Kaip paruošti daiktus kraustymuisi į Londoną? Vadovas iš vidaus, be reklamų ir nonsensą

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, ir jei kas žino, ką reiškia „gyvenimas ant ratų“, tai tikrai aš. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie krausto sidabrinus šaukštelus į individualius lock-bagus, iki tokių, kurie visus daiktus meta į didžiulį „maišą“ ir vėliau stebisi, kodėl lėkštės atrodo kaip smėlis. Kraustymasis į Londoną – tai tikrai ne tas pats kas keliavimas į Palangą. Čia viskas kita: muitinė, kairiapusis eismas, anglų kalba ir, žinoma, daugiau formalumų nei mums priimta. Todėl nuspręčiau parašyti šią „žinutę“ tiems, kuriems aktualu klausimas, kaip paruošti daiktus kraustymuisi į Londoną, kad nepasimestumt tarp tų visų dokumentų ir dėžių. Čia nėra instrukcija iš vadovėlio, o grynai praktiniai patarimai, išgyventas ant odos. Taigi, užsiriežiam rankoves (arba kas ten dabar madinga) ir žiūrime, kaip tai padaryti be nervingų pykinimų.

Pradžia: visi tie dėžės ir popieriaus darbai

Ar tikrai reikia naujų dėžių ar galima parsigabenti iš parduotuvės?

Galima, bet nerekomenduoju. Turiu omenyje tas maišytas dėžes iš vaisių skyriaus – jos dažniausiai būna drėgnos arba sugedusios. Vienas klientas taip padarė, o kai vairuotojas pakėlė dėžę su knygomis, ji tiesiog išsilošo iš apačios. Geriau šiek tiek investuoti į stiprias, dvigubos sienelės dėžes, kurios specialiai sukurtos kraustymuisi. Taip sutaupysite nervų vėliau, kai reikės nešti juos per trečią aukštą be lifto Londone. Naujos dėžes laikosi geriau, ant jų galima rašyti, kas viduje, ir jos nesugriuva ant vienos kitos.

Kokis turi būti daiktų sąrašas (packing list)?

Tai labai svarbu, ypač kai klausiate, kaip paruošti daiktus kraustymuisi į Londoną, nes Anglijoj muitinė labai griežta. Sąrašas turi būti detalus, bet ne per detalus – nereikia rašyti „3 poros mėlynių kojinių su skylėmis ant kulnų“. Pakanka „drabužiai, 3 dėžės“. Tačiau turi nurodyti brangius daiktus: kompiuterius, televizorius, brangius jewelery (papuošalus). Be šio sąrašo gali tekti mokėti muito mokesčius arba gaišti valandas užeigoje (jei tai nėra planuota). Rašykite aiškiai, lengvai suprantamai anglų kalba, o jei nežinai kažkokio žodžio – paieškok google translate, bet nežaisk „kaladėlėmis“.

Ar verta naudoti vakuuminės pakuotes drabužiams?

Asmeniškai manau, kad taip, ypač jei vežiate daug striukių ar antklodžių. Tai taupo vietą, o vieta kelyje – tai pinigai. Buvo atvejis, kai šeima negalėjo sudėti visko į furgoną, nes drabužiai užėmė per daug vietos. Vakuominės pakuotes suspaudžia viską į plokščius luitus. Tik žiūrėkite, kad neužplėštumėte plastiko, nes tada gali būti bėda, kai jas atidarysite – drabužiai bus susirietę į kamuolį, kurį išlyginti reikės garu. Bet jei tvarkingai sudėsite, tai super dalykas.

Kaip uždėti etiketes ant dėžių?

Nerašykite tiesiog „virtuvė“. Geriau rašykite „virtuvė: indai, puodai, keptuvės“. Ir svarbiausia – pažymėkite kurią pusę reikia statyti aukštyn. Tiesa, sakau tau iš patirties, vairuotojai dažnai neįsižiūri į tas rodykles, bet bent jau pats žinosi, kas kur. Be to, ant kiekvienos dėžės parašyk savo vardą, pavardę ir telefono numerį. Jei dėžė pasimes tranzitu (kas, tiesą sakant, nutėka retai, bet vis tiek), tas lipdukas padės ją rasti. Naudokite storas lipdukas, kad ne nuliptų nuo drėgmės.

