Kaip išvengti problemų perkraustant daiktus iš UK? Vadovas tiems, kurie nori išlikti sveiki

Sveiki, bičiuliai. Dirbu pervežimų srityje jau beveik dvišimt penkerius metus ir matęs esu viską – nuo taškų, kurie iškrito iš dėžės ant greitkelio Vokietijoje, iki klientų, kuriems teko miegoti vairuotojo kabyje prieš Ostendą, nes laivas neplaukė. Po to, kai įvyko „Hard Brexit“ (ne tas „soft“, kurį visi svajojo), situacija pasikeitė drastiškai. Daugelis mano klientų Klaipėdoje, Vilniuje ar Panevėžyje vis dar klausia to pačio: kaip išvengti problemų perkraustant daiktus iš UK? Tiesą sakant, nėra magiško mygtuko, bet yra būdų, kaip nesugadinti savo nervų. Čia nebus sausas oficialus vadovas, o tiesiog kalba iš praktikos, žinojančio visus tų kelių niuansus. Pasidarykite kavos, nes bus ilga.

Dokumentai ir tas prastinantis Brexit

Ar tikrai reikia muitinės deklaracijos, jei tai tik asmeniniai daiktai?

Žinote, dažnai žmonės galvoja, kad jei jie ne parduoda, tai muitinė jiems neapieina. Viską, ką vežate iš Anglijos dabar, turi būti deklarouojama. Net jei tai tik seni sofos ar drabužiai. Jei vairuotojas atvyks į Calais ar Doverį be tos popierinės darbo, jis tiesiog nebus įleistas į keltą. Turi būti pateiktas „Transfer of Residence“ dokumentas arba įprasta eksporto deklaracija. Viena klientė iš Londono bandė neleisti mums tai padaryti, sakydama, kad „tai per daug brangu“, ir galų gale jų reisas užstrigo sienose dviem paroms. Geriau tai padaryti iš anksto.

Kas tas ToR01 ir kodėl visi kalba apie jį?

Tai toks Transfer of Residence numeris, kuris išlaisvina jus nuo mokesčių. Jei gyvenote UK ne mažiau nei 12 mėnesių ir dabar galutinai grįžtate į Lietuvą (ar ES), turite teisę į jį. Užpildote formą internete HMRC svetainėje, ir jei viskas tvarkoje, gaunate unikalų kodą. Tą kodą turi būti nurodytas visose dokumentuose. Be ToR01, muitinė gali pradėti skaičiuoti PVM ir veryti mokesčius už tą seną televizorių, kurį nusprendėte vežti su savimi. Pasitikrinkite, ar tikrai nebeketurite adreso Anglijoje, nes kartais jie to labai griežtai laikosi.

Kas nutinka, jei pamiršiu pateikti krovinių sąrašą (inventorių)?

Tai yra viena dažniausių bėdų. Vairuotojas sėda prie sienos, o muitininkas klausia: „Kas viduje?“. Jei sąrašo nėra, jie gali nurodyti atidaryti sunkvežimį ir tikrinti kiekvieną dėžę. Tai užtruks valandas, o gal ir dienas. Sąrašas turi būti ganėtinai detalus – ne „buitiniai daiktai“, o „indai, knygos, 3 vnt. baldai“. Kartais įmonės padeda tai suvesti, bet geriau, jei jūs patys esate pasiruošę. Buvau atvejų, kai žmonės rašė „viskas kambaryje“ – tai neduoda nieko, tik erzinia pareigūnus.

Ar galiu vežti maistą ar alkoholį?

Maistas yra pavojinga tema. Dabar griežtai ribojama mėsa, pieno produktai ir kai kurie vaisiai iš ES į UK ir atvirkščiai. Jei vežate dėžę dešrų kaip atsisveikinimo dovaną tėvams, greičiausiai jas konfiskuos. Alkoholis – tai kita tema. Asmeniniam naudojimui galima, bet jei bus per daug (tarkime, 100 litrų vyno), gali kilti įtarimų dėl prekybos. Geriau nebandyti vežti dešros, neverta rizikuoti dėl to viso krovinio. Niekas nenori mokėti baudos už seną sūrį.

Ar reikia vertimo į anglų kalbą ar lietuvių?

Dažniausiai muitinės reikalauja dokumentų anglų kalba. Jei jūsų inventorius rašytas lietuviškai, reikės oficialaus vertimo arba gero „abstract“ suvestos anglų kalba. Tas pats ir su draudimo polisais. Vieną kartą turėjau klientą, kuris atėjo su rusiškais dokumentais į Doverį – buvo baisiai. Vairuotojas beveik liko ten su savo krovininiu. Geriau pasirūpinkite šiuo dalyku iš anksto, kad nereikėtų versti tekstus per naktį pačiame uoste.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra?

