Kaip organizuoti namų perkraustymą į Angliją be problemų?

Dirbu šitoje srityje beveik du dešimtmečius ir galiu pasakyti viena – namų perkraustymą į Angliją visada sunku suplanuoti idealiai. Dabar, po „Brexit“, viskas dar labiau pasikomplikavo su dokumentais, nors logika išlieka panaši. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tiesiog užkrauti dalykus į priekabą ir važiuoti, bet realybėje susiduri su muitine, vėlavimais ir prastais keliais. Čia ne joks mokslinis vadovas, o tiesiog patarimai iš kasdienybės, kad nenusipratautum su tais custom’ais ir nereikėtų raudotis priešsroviui iššvažiuojant iš Lietuvos.

Pasiruošimas ir dėžės (Ką daryti namuose)

Kada tiksliai reikia pradėti rinkti dėžes?

Nelaukai paskutinės savaitės, tai didžiausia klaida. Pradėk ryškiai mažiausiai prieš mėnesį, o jei turi daug knygų ar stiklo daiktų – dar anksčiau. Namų perkraustymą į Angliją reikia planuoti kaip projektą, ne kaip savaitgalio išvyką prie ežero. Viską susiruošti lėčiau nei atrodo, o vėliau visada trūksta laiko, todėl pradėk rinkti popierius ir dėžes jau dabar, nors ir atrodo, kad dar daug laiko.

Ar verta vežti senus baldus ar geriau nusipirkti naujus Anglijoj?

Tai klausimas ne iš paprastųjų. Jei turi brangius, „antikvarinius“ daiktus arba baldus, kurie turi sentimentalios vertės – vežk. Jei tai tiesiog parduotuvės spinta, kuri jau suirusi – palik. Anglijoj baldai, ypač „IKEA“ tipo, nėra tiek brangūs, kad verta gabenti per pusę Europos dėl tos pačios kainos, ir dar mokėti už degalus. Skaičiuok kainą: kuras + laikas + nervai prieš nusipirkimą naujo.

Kaip teisingai supakuoti dėžes, kad neišsirištų?

Nenaudok naujųjų maistinės prekių dėžių, jos suyra per pusę kelio. Imk statomes, specialioms krovinioms skirtas dėžes. Ką daryti su tarpais? Užpildyk jas senais laikraščiais arba burbuliukų plėvele. Taisyklė paprasta: sunkios dalybos į mažas dėžes, lengvos – į didžias. Jei girdi taršą judindamas dėžę – reiškia, blogai supakavai ir sugausi skaldytų lėkštelių.

Ar reikia rašyti ant kiekvienos dėžės kas jose yra?

Būtina. Nerašyk „daiktų“, rašyk „indai“, „drabužiai“, „vaikų žaislai“. Vairuotojams lengviau krauti, o tau – lengviau rasti po atvykimo. Buvau toks atvejis, kad vairuotojas užkrovė viską paskui, o klientas negalėjo rasti maudymosi kostiumės savaitę. Pasirašyk puslapyje su sąrašu ir prilipk prie dangčio – tai užtrunka penkias minutes, bet sutaupo valdų vėliau.

Ką daryti su smulkmenomis, kurios netelpa į dėžes?

Visus smulkius daiktus – žaiskus, bižuteriją, kabelius – supilk į maišelius arba mažas dėžutes. Negalima tiesiog mesti visko į didelę dėžę „kaip yra“, tada viskas susipainioja ir susilygina. Jei turi daug mažų detalių, paimk „Ziplock“ tipo maišelius – tai geriausia investicija. Patirtis rodo, kad smulkmenos dėžėse dažniausiai dingsta arba suyšta jei jos neapsaugotos.

Ar galima vežti maistą?

Nerekomenduoju vežti jokio ilgaamžio maisto, ypač mėsos ir pieno produktų. Muitinė Anglijoj su tuo labai griežta, gali nubausti arba konfiskuoti. Galima vežti sausą maistą (makaronus, ritinius) uždarose pakuotėse, bet ar verta? Tiesiog nusipirk naują parduotuvėje, ten maistas nėra toks brangus, kad verta rizikuoti, kad tave sustabdys ir klausins apie miltelius.

