Kaip optimizuoti perkraustymo procesą iš UK? Patirties užtekinu ir be jokio „vandens“

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, gal net daugiau, pradėjau dar tada, kai Jungtinėje Karalystėje nebuvo jokių „Brexito“ problemų, o sienas kirti buvo taip pat paprasta, kaip nusipirkti duoną parduotuvėje. Dabar situacija kitokia – daugiau popierių, daugiau nervų, o klientai visada klauso to paties: kaip padaryti, kad neišsišoktų kaina ir neatidėliotų viskas metų laiką? Pagrindinis dalykas yra tas, kad optimizuoti perkraustymo procesą iš UK reiškia ne tik sutaupyti pinigų, bet ir išvengti tų momentų, kai muitinėje sulaiko visą savo gyvenimo turtą dėl vienos neįkelto deklaracijos eilutės. Rašysiu čia taip, kaip pasakiau bėgant per sandėlį – tiesiai, su smulkiais nutrypimais, pagal tai, ką mačau kasdien iš Londono, Birmingamo ar Glazgo kelių.

Visgi, pradėkime nuo to pagrindinio – nereikia manyti, kad tarptautiniai pervežimai yra kaip pasakos apie „Harry Potter“. Čia tarkime griežta logistika, bet su žmonių faktoriumi. Kartais vairuotojas užmiega, kartais keltą nelenda dėl audros, o kartai tiesiog klientas nusiperka per daug sofa ir jos netelpa į furgoną. Būtent todėl, jeigu klausiate, kaip efektyviai ir optimaliai susitvarkyti su perkraustymu iš Anglijos, turiu pasakyti, kad 50 proc. sėkmės yra paruošimas, o likę 50 proc. – normalus bendravimas su pervežėjais ir realus įvertinimas, kiek daiktų iš tikrjų turite (o ne tiek, kokia jums atrodo svajonėse).

Muitinės, dokumentai ir tas prakeiktas „Transfer of Residence“

Ar tikrai reikia „Transfer of Residence“ (ToR) numerio?

Tai turbūt pirmasis dalykas, apie kurį klausa. Jei gyvenote UK ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate gyventi į Lietuvą, šis numeris yra būtinas. Be jo, mokėsite PVM ir verytinus mokesčius už daiktus, kuriuos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius. Procesas paprastas, užpildote anketą internete, HMRC išsiunčia atsakymą. Tačiau dažnai žmonės užmiršta, kad ToR išduodamas asmeniui, ne įmonei. Kai kurie mano klientai manyjo, kad aš, kaip pervežėjas, viską už juos išspręsiu, bet ne – jūs privalote tai padaryti pats, kitaip optimizuoti perkraustymo procesą iš UK tiesiog išliks brangiu malonumu.

Ką daryti, jei ToR numerio negavau laiku?

Nepanikuokite, bet pasidaryk neramu. Jei jau užsakyta transporto priemonė ir važiuoja, be ToR gali tekti mok�ti užstatą muitinėje. Dabar, jei teisingai prisimenu, tas užstatas gali būti gana didelis, priklausomai nuo krovinio vertės. Geriausia laukti, kol gausite patvirtinimą, o ne važiuoti „a la“ bandžiuoniui. Esu matęs atvejų, kai žmonės bandydavo „praslysti“ su tik keliais daiktais, bet muitininkai mato viską. Jei visgi nespėjote, pasiruoškite sumokėti mokesčius ir prašyti grąžinimo vėliau, kai gausite numerį – tai įmanoma, bet užtruks.

Ar reikia daryti išsamų daiktų sąrašą (pakavimo sąrašą)?

