Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip pasirinkti baldų vežėją į Angliją ir neišprotėti nuo rūpesčių
Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir galiu pasakyti vieną – pasirinkti tinkamą baldų vežėją į Angliją yra daug sudėtingiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kadangi po „Brexit“ viskas pasikeitė, o kainos šoktelėjo, klientai dažnai pasijunta pasimetę. Nors dauguma kalba tik apie kainą, svarbiausia yra rasti žmogų, kuris nebeišmes jūsų daiktų kelio vidury.
Tiesą sakant, dažnai žmonės klauso, kaip pasirinkti baldų vežėją į Angliją, tačiau užmiršta patikrinti pagrindus. Ne visada brangiausiai reiškia geriausiai, kaip ir pigiausiai dažnai baigiasi liūdnai. Rašau šį tekstą taip, kaip paprastai pasakojau sau užkandant kavą, kad jums būtų lengviau suprasti šią chaotišką rinką.
Bendrai pasirinkimas ir ieškojimas
Kur gi tikrai pradėti ieškoti tų vežėjų?
Pradedant paiešką, neskubėkite spustelti pirmo pasitaikiusio „Facebook“ skelbimo. Geriausia pradėti nuo pačių giminių ar draugų rekomendacijų – jei kas nors nors sėkmingai nuvežė sofą į Londoną, tai jau yra pusė darbo. Jei tokios nėra, žiūrėkite ne tik į kainas, bet ir į tai, kaip jie kalba su jumis. Jei atsakymą gavote po tris dienas, tai ir su kroviniumi gali būti panašiai – laiko jausmas juos tiesiog neįdomina. Rekomenduoju pasitikrinti ir ilgesnį nei pusė metų veiklos istoriją, nes „nykštukiniai“ pervežėjai dažnai išnyksta kartu su jūsų užstatu.
Ar tu skelbimai apie „ultra pigų“ pervežimą yra apgaulinga?
Dažniausiai – taip, turi būti atsargūs. Jei matai kainą, kuri beveik pusantro karto mažesnė nei rinkos vidurkis, tai daro didelį įspūdį, bet vėliau išsiskleidžia kitaip. Tai gali reikšti, kad vėliau reikės priekabauti didelius pinigus už „neįkąstantį“ krovinį arba įkėlimą aukštuose aukštuose be liftų. Kartems susidomi tokiais pasiūlymais, paskui prisirišai prie telefono ir niekas nepasako, kur vairuotojas užstrigo. Vieną kartą važiavome gelbėti klientą, kuris užsumokėjau 100 eurų, o jam paskui reikėjo dar 400 už „papildomą techniką“, kurios iš viso nebuvo.
Kodėl tiek mažai žmonių turi normalią svetainę ar įrašus?
Sakyčiau, kad dauguma kuria „mažą verslą“ tiesiog per socialinius tinklus ir tai nebūtinai yra blogai, jei jie žino ką daro. Bet visada labiau pasitikėčiau tuo, kuris turi bent kazkokį internetinis puslapį arba įrašus ne tik su nuotraukomis, bet ir patirtimi. Jei matote tik vieną nuotrauką su „Mercedes“ ir be jokių kontaktų pavardės, tai geriau apsiversti. Taip pat patikrinkite, ar jie paminėjo, kas nutinka, jei dingsta krovinys – tai dažnai tas dalykas, apie kurį tylima.
Kainos ir kas jas lemia (arba kodėl brangu?)
Kiek gi dabar kainuoja paprastas spynos išvežimas į Angliją?
Kainos dabar tikrai nėra tos pačios, koks buvo prieš penkerius metus. Už mažą dalinį krovinią, pavyzdžiui, keletą dėžių ar spintą, dabas reikia užmokėti nuo 200 iki 400 eurų, priklausomai nuo to, kur tiksliai Anglijoje reikia nuvežti. Jei tai ne Londonas, o šiaurė, gali būti šiek tiek pigiau, bet degalų kainos viską suvalgo. Taip pat į kainą įeina ir darbo užmokestis, ir muitinės išlaidos, kurias turime sumokėti už kelią per Lietuvą ir Lenkiją. Nepamanai, kiek kainuoja tik viena bilietas į keltą iš Doverio.
O kiek kainuoja pilnas namų išvežimas su konteineriu?
Čia kalbame apie didesnes sumas – pilnas konteineris (apie 30-38 kubinių metrų) kainuos nuo 2500 iki 4000 eurų, kas tikrai nemažai. Kai klientai klausia, kaip pasirinkti baldų vežėją į Angliją pagal kainą, aš visada sakau – žiūrėkite, kas įskaičiuota. Kartais pigesnė kaina nereiškia, kad įskaičiuotas įkėlimas Lietuvoje ar iškėlimas Anglijoje. Vienas mano klientas taip nusivylė, kai atėjo laikas mokėti už sunkią techniką Anglijos pusėje, kuri nebuvo įtraukta į sutartį.