Ką daryti su vaistais?

Vežk tik tiek, kiek reikia asmeniniam naudojimui, turi būti originalioje pakuotėje su receptu arba tavo vardu. Jei turi daug vaistų, kurie neesminiai, palik juos čia. Muitininkai gali užduoti klausimų, jei matai didelį kiekį tablečių, ypač jei tai stiprūs vaistai. Geriau būti saugiu ir nevežti nereikalingų cheminių medžiagų per sieną.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį baldų – stalus, spintų dureles, lovas – būtina išmontuoti. Ne tik dėl to, kad jos telpa, bet ir kad nesulūžtų. Vieną kartą vežėme klientą, kuris insistavo, kad spinta pervežiama surinkta – rezultate ji neišėjo per duris angliškame name ir teko veržti išorėje. Išmontuok viską, kas gali būti išmontuota, tai sutaupo vietos ir nervų.

Kaip apsaugoti brangius daiktus?

Kompiuterius, televizorius, paveikslus – viską turi būti gerai užpakuota. Televizorių geriausia įdėti į originalią dėžę, jei tokios liko. Brangiausius dalykus geriau vežti su savimi (jei važiuoji su automobiliu) arba įdėti į atskirą, pažymėtą dėžę, kurą krausime paskutinę ir įmesime į kabą. Neklausk vairuotojo, ar saugu – jis nori tik greitiai nuvežti, o tu prarasi daiktą.

Dokumentai ir Anglijos specifika (Kas po „Brexit“ pasikeitė)

Kokie dokumentai reikalingi perkraustant daiktus?

Pagrindinis dalykas – Tūkstantmečio (arba kaip dabar vadina) pradžios inventoriaus sąrašas. Jis turi būti anglų kalba, su data, tavo pavardės ir adreso (abiejų) nurodymu. Be to, reikės paso arba asmens tapatybės kortelės. Jei daiktus veža ne tu pats, o įmonė, dar reikės pavedimo (power of attorney) kopijos, kad įmonė galėtų tuo pasinaudoti muitinėje.

Kas tas „Transfer of Residence“ (ToR) kodas?

Tai svarbiausias dalykas, jei nori išvengti PVM ir muito. Tai tokia speciali britų formulė, kuri patvirtina, kad tu persikeliai gyventi į Angliją ilgam. Be to kodo, muitinė gali priskaičiuoti mokesčius už tavo drabužius ar indus, lyg tai būtų naujas importas. Užpildyk ją internetu (ToR01) ir gauk kodą – tai užtrunka valandą, bet sutaupyti šimtų eurų.

Ar turiu mokėti PVM arba muitą už savo daiktus?

Jeigu turi ToR kodą ir daiktai buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesių – ne. Jeigu veži naują, su etiketėmis televizorių, tai gali būti įtraukiama į PVM bazę. Muitininkai gali būti įtarūs, jei matys, kad viskas kaip nauja. Geriau nenuimti kainų, jei nesenai pirka, arba pasakyk tiesiai – tai dovana. (Čia aš tikrai neesu 100% tikras, kaip jie elgiasi su dovanomis dabar, geriau patikrinkit oficialiai).

Kiek laiko trunka muitinės patikra?

Daugeliu atvejų – visai nieko, jei dokumentai tvarkingi. Vairuotojas tiesiog praeina „žaliąją juostą“. Bet jei trūksta ToR kodo arba sąrašas rašytas lietuviškai be vertimo, gali užstrigti. Esu matęs atvejų, kai krovinys stovėjo sandėlyje tris dienas dėl blogai užpildyto inventoriaus. Tas laikas kainuoja pinigus, nes sandėlio paslaugos Anglijoj brangios.

Ar reikalingas draudimas kelionei?

Stipriai rekomenduoju. Paprastas kasko draudimas nedengia daiktų, jei jie nėra įrengti automobilyje. Yra specialūs „Goods in Transit“ draudimai, kurios dažnai gali pasiūlyti tavo pervežėjas. Užžiūrėk, ar jis apima ir Angliją, nes kai kurie draudikai po „Brexit“ pasikeitė sąlygas. Geriau permokėti už draudimą nei gauti sulūžusią spintą be kompensacijos.

