Kaip pasirinkti geriausią įmonę baldų pervežimui iš UK?

Na, taip gi, nutiko. Nusprendėte grįžti į Lietuvą arba tiesiog perkelti gyvenamąją vietą iš Anglijos. Sveikinu, o ne, tiesiog palinkėjiu kantrybės, nes tai nėra lengvas procesas. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus (nuo tada, kai terminalai buvo mažiau užpilti konteineriais), ir tai, ką matau dabar, kartais verčia sukti galvą. Brexit viską supainiojo taip, kad net seni vilkai kartais sužlubuoja. Kyla logiškas klausimas – kaip čia išvis pasirinkti tą geriausią įmonę, kai pasiūlos yra daug, o pasitikėjimo – mažai? Nereikia būti genijui, norint suprasti, kad brangiausia ne visada reiškia kokybiškiausia, o pigiausia dažniausiai baigiasi liūdnai. Tiesiog reikia žinoti, į ką stipriai atsižvelgti, kad jūsų sofa nepaverstų šiukšlių kibiru Kent‘o tiltų apylinkėse.

Kod�l tiek daug neaiškumų ir ką daryti iš pradžių?

Ar tikrai reikia profesionalių pervežėjų, galiu nupirkti bilietaus ir nusivaziuoti pats?

Skaitykite, kiek tikrai daikta turite. Jei tai tik keli krepšiai ir viena lova, galite suktis patys. Bet jei jau kalbame apie visą butą ar namų ūkį, tada geriau nesiriskuoti. Turiu omenyje, Anglijoz kelyz yra siaubingas eismas, ypač aplink Londoną ar Birminghamą. Viskas truksta. Dar daiktų pakrovimas, iškrovimas – fizika ne iš paprastųjų. Ir vairuotojo teises (tapti geriausiu įmonės baldų pervežimui iš UK savo jėgomis neįmanoma). Be to, jei kils problema su muitine (o ji kils, pasitikėkite), su kompanija lengviau išsiaiškinti dokumentus negu būti vienam su savo „Ford Transit“ prie sienos.

Kaip suprasti, ar įmonė legali?

Labai paprasta. Užsukite į jų puslapį, suraskite „About us“. Jei ten nėra adreso, telefono (ne tik mobilaus) ir registracijos numerio (galbūt net Companies House numerio, jei tai JK firma), – bėkite. Kartais matau firmas, kurios veikia tik per „WhatsApp“ skambučius ir turi keletą vartotojų pašto dėžučių. Tai kažkas panašaus į tą vairuotoją, kuris pasakė mane, kad jo kompanija „didžiausia visoje Europoje“, o vėliau paaiškėjo, kad jis tėvą talkininkas su viena sena „Scania“.

Ar verta tikėti atsiliepimais internetu?

Atidžiai. Jei matote šimtai penkių žvaigždučių su vienodais tekstais „Super“ arba „Greitai“, tikriausiai tai pirkti reviu (arba nelegaliai uždirbti pinigai). Žiūrėkite, kas rašoma detaliau. Ilgi tekstai su pavyzdžiais, kur buvo problema, bet ji buvo išspręsta – tai tikras dalykas. Ir nenaudokite tik vieno šaltinio. Patikrinkite ir „Google Maps“, ir „Facebook“ – ten kartojasi pasakojimai.

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas?

Tai kaip paklausti, kiek laiko virti bulvę. Priklauso, kur esate. Jei Škotijoje ar Kornvalio gilumoje, tai viena. Jei prie Londono – kita. Paprastai, kai kažkas klauso apie baldų pervežimą iš UK sakau, planuokite dviejų savaičių laiką nuo sutarties darymo iki išvykimo, jei tai ne šventinis laikotarpis. Pati kelionė į Lietuvą trunka 2–3 dienas (priklausomai nuo kelio, vairuotojo poilsio ir sijų). Bet surinkti partiją – tai kita. Ten dažnai laukia, kol pilna mašina arba kol pasirodo tinkamas kelyz greitaveikis.

Kodėl kainos skiriasi taip smarkiai?

Nes kainos susideda ne iš oro. Degalai (dabar jie brangūs!), užkloti (keliautojai, kurie atlieka rinkimą), darbo užmokestis, muitinės išlaidos. Vienas gali jus vežti „ekonomiškai“, t. y. jūsų daiktai bus užkelti į indėlius ir gali stovėti sandėlyje savaitę, kol niekas neparsiveš kitų. Kita įmonė siūlo tiesioginį važiavimą – tai brangu. Tad kai renkatės įmonę baldų pervežimui iš UK, ne tik į kainą žiūrėkite, bet ir į tai, kas į ją įeina.