Ar taip, kad kaina gali pasikeisti pusiaukelės?
Deja, taip nutinka dažniau nei norėtųsi. Jei pats keičiate krovinio tūrį ar pridedate daiktų, kurie buvo minimi pradinėje sutartyje, tai keliaudami pervežėjas gali reikalauti papildomų pinigų. Kartais nesusikalbame apie vietą mažame autobuse – jūs manote, kad telpa trys sofos, o vairuotojas sako, kad tik dvi. Tokiu atveju arba reikia mokėti už antrą reisą, arba palikti daiktus. Geriausiai iš karto užpildyti sąrašą tiksliai, kad nenukryptum nuo tiesos.
Ką daryti, jei viena firma kainuoja daug mažiau už kitą?
Tikrai pasidomėkite, kodėl taip yra. Gal jie nekauna PVM, o reikės mokėti muitinėje (jei nėra registruoti kaip verslininkai), gal jie naudoja senus mikroautobusus, kurie gali užstrigti techninėje apžiūroje. Kartas nuo kada pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus tiesiog paima pinigus ir išnyksta. Geriau pasirinkti vidutinę kainą su aiškia sąskaita nei tą, kuri kliudo akį, bet kelia abejonių.
Pasienys, dokumentai ir biurokratija
Kaip dabar veikia tas pasienis po „Brexit“? (Ar reikia eiti į muitinę?)
Nu, nebe taip paprasta kaip anksčiau. Dabar reikia turėti atliktas deklaracijas išankstinės deklaracijos forma. Jei perkunete daiktus (ne išsikraustymui), reikės mokėti PVM (VAT) Anglijoje ir muito mokesčius, kas gali būti nemalonus nustebimas. Asmeniniai daiktai (išsikraustant) dažniausiai atleidžiami nuo mokesčių, bet reikia pateikti TOR01 (Transfer of Residence) dokumentus. Viskas tai reikalauja laiko, o jei dokumentai neteisingi, pasieniečiai gali užlaikyti autobusą ir tai kainuos pinigų.
Ar reikia mums paties eit į muitinę ar tai tvarko vežėjas?
Kadangi tu rašai apie tai, kaip pasirinkti baldų vežėją į Angliją, tai pagrindinis kriterijus turėtų būti tas, ar vežėjas moka sutvarkyti dokumentus. Geresnės firmos turės savo deklarantus Anglijoje arba Lietuvoje, kurie užpildo formas už jus. Jei tau liepia paties eit į muitinę ar rašyti laiškus anglų kalba, tai gali būti problema, jei angliškai neprireži. Aš visada stengiuosi imti tai į savo rankas, kad klientas tikrai nenukryps nuo geriausio varianto.
O kas tas CMR draudimas? Ar jis tikrai reikalingas?
CMR konvencija yra tarptautinė nuomos sutartis, kuri taip pat užtikrina draudimą krovinio metu. Teoriškai, jei daiktai dingsta arba sugenda, turėtum gauti kompensaciją pagal tą draudimą. Tačiau realybėje dauguma mažų vežėjų tiesiog negali sau leisti pilno draudimo arba jo ribos yra per mažos (pvz., tik pora tūkstančių eurų). Būtinai klausk, kokia yra draudimo suma vienetui ar krovinui, kad nenuviltum, kai sulūžis brangus pianinas.
Ką daryti, jei neturiu jokių pirkimų čekių iš daiktų?
Tai dažna problema, ypač su senais baldais. Muitinė dažnai nori matyti, kiek daiktai kainavo, kad nuspręstų apie mokesčius. Jei čekių nėra, galima pildyti „deklaraciją vertinimo“ pagrindu, bet tai gali būti pavojinga – pareigūnai gali įvertinti daiktą brangiau nei jis yra vertas. Stengdamiesi kažkaip tai išspręsti, visada rekomenduoju daryti bent paprastus daiktų nuotraukas su data, kad būtų įrodymas, kas keliauja.
Kiek laiko užtrunka tų dokumentų tvarkymas?
Jei viskas tvarkinga, tai elektroninė deklaracija užtrunka kelias valandas (arba dieną), bet jei reikia papildomų patvirtinimų (pvz., TOR01), tai gali trukti ir kelias savaites. Geriau viską pradėti ruošti ne vėliau kaip dvi savaites prieš planuojamą išvažiavimą. Vieną kartą teko laukti trys dienas pasienyje, nes nebuvo gautas vienas kodas iš Anglijos pusės – tai buvo tikras košmaras tiek vairuotojui, tiek man.
Krovinys, pakavimas ir vairuotojai
Ar vairuotojai padės susirinkti baldus ar tik užkraus?
