Kaip organizuoti perkraustymą iš Anglijos sklandžiai: vadovas be "vandens" iš vidaus

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt metų, maždaug nuo tada, kai Anglija dar buvo "saldi" vieta ir muitinės buvo tik tiesiog kelias per lauką. Per tą metą mačiau viską – nuo tų, kurie vežė tik vieną krepšelį drabužių, iki didelių verslininkų, pervežiančių visus gamyklų įrengimus. Žmonėms visada kyla tas pats klausimas – kaip organizuoti perkraustymą iš Anglijos sklandžiai, kad nereikėtų vėliau gerti raminamuosiuose? Tiesą sakant, atsakymas nėra vienas, nes kiekvienas atvejis yra unikalus, kaip ir tos Anglijos lietūs. Čia ne tik apie dėžių surinkimą, tai visa logistika, dokumentai, o kartais ir tikras nervų išbandymas, ypač dabar, po "Brexit" cirkų. Būsiu tikras, jeigu pasakysiu, kad be gero plano nieko neiseis, net jeigu turiš geriausią draugą vairuotoju. Taigi, ką reikia žinoti, kad nenuviltų tas ilgas kelias per Lamanšą?

Dokumentai ir tas nemalonus žodis "Brexit"

Kokius dokumentus būtina tur�ti išvykstant iš JK?

Pradedant nuo pagrindinio – asmens dokumentas. Be jo niekur nepraeisi, net jeigu turiš šimtą dėžių. Jeigu perkraustote visus savo daiktus į Lietuvą ilgam, būtina parengti inventoriaus sąrašą. Jis turi būti tikslus, o ne "kažkiek dėžių su daiktais". Muitinės pareigūnai mėgsta tikslumą, kitaip gali pradėti kruopščiai tikrinti kiekvieną dėžę. Be to, jeigu esate gyvenę JK ilgiau nei 12 mėnesių, reikės ToR01 (Transfer of Residence) formos. Ji leidžia atvežti daiktus be PVM ir muito. Be šios formos gali tekti sumokėti nemažai mokesčių, tai tikrai ne toks dalykas, kurį norite pamiršti.

Ar "Transfer of Residence" (ToR01) forma tikrai tokia svarbi?

Galvojate, kad "pavyks ir be to"? Aš taip pat mačiau tokių, kurie bandė praslysti, bet pasibaigė baudomis ir laukimuose uoste. Ši forma yra būtent ta, kuri išgelbėja jūsų piniginę. Ji patvirtina, kad persikeliate gyventi į kitą šalį ir daiktai yra asmeniniai, ne parduodami. Užpildyti ją gana paprasta elektroniniu būdu per britų muitinės puslapį, bet gali šiek tiek užtrukti, kol ją patvirtins. Geriau tai padaryti savaitę-dvi iki išvykimo, kad nebereikėtų panikuoti paskutinę minutę. Vėluoti su šiais dalykais – tas pats kas važiuoti į Londoną be "congestion charge" mokėjimo, tikrai nepasiseks.

Kaip turi atrodyti inventoriaus sąrašas?

Jis turi būti suprantamas bet kam, kas jį perskaitys – mano vairuotojui ar lietuvių pareigūnui. Nerašykite "virtuvės reikmenys", geriau išskaidykite: "indaplovė, 4 vėdinimo angų, 3 dėžės indų, 1 vėžė". Kiekvienai dėžei priskirkite numerį. Taip bus daug lengviau rasti, jeigu kažkas dingsta arba susidurzia su muitinės klausimais. Aš visada sakau savo klientams – darykite kopiją sau ir vieną duokite vairuotojui. Kartais vairuotojas gali pamiršti, ką įkrovė į 15-ąją dėžę, o sąrašas padės išvengti nesusipratimų. Tikrai nerekomenduoju rašyti "brangūs daiktai", nurodykite bent apytikslę vertę.

Ar daiktai gali būti išvežti kito asmens vardu?