Ar galiu keliauti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne, jei tai krovininė transporto priemonė (daugiau nei 3,5 t). Jokių keleivių ten negali būti pagal įstatymus. Jei tai smulkesnis „Sprinter“ tipo furgonas, kartais galima susitarti (tiesa, tai legali sritis ir priklauso nuo draudimo bei vairuotojo, bet aš asmeniškai nerekomenduoju). Sėdėti tarp baldų 10 valandų – tai ne pramoga. Geriau lėktuvu.

Ar saugu duoti užstatą (depocitą)?

Tai standartinė praktika, bet aš būčiau atsargus. Jei jie prašo 100% iškarto – ne. Max 10–20 procentų. Yra buvę atvejų, kai žmonės mokėjo pilnai, o įmonė (pvz., tokia labai „aukštai reitinguota“ pora metų atgal) staiga išnyko. Pasirodo, tiesiog surenka sumą ir uždarą firmą. Jei gavote kortelę banke (debetinę ar kreditinę), turiu omenyje, tai tikrai apsaugo labiau nei pavedimas į užsienio sąskaitą.

Ką tiksliai turėtumėte žinoti apie dokumentus ir muitinę?

Ar reikalingas Vertintojas ar Inventorizacija?

Tai dabar būtina. Po „Brexit“ negali tiesiog pasakyti „va baldai“. Reikia detalaus inventoriaus sąrašo su svoriais, o jei daiktai senesni nei 6 mėnesiai (Transfer of Residence – TOR procedūra), tai gali tekti ir tikrinti vertę. Ne, šiaip ne. Tiesa yra tokia, kad muitininkai gali sustabdyti mašiną ir sakyti „atidarykite“. Jei sąrašas nesutaps su realybe – baudos arba mokesčiai. Geriausia įmonė baldų pervežimui iš UK padės suformuoti tuos dokumentus, (kaip bebūtų keista, dažnai tai priklauso nuo to, kur jie bus užregistruoti).

Kas tas TOR ryšys (Transfer of Residence)?

Jeigu gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar galutinai grįžtate į Lietuvą, turite teisę nemokamai atsivežti savo buities daiktus. Tai svarbu. Bet jūs turite užpildyti paraišką UK vyriausybei (HMRC) ir gauti leidimą. Jei to nepadarysite, mokėsite PVM (VAT) ir galbūt muito mokestį. Vieni klientai taip padarė – pasakė „apgausim“, netiko. Muitinė paskaičiavo mokesčius už sofos, kurios jau buvo 10 metų.

Ar įmonė rūpinasi muitine?

Geri rūpinasi. Blogi – nieko. Kai renkatės partnerį, klauskite tiesiogiai: „Ar jūsų kaina įskiepia muitinės procedūras?“ (kai kuriems vienas toks klausimas sukelia šaltą nerą). Jei saksa „ne, tai jūsų reikalas“, nuo tokios įmonės bėkite toli. Jūs ne norite stovėti prie pasienio su telefonu, bandydami susisiekti su brokeriu.

Kas daryti, jei neturiu pakuočių?

Dauguma įmonių siūlo „pakavimo paslaugas“. Paprastai jie atvyksta su dėžėmis, burbuluota plėvele, lipnia juosta. Kainos... na, jos skiriasi. Kartais taip atsitinka, kad žmogus renkasi įmonę baldų pervežimui iš UK, kuri brangiau pervežia, bet pigiau pagauna pakuoti. Verta paskaičiuoti.

Ar galiu vežti maistą, alkoholį, cigaretę?

Maistą – kiek savo vartojimui, bet mėsos ir pieno produkciją iš ES į JK (ir atvirkščiai, nors dabar taisyklės gali keistis) be leidimo ne. Alkoholis ir cigaretės – tai tikrai ne per tą erdvę, kur baldai. Ten kitos kvotos, o jei daugiau – tai deklaravimas ir mokesčiai. Geriau to nedaryti, nes gali uždelsti visą mašiną.

Ką daryti, jei laiko pažangos tikslinis nukrypis (delay)?

