokios paskutinės minutės pokyčiai sukelia stresą visiems.

Kas daryti, jei daiktai atvyko sugadinti?

Pirmiausia – nedarykite panikos. Susisiekite su vadybininku ir nufotografuokite žalą dar prieš iškraunant (jei įmanoma) arba iš karto po to. Parašykite pretenziją el. paštu arba raštu. Jei turite draudimą, pradėkite procesą. Jei neturite... tai bus labai sunku gauti kompensaciją. Vienas kartą klientas pasirašė, kad viskas gerai, o po valandos skambino, kad lūžo koja. Be užfiksuotos žalos prieš pasirašymą – nieko nepadarysite.

Ar galite statyti daiktus sandėlyje, jei namas dar nebaigtas?

Taip, dauguma firmų turi partnerių sandėliuose Anglijoje (pvz., Londono apylinkėse, Birmingham arba Mančesterio regione). Tai papildomai kainuoja, bet sutaupo nervus, kai statybos užtrunka. Galima laikyti savaitę, mėnesį ar ilgiau. Tiesiog susitarkite iš anksto, kadangi vietos gali nebūti aštuonetoje (ypač vasarą).

Išvados ir galutiniai patarimai

Apibendrinant, klausimas, kaip pasirinkti geriausią perkraustymo variantą į Angliją, neturi vieno teisingo atsakymo, viskas priklauso nuo jūsų poreikių ir biudžeto. Neraudokitės, kad pasirinkote blogai – svarbiausia yra komunikacija su pervežėju. Jei juntate, kad vadybininkas meluoja arba vengia atsakyti į paprastus klausimus apie draudimą ir dokumentus, ieškokite kito. Geriausia firmą požymis yra ne pati žemiausia kaina, o aiškus supratimas, kas ir kaip vyks. Sėkmės Anglijoje ir saugios kelionės, o jei kils klausimų – visada galite paskambinti man arba kitam „seniui“ šioje srityje patarimo.