Tai gana dažnas klausimas, ypač jeigu vaikai studijuoja, o tėvai nori padėti su perkraustymu. Teoriškai galima, bet tai prideda daugiau galvos skausmo su dokumentais. Reikės notariškai patvirtintos galios įgaliojimo kopijos, kurioje būtų nurodyta, kad šis asmuo leidžia išvežti jo turtą. Be to, jeigu daiktai priklauso nebe jums, ToR01 forma gali neveikti. Geriau, jeigu savininkas yra fiziškai prieš tai padavęs daiktus arba yra minimas dokumentuose kaip gavėjas. Kitaip muitinė gali galvoti, kad tai nelegalus prekybinis siuntimas.

Kaina: kiek tai kainuoja ir kur pinigai dingsta

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Anglijos?

Žinoma, kiekvienas klausia kainos pirmiausia. Tai labai svyruoja – nuo maždaug 800-1000 eurų už kelias dėžes iki kelių tūkstančių, jeigu reikia pilno furgono su kraisčia. Priklauso nuo to, kur esate – ar tai Londonas, ar kažkoks kaimelis Škotijos kalnuose. Kuro kainos dabar aukštos, o ir anglų mokesčiai už važiavimą į miestus (kaip tas pats ULEZ Londone) sukelia spaudimą. Jeigu turite tik kelių baldų ir dvidešimt dėžių, tikėkitės mokėti apie 1500-2000 eurų. Bet tai tik apytikslė suma, aš visada prašau kreiptis individualiai, kad nenuviltų galutinė suma.

Ar tikrai verta nuomotis furgoną ir važiuoti paties?

Daugelis galvoja, kad paims nuomą furgoną Anglijoje ir važiuos taupydami. Tarkime tiesiai – tai dažnai būna brangiau ir pavojingiau. Pirmiausia, kuras Anglijoje brangesnis negu Lietuvoje. Antra, jeigu niekada nevairavote didelio furgono dešinėje vairo pusėje, tai tikras išbandymas. Ir trečia, draudimas... Jeigu netyčia užkabinsite ką nors siaurame Londone gatvėje, draudimas nebus padengęs visko. Be to, jeigu furgonas su įregistruota Lietuvos numeriais, o jūs esate JK gyventojas, gali būti problemų su muitine. Geriau pasikvierti profesionalą, kuris žina kelią ir turi visus leidimus.

Kokios gali būti paslėptos išlaidos?

Apie tai niekas nedraugiai nekalba, bet aš pasakysiu tiesą. Žiūrėkite į "priedus". Laipinimais pro langą (jeigu liftas netelpa) – tai papildomas darbas. Užkardymas gatvės, jeigu reikia gauti leidimą iš savivaldybės (ypač Birmingeme ar Londono centre). Dar vienas dalykas – laukimas, jeigu jūs pavėluosite susitikti su vairuotoju daugiau nei valandą. Dauguma firmų tai ima pinigus. Taip pat, jeigu daiktai yra sunkesni nei įprasta (pavyzdžiui, pianinas ar akmuo), gali būti priešpriešinių kėlimo mokestis. Visada klauskite apie šiuos dalykus iš anksto.

Ar reikia mokėti užstatą (deposit)?

Dauguma solidžių pervežimo kompanijų prašo užsakymo patvirtinimo (depozito), kad užfiksuotų datą. Tai paprastai svyruoja nuo 10 iki 30 proc. Galutinės sumos. Nebijokite to, tai normalu – tai užtikrina, kad jūs nepasitrauksite paskutinę minutę, o vairuotojas nevažiuos tuščias. Bet būkite atidūs, jeigu kas prašo sumokėti 100 procentų iš karto. Aš asmeniškai to nedariau. Geriau padalinti mokėjimą – dalį užsakant, likusią dalį kai daiktai jau yra pas jūsų namuose Lietuvoje (arba prieš išvykstant iš Anglijos).

Kaip mokėjimas vyksta praktiškai?

Dažniausiai priimami banko pavedimai, ypač kai kalbame apie didesnes sumas. Anglijoje "Bank Transfer" yra standartas. Kai kurios firmos priima ir korteles, bet tada gali būti papildomas mokestis. Vengkite grynųjų pinigų mokėjimo vairuotojui rankomis, nebent tai nedidelis sumokėjimas užeidžiamajam kelioniui. Visada reikia gauti sąskaitą-faktūrą (invoice), kad turėtumėte įrodymą, jeigu kiltų ginčų. Be dokumentų vėliau bus labai sunku kažką įrodyti, ypač jeigu susidursite su abejinga kompanija.