Absoliučiai taip. Ir ne tokią, kur parašyta „3 dėžės su drabužiais“. Muitinėje reikalauja detalaus aprašymo: koks baldas, iš kokio medžiagos, kiek maždaug kainavo (nenurodote šiandienos kainos, o pirkimo kainą). Vieną kartą klientas parašė „buitinė technika“, o ten buvo brangūs vyno rūsiai su vėsintuvais – tai sukėlė papildomų patikrinimų. Norėdami, kad perkraustymas iš UK vyktų sklandžiai, rašykite viską kuo tiksliau. Tai padeda išvengti neišaiškinimų ir uždelsti.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistą, ypač mėsą ir pieno produktus, iš UK į ES dabar yra griežtai reglamentuojama. O dėl alkoholio... čia yra pilkasas. Jei tai jūsų asmeninė kolekcija, kurią „sikrovėte“ per gyvenimą Anglijoje, galima bandyti įtraukti į ToR deklaraciją. Bet jei bandysite įvežti dešimt degtukinių viskio butelių „dovanojimui“, tai bus pažiūrėta kaip komercinis krovinys. Asmeniniam naudojimui įleidžiama, bet geriau su tuo neperdaugti, nes muitinės taisyklės dėl alkoholio keičiasi dažniau nei mano nusivilkios kojinės.

Kas nutinka, jei paslėpsiu brangius daiktus?

Nebandykite. Muitinės tarnybos turi skenerius, o patyrimas sako, kad jei jie įtaria, iškraus visą furgoną. Ir tada jums teks mokėti už iškrovimą ir pakrovimą (paprastai tai apie 50-100 svarų per valandą bent jau Anglijoje). Tai viena didžiausių klaidų, kurią daro žmonės, bandydami sutaupyti. Optimalus perkraustymo procesas grindžiamas nuoširdumu dokumentuose. Paslėpę „ Rolex“ ar naują „MacBook“ tarp senų drabužių, rizikuojate prarasti daiktus arba gauti didžiulę baudą.

Ar turiu būti fiziškai muitinėje?

Dažniausiai ne, jei visi dokumentai tvarkingi ir naudojate pervežėjo partnerį muitinės tarpininką (customs broker). Bet jei kyla neaiškumų arba reikia identifikuoti daiktus, gali būti, kad teks važiuoti. Paprastai aš viską sprendžiu priešingame krašte, tačiau kartais, kai klientas pats užmezga ryšius su muitininkais arba yra labai nepasitikintis, jo buvimas padeda. Bet jei viskas eina kaip su aliejumi (o tai reta), guliame ir laukiame pranešimo.

Kokius mokesčius galiu tikėtis be ToR?

Be ToR skaičiuokite PVM (21 % Lietuvoje) ir importo muito, kuris priklauso nuo prekės. Naudoti daiktai, kuriems ToR taikomas, išlaisvinami nuo šių mokesčių. Jei jūsų daiktai yra nauji (pvz., pirkę prieš mėnesį), jie bus laikomi naujais prekėmis. Buvau tokiu situacijų, kai žmonės perkraudavo naujus baldus „paskutinei akimirkai“ prieš išvykstant iš Londono, o tada stebėdami, kaipauga sąskaita. Sąžiningumas čia taip pat pravers.

Dėžių mėgimas, baldai ir chaosas namuose

Kiek laiko užtrunka surinkti dėžes?

Tai priklauso nuo to, kiek daugiau turite (na, o čia aš su savo arogancija sakau – kiek susikaupėte). Vidutinis trijų kambarių butas gali reiklauti 30-50 dėžių. Jei turite daug knygų ar lėlių (o mano klientai turi labai daug keistų daiktų), skaičius didėja. Pradėkite rinkti bent savaitę prieš. Optimizavimas čia reiškia ne greitį, o sistemingumą. Neišmeskite visko į vieną didelę dėžę – vėliau galvą skaus išrūšiuoti.

Ar geriau pirkti naujas dėžes ar naudotas?

Dirbu šioje srityje 20 metų ir galiu pasakyti: nebėra jokios prasmės pirkti naujas, jei galite gauti stiprias naudotas. Mūsų įmonė dažnai parduoda ar duoda dėžes kartu su paslauga, jos yra tvirtos, „double-wall“. Jei pirkite „Ikea“ tipo dėžes, jos gali neišlaikyti sunkių knygų ir susplyšti kelyje iš UK. Netaupykite ant pakavimo medžiagų – tai jūsų daiktų apsauga. Tapetai, burbuliukai, stiprios juostos, tai visi reikia.

Kaip užpakuoti labai brangius dalykus?