Jei viskas tvarkoje – ToR01 yra, inventorius paruoštas, tai tai trunka minutes. Bet jei trūksta vieno lapo, gali užtrukti ir valandas. Tiek patikrinti kompiuteriu, tiek fiziškai. Kentas (Kent) vietoje yra labai užimtas, ir ten eilės gali būti ilgos. Kartais vairuotojai ten praleidžia naktį. Taigi, numatykite laiko atsargą. Nenustatykite susitikimo su savo baldais Vilniuje rytoj, jei jie šiandien tik išsiruošė iš Mančesterio.

Pasirinkimas: ką pasirinkti, kad nenukentėtum piniginė

Kaip atskirti patikimą pervežėją nuo suktybės?

Pagrindinis ženklas – ar jie kalba apie muitinę. Jei įmonė sako: „Įvežsim viską be rūpesčių, mums neimportuojant dokumentų“ – bėkite. Po Brexit neįmanoma nieko vežti be dokumentų. Patikimi pervežėjai klausia apie jūsų daiktus, apie ToR01, apie prieigą prie namų. Jei jie tik klausia kainos ir svorio, tai įtartinai. Patikrinkite ar jie turi realų adresą arba bent jau veikiančią svetainę ne ant „wordpress“ šablono su užsienio numeriu.

Kodėl kainos skiriasi taip drastiškai?

Vienur gali būti 500 svarų, kitur 1500. Kodėl? Viskas priklauso nuo to, kas tame kainoje įskaičiuota. Ar tai yra „part load“ (t. y. jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais)? Ar tai pilnas sunkvežimis? Ar įskaičiuotas draudimas? Ar įskaičiuotos iškrovos Lietuvoje paslaugos? Dažnai pigiausi pasiūlymai neturi draudimo, o jei įvyks avarija kelias, jūs nieko negausite. Geriau klausti: „Kas įeina į šią kainą?“, o ne tik „Kiek kainuoja?“.

Ar verta rizikuoti su „keliaujančiais“ vairuotojais iš skelbimų?

Tai kaip loterija. Yra gerų vairuotojų, kurie dirba savarankiškai, bet yra ir daug tų, kurie tiesiog nusipirko seną „Fordo Transitą“ ir važinėja. Jei jūsų daiktams reikalingas tempimas ar dėžių nešimas, tas vairuotojas gali atsisakyti vidury kelio. Be to, jei jis nebus pasirašęs sutarties, kaip jums pateiksiite pretenziją, jei jūsų indai bus sulaužyti? Dirbant su įmonėmis, yra bent koks nors teisinis pagrindas.

Ar būtina drausti turtą?

Mano atsakymas visada – taip. Niekada nežinai, kas nutiks ant M20 ar A1. Gali būti avarija, gali būti blogi oro sąlygos. Jeigu turi brangią elektroniką ar antikvarinius baldus, draudimas yra privalomas. Kai kurios įmonės siūlo standartinį draudimą, bet jis dažnai dengia tik labai mažą sumą. Patikrinkite, ar reikia papildomo „high value“ draudimo. Vienas mano klientas taip nepadraudė paveikslo, kuris nukrito per staigų stabdymą – nuostoliai buvo dideli.

Kas daryti, jei įmonė reikalauja didelio avanso?

Būkite atsargūs. Normu laikoma 30-50% avansas. Jei jie reikalauja 100% iš anksto, tai yra raudona vėliavėlė. Kas juos garantuoja, kad jie sugrįš? Yra atvejų, kai pavogiami tiek pinigai, tiek daiktai. Geriau ieškokite tų, kurie draudžia mokėti likutį pristatymo metu. Tai daro santykius saugesniais. Taip pat žiūrėkite, ar jie turi fiksuotą sąskaitą, o ne asmeninę banko kortelę.

Kas yra CMR draudimas ir ar jis apima mano daiktus?

CMR – tai tarptautinės vežimo sutartis, ir joje yra nurodytas atsakomybės limitas, dažniausiai svoris pagal SDR (specialiosios traukimo teisės). Tas limitas dažnai būna labai žemas. CMR apima daiktus tik tuo atveju, jei nenurodyta kitaip, bet sumos, kurias gausite, gali neuktisti net už šešis sulaužytus stalus. Taigi, nepasikliokite tiesiog CMR, klauskite apie papildomą „All risk“ draudimą.

Krovinių paruošimas: kaip nepadaryti chaoso

Kaip teisingai supakuoti lūžtančius daiktus?

Nenaudokite laikraščių! Jie palieka spaudos antspaudus ir neapsaugo taip gerai. Geriau naudokti burbuliuką arba specialias plokštes. Taip pat įsitikinkite, kad dėžės nėra per daug užpildytos – jei viduje daiktai gali judėti, jai sulūš. Vieną kartą matęs, kaip klientas įdėjo porcelianą į didelę dėžę be tarpinės, ir viršus užpyldė drabužiais. Galva nukrito. Kiekvienas lūžtantis daiktas turi būti atskirai įvyniotas.