Ar reikia išardyti baldus?

Aš visada sakau – ką galima, išardyk. Didelės spintos, lovos, stalai tiesiog nepraeis pro duris Londone, nes ten namai dažnai seni ir angos siauros. Vieną kartą teko laužti kliento sofą per pusę, nes jis insistavo, kad „tilps“. Netilpo. Išardykite visas kojas, išimkite stalviršius, jei įmanoma. Varžtus ir veržlus sudėkite į atskirą maišelį ir prilipdykite prie to baldo pačio. Negerai, kai atvykstate į butą, o turi ratukus, bet nėra jų kam prisukti.

Ką daryti su brangia technika?

Telefonus, nešiojamus kompiuterius ir pan. Geriausia vežti su savimi kabinete, o ne paduoti į furgoną su daiktais. Kodėl? Nes, jei furgonas užstrigs sienoje ar bus pavogtas (nors tai reta Lietuvoje, bet Anglijoje vagysčių gana), liksite be visko. O jei technika didelė, pvz., didelis televizorius, tuomet geriau ją įpakuoti į originalią dėžę. Jei jos nebėra – įkvėpkite daug putų (bubble wrap) ir uždėkite „laužo“ (tai tokios geros kartono plokštės). Ir nepamiršk uždrašyti „trapu“ (fragile).

Kelionė per Lamanšą ir muitinė (angliškai – customs)

Ar reikia muitinės deklaracijos išvykstant iš Lietuvos?

Paprastai ne, jei tai tavo asmeniniai daiktai ir grįžti nesi planuojamas (t.y. eksportas). Bet vairuotojas turi turėti TIR knygą arba CMR draudimą, kur užfiksuota, kad ką veži. Aš asmeniškai visada patariu pasidaryti paprastą sąrašą „sau“ ir duoti vairuotojui. Tiesa, kai kurie „gudrūs“ pervežėjai sako, kad nereikia, bet geriau būti sausam. Britams labai svarbu, kas į juos atvažiuoja, todėl dokumentai turi būti tvarkingi.

Kas vyksta su muitine įvažiuojant į Angliją?

Nuo Breksito tai tapo didžiausia galva skambanti problema. Kiekvienas furgonas turi sustoti prie muitinės. Jei tu perveži nenaudojamus asmeninius daiktus (Transfer of Residence), tai dažniausiai mokesčių nereikia mokėti. Bet užtenka vieno klaidingo pasakymo arba blogai užpildyto dokumento, ir tave gali nukreipti į „raudoną juostą“. Ten tikrins kiekvieną dėžę. Pasakykime taip – tai nėra malonu praleisti 4 valandas uoste su alkanais vairuotojais.

Ką reiškia „Transfer of Residence“ reliefas?

Tai lengvatas, kuris leidžia atvežti daiktus be PVM ir muito, jei gyveni užsienyje daugiau nei 12 mėnesių ir dabar pervedi savo gyvenamąją vietą į JK. Tai labai svarbu, kai svarstote, kaip paruošti daiktus kraustymuisi į Londoną, kad nepamokėtumet šimtų eurų (ar svarų) už seną sofa ar televizorių. Reikia užpildyti specialią formą (ToR01). Padaryk tai iš anksto, nes jei neatvyks patvirtinimas, muitininkai gali priversti mokėti depozitą, kurį vėliau gaišite laimdamas grąžinimą.

Ar galiu vežti maistą?

Dabar labai griežta. Nebevežkite mėsos, pieno produktų, kiaušinių – tai tiesiog uždrausta. Vaisius ir daržoves galima, bet tik tam tikrą kiekį ir be žemės likučių. Vienas klientas mums pamirė dešrelę rankinėje bagaže – teko mesti visą krepšį, nes muitininkas buvo labai kategoriškas. Geriau viską suvalgyk čia, o ten nusipirkite naujo. Londono parduotuvėse (net ir pigiuose) viskas yra, tad neverta rizikuoti dėl 50 centų kainos sūrio.