Štai čia netaupykite. Brangiąsias vazas, paveikslus ar elektroniką reikia įpakavoti į specialias dėžes su putomis. Vienas klientas įpakavo televizorių tiesiog į antklodę – važiuodamas per Londono gigantiškas duobes (o jų ten tikrai daug), televizorius atsitrenkė į sieną. Gaila, ne? Geriau paprašykite pakavimo paslaugos „premium“ variantu. Tai padeda optimizuoti perkraustymo procesą iš UK, nes nereikia rūpintis dėl sugadintų daiktų draudimo išmokų.

Ar galima veži augalus?

Tai yra sudėtinga. Augalai turi dirvožemį, o dirvožemis yra draudžiamas importuoti iš trečiųjų šalių (kur UK dabar priskiriama). Tačiau yra išimčių, jei augalai yra nuplauti, be dirvožemio arba su specialiais sertifikatais. Aš asmeniškai nesiūlau vežti didelių palmių, nebent jums labai reikia. Dažniausiai klientai palieka jas kaimynams arba (gaila, bet tiesiai sakant) išmeta. Neverta rizikuoti, kad visą krovinį sulaikytų fitosanitarinė kontrolė dėl vienų kaktusų.

Kaip elgtis su baldais, kurie neįeina pro duris?

Gyvename Anglijoje, ten namai dažnai seni, o durys siauros. Jei turite didelę sofos seką, ją reikia išmontuoti. Dauguma pervežėjų tai padaro nemokamai arba už nedidelį mokestį. Nesbandykite priversti „praslysti“ – galuose sugadinate ir baldą, ir duris, ir vairuotojo nugarą. Planuokite išmontavimą iš anksto. Tai leidžia efektyviau panaudoti vietoje furgono erdvę.

Ar reikia išmontuoti spintas?

Neseniai vienas klientas prašė neimontuoti, kad „taip greičiau bus“. Rezultatas? Spinta nukrito viduje furgono, pamušė kitus baldus, o paskui dar teko mokėti už remontą. Taip, tai užtrunka valandą, išmontuoti ir vėliau surinkti, bet saugumas viršija greitį. Didelės spintos, lentynos, lovos – viskas turi būti išardyta į detales.

Ką daryti su pavojingomis medžiagomis (dažai, benzinas)?

Negalima. Jų negalima vežti bendrame konteineryje ar furgone. Dažus, aerozoliai, benzą žoliapjovęs turite išmesti arba atiduoti kaimynams Anglijoje. Ne kartą teko aiškinti, kad dėl vieno butelio čiobenų gali būti sustabdytas visas krovinys. Ugnies sauga jūrų pervežimuose yra labai griežta. Nepirkite daugų atsargų prieš išvykstant – tai pigiau nusipirkti čia.

Ar verta rūpintis draudimu?

Privalu. Nors mūsų vairuotojai geriausi, kelių eismo taisykles laiko, bet nemanau, kad kas nors apsaugos nuo audros jūroje arba nuo to, kad furgoną gali užplūsti (nors tai retai). Standartinis draudimas paprastai dengia 3-5 svarų už kilogramą, bet reikia patikrinti sąlygas. Jei turite brangių daiktų, apsvarstykite papildomą draudimą. Tai ramina nervus.

Finansai, terminai ir kelių realybė (ir nerealios vilčios)

Kiek kainuoja perkraustymas iš Londono?

Klausimas, į kurį neįmanoma atsakyti vienu sakiniu (nors aš dažnai bandau). Tai priklauso nuo tūrio. 1 m³ kainuoja apie 200-300 svarų, jei dalis krovinio (part load). Jei bername visą furgoną (dedicated), gali tekti mokėti 1200-2000 svarų, priklausomai nuo distancijos (pvz., Škotija brangiau nei Londonas). Kuro kaina šiuo metu... va čia tikrai nieko gero negaliu pasakyti, ji didelė. Geriausia padaryti apytikrį matmenų skaičiavimą.

Kaip apskaičiuoti tūrį, jei neturiu matuoklio?

Naudokite „Rule of Thumb“ – stumkite dėžę į kambarį ir žiūrėkite. Bet realiau – atsižvelkite į tai, kiek vietos užima jūsų baldai. Ar jie užpildo visą sieną? Ar tik pusę? Aš dažnai klaudžiu klientų: „ar jūsų sofa didesnė už mano auto?“. Taip, buvau tokių atvejų. Geriau nuotrauka ir maždauginiai matmenys nei tuščios žodžiai. Tai padeda tiksliau suplanuoti, kaip optimizuoti perkraustymo procesą iš UK, kad nebeliktų tuščios vietos.