Ar galima vežti daiktus ne dėžėse, o tik įvyniotus į plėvelę?

Tai yra blogiausia idėja. Plėvelė (stretch wrap) apsaugo nuo dulkių, bet ne nuo smūgių. Jei vairuotojas staigiai stabdys, tūkstantis įvyniotų daiktų taps viena milžiniška masė. Be to, sunku nešti tokį „kamuolį“. Dėžės suteikia struktūrą. Naudokite dėžes, net jei tai kainuoja šiek tiek daugiau. Jūsų nugarai ir turtui bus ačiū.

Kaip elgtis su baldais, juos išardant?

Jei baldus galima išardyti, išardykite. Tai sutaupo vietą sunkvežimyje (o vieta UK kainuoja) ir sumažina sugadinimo riziką. Priešingu atveju, jei neįeis pro duris, vairuotojas gali tiesiog palikti tai lauke arba pradės spausti jį jėga – ir žinote, kas baigsis. Visus varžtus ir detalę sudėkite į atskirą maišelį ir pritvirtinkite prie baldo. Nesugalvojau, kiek kartų atvyko spintos be rankenų, nes rankenos buvo atskiroje dėžėje, kuri dingo.

Ar galima vežti augalus?

Dabar po Brexit tai yra sudėtinga. Anglijoje ir ES yra griežti fitosanitariniai reikalavimai. Žemės gabalas ant šaknų gali būti neleidžiamas. Kai kurie pervežėjai visai įsispyrę nevežti augalų. Jei labai norite, reikės gauti specialius sertifikatus (phytosanitary certificate), o tai kainuoja brangiau nei pati gėlė. Geriau duokite augalus kaimynams ir nusipirkite naujus Lietuvoje. Nenukentėsite.

Kas su technika – ar reikia išimti baterijas?

Didelėse siuntose (pvz., kai vežate daug technikos), gali būti reikalavimų dėl ličio baterijų (Dangerous Goods). Bet asmeniniam perkraustymui paprastai pakanka, jei technika yra išjungta ir uždaryta. Visgi, jei turite didžiulį televizorių, geriau jį gerai uždengti, nes ekranas yra pačios jautriausia vieta. (Ar ne, lauk, teisingiau sakant – labai jautri vieta).

Kaip pažymėti dėžes?

Rašykite ant kiekvienos dėžės, kur ji turi eiti. Ne tiesiog „Virtuvė“, bet „Virtuvė, viršutinis stalčius“. Taip pat pažymėkite, jei dėžėje yra lūžtančių daiktų – „FRAGILE“. Didžiosios raidės šiuo atveju nepadės, jei dėžė bus mesta, bet padės vairuotojui suprasti, kaip krauti. Jei matote, kad dėžės stovas stačiai, parašykite „THIS WAY UP“.

Kelionės eiga ir realybė: ką tikrai laukti

Kiek trunka kelionė iš Londono iki Vilniaus?

Teoriškai – 2-3 dienos. Praktiškai – viskas gali užtrukti ilgiau. Kentas, Lamanšas, vėjas, eilės. Kartais keltai neina dėl blogo oro. Jei tarpininkas sako „garantuotai 48 valandas“, jis meluoja. Geriau planuokite savaitę. Nenustatykite gydytojo vizito arba skrydžio tą dieną, kada turi atvykti daiktai. Stresas garantuotas, jei bus vėluojama.

Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus?

Įprastai taip, jei tai yra įskaičiuota į kainą. Bet jei pasirinkote pigiausią variantą „tik vežimas“, jis gali atvykti ir sėdi vairuotoje. Turite būti pasiruošę patys iškrauti 20 kubinių metrų dėžių. Nemanau, kad norėsite to daryti lietuje. Viską aptarkite iš anksto. Vienas mano klientas buvo nustebęs, kai vairuotojas atsisakė nešti 40 kilogramų sofos į 4 aukštą be liftą.

Kas daryti, jei sunkvežimis netilpta į gatvę?

Tai labai dažna problema Lietuvoje, o ypač senamiestyje. Sunkvežimis (ar didelis „Luton“ sunkvežimis) negali važiuoti per visur. Tada reikia dirbti „transship“ – t. y. perkrauti į mažesnę mašiną. Tai papildoma kaina ir papildomas laikas. Pasitikrinkite gatvės pločio ir ar yra draudžių ženklų. Nerašykite adresą „Vilniaus senamiestis 5“, nepasitikrinęs ar ten gali užeiti sunkvežimis.

Ar galiu sekti savo daiktus realiu laiku?