Kiek laiko užtrunka kelionė per Lamanšą?

Paprastai furgonai važiuoja keltu arba per Eurotunelį. Keltas ilgiau, bet pigesnis (nors be keleivių), tunelis – greitesnis (35 min). Bet neapsirink tik laiku – svarbu ir bilietų prieinamumas. Kartais būna, kad reikia laukti porą valandų, jei nebuvo užsakyta iš anksto. Aš visada sakau vairuotojams: jei keltą praleidžiate 10 min, jums gali tekti laukti kitą 4 valdas. Taip kad čia reikia tikslumo, o ne „kaip kaską“.

Ar reikia draudimo kelyje?

Privalomai. Nors turiu omenyje, kad daugelis vengia to, kad sutaupyti, bet aš niekada neleidžiu važiuoti nedraustu. Kas gali nutikti? Furgonas gali užgęsti, gali būti avarija (tu turi žinoti, ką reiškia avarija Anglijoje – visi sustoja ir žiūri). O jei dingsta turtas? Draudimas apmoka daiktų vertę, tikriausiai ne visą, bet bent dalį. Be to, JK draudimas privalomas įstatymu. Užsieniečiams tai dažnai būna naujiena.

Londono gyvenimas: parkavimas ir pristatymas

Kaip susitvarkyti su parkavimu Londone?

Tai košmaras, tiesiai sakant. Beveik visur reikia leidimo (permit), ypač centriniuose rajonuose (Westminster, Kensington ir t.t.). Jei tiesiog sustosite ant kelio, greitai atvažiuos „klampoji“ ir nuveš furgoną į aikštelę. Atgal išgauti jį kainuoja brangiai. Todėl prieš išvyką sužinokite iš savo agento ar nuomininko, ar galima gauti laikiną leidimą iškrauti. Paprastai jie išduoda dienai ar dviem.

Kas yra ULEZ ir ar man reikia mokėti?

ULEZ (Ultra Low Emission Zone) – tai zona Londone, kur užeiti gali tik nešalingi automobiliai. Jei tavo furgonas senas (pagaminta prieš 2015-2016 metus), teks mokėti didelį mokestį už kiekvieną įvažiavimą. Kartą teko mokėti klientui už tą mokestį, nes pervežėjas nenumatė. Tas mokestis gali siekti 100-200 svarų per dieną! Taigi, klausk pervežėjo, ar jo transportas atitinka standartus (Euro 6). Jei ne – įsiskaičiuokite į kainą.

Ar sunku užvažiuoti į siaurus Londono kiemus?

Labai sunku. Ten daug „mews“ namų, kur kiemas yra siauras ir vingiuotas. Didelis furgonas (7.5t) ten tiesiog neužsisuks. Kartais net 3.5t furgono per daug. Reikia žinoti iš anksto adreso specifiką. Aš vieną kartą mačiau, kaip reikėjo iškrauti daiktus ant gatvės ir nešti 200 metrų, nes furgonui nebujo provažiavimo. Tai reiškia papildomus darbuotojus, o tai – papildomus pinigus.

Ką daryti, jei namuose nėra lifto?

Tai dažna problema. Viktoriniai namai turi siauras laiptines. Jei gyvenate 4-ame aukšte, o lova didelė, teks ją nešti rankomis. Patariu iš anksto pasakyti pervežėjui apie tai. Jei jis atvyks su vienu vairuotoju, gali būti, kad jis atsisaks nešti ir reikalaus, kad samdytum „kranininkus“ (porters). Geriau tai susitarti anksčiau. Londono darbo jėga brangi, tad neštis daiktus gali kainuoti kaip nupirkti naujus.

Ar galima pristatyti daiktus į sandėlį (self-storage)?

Taip, tai dažnai būna geriausias sprendimas, jei dar neturite buto. Yra daugybė tokių vietų (Big Yellow, Access ir pan.). Reikia tik užsakyti vietą ir perduoti jiems raktus/ar kodą. Vairuotojas tiesiog nuveža ten ir iškrauna. Žinoma, sandėliavimas kainuoja, bet kartais pigiau nei laukti su daiktais furgone, kur reikia mokėti stovėjimą.