Čia viskas priklauso nuo susitarimo. Standartiškai dauguma pasiūlo „paketini“ įkėlimą – t.y. jie neša daiktus į sunkvežimį, jei jie jau surenti prie durų. Jei tau reikia išmontuoti spintą ar išnešti sofos iš 4 aukšto be lifto, tai tai yra papildoma paslauga, paprastai mokama pagal valandą. Nenukrypnu tiesos sakdamas, kai kuriems vairuotojams labai nepatinka darbas su grėbliais ar įrankiais, jie tiesiog noria užvežti ir važiuoti toliau.
O kaip su trapiais daiktais – turtu įrąžyti į kažką?
Žinoma, baldų vežimas į Angliją reikalauja gero įvyniojimo. Geriausiai naudoti „napkin“ (buferinę medžiagą) ir plėvelę vietoj paprasto populiarus „plėvinimo“, nes kelyje viskas kratosi. Vitrintas arba veidrodžius būtinai reikia įrėžti kartono gabalais arba specialiomis thermo plokštėmis. Kartas nuo kada matau, kaip klientai patys įvynioja brangius tapybos paveikslus į senas laikraščius ir paskui stebisi, kad jie suskelbta.
Ar galiu įkrauti ir šaldytuvą arba skalbimo mašiną?
Galima, bet turi būti atleistos nuo vandens (kai kalbame apie šaldytuvą) ir nusausintos. Skalbimo mašinos turi būti tvirtai prifixuotos, nes vibracija gali sugadinti ne tik mašiną, bet ir aplinkinius baldus. Beje, jei šaldytuvas dar drėgnas, tai gali sukelti pelęs visame krovinyje, kuris keliauja po jį – tai kažką matęs ir galiu pasakyti, kvapas po to neišsivalo niekada.
Kas daryti, jei daiktų per daug ir netilpsta į mikroautobusą?
Tai klasikinė situacija – tu manei, kad turi 5 kubinius, o pasirodo, juos yra 8. Tada vairuotojas gali pasiūlyti palikti mažiau svarbius daiktus Lietuvoje arba užsakyti didesnį autobusą (jei toks galimas). Kartais būna ir taip, kad tenka išsirinkti – ar veži dviratį, ar lovos komplektą. Geriausiai išmatuoti tūrį iš anksto su lentele, kad nereikėtų priimti sunkių sprendimų prie pat namų durų.
Ar galiu duoti vairuotojams kažką gerti ar valgyti?
Tai dažnai klausa klientų. Paprastai vairuotojai dėkoja, bet geriau duoti tik vandens arba kavę. Negalima duoti alkoholio, nes jei sustabdo policija, tai bus didelių rūpesčių ir jums, ir jiems. Aš visai neseniai girdėjau istoriją, kuomet klientas davė butelį vyno „atsisveikinimui“, o vairuotojas atidarius po valandą... Na, baigėsi teismu. Taip kad, geriau užtikinkite gerą kavą, o ne stiprius gėrimus.
O kas tas „buferinis sandėlis“ (hub), apie kurį visi kalba?
Buferinis sandėlis Anglijoje (pavyzdžiui, prie Londono ar Birminghamo) yra vieta, kur sukaupiami kroviniai iš Lietuvos, paskui paskirstomi mažesniais automobiliais į adresus. Tai atpigia pervežimą, tačiau prailgina laiką – tavo daiktai gali ten gulėti dvi–tris dienas, kol surinks pilną mašiną. Jei tau skubu, turi rinktis tiesioginį pristatymą „Door to Door“, bet tai kainuos brangiau.
Ar galiu sekti, kur yra mano krovinys?
Didesnės firmos turi GPS stebėjimo sistemas, o mažesnės – tik bendravimą su vairuotoju per „WhatsApp“. Kartais praverčia, kai nori žinoti, ar jau perėjo jūrą ar dar važiuoja Vokietijoje. Bet nereikia kvailioti ir rašinėti kas valandą – vairuotojai važiuoja ir negali visada atsiliepti. Kartais nukrypsta nuo temos, o tiesiog reikia ramiai palaukti.
O jei aš noriu privežti savo mašiną ar motociklą?
Tai galima, bet ne kiekvienas vežėjas sutinka tuo užsiimti. Reikia specialių rampų arba priekabos, o taip pat papildomų draudimų. Jeigu tai senas „žalias“ automobilis (be TECH), tai jis gali būti uždraustas vežti kaip nevežiantis daiktas. Geriau tokius dalykus aptarti iš anksto, kadangi užsibrėžęs terminalas laikytų tavo mašiną ir neišleistų toliau.
Kas daryti, jei vairuotojas atvyksta ir sako, kad neįėina į gatvę?