Nesijaudinkite. Jūsų daiktai neatitiks laiku. Vėjuojantis praeities (tiksliau, dabarties). Nu, juokiausi. Prasidėjus Brexit eilioms, vienam mano klientui krovinys stovėjo Dover‘e tris dienas. Vairuotojas tikrai nepabėgs. Geras pervežėjas jus informuos. Blogas – taps nebeįsiekiamas.

Rizikos ir nelegalūs dalykai: į ką atsižvelgti?

Ar yra pavojus, kad mano daiktai bus parduoti?

Kiek kartų girdėjau istorijas apie firmas, kurios surenka keletą klientų daiktus, važiuoja į Lietuvą ir... dingsta. Jei pasirašote sutartį su realiu adresu, rizika mažesnė. Bet jei sutarties nėra – pavojus didelis. Tada pažiūrėkite į draudimą. Ar jų mašina apdrausta? Ar jie turi „Goods in Transit“ draudimą?

Ką daryti, jei mašina su daiktais susiduria incidentą?

Aš turiu omeny avarija. Tai baisu. Jei įmonė baldų pervežimui iš UK turi draudimą, tai padeda. Bet reikia fiksuoti žalą vietoje. Vairuotojas turėtų padaryti nuotraukas ir parašyti paaiškinimą. Nebijokite to reikalauti. Jei jie sako „viskas bus gerai“, neskubėkite juos patikėti. Nuotraukos yra svarbiausiai įrodymai.

Ar galiu pasitikėti „Facebook“ grupėse skelbiamais pervežėjais?

Ooi... ten yra visko. Esu matęs ir solidžių vadybininkų, ir vaikiškų profilių. Geriausia prašyti jų kompanijos numerio, pažiūrėti, kada profilis sukurtas. Jei prieš savaitę ir tik vienas postas – bėkite. O jei jis sako „aš vairuotojas, be sutarties užsiimu verslu“... tai jūsų rizika.

Kas atsitinka, jei pats padarysiu klaidą inventoriuje?

Tarkime, parašėte „sofa“, o svorio neįrašėte. Muitinė gali nustatyti sau svorį ir paskaičiuoti mokestį. Tada turėsite kovoti. Būkite tikslūs. Jei nežinote svorio – spėkite tiksliau arba pasakykite „apie“ (žinoma, geriau pasitarti su vadybininku).

Ar verta rizikuoti su pigia „part load“ siunta?

Part load (krovinio dalis) yra pigu, bet dažnai lėta. Jūsų dalykai gali būti perkraunami iš vienos mašinos į kitą. Kiekvienas perkrovimas – tai rizika, kad kažkas nulūž arba nuplyš. Geriausia įmonė baldų pervežimui iš UK pasakys tiesiai: tiek kartų buskraunama.

Kaip pasirinkti geriausią įmonę baldų pervežimui iš UK: praktiniai patarimai

Kokius klausimus turėčiau užduoti operatoriui?

Klauskite apie mašinos tipą, ar tai bus vienas vairuotojas (reikia, kad kasnors padėtų iškrauti Lietuvoje ar jis pats išsitrauks su liftu?), apie draudimą, apie termo sąlygas (jei vežate elektroniką ar paveikslus). Galų gale, klauskite, ką darys, jei vairuotojas susirgs.

Ar reikia apžiūrėti daiktus prieš pakrovimą?

Jei galite – taip. Bet dažniausiai tai daroma nuotoliniu būdu dabar (video skambutis). Parodykite visus stalus, spinteles. Operatoriui reikia įsivaizduoti, kaip tai susitaria (faktiškai, „Tetris“ žaidimas).

Kaip elgtis su brangiais daiktais?

Paveikslai, pianinas, antikvariniai daiktai. Būtinai pasakykite apie tai iš karto. Kai kurios įmonės juos neima (nėra patirties). Kitos reikalauja specialios dėžės. Ne slapukite, nieko gero nebus.

Ar galiu derėtis dėl kainos?

Galite. Bet turbūt kainos nėra tiek lankstus (kaip anksčiau). Šiandien degalai brangūs. Tačiau, jei turite lankstų datų (galite laukti, kol pilna mašina), gali gauti nuolaidą. Tai nėra taip, kad duokite telefoną ir sakykit „pigiau“.

Kokie signalai, kad įmonė profesionali?