Daiktų pakavimas ir procesas: kas įeina, kas ne

Ar reikia patiems pakuoti dėžes?

Galite pakuoti patys, tai pigiau. Bet tada prisiminkite vieną dalyką – jeigu dėgė patys supakuotą dėžę ir ji susilūžo, draudimas to nedengs. Mes visada siūlome bent jau brangiausius daiktus (indus, elektroniką) patikėti mums. O drabužius, knygas galite susidėti patys į dėžes. Svarbiausia – nenaudokite per didelių dėžių. Vienas vyras nepakels 50 kilogramų dėžės su knygomis, o tai reiškia, kad vairuotojas bus piktas, o darbas lėtesnis. Geriau daugiau mažų dėžių negu keletas milžiniškų.

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Stiprios, dvigubos sienelės dėžės – tai būtina. Nenaudokite senų prekybos centrų dėžių, jos tiesiog sugrūsta ant kėbulų. Yra specialių perkraustymo dėžių, kurios turi specialius griovelius rankoms. Jeigu neturite galimybės jų nusipirkti, klauskite pervežėjo – dažnai jie gali jas parduoti arba net duoti nuomai (į kainą įskaičiuota). Aš mačiau, kaip senos dėžės suiro vos pakėlus jas į furgoną... nėra jokiu garantiju, kad jūsų dėžės atlaikys kelionę per vėdui.

Ar galima vežti alkoholį ir cigaretę?

Štai čia yra pavojinga zona. Asmeniniam naudojimui galite, bet yra ribojimai. Jeigu turite penkias degtines ir tris dešimtukus cigarečių, muitinė gali įtarti, kad tai prekyba. Yra nustatyti normatyvai, kiek galima įvežti be mokesčių (paprastai tai kelių degtinių buteliai). Geriau deklaruoti viską sąraše tiesiogiai. Jeigu bandysite paslėpti, gali prarasti visą siuntą arba gauti didelę baudą. Nemanau, kad norite pradėti gyvenimą Lietuvoje su muitinės procesu. Būkite sąžiningi, tai visada pigiau.

Kas su augalais? Ar juos įvežti leidžiama?

Tai yra sudėtinga. Dėl dirvožemio ir ligų yra griežti apribojimai. Kai kurios augalų rūšys visiškai draudžiamos, kitoms reikia specialių sertifikatų "fitosanitarinis pasas". Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti didelių augalų vazonuose – dažniausia juos tiesiog pasilieka Anglijoje arba dovanoja kaimynams. Jeigu labai brangus augalas, konsultuokitės su specialistais iš anksto. Neverta rizikuoti dėl vienos rožės, kad sustabdytų visą furgoną ir tikrintų kiekvieną lapą.

Ar galima veži maistą?

Dalis maisto produktų (mėsa, sūris, pieno produktai) iš ES į JK ir atgal yra griežtai kontroliuojami. Geriau suvalgyti viską ką turite prieš išvykstant. Dėžės su makaronais ar konservais paprastai neproblema, bet jeigu turite šaldytuve mėsos, jos neįeis. Muitinė labai atidžiai tikrina maisto produktus dėl galimų ligų. Nemanau, kad tos senos dešros vertos to streso. Palikite jas kaimynams, jie bus dėkingi.

Kaip su pianinu ar labai sunkiais baldais?

Pianinas – tai atskira istorija. Jis ne tik sunkus, bet ir jautrus. Reikia specialių juostų, o kartais ir kėlimo kranų (ypač jeigu gyvenate antrame aukšte be lifto). Tai visada kainuoja papildomai. Ne kiekvienas furgonas turi įrangą tokiam daiktui pervežti. Būtinai pasakykite apie tai iš karto, kai užsakote pervežimą. Aš kartą gavau užsakymą, kur klientas "pamiršo" paminėti, kad turi seną, sunkų pianiną rūsyje... teko vėliau ieškoti kitos technikos.