Ar galima gauti nuolaidą?

Jeigu esate lankstus dėl datų. Jeigu aš turiu važiuoti į Liverpulį, o jūs esate Mančesteryje, galiu pasiūlyti geresnę kainą, kad nevažiuočiau tuščias. Bet jei jūs reikalaujate „rytoj atvežti“, tai kaina bus premium. Lankstumas dabar yra auksas. Taip pat, jei sutinkate padėti pakrauti (šiaip sau, ne oficialiai), galime pasidaryti nuolaidą (tikrai retai, bet kartais).

Kiek laiko trunka kelionė į Lietuvą?

Idealiu atveju – 3-4 dienos. Furgonas iš Londono važiuoja į uostą (pvz., Felixstowe arba Hull), turi būti ten laiku prieš keltą. Kelionė per jūrą trunka apie 8-12 valandų. Tada vairuotojas turi ilsėtis. Taigi, skaičiuokite nuo 4 dienų iki savaitės. Kartais dėl blogo oro keltas nebeplaukia, ir tada viskas stovi. Tai ne mūsų kaltė, o gamtos (ir „P&O Ferries“ tvarkaraščio).

Ar saugu siųsti daiktus sandėlyje (London Hub)?

Dažnai naudojame sandėlius Londone ar Netuneje, kad surinktume krovinius iš skirtingų klientų. Tai saugu, yra kameros, apsauga. Tačiau jūsų daiktai gali ten gulėti savaitę-dvi. Jei jums skubu, tai nėra geriausias pasirinkimas, bet norint sutaupyti pinigų (optimizuoti kainas), tai vienintelis būdas. Tiesa, reikia įsitikinti, kad sandėlis yra tikrai saugus, o ne kažkoks garažas gatvės gale (tokių irgi yra, todėl rinkitės patikimas įmones).

Kas daryti, jei furgonas sugenda?

Tai realus gyvenimas. Varikliai gedasi, padangai plyšta. Jei tai didelė firma, jie siunčia kitą furgoną arba perveža daiktus. Jei tai „vienas vyras su furgonu“ iš „Gumtree“, jūsų daiktai gali stovėti pakelėje šimtus kilometrų. Būtent todėl rekomenduoju rinktis įmones su parku, o ne savarankiškus veikėjus, kai kalbame apie perkraustymą iš UK.

Ar galima užsisakyti „paskutinės minutės“ pervežimą?

Galima, bet kaina bus žiauri. Ir aš negarantuju, kad vairuotojas atvyks tada, kai norite. Geriausia planuoti maždaug mėnesį iki. Ypač dabar, kai sunku rasti vairuotojų. Ankstesnis užsakymas leidžia ne tik sutaupyti, bet ir užtikrinti, kad turėsime vietą. Optimizavimas čia reiškia laiko planavimą.

Kokius mokėjimo būdus priimate?

Įprasta – banko pervedimą. Gali būti, kad prašome 30-50 % avanso, o likutį – išsikrovus Lietuvoje arba prieš išvežant iš UK. Pasididžiavęs galiu pasakyti, kad priimame ir kortelę, bet tada pridėsime 3-4 proc. mokestį, nes bankas mus taip nubaudžia. Geriau pavedimas.

Nerealūs klientai ir keisti dalykai (ko tikrai nedaroma)

Ar galima veži daiktus, kuriuos radau gatvėje?

Prašau, nedarykite to. Vienas kartą klientas įmetė rastus „ikea“ stalus ir kėdes, o paskui negalėjo paaiškinti, kodėl jie nauji, be jokių pirkimo dokumentų. Muitinė įtaria vogta ar neteisėtai įgyta turtą. Pervežti turtą, kurio negalite pagrįsti, yra didelė rizika. Naudoti daiktai – taip, bet rasti šiukšlinėje? Ne, aš to nevežiu.

Ar galiu sėdėti furgone kartu su daiktais?

Techniškai galima, jei tai yra „men work“ (darbas su vyru), bet ilgų distancijų pervežimuose draudžiama dėl saugos ir draudimo. Mums nereikia, kad jūs gulėtum ant dėžių kaip „Princas ir elgeta“. Nusipirkite bilietą lėktuvu arba autobusu. Jūsų nervai bus sveikesni, o mūsų atsakomybė mažesnė. (Be to, vairuotojai retai kada kalba lietuviškai, bus nuobodu).