Ką vežti, o ką palikti

Ar verta vežti buitinius chemijos produktus?

Ne, absoliučiai ne. Plovikliai, skalbikliai – tai skysčiai, kurie gali išsilieti. Be to, jie sveria daug. Vienas indas su skalbikliu proveržė ir užteršė visus antklodes ir drabužius. Kvailei kvapas buvo nemalonas. Nusipirkite naują „Tesco“ ar „Sainsbury's“. Ten jie pigesni ir jums nereikės juos nešti.

Ką daryti su alkoholiu?

Jei asmeninis kiekis – galima. Bet yra limitai. Pavyzdžiui, degtinės galima atvežti nemažai, bet jei bandysi vežti keletą dešimčių butelių, tai jau bus komercinis siuntimas ir gali reikėti mokėti mokesčius. Be to, stiklas – trapus. Geriau palikti gerus vynus čia, o ten rasti naujus. Anglijoje vynas nėra toks brangus kaip anksčiau (dėl svaro kurso, žinoma). Aš pats vežiu tik tą, kas yra labai brangu ir dovanota.

Ar galima vežti augalus su savimi?

Galima, bet tik jei jie nėra saugomos rūšys. Turi būti švarios šaknys (be žemės), kad nevežtum ligų ar vabzdžių. Muitinė labai griežtai tikrina. Tiesa, augalai ilgoje kelionėje furgone gali užšalti arba sukepti. Aš nekalbu apie tą atvejį, kai klientas bandė įvežti didelį palmės medį – jis tiesiog neįlėjo pro duris ir teko jį palikti kieme. Geriau nusipirkite naują Londono gatvės prekeivio.

Ką daryti su knygomis?

Knygos sunkios. Jei turite tūkstančius knygų, geriau pagalvokite, ar verta. Galima jas siųsti paštu (books rate) arba parduoti. Bet jei knygų nedaug, supakuokite į mažas dėžutes. Didelė dėžė pilna knygų sveria kaip geležis. Vienas vairuotojas nuslydo nuo laiptų nešdamas tokį „priekalą“. Sočios knygų dėžės – tai nešto nugarai naikinimas.

Ar verta vežti senus baldus?

Tik jei jie turi sentimantaline vertę arba yra labai aukštos kokybės (pvz., tikras antikvarinės). Paprastai IKEA baldus geriau palikti čia ir nusipirkti naujus. Pirkimas Anglijoje (net naudotą per „Gumtree“) dažnai pigiau nei pervežimas iš Lietuvos, ypač atsižvelgiant į degalų kainas. Darbuotojų darbas irgi brangus. Taigi, apskaičiuok: ar pervežimas kainuos mažiau nei naujas baldas? Dažniausiai – ne.

Pervežėjų paslaptys ir kainos

Kaip pasirinkti tinkamą pervežėją?

Nežiūrėk tik į kainą. Pigiausiai pasiūlo tie, kurie važiuos senais „Scania“ sunkvežimiais, kurie gali užgęsti pusiaukelėje. Žiūrėk į atsiliepimus (reviews), ypač „Google maps“ arba „Trustpilot“. Jei matai, kad įmonė egzistuoja jau 10 metų – tai geras ženklas. Jaunos įmonės gali būti ambicingos, bet neturi patirties tvarkant problemas su muitine.

Kodėl kaina pasikeičia paskutinę minutę?

Kart tai įvyksta dėl to, kad klientas nenurodė tikslaus daiktų kiekio. Užsakyta „maža dėžė“, o ji pasirodo būti 100 kilogramų sverianti. Arba reikia papildomo žmogaus nešimui. Aš stengiuos kainą laikyti fiksuotą, bet jei klientas pats sukuria papildomų problemų (pvz., užmiršta pasakyti, kad trečias aukštas be lifto), tai aš privalau to pareikalauti. Pasitikėjimas abiejų pusių svarbu.

Ar saugu mokėti iš anksto?