Anglijoje daugybė vietų yra su siaurais arba uždaraisiais kiemais (private roads), kur sunkvežimis negali užeiti. Tada tenka nešti daiktus nuolaidžiai – kartais kelias šimtus metrų. Tai būna brangu. Jei gyveni tokiame rajone, pranešk iš anksto, kad galėtų atvykti su mažesne „vanyte“ (Luton), kuri prasiveržia pro siauresnius vartus.
Rizikos, problemos ir kaip jų išvengti
Kas nutinka, jei kažkas sulūžta pervežimo metu?
Jei turi tą CMR draudimą, turėtum rašyti pretenziją. Būtinai nufotografuok žalą dar prieš iškraunant (t.y., kol daiktai yra mašinoje), kad vairuotojas negalėtų sakyti, kad tai buvo sulūžta anksčiau. Beje, dauguma vairuotojų bijo pasirašyti tokius aktus, todėl reikia būti tvirtam. Vienas kartas buvo toks, kad klientas pastebėjo įbrėžimą ant sofos tik po to, kai vairuotojas išvažiavo – tai jau buvo per vėlu reikalauti kažką.
Ar buvo atvejų, kai dingo visi daiktai?
Yra retų atvejų, bet jie yra. (Tik tikriausiai ne su didžiausiomis firmomis). Kartais tai pasidaryna apiplėšimai stovėjimo aikštelėse, kartais tiesiog ne sąžiningos įmonės. Kadangi kalbame apie tai, kaip pasirinkti baldų vežėją į Angliją, tai pagrindinė apsauga yra patikrinti, ar įmonė turi realų adresą ir kodą. Jei tik mobilusis telefonas be pavardės – rizikuoji.
O jei aš reikia atšaukti planus paskutinę minutę?
Tada turiu blogiausias naujienas – pinigai grąžinami retai. Dauguma įmonių jau yra įsipirkę degalų, išrūpinę vietą ir dokumentus. Jei atšauki mažiausiai kaip dvi savaites iki, gali gauti dalį pinigų atgal, bet paskutinę dieną – dažniausiai visa suma lieka jiems. Tai suprantama, nes verslas negali dirbti be garantijų.
Ką daryti, jei atvyksta ne tas vairuotojas, kurio laukiau?
Kartos bendrovės keičia transporto priemones paskutinėje minutėje, jei viena sugedusi arba užstrigo. Tai ne būtinai blogai, jei naujas vairuotojas yra informuotas apie viską. Bet gali būti, kad atvyksta beviltiškai pilna mašina ir tavo daiktai telpa tik ant stogo. Būtinai skambink į centrą ir patikrinkk (Sakyčiau, paskambinimas išsisukins daug geriau nei siaubingi įpročiai).
Ar verta duoti užstatą iš anksto?
Mažoms įmonėms verta, bet storių neviršyk 10-20 proc. Jei prašo mokėti 100% iš anksto prieš pat išvykimą – tai pavojingas signalas. Normaliai, 10-20 proc. rezervacijai užtenka, o likusią sumą moki, kai daiktai jau pakraunami arba kai atvažiuoja į tavo namus Anglijoje. Nemanau, kad verta riskuoti visomis santaupomis prieš pamatius, kas iš tikrųjų vairuoja.
O kaip elgtis, jei vairuotojas labai grubus?
Aš asmeniškai nelenkiau galvos prieš tokius. Jei jaučiasi, kad jis negerbia tavęs ar tavo daiktų, pranešk pačiai įmonei. Jei įmonė gerbianti klientą, jie atsiprašys (ir panaikins nuolaidą ar pirmą už mokestį). Nenusileisk, nes mums moki pinigus ne už nervus, o už paslaugą. Kartais tiesiog reikia priminti, kas yra kliento teisės.
Ar yra kokių nors „pavojingų“ vietų, kur reikia vengti?
Nebent kalbame apie tuos rajonus Didžiajame Londone, kur reikia mokėti ULEZ mokestį. O taip, pavojingiausia yra nepatikrinti įmonės reputacijos „Trustpilot“ type svetainėse (jei tokių turi). Ten tikrai pasirodo tikros istorijos apie vairuotojus, kurie numetė daiktus ant gatvės arba užsimerkė.
Išvados
Apibendrinant, klausimas, kaip pasirinkti baldų vežėją į Angliją, nėra paprastas, tačiau galią turi smulkmenos. Negailėkite laiko pasikalbėti su operatoriumi, paprašykite dokumentų ir klauskite apie draudimą. Didžiausia klaida yra remtis vien tik mažiausia kaina, kuri dažnai virsta didžiausiomis išlaidomis ir neramumais. Tik taisyklingai pasiruošęs ir išmaniai pasirinkęs partnerį, galite būti ramūs, kad jūsų baldai atkeliaus saugiai. Sėkmės persekiojant savo svajones Anglijoje – tikiuosi, šis straipsnis padės išvengti bendrų klaidų.