Atsakytų į el. paštą ne per 2 sekundes (robotas), bet ir ne per 3 dienas. Suteiks sutarties projektą prieš pridedant. Neklaus kredito kortelės duomenų per telefoną (blogas ženklas!). Turi aiškią svetainę.

Ką daryti, jei įmonė pradeda vengti atsakymų apie draudimą?

Iš karto nutraukti kalbą. Draudimas šioje srityje – ne prabanga, o būtinybė. Be jo, jei užsidegs mašina (kaip tai buvo prieš porą metų M1 greitkelyje), liksite be daiktų ir gandų.

Ar mašinos turi būti pažymėtos logotipais?

Ne būtinai, bet tai duoda pasitikėjimo. Jei vairuoja „balta“ mašina be jokių ženklų, sunkiau patikėti, kad tai rimta firma. Ne, tai nėra pagrindinis kriterijus, bet...

Ar reikia rūpintis vairuotojo atvykimu į Lietuvą?

Jis pats susitvarko su poilsiu (taisyklės griežtos). Jūs turite būti pasiruošę priimti krovinį. Jei jums pasakys, kad atvyks 9:00 ryto, būkite ten. Vairuotojo laikas – pinigai, jis negali laukti valandą, kol jūs geriate kavę.

Kas nutinka su daiktais, jei aš vėluoju išsiregistruoti Lietuvoje?

Jūsų problema. Daiktai gali būti laikomi sandėlyje (už papildomą mokestį). Pabandykite susitvarkyti dokumentus iš anksto. Transfer of residence reikalaujama iš anksto, ne tada, kai mašina jau yra pasienyje.

Ar galiu veži savo automobilį?

Taip, daugelis įmonių tai daro (nuvila ant platformos). Kitaip (vairuojant) nelegalu be leidimo. Kainos už tai nėra žemos, bet tačiau tai patogu. Patikrinkite, ar ji turi draudimą tokiu atveju.

Ką daryti, jei radau daiktą, kurio nėra inventoriuje (jų klaida)?

Paskambinti. Geras logistas išsiųs paiešką. Kartais tiesiog paduoda kitiems klientams (žmonių klaidos). Reikia kantrybės.

Ar verta kreiptis į didžiąsias tarptautines firmas (pvz., „AGS“, „Pickfanks“)?

Jei turite biudžetą ir norite 100% ramybės – taip. Jie turi viską: sandėlius, pakavimą, draudimą. Bet mokėsite už tą vardą. Mažosios Lietuviškos/Angliškos firmos dažnai siūlo labai panašią kokybę už 30–40% pigiau, jei tik pasirinksite teisingai.

Kas tas „Gibaltaras“ ir kod�l dėl jo diskutuojama?

Nereikia. Tai senos gandai. Kelias eina per Francūziją (Kalė) arba Olandiją ( Hook of Holland ). Kiekvienas renkasi savo maršrutą.

Galiu padaryti atsiliepimą, jei viskas buvo blogai?

Galite ir turite. Tai padeda kitiems rinktis. Kartais įmonės, matydamos neigiamą atsiliepimą (jei jos realios), bando ištaisyti situaciją.

Ar svarbu vairuotojo kalba?

Nėra būtina, kad jis mokėtų lietuviškai (dauguma moka anglųškai arba rusiškai). Svarbu, kad jis suprastų instrukcijas, kur daiktą statyti.

Galutinis patarimas: kaip nesuklysti?

Klauskite. Daug. Jei kils neaiškumo, rašykite. Gerai, kai įmonė klausia, o ne tik duoda kainą.

Apibendrinant, tas procesas yra toks pat kaip ir kitur – reikia pasitikėjimo. Nėra vienos „magiškos“ formulės, kaip pasirinkti geriausią įmonę baldų pervežimui iš UK. Nors dauguma kas naudojasi paieškos sistemos remiu, tikrasis patikimumas slypi smulkiuose detalesse: kaip jie atsiliepia į el. laiškus, ar jie turi realų drąudimą, ar jie bijo pasakyti tiesą apie galus vėlavimus. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum – jei kažkas skamba per gera bus tiesa, paprastai taip ir yra. Naudokite sveiką protą, pasidarykite sąrašą klausimų ir nebijokite reikalauti. Sėkmės kelyje į namus, tikiuosi, jūsų baldai vaziuos ramiau nei aš prieš 20 metų pirmą kartą važiavau per šią kanalą. (Nors, tegu jums niekas nepasakoja apie tuos tuometinius rytus).