Kaip išvengti streso perkraustant iš Anglijos ir sutaupyti? 20 metų veterano patarimai

Šių dienų realybė tokia, kad perkraustymas iš Anglijos tapo tikru išbandymu nervams. Nebeužtenka tiesiog nuvežti daiktų į krovinių mašiną – dabar visą tai apsupa biurokratija, muitinės proceduralūs dalykai ir visur kylančios kainos. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti viena: dauguma streso atsiranda ne iš to, kad daiktai sugenda, o iš to, kad žmonės nėra pasiruošę psichologiškai. Klianatės dėl penkių svarų skirtumo arba nelaukti muitinės patikrinimai gaištiną daugiau laiko negu patis kelionė per Lamanšą. Sužinoti, kaip išvengti streso perkraustant iš Anglijos ir sutaupyti, reiškia ne tik ieškoti pigiausio pasiūlymo, bet ir suprasti, kur reikia prasti, o kur galima paspartinti procesą.

Pasiruošimas ir paėmimo kaina

Kada geriausia pradėti planuoti perkraustymą iš Anglijos?

Nesitikėk, kad paskambinsi rytoj ir važiuosi šiandien. Esu matęs tūkstančius atvejų, kai žmonėms būdavo svarbu išvykti "jau rytoj", o tada prasidėdavo panika. Geriausia užsakyti mašiną bent prieš 2-3 savaites, o jei kalbame apie vasarą ar šventes, tai dar anksčiau. Tada turi laiko išsirinkti, neatsiimant galvos. Jei spėi, turiu naujienų – mašinų trūksta. Taigi, kaip išvengti streso perkraustant iš Anglijos ir sutaupyti? Pradėk nuo kalendoriaus, ne nuo piniginės.

Ar tikrai verta pirkti naujas dėžes?

Skaityčiau, kad kai kurios firmos taip "pataria", bet aš sakau – nebūtinai. Žinodamas, kad mokėsi po du, tris svarus už dėžę, asmeniškai nupyksiu ant stogo. Eik į bet kurį parduotuvę, kur parduoda elektroniką, paprašyk dėžių. Jos Tvarkingos, gerai laiko svorį, o jų nemoki. Žinoma, jei turi brangiai stiklo baldus, gali reikti specialių dėžių, bet 90 proc. daiktų užteks ir "Second hand" variantų. Sutaupyti galima pradedant nuo pakavimo medžiagų. (čia turiu omenyje, kad nereikia pirkti viso rinkinio jei nereikia).

Kodėl vienos firmos kainuoja pigiau, kitos brangiau?

Čia yra tas dalykas, kuris daugiausiai erzina klientus. Vienas kamina "už 200 svarų", kitas "už 400". Skirtumas gali būti tame, kad pirmasis atės tik vienas vairuotojas, kuris liks vienas su savo problemomis, jei reikės nešti sofą per trečią aukštą be lifto. Antrasis atvyks su komanda. Taip pat svarbu, ar kaina jau įskaičiuoja kelią per tunelį ar keltą. Būna, kad pigiausias pasiūlymas tampa brangiausiu ant kelio, kai pridedami visi "papildomi mokesčiai", kurių niekas nepaminėjo pradžioje. Sąžiningas tarifas visada geriau už staigmenas.

Ar galima sutaupyti renkantis dalinį krovinį (part load)?

Tai vienas geriausių būdų, jei turi mažiau daiktų. Tada tavo daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais tame pačiame sunkvežimyje. Taip dalini kelią ir kainą. Žinoma, trūkumas tas, kad turi būti lankstus su datais ir laiku – ne visada vairuotojas gali atvykti tada, kai tau tiksliai patogu. Bet jei nori sutaupyti perkraustant iš Anglijos, tai būtent tas variantas. Vienintelė problema – gali tekti palaukti, kol kitas klientas iškraus savo daiktus prieš tave. Kai sakyčiau, tai kantrybė čia įrankis nr. 1.

Ką daryti, jei turi labai mažai daiktų?