Ką daryti jei neturiu pilno inventoriaus sąrašo?

Nerašyk „maždaug 10 dėžių su suvenyrais“. Muitinė mėgsta tikslumą. Jei nežinai ką turi, privalai atidaryti dėžę ir pažiūrėti. Buvau toks atvejis Peterborough’e, kur klientas parašė „buitinė technika“, o viduje buvo aukso papuošalai. Tuomet prasidėjo ilgos paaiškinimos. Būk tikslus – „viryklė, 3 vnt., indaplovė, 1 vnt.“.

Ar sunku susitvarkyti su kalba (angliškai) muitinėje?

Mūsų vairuotojai dažniausiai kalba angliškai bent jau truputį, o turginiai brokeriai dirba su dokumentais. Bet jei važiuoji pats ir turi sustoti „red route“ (raudoname take) – gali tekti kalbėti su pareigūnu. Jie dažniausiai mandagūs, bet reikalauja aiškumo. Jei neišsigirsti – prašyk pakartoti arba parodyk dokumentą raštu.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretes?

Galima, bet yra ribojimai. Alkoholio – daugiau kaip 90 litrų (būtų keista, kad taip vežti, bet klausimas populiarus) arba 110 litrų alaus. Cigaretų ne daugiau kaip 200 vnt. Jei daugiau – tai jau ne asmeninis naudojimas, o prekyba, ir tai labai brangiai apmokestinama. Geriau nenuvažiuoti daugiau negu leidžia, jei nori išvengti problemų.

Kas dėl gyvūnų? Ar jie kaip įeina į šią istoriją?

Gyvūnai tai atskira tema. Jie neturi būti krovininiame kėbule su baldais, jei ten nėra tinkamos oro temperatūros. Reikalingas „Chip“, pasas ir (priklausomai nuo rūšies) veterinarijos pažyma. Tai neleidžiama tiesiog įmesti katę į dėžę su drabužiais. Gyvūnus reikia vežti specialiomis transporto priemonėmis arba su savimi, jei važiuoji su savo automobiliu.

Kelionės eiga ir vairuotojai (Kas vyksta kelyje)

Kiek trunka kelionė iš Lietuvos iki Anglijos?

Paprastai 3–4 dienos, jei viskas vyksta sklandžiai. Anglijoje kelionės trukmę dažnai lemia ne atstumas, o spūstys prie M25 arba įvažiavimas į Londoną. O dar šiuo metu dažnai būna eilės prie Tunnell arba uostų (Doveris, Hull). Planuok, kad daiktai atvyks bent diena ar dvi vėliau negu tavęs, jei skraidinsi.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju (toje pačioje mašinoje)?

Techniškai – taip, jei yra vietos (pvz., sunkvežimyje su miegamąja vieta), tačiau dauguma įmonių to nedaro dėl draudimo arba vidinių taisyklių. Be to, tai nėra joks malonumas – vairuotojai praleidžia valandas už vairo, o tu gali būti tik keleivis. Geriau susitarti dėl termino atvykimo į adresą.

Kaip vežami automobiliai? Ar juos galima įvežti be problemų?

Automobilius vežame ant priekabos arba sukeliami ant platformos. Čia svarbi dėlmes – automobilis turi būti išvalytas, t.y. nėra purvo, lapų, lietų (kad neperneštum ligų). Užterštas automobilį gali neįleisti į kalną arba privers skalbti už didelių pinigų. Dar reikia V5 dokumento (registracijos) kopijos.

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?

Juo labai. Mes dažnai dirbame taip – klientas išvyksta, o mūsų vairuotojas paskambina, paima raktus, užkrauna ir užrakto namus. Tiesiog užtikrink, kad raktai bus saugiai grąžinami (paimk jų numerį arba nuotrauką). Niekada nepadaryta, kad kas nors būtų pavogtas, bet pasitikėjimas svarbus.

Kas daryti jei vairuotojas vėluoja?