Ar atvežate į bet kokį Lietuvos miestą?

į didmiesčius – taip, į kaimus – galim, bet už papildomą mokestį. Jei jūsų namas yra toli nuo pagrindinio kelio, reikia tikrinti, ar didelis furgonas ten pralėks. Esu matęs, kaip furgonas užstrigęs kaimo takelyje ir tekdavo iškrauti dėžes rankomis 500 metrų. Nurodykite tikslų adresą ir galbūt nuotrauką privažiavimo.

Kaip elgtis, jei something sugedo išsikrovus?

Turiu parašyti pažeidimų protokolą (condition report) ant dėžės arba daikto. Jei jūs pasirašote, kad „viskas OK“, o paskui namuose randate sulaužytą koją, draudimas nieko nedings. Būkite budrūs išsikrovimo metu. Kartais vairuotojai skuba, nes jie turi važiuoti toliau, bet jūs turite teisę patikrinti kiekvieną dėžę.

Ar galima užsakyti tik iškrovimą (jei pats vežiu)?

Taip, tai vadinama „crew only“ paslauga. Jei atvažiuojate su savo uola furgonu, o tik reikia stiprių rankų Lietuvoje, mes tai padaryme. Sutaupysite kelionės iš UK kainą, bet sumokėsite už darbą čia. Tai geras būdas, jei esate savarankiškas ir norite sutaupyti.

Ar galima veži gyvūnus?

Ne su mumis, tame pačiame furgone. Gyvūnai turi važiuoti specialiomis trasportavimo firmomis arba su jumis lėktuve. Furgone būna per karšta (arba per šaltai), per daug dulkių ir triukšmo, tai ne jų vieta. Myliu savo šunį, bet jo neišsiųčiau sandėliu furgono gale.

Kodėl kai kurios firmos pigesnės už mane?

Klausimas, kurį girdžiu visada. Kartais jos yra tik tarpininkai, kurie parduoda jūsų užsakymą kitai, dar pigesnei įmonei. Kartais joms nėra draudimo. Kartais joms tiesiog sekasi rasti „tuščios keliones“. Reikėtų tikrinti atsiliepimus (reviews), ypač „Google Maps“ ar „Facebook“. Jei įmonė egzistuoja tik 3 mėnesius, o siūlo neįtikėtinai low kainas – tai pavojus. Gali būti, kad jūsų daiktai pasirodys Kijeve, o ne Vilniuje (kaip buvo su keletu atvejų praeityje).

Ar atvežate ir į kitas ES šalis?

Taip, jeigu reikia, galima nuvežti į Vokietiją, Olandiją, Ispaniją. Bet tadaToR numeris jau nebegalioja (nes jis skirtas tik Jungtinei Karalystei-ES ryšiui). Ten gali reikėti kitų dokumentų. Kalbant apie perkraustymo procesą iš UK, Lietuva ir Latvija yra populiariausios kryptys, todėl ten maršrutai labiau išvystyti.

Kas nutinka, jei aš negaliu pasirašyti dokumentų išsikrovimo metu?

Turi būti asmuo, kuris gali tai padaryti jūsų vardu. Tėvai, sesuo, draugas. Be pasirašymo mes negalime palikti daiktų (sąskaitos gautos). Ir be to, reikės sumokėti už laukimą, jei vairuotojas lauks valandą, kol jūs važiuosite iš darbo. Pasidarykite pasitikėjimą (power of attorney) iš anksto.

Pabaigos užbaigimas (be arogancijos)

Galiausiai, viskas susikerta prie vieno – pasitikėjimo ir logistikos. Kaip optimizuoti perkraustymo procesą iš UK nėra molekulės fizika, bet tai reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Naudokitės patirtimi, ne pažadu, kad bus be klaidų, nes to nėra, bet bandysime padaryti taip, kad jūsų kelionė atrodytų kaip mažas nuotykis, o ne katastrofa. Pasiruoškite dokumentus, išmėgykite dėžes, o su likusiomis bėdomis mes padėsime, kaip darėme šiuos dvidešimt metų.