Jei turi tik kelias krepšys ir du lagaminus, tada galvojimas apie sunkvežimį yra per daug. Tokiu atveju daug geriau ir pigiau tiesiog siųsti krovinių autobusais (kurie tiekia maistą parduotuvėms) arba pasinaudoti kurjerių paslaugomis, jei turi kas nors važiuoja sau automobiliu. Žinai, tautiečiai dažnai padeda vienas kitam per socialinius tinklus. Už keletą dešimčių svarų galima privesti dėžę į Lietuvą, jei susitari su vairuotoju, kuris važiuoja tuščias atgal. Čia grynas verslas ir logika.

Dokumentų chaosas ir muitinė

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti su savimi?

Geriausia klausti savo vežėjo, nes jis žino, ką reikalauja konkreti muitinės postą. Bet pagrindai yra: pasažo kopijos visiems, kurie vyksta, (arba asmens tapatybės, jei ES pilietis), nekilnojamojo turto nuomos ar pirkimo dokumentai, pademonstruojantis, kad išsikrausi iš Anglijos, ir sąrašas daiktų, inventorius. Be šito daiktų gali tiesiog neleisti per sieną, arba pridės didžiulius muitus. Nebūk toks, kuris važiuoja "kažką įsivaizduoja".

Kas tas inventoriaus sąrašas? Ar reikia rašyti kiekvieną šaukštą?

Techniškai taip, tačiau pragmatiškai nereikia tokių detalių. Muitinės neinteresuoja, kiek turi sidabrinių šaukštų, jei tai ne kolekcija. Jie nori žinoti, kokia vertė turi turtas, kad įsitikintų, jog neveži prekybai skirtų daiktų. Parašyk "virtuvės reikmenys, 10 dėžių, maždaug 50 svarų vertės". Taip pat būtinai pažymėk, kad tai "naudoti asmeniniai daiktai", kadangi tuo atveju gali gauti atleidimą nuo mokesčių (PVM ir muito), jei gyveni Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių. (nežinau ar dar toks laikas galioja, bet buvo ilgai).

Ar galima vėyti maisto produktus ir alkoholį?

Čia buvo keista, po Breksito tai tapo rimta problema. Žinoma, nedidelį kiekį sau suvalgyti kelionės metu galima, bet jei bandysi išsivežti tris dešres sūrio ar penkias dešimtis alaus butelių, gali turėti didelių problemų. Muitininkai tai mėgsta uzdrausti. Yra ribojimai mėsos ir pieno produktams iš ne ES šalių. Geriau suvalgyk ten, o ne rizikuoti, kad tave sustabdys ir viską konfiskuos. Vaisingai ir taikaus perkraustymo. O alkoholis – jei daug, tai reik mokėti mokesčius, tai nebe asmeninis naudojimas.

Kas daryti, jei nerandau buto nuomos sutarties?

Nebūk paniškas. Jei turi parduotą namą arba galima parodyti ką nors nors, kas patvirtina, kad tu išsikrausi iš JK, dažnai užtenka ir paaiškinimo. Muitinės žmonės taip pat žmonės (kartais), supranta situaciją. Kartais tereikia parodyti bilietus į Lietuvą arba vaiko mokymo įstaigos dokumentus, kad jis ten jau mokosi. Trumpai tariant, jei negali įrodyti kad išsikraungi iš Anglijos, gali tekti padengti PVM.

Ar sunku susitvarkyti su dokumentais pats?

Jei esi organizuotas – tai ne. Jei rašai sąrašus ant popieriaus servetėlės, tai bus blogai. Dauguma firmų, kurios sėkmingai veža daiktus, siūlo.pagalbą su šiais dokumentais. Kai sakyčiau, tai paprasčiau sumokėti jiems tam papildomai šimtą svarų ir užmigti ramiai, nei stovėti prie Anglijos ir Prancūzijos sienos ir mėginti paaiškinti muitininkui, kas tas "dviratis" yra. Biurokratija Anglijoje dabar yra keistas dalykas, prasidėjęs nuo 2021 metų, daug kas pasikeitė.