Nesijaudink per daug. Anglijoje „vėlavimas“ yra normė. Užstrigimas statybose, avarija autostradoje, arba tiesiog sunku rasti adresą Londono centre (kur daug daugiaaukščių ir sunkvežimiams draudžiama važiuoti). Skambink dispatcheriui, jis sužinos, kur yra vairuotojas. Nebandyk spausti, jei jis vairuoja – saugumas pirmiausia.

Ar galiu užsakyti dalinį krovinį (dalį mašinos)?

Taip, tai pigiausias variantas. Tada tavo daiktai važiuoja su kitų klientų daiktais. Trunka ilgiau, nes reikia surinkti pilną mašiną, bet kaina žymiai mažesnė. Jei neskubate ir turi mažiau kaip 10-15 kubinių metrų – tai geriausias pasirinkimas namų perkraustymą į Angliją atliekant ekonomiškai.

Ką daryti jei daiktų netelpa į mašiną?

Tai dažna problema. Jei pasirinkai mažesnę mašiną nei reikia, teks palikti dalykus arba užsakyti antrąją kelionę (kas brangu). Prieš pasirašant sutartį, privalai parodyti vadybininkui vaizdo įrašą arba nuotraukas, kiek turi dalykų. Akių įvertinimas dažnai klysta – mes matėme, kai „vienos kėdės“ būdavo dešimt.

Ar reikia padėti krauti?

Nebūtina, už tai mokama. Jei nori padėti – gali, bet vairuotojai turi savo sistemą, kaip dėti dėžes, kad jos neiškristų. Geriau nebešiotis po priekabą, o padaryti arbatą arba užtikrinti, kad prie namų yra laisva vieta statybai. Aplinkos padėjimas daug svarbiau.

O jei prie namų Anglijoj negali užvažiuoti sunkvežimis?

Angliški miesteliai, ypač senieji, turi labai siauras gatves. Jei gyveni toli nuo pagrindinio kelio arba turi „Low Bridge“ (Žemą tiltą) – reikės perskrauti į mažesnę mašiną (vadinamąjį „sprinterį“). Tai papildoma paslauga, kuri kainuoja, todėl iš anksto pasakyk adresą su pašto kodu, patikrinsime.

Kas dėl „Congestion Charge“ Londono centre?

Jei reikia važiuoti į Londono centrą (ULEZ zona), sunkvežimis turi mokėti didelius mokesčius už dieną. Tai įeina į kainą tik tada, jei susitarta iš anksto. Jei nenupei, gali būti, kad tave paprašys papildomai sumokėti šią „rūkų mokesčio“ dalį. Geriau išsiaiškinti prieš važiuojant.

Išvados ir patirties (Gyvenimas Anglijoj)

Ar verta viską vežti ar pradėti gyvenimą iš nulio?

Jei planuoji gyventi ilgiau nei 5 metus – vežk baldus ir daiktus. Jei tai tik metų projektas – nusipirk čia „Second Hand“ (naudotų) daiktų „Facebook Marketplace“ ar „Gumtree“. Perkraustymas kainuoja, o perkant naudotus daiktus Anglijoj galima labai pigiai nusipirkti visą būstą. (Aš asmeniškai nusipirkau puikius sofus už 10 svarų – tiesiog reikėjo nuvežti).

Kaip susirasti normalų pervežėją, kad nebepulti?

Pažiūrėk atsiliepimus („Reviews“), ypač „Google Maps“ arba „Trustpilot“. Jei kaina žymiai mažesnį nei rinkos – tai pavojus. Gali būti, kad tai tiek vadinami „piemenys“, kurie veža be draudimo ir pasimeta įkvėpus. Pasitikėk patirtimi, ne kaina.

Ar galiu vežti dviračius?

Galima, bet geriau juos išmontuoti (nuimti ratus, vairą), nes užima daug vietos ir gali užsibraigyti. Jei tai brangus dviratis, įdėk į dėžę. Paprasti dviračiai gali būti užkabinti ant išorinės sunkvežimio sienos, jei yra tvirtinimų.

Ką daryti jei atvykus trūksta dėžės?