Tai sudėtingas klausimas. Depozitą (10-20%) reikia padaryti, kad užsakyta data būtų fiksuota. Bet visą sumą geriau sumokėti tada, kai daiktai jau yra pakrauti arba pristatyti. Yra atvejų, kai abejingos įmonės išsiima pinigus ir dingsta. Naudokite sėkmingų apmokėjimų būdus (PayPal, pervedimas į sąskaitą, ne į asmeninę). Pasitikėk savo intuicija – jei kažkas atrodo įtartai, klausk.

Kas daryti, jei daiktai atvyksta sugadinti?

Vykstant nedelsiant. Nefotografuok tik po valandos. Prieš iškraunant furgoną, pažymėkite sąraše (CMR), kad yra trūkumų. Jei pasirašai, kad „viskas gerai“, vėliau nieko nebeišsiimsi. Draudimo kompanijos to neduos. Aš vieną kartą padėjau klientui gauti 500 svarų kompensaciją už sugadintą vitriną, nes jis greitai pastebėjai plyšį. Bet jei paliko dėžę kambarių kampe ir atidarė po savaitės – gaila, nieko negalime padaryti.

Kaip apskaičiuoti tūrį (kubinius metrus)?

Niekada neskaičiuok „akimis“. 1 kubinis metras tai apie 10-12 standartinių krautuvės dėžių. Jei turi daug baldų, tada skaičiuok pagal jų matmenis. Dauguma pervežėjų turi internetinius skaičiuotuvus. Aš asmeniškai visada klausiu, kad klientas nufotografuotų daiktus arba nusiųstų vaizdo įrašą. Tada galiu pasakyti tikslią kainą. O jei tu sako „turiu daiktų kaip į vienkambiam butą“, tai gali reikšti ir 10, ir 20 kubinių.

Ar galima veži ir keleivius kartu su daiktais?

Įstatymiškai – ne, jei tai yra krovininis furgonas (be sėdynių ir saugos diržų). Bet dauguma „britų“ leidžia sėdėti gale su daiktais (jei yra sėdynės). Lietuvoj tai griežčiau. Aš nepatarčiau važiuoti su šeima furgone 2000 km – tai pavojinga ir nepatogiau. Geriau skriskite lėktuvu, o daiktus leiskite vežti profesionalams. Kelionės trukmė - apie 2-3 dienos, tai ilgai sėdėti ant dėžių.

O kas su dviračiais?

Dviratčius galima vežti, bet juos reikia įdėti į dėžes arba apvynioti stipriai. Vienu metu vežiau dviratį, kurio ratai buvo uždėti ant sofos – spaudė taip, kad sofos gultelė įdubo. Dabar draudžiu vežti neįdėtus dviračius. Jei dviratis brangus, geriau jį išardyti. Ir nepamiršk, kad dviračiai Anglioj populiarus, tad galvok, ar verta pervežtį tą, kurį nusipirkai prieš 10 metų „Hypermarket“.

Ar reikia dėti spynas ant dėžių?

Nebūtinai, jei pasitiki pervežėju. Bet jei veži brangius dalykus arba dalini furgoną (su kitų žmonių daiktais), tai verta. Tiesa, pervežėjai nemėgsta spynų, nes jei dingsta raktas (kas nutinka dažnai), turi laužti dėžę. Geriau tiesiog uždaryti dėžę gerai lipdu juosta. Kas užrakinta – turi ką slėpti, tai sukuria įtarpą.

Išvada

Taigi, kaip matote, klausimas, kaip paruošti daiktus kraustymuisi į Londoną, nėra toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Reikia ne tik įdėti viską į dėžes, bet ir susitvarkyti su dokumentais, muitine bei logistika. Svarbiausia – nebloginkite sau galvos dėl smulkmenų, pasidarykite planą ir, jei įkyrėja – paprašykite pagalbos. Londonas – nuostabus miestas, o kraustymasis ten tikrai gali būti šiek tiek mažiau stresingu, jei pasiruošiate kruopščiai. Sėkmės naujuose namuose ir vairuotojui, kad vairuotų saugiai (ir neprarastų kompasą)!