Kelionės eiga: kas iš tikrųjų vyksta kelyje?

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą？

Teoriškai – 2-3 dienas. Praktiškai – kas kas. Viskas priklauso nuo laiko, kai vairuotojas išsiregia. Jei užeina į spūstį netoli Londono arba Dover, gali praplusti ir diena. Be to, reikia prisiminti apie poilsio laikus. Vairuotojas negali važiuoti 24 valandas ir niekas jo nepajėgs. Taigi, jei tavai pasakys "kelia dienos", tai tikriausiai melas. Geriau skaičiuok po trupdį – daiktai išvyksta, vairuotojas važiuoja į uostą, pereina sieną, vėl vairuoja. Kaip išvengti streso šiuo metu？Nerealioti dėl daterių.

Ar vairuotojas gali atvykti naktį？

Gali. Ir dažnai taip ir yra, kadangi jie bando išvengti spūsčių. Tokiu atveju susitark su kaimynais ar tų namų, į kuriuos krauni, savininkais. Niekas nenori girdėti variklo garsą 3 valandą ryto. Ir nereikėtų šaukti ant vairuotojo, kad jis pavėlavo – jis tikrai darė, ką galėjo. Kelių eismo taisyklės yra griežtos, o baudos didelės. J nežinai, kiek kartų mačiau geras vairuotojus, kurie prarado darbą dėl greičio.

Kas nutinka, jei pasikeičia orai？

Orai Anglijoje yra neprognozuojami. Vieną dieną saulė, kitą - lietus. Viską supakuok į dėžes su paletėmis, o ne į plastiko maišus. Jeigu lietus, dėžės sugetina, o plastikas plyšta. Vairuotojai turi įraną, kad apsaugotų, bet jie ne stichijos valdovai. Jeigu sniegas ant žemyninės Europos, gali būti pavėlavimas. Čia ne mūsų kaltė. Tiesiog reikia kantrybės.

Ar galiu sekti savo daiktus kelionės metu？

Dauguma modernių firmų turi sekimo sistemas (tracking). Gali atsiųs nuorodą, kur matysi, kur yra sunkvežimis. Bet neapsisuk, kai mašina stovi vietoje valandą – gali būti, kad vairuotojas pietauja arba pildyti degalus. Jeigu stovi 10 valandų, tuomet galima skambinti dispečeriui ir klausti. Taip pat nepamiršk, kad signalas kaikur prastas, ypač Vokietijos keliuose.

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui？

Apie tai daug diskutuojama. Paprastai firmos draudžia vairuotojams nešti raktus sau, nebent jie pasirašo atsakomybę. Geriau, kad būtų kas nors iš šeimos ar draugų, kas laikytų raktus ir atidarytų duris. Yra buvę atvejų, kai raktai dingdavo arba tiesiog užsidarydavo mašinoje. Tada tu stovi lauke ir galvoji, ką dabar daryti. Saugumas – pirmiausia. Nekrisk į riziką dėl patogumo, ypač jei turi brangių daiktų viduje.

Bjauroji tiesa apie tai, kas gali nutikti

Ar gali nukristi mašina su mano daiktais？

Reguliariai. Nekalbu apie avarijas, jos retos, bet techniniai gedimai – įprasti dalykas. Ką tu darysi, jeigu tavo sofa stovi šalia kelio Anglijoje, o vairuotojas laukia gelbėjimosi？ Ir čia yra tas momentas, kai sužinai, tikrai turi rūpintis draudimu. Tikros firmos turi draudimą, bet patikrink, ar jis apima ir turtą. Kai sakyčiau, geriau šiek tiek sumokėti už draudimą, nei vėliau gailėtis prarasto.

Kas daro, jei vairuotojas yra... nepageidaujamas？

Vyro elgesio nevaldo. Kartais gali tekti susidurti su agresyviu arba tiesiog neprofesionaliu vairuotoju. Jei jis elgiasi negerai, nedelsdamas skambink firmai. Mes, dispečeriai, mūsų darbą darysime – išaiškinsim. Negerai kelti ranką ant jo, niekas to nereikia. Bet sužinok, kad kai kurie "pigūs" vežėjai dirba su samdytais varytojais iš Rytų Europos, kurie gali nemoki angliškai arba lietuviškai, ir tai sukuria nevienareikšmes situacijas.