Logistika, laikas ir kelyje įvykstantys dalykai

Kiek laiko trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą?

Standartiškai tai trunka nuo 3 iki 5 dienų. Jeigu tik krovinių furgonas (partija), gali šiek tiek užtrukti, nes ten reikia iškrauti kitus klientus. Jeigu tai jūsų išskirtinis reisas, gali būti greičiau, bet brangiau. Taip pat visada įskaičiuokite galimas užkliūtis – eismo įvykius M25 žiede arba laukimus uoste. Doverio uostas gali būti tikras košmaras, ypač švenčių metu arba kai keliaujantys automobiliai užkimba kelią. Geriau planuokite savo atvykimą Lietuvoj su savaitės atsarga.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne. Draudimo sąlygos dažniausiai draudžia keleivius krovinių furgonuose (išskyrus tam tikrus išimtinus atvejus su papildomu draudimu). Be to, tai nėra labai patogu – vairuotojas turi poilsio laikus, jis gali sustoti degalinėje, kur nėra labai jauku keleiviui. Geriau skristi lėktuvu ir susitikti Lietuvoje. O jeigu labai norite važiuoti, turbūt reikės ieškoti specifinių "removal" firmų, kurios siūlo tokias paslaugas (kaip "man and van" su keleiviu), bet tai retas atvejis dideliems pervežimams.

Kas daro vairuotojas prieš išvykstant?

Jis atvažiuoja, surenka dėžes, užfiksuoja jų būklę (padaro nuotraukas). Tada viską užkrauna ir užsega priekabą arba furgono duris ant spynų. Jums turi būti paduotas kopijetas inventoriaus sąrašo su parašu. Tai labai svarbu – jeigu atvykus randama daužta lėkštė, be to sąrašo ir nuotraukų bus sunku įrodyti, kad tai ne jūs padarėte. Vairuotojas taip pat tikrina, ar nėra kažko pavojingo (degtukų, aerozolių), kas negali būti vežami uždarose priekabose.

Kas daro vairuotojas atvykus į Lietuvą?

Jis susisiekti su jumis (paprastai dieną iki arba tą pačią dieną). Atvykęs į adresą, iškrauna dėžes į tas patalpas, kurias sutartote. Jis nepadės jums išpakuoti dėžių (nėra jo darbas), nebent tai papildomai apmokama paslauga. Jis taip pat gali padėti surinkti baldus, jeigu tai buvo sutarta, bet neįsivaizduokite, kad jis pradės statyti spintą iš nulių be instrukcijų. Po iškrovimosi jūs pasirašote dokumentus, kad viską gavote.

O jeigu užstringa uoste arba su technine gedimu?

Tai realus gyvenimas. Varikliai sugenda, padangos plyšta, o anglų muitinės darbuotojai gali būti... tarkime, labai kruopštūs. Jeigu įvyksta delay, vairuotojas privalo jums pranešti. Geriausiai, jeigu turite jo numerį arba grupės pokalbį (Viber/WhatsApp). Nereikėtų panikuoti, jeigu pavėluoja dieną-dvi. Didesnėje firmose yra dispečeriai, kurie seka furgonus ir gali sakyti tikrą vietą. Bet mažos firmos gali tiesiog nutilti, todėl rinkitės patikimus žmones.

Ar saugu palikti daiktus furgone naktį?

Vairuotojai turi savo maršrutus ir sustoja saugiose vietose (stovėjimo aikštelėse), kuriose yra apsauga arba uždarose teritorijose. Tačiau aš visada patariu nevežti labai brangių daiktų (pinigų, juvelyrinių dirbinių, dokumentų) furgonuose. Pasilikite juos pas save ir vežkite lėktuvu. Nors vagystės retos, bet jos įvyksta. Ypač jeigu furgonas stovi užmiestyje be vaizdo kamerų. Geriau būti per daug atsargiam negu vėliau gailėtis.

Problemos, draudimas ir kaip išvengti blogų firmų

Kaip atpažinti blogą pervežimo firmą?

Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa – tikriausiai tai taip yra. Jeigu jie nekalba apie draudimą, neprašo dokumentų, o sutartis sudaryta "žodžiu" – bėkite. Taip pat žiūrėkite atsiliepimus internete. Jeigu matote, kad žmonės rašo apie sugadintus daiktus ir nieko negavo atgal – vengkite. Geras ženklas yra, jeigu firma turi svetainę, realų adresą ir (arba) pateikia draudimo polisą numerį. Aš mačiau daug "pieno" firmų, kurios pasiimė pinigus ir išnyko arba atvežė daiktus po mėnesio.

Ką daryti, jeigu daiktas atvykus sužalojamas?

Pirmiausia – nefiksuokite to ant popieriaus ("gavau visą tvarkingai"), kol nepatikrinote. Nufotografuokite žalą iš karto. Parašykite pastabą į iškrovimo dokumentą (pvz., "sofos nugarės dalis įtrūkusi"). Tada susisiekite su firma. Jeigu turite draudimą, turėtumėte gauti kompensaciją. Bet nenusimęskite, kad gausite 100 proc. vertės, dažniausia tai atsižvelgiama į nusidėvėjimą (amortizaciją). Senai sofos, kurią jūs nupirkote prieš 15 metų, kompensacija nebus didelė.

Ar draudimas įeina į kainą?

Paprastai įprasta draudimo (cargo insurance) suma yra įskaičiuota, bet ji dažnai būna nedidelė (pvz., 10 tūkst. eurų). Jeigu turite brangių daiktų (menu, antikvariatą), reikia papildomo draudimo. Visada klauskite apie tai. Yra ir "dedukcibilas" – tai dalis, kurią turite sumokėti patys prieš gaunant kompensaciją (kaip "KASKO" automobiliuose). Žinokite šį skaičių iš anksto.

Kas nutinka, jeigu aš negaliu priimti siuntos Lietuvoje?

Reikia turėti atstovą. Gali būti giminaitis, draugas ar net kaimynas. Jis turi turėti raštišką įgaliojimą (gali būti ir nenuorašytu ranka, bet su duomenimis) pasirašytą jūsų. Be to, reikia perduoti jam kopiją jūsų paso ir ToR01 formos (jeigu muitinės pareigūnai užklaus). Negalima tiesiog palikti vairuotojo prie vartų su sakymu "padėk tenkur", jis negali palikti daiktų be prižiūros.

Ar galima susitarti dėl laiko (pvz., iškrauti vakare)?

Galima, bet už tai reikia mokėti. Vairuotojai turi darbo laiko apribojimus (tacho grafai). Jeigu jis pradeda dirbti vakare, gali neturėti laiko važiuoti toliau tą pačią dieną. Taip pat, jeigu reikia laukti, kol jūs atvažiuosite iš darbo po 18 val., tai laukimo mokestis. Paprasčiau susitarti dieną, kai esate laisvi, arba leisti atiduoti raktus kaimynui.

Ar verta rūpintis dėžėmis iš anksto?

Absoliučiai taip. Net jeigu naudojate firmos dėžes, pradėkite rinkti mažiau svarbius daiktus (knygas, drabužius) savaitę-dvi iki išvykimo. Paskutinė diena visada yra chaosas – visada randama kažkas, ką buvote pamiršę, o laiko mažai. Jeigu turite daug dėžių jau surinktų, vairuotojas užtruks trumpiau, o galbūt net ir sumažės kaina (jeigu mokate už valandas). Naudinga pasirašyti ant kiekvienos dėžės, kur ji turi eiti (pvz., "Virtuvė", "Miegamasis"), tai taupo laiką Lietuvoje.

Išvados

Na, štai ir viskas pagrindas, ką reikia žinoti, norint suprasti, kaip organizuoti perkraustymą iš Anglijos sklandžiai. Tai nėra rocket science, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Nepasitikėkite tik žodžiu, viską užrašykite ir pasirūpinkite draudimu. Anglija jau nebe ta pati, kokia buvo prieš dešimtmetį, bet su geru planu viskas įmanoma. Sėkmės kelyje ir tiesiog nelikite naktį prieš išvykimą dėžių surinkti – tai blogiausia idėja, kurią girdėau.