Tai įvyksta. Gali būti, kad ji nukrito kelyje arba buvo paduota į kitą adresą (retai, bet būna). Skambink į dispečerinę. Jei dingo brangūs daiktai – tuojau rašyk prašymą (claim). Jei tai buvo seni drabužiai – deja, nieko nedarysi. Draudimas dažniausiai nedengia senų daiktų pagal jų verte.

Ar galiu veži augalus?

Su augalais dabang yra daugiau problemų dėl dirvožemio. Anglijoj bijo vabzdžių ir ligų, todėl šaknis turi būti plautos, dirvožemis pašalintas. Labai didelius augalus sunku įvežti. Mažus gėles į dėžes galima bandyti, bet nesusimąstyk, jei ką nors nukonfiskuos.

Kiek kainuoja namų perkraustymą į Angliją?

Kainos svyruoja stipriai. Nuo 500–600 eurų už dalinį krovinių kiekį (kai turi kelių dėžių) iki 2–3 tūkstančių eurų, jei reikalingas pilnas sunkvežimis su iškrova į 3-ą aukštą be lifto. Geriausia kreiptis ir gauti išankstinę apskaičiavimą (quote). Kainą lemia tūris (kubiniais metrais), o ne svoris.

Kas dėl pianino? Ar jums pavyksta juos vežti?

Pianinas – tai košmara. Reikia specialių keltuvų ir patyrusių vyrų. Pridėk 200–300 eurų prie kainos dėl to. Jei tai senas „Upright“ pianinas, svarbu, kad būtų išmontuotos viršutinės dalys. Grand pianinų (su dangčiu) mes net nebandome vežti per sieną – per brangu ir per daug riziku.

Ar reikia gerti vairuotojui kavą ar maistą?

Nebūtina, bet labai pagerina nuotaiką. Vairuotojai dirba ilgai, o anglų maistas degalinėse prastas ir brangus. Jei pasiūlysite sūrio sumuštinio ar arbatos – jie bus dėkingi ir gali būti atidžiau su jūsų daiktais. Smulkmenos, bet daro įtaką.

Ką daryti jei klijentai (klijentai? – klaida, turi būti klientai) nepyksta?

Jeigu turite kokių nors pretenzijų dėl sugadintų daiktų, nedelsk rašyk el. paštu su nuotraukomis. Jei skundas pagrįstas – mes ištaisome. Nenusimęk, jei įvyko nesklandumas – mes matęs viską, svarbiausia išspręsti problemą, o ne pešiotis.

Ar galiu užsakyti išvežimą iš Anglijos atgal į Lietuvą?

Žinoma, darome tai ir dažnai. Žmonės grįžta. Procesas tas pats, tik atvirkščias. Mokesčiai Lietuvoje ne taip griežti, jei turi dokumentus, kad daiktai buvo išvežti iš čia anksčiau. (Čia tikrai reikia pasitikrinti su Lietuvos muitine, nes taisyklės keičiasi).

Galutinis patarimas – ką būtina žinoti?

Būk kantrus. Namų perkraustymą į Angliją tai ne tik fizinis darbas, bet ir biurokratinis procesas. Susirask gerą brokerį, turėk ToR kodą ir pasitikėk patirties turinčiais vairuotojais. Sėkmės Anglijoj, ten lietus dažnai lyja, taigi pasirūpink, kad dėžės būtų sandarios, net jei jas laikys lauke prieš iškrovą.

Dirbau šitoje srityje beveik du dešimtmečius ir galiu pasakyti viena – namų perkraustymą į Angliją visada sunku suplanuoti idealiai. Dabar, po „Brexit“, viskas dar labiau pasikomplikavo su dokumentais, nors logika išlieka panaši. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tiesiog užkrauti dalykus į priekabą ir važiuoti, bet realybėje susiduri su muitine, vėlavimais ir prastais keliais. Čia ne joks mokslinis vadovas, o tiesiog patarimai iš kasdienybės, kad nenusipratautum su tais custom’ais ir nereikėtų raudotis priešsroviui iššvažiuojant iš Lietuvos. Sėkmės ir saugios kelionės, o jei kas neaišku – skambinkite, pagalbos visada surandame.