O jei aš per daug supakuoju？

Tuomet tau gali tekti papildomai mokėti už papildomą kūbą. Arba dar blogiau – vairuotojas gali atsisakyti vežti. Mašina turi svorio limitą, kurį negali viršyti dėl įstatymų. Jei įkiš visus savo knygų, akvariumų ir metalo gaminių, sunkvežimys gali būti per sunkus. Būk sąžiningas, kai pildai apklausos formą. Jei sako 20 kūbų, o turi 35, tikrai bus didelė nemaloną sceną pakrovimo metu.

Ar galiu veži savo gyvūną？

Tai jau nebe perkraustymas, o gyvūnų gabenimas. Dauguma firmų neleidžia vežti šunų ar kačių bendrame krove. Yra specialios firmos, kurios tai daro profesionaliai. Nebandyk paslėpti katinė dėžėje – rizikuoji jo gyvybe. Muitinėje gali reikalingi skiepai, čipai ir visa kita dokumentacija. Gyvūnų gabenimas iš Anglijos po Breksito tapo dar sudėtingesniu, todėl nesižaisk su tuo.

Ką daryti, jei daiktai atvyko sugedę？

Vėlgi, draudimas. Bet dar svarbiau – inventorius. Jei ant dėžės parašei "indai", o viduje buvo televizorius, kurį laužė, niekas tau nieko neatkompensuos. Kiekvieną brangų daiktą geriau nufotografuoti prieš supakuodamas. Kai sakyčiau, turiu vieną istoriją, kur klientas tvirtino, kad buvo "vila", bet dokumentuose buvo parašyta "baldai". Žinai, kaip baigėsi？ Byla neįdomi. Būk tikslus.

Patarimai, kuriuos noriu pabūti

Ar verta lipti į mašiną ir vazuoti kartu su vairuotoju？

Kai kada, bet ne visada. Kai kurios firmos to nedaro dėl draudimo. Kitos leidžia. Jei turi brangius daiktus arbijoji, gali važiuoti, bet žinosi, kad tai pavojinga ir nepatogu. Sėdėsi turgiuje 24 valandas. Bet jei nori būti tikras, kad viskas pasieks tikslius vietą, tada gali. Sakyčiau, tai reikalingas tik tiems, kurie turi labai daug vertingų dalykų.

Kaip elgtis su bakšteliančiais？

Neleisk užsidirbti ant tavęs papildomų pinigų. Jei vairuotojas sako "reikia 50 svarų už liftą", o tu tai nebuvo aptaręs, skambink dispečeriui. Dauguma įmonių turi fiksuotą kainą. Bet žiūrėk, jei tu gyveni penktame aukšte be lifto ir turi penkis sofas, vairuotojas turi teisę paprašyti už papildomą darbą. Čia jau ne bakštelėjimas, o darbas. (Kai sakyčiau, geriau susitarti dėl pinigų iš karto).

Ar galima pasitarti su dviems firmomis？

Galima, kad sukūsi konkurenciją. Tiesiog būk sąžiningas, kad jau paklausiai kitų. Kartais atsitiko taip, kad klientas pasakydamas kitos kainą priversdavo mus nuleisti savą. Taip tu gali sutaupyti perkraustant iš Anglijos nemažai pinigų. Bet nenaudok to kaip ginklo, švelniai. Mes taip pat žinome, kiek kas kainuoja, ir jei kažkas siūlo per mažai, tai gali būti apgavystė.

Kodėl reikia mokėti depozitą？

Užtikrinimui. Jei tu atšauksi važiavimą paskutinę minutę, mes prarasime laiką ir pinigus. Depozitas (paprastai 10-20%) užtikrina, kad tu rimtai planuoji. Jei viskas gerai, jis grąžinamas. Jei ne – tai iš jo padengiami nuostoliai. Tai standartinė praktika pasaulyje, ne tik mūsų srityje. Nepasitikėk su tuo.

Ar galiu veži savo automobilį už papildomą kainą？

Taip, dažnai įmanoma. Tiesiog reikia informuoti iš anksto, kad reikia vietos automobiliui arba, jei vairuotojas gali tempti su sabo. Bet čia jau kaina bus kitoka – nereikėtų tikėtis, kad kad įvesi BMW į krovinią mašiną tuščiadraudžiu. Automobilių gabenimas Anglijoje yra atskira paslauga, dažnai brangesnė nei baldų, dėl draudimo ir specifinių reikalavimų.

Pabaigoje - kokia pagrindinė klaida？

Pagrindinė klaida –Manyti, kad niekas nesuges. Pasakiau jau, bet pakartosiu. Visada turkite atsarginį planą. Ir svarbiausia – rinkitės ne pigiausią, o patikimą. Nekiek tai ne keista, taip sako žmogus, kuris gauna pinigus, o ne išleidžia. Bet per tuos 20 metų mačiau, kaip "pigiai" pasibaigė labai brangiai.

Kadangi dažnai klausiate apie smulkesnes detales, dar keletas klausimų, kurie dažnai užduodami tuomet, kai jau viskas numatyta.

Ar reikia išpakuoti visus daiktus muitinėje？

Retkarčiais taip, jei yra įtarimų. Dažniausia tik tikrina dokumentus ir pavizduo kai kuriuos dėžes. Jei viskas tvarkingai, tai eina greit. Nepykkit, jei kas nors sulaužo – jie tiesiog daro savo darbą. Jeigu bandysi ką nors paslėpti, gali būti taip, kad tavo daiktai keliaus atgal į Angliją.

Kas daryti jei prarandu daiktą？

Pirmiausia sužinok ar jis buvo pakrautas. Vairuotojai dažnai daro nuotraukas kraunant. Jei buvo, bet nėra iškrovus – kreipkis į draudimą. Jei nebuvo – tikriausiai palikai namuose arba jį pavogė kaimynai. (Dar buvo atveju, kad žmonės sakydavo, jog paliko "brangų žiedą ant stalo", o tu nėrėjo. Kas juo pasinaudojo？ Ne vairuotojas). Būk atidus.

Ar galiu siųsti daiktus be savęs？

Taip, tai vadinama "unaccompanied baggage". Tu siunti daiktus, o pats skrendi lėktuvu. Tai daug brangesnė, bet greitesnė paslauga. Tiesa, turi rasti kas sudės daiktus viename pusėje ir kas išims kitoje. Kai kurios firmos siūlo "Door to Door" paslaugą, kai jie patys suorganizuoja viską, netgi raktus.

O jei turi daug muzikos instrumentų？

Instrumentai – jautrūs dalykai, ypač kai šalta arba karšta. Geriau juos vežti kabinoje, jei įmanoma, arba labai gerai įpackuoti termo dėžėse. Paprastas kartonas gali neapsaugoti kontrabaso nuo šalčio. Būk tikras, kad firmai žino, ką veži, kadangi ne kiekvienas turi sąlygas gabenti tokį turtą.

Ką daryti su degalais ir alyva？

Negalima. Tai pavojingi krovimai. Tuomet gavus didelę baudą arba net baudžiamojon atsakomybę. Parduok kaimynams arba atiduok draugui. Sunku atsisveikinti, bet saugiau taip.

Ar galiu įsivežti vaistus？

Tik su receptais ir ribotais kiekiais. Jei turi vaistų be recepto, kurie yra kontroliuojami, gali turėti didelių rūpesčių. Muitinė labai griežtai žiūri į vaistus, ypač stiprius analgetikus ar antidepresantus. Geriau pasikalbėti su gydytoju ir gauti raštą.

Kaip apmokėti？

Geriausia banko pavedimu, kad liktų pėdsakų. Grynaisiais pinigais mokėti neapsimoka – nesaugu ir nėra įrodymų. Be to, dauguma firmų dabar dirba be grynųjų.

O galima susiderėti dėl atidėjimo mokėjimo？

Kai kurios leidžia, bet tada dažnai kyla kainos arba reikia didelio užstato. Verslas yra verslas – mes norime pinigų už atliktą darbą. Jeigu turi pinigų problemų, geriau iš karto pasakyti, o ne tuomet, kai mašina stovi prie tavo namų.

Ar verta imti draudimą "nulo franšizė"？

Jei turi labai brangių daiktų – taip. Jei ne, gali per mokėti. Franšizė (tas dalykas, kurį turi mokėti pats iš savo kišennės prieš draudimo sumokėjimą) paprastai būna 200-500 svarų. Sutaupyti ant draudimo neverta, manau.

Kas vyksta, kai mašina atvyksta į Lietuvą？

Vairuotojas susisiekia su tavęs arba su asmeniu, kuris žino, kur dėti daiktus. Tada prasideda iškrovimas. Jei viskas tvarkingai, tai užtrunka,valandą-dvi. Jeigu daug daiktų ar sunku susisiekti su gavėju, tai gali užtrukti ilgiau.

Ar galima padėti vairuotojui？

Galima, bet tik jei esi sveikas ir drąsus. Nekenkia sau, nes vėliau reikės gydytis. Geriau padėk su mažais daiktais, o sunkiuosius palik profesionalam.

Kodėl reikia groti adresa Anglijoje？？

Kadangi muitinė reikalauja tikslaus vietos nustatymo, jei kas nors negerai. Jie turi žinoti, iš kur tiksliai daiktai keliauja. Be to, dispečeriai turi surasti vairuotoją.

Ar sunku vairuoti tokią mašiną Anglijos keliais？

Labai sunku. Siauri keliai, judrūs apvijai. Visada gerbk vairuotojus, jie daro didelį darbą.

Kiek laiko reikia rezervuoti vietą uoste？

Paprastai įmonės tai daro pati, bet kai kada reikia iš anksto, ypač šventinėmis dienomis. Tai nebėra tavo galvos skausmas, jei pasirinksi pilną paslaugą "full service".

Kaip sumažinti svorį？

Išmesk viską, ko nereikia. Kodėl turi vežti senus laikrodžius ar knygas, kurias neskaitai？ Atiduok labdarai. Mažiau svorio – mažiau kaina.

Ar galima veži elektros prietaisus？

Taip, tik prisimink, kad Anglijoje skirtinga elektros tinklo įtampa ir lizdai. Tuomet gali reikėti adapterių arba keisti kištukus. O jei prietaisas senas, jis gali neveikti Lietuvoje dėl dažnių skirtumų (pvz., amerikietiški). Europiški daiktai turi eiti be problemų.

Pabaigos žodis apie kainą？

Nesikalbėkime tik pinigais. nervų sveikata brangesnė. Rinkis patikimą žmogų.

Ar galiu tikėtis, kad viskas vyks taip kaip planavau？

Tikrai ne. Kažkas visada pasikeis. Orai, eismas, muitinė. Bet jei esi pasiruošęs, tuomet tas stresas bus mažesnis.

Ar galiu klausti vairuotojo apie patirtį？

Gali, tiesiog nedaryk to, kai jis būna įsitempęs vairuodamas. Geriau paklausk tuomet, kai ilsisi.

Išvada

Galiausiai, viskas nusileidžia prie simple tiesos: organizuotas žmogus niekada nepasirodo blogai. Jei žinai, ką nori, ir ką turi daryti, perkraustant iš Anglijos gali būti net ramu. Nereikia būti ekspertu logistikos srityje, pakanka paklausti tų, kurie tai daro kasdien. Sutaupyti galima ne tik renkantis pigiausią pasiūlymą, bet ir išvengdami klaidų, kurios kainuoja brangiau. Tikiuosi, šie patarimai padės jums išlikti ramiam ir padaryti tą kelionę kuo sklandžiau, nepaisant to, ką parodo orai ar muitinės darbuotojai.