Daugelis dabar turi GPS stebėjimą. Kasdien gauti nuorodą „kur jis dabar?“. Bet žinokite, signalas gali dingti tuneliuose arba kalnuose (Belgija, Vokietija). Jei stebėjimas nerodomas 3 valandas, nereikėtų panikuoti. Viskas gali būti paprasčiausia – vairuotojas tiesiog miegoja arba yra aptarnaujamas muitinėje. Skambinimas kas valandą tik erzina vairuotojus.

Kokia tikimybė, kad bus avarija?

Statistiškai maža, bet egzistuoja. UK greitkeliai yra intensyvūs, ypač aplink Londoną (M25). Jei avarija įvykstą, daiktai gali nukristi arba sužeisti vairuotoją. Tada įsijungia draudimas. Būkite pasiruošę, kad gali tekti laukti kol bus suregaliuota kita mašina arba išsigryninti situacija su policija. Tai reta, bet nepažiūrėkite.

Ar galiu vežti savo mašiną?

Taip, tai dažnai daroma. Mašina užkeliama į vagoną arba ant traukinio (Eurotunnelas). Bet čia reikalingi kiti dokumentai – techninis pasas, draudimas „Green card“. Be to, jei mašina nėra ant jūsų vardo, reikės notarinio leidimo. Nepamirškite nuimti visus asmeninius daiktus iš mašinos, kad niekas nebūtų pavogta per pervežimą.

Kas yra „part load“ ir kada verta rinktis?

Tai kai jūsų daiktai užima tik dalį sunkvežimio. Jie važiuoja su kitų klientų daiktais. Tai pigiau, bet lėčiau, nes tenka laukti, kol surinkomas pilnas krovinys. Jei skubate, šis variantas netinka. Jei turite tik 10 dėžių iš buto Šefilde, tai geriausias pasirinkimas. Bet atsižvelkite, kad gali tekti laukti savaitę kol išvažiuoja.

Finansai ir įstatymai: apie ką užmiršta pasakyti

Ar turiu mokėti PVM ar mokesčius Lietuvoje?

Jei naudojate ToR01 ir grįžtate įgyvendinti gyvenamosios vietos teisę, tuomet mokesčių nėra. Jūsų daiktai laikomi naudotais asmeniniais daiktais. Bet jei vežate naujus daiktus, kurie dar turi etiketes (pavyzdžiui, naują šaldytuvą), gali būti taikomas PVM. Būkite sąžiningai užpildydami deklaraciją. Muitinė turi duomenis apie jūsų išvykimą iš UK.

Kaip apskaičiuojama kaina? Pagal kubus ar svorį?

Paprastai pagal tūrį (kubinius metrus), nes baldai užima daug vietos, bet sverbi mažiau. Jei turite daug knygų (kurių svoris didelis), gali būti skaičiuojama pagal svorį. Užklauskite, koks metodas naudojamas. Kartas nuo karto įmonės bando apgauti, sakydamos, kad „svoris per didelis“, nors tikrai nėra. Geriau susiderėti dėl fiksuotos kainos iš anksto.

Ar galiu atsisakyti ir gauti pinigus atgal?

Tai priklauso nuo sutarties. Jei atsisakote prieš daugumą dienų, turbūt gausite dalį, bet atsisakymas dieną prieš išvykstant – pinigų negausite. Įmonės jau turi užsakytas vietas keltuose, planuoja maršrutus. Skaitykite sutarties dėl atsisakymo punktą (cancellation policy). Niekas nemėgsta prarasti uždarbio, todėl ten bus griežtos sąlygos.

Ar apima draudimas, jei aš pats susilaužiu daiktą nešdamas?

Dauguma draudimų apima tik pervežimo metą (nuo įkrovos iki iškrovos). Jei jums nurieda dėžė laiptais jau po to, kai vairuotojas išvyko, draudimas neveiks. Pasitikrinkite detales. Jei reikia, įsigykite namų turto draudimą kuris padengs ir perkraustymo laikotarpį.

Ką daryti, jei dingo dėžė?

Pirmiausia – praneškite pervežėjui raštu. Padaryk nuotraukas (jei turite). Jei dėžė dingė muitinėje arba perėmimo punkte, reikės ieškoti video įrašų. Tai gali trukti. Jeigu turite draudimą, pradėkite procesą. Bet be sąrašo (inventoriaus), kur buvo užrašyta, kas toje dėžėje, įrodinėti nuostolius bus beveik neįmanoma.

Ar galiu vežti vaikišką kėdutę be sertifikatų?

Asmeniniam naudojimui – taip. Nėra draudimų vežti naudotas vaikiškas kėdutes. Bet jei jos atrodo kaip naujos ir jų daug, gali kilti klausimų. Geriau jas pažymėti kaip „used“. Nenaudokite jų kaip pagalvėms arba ką nors kitam įdėti viduje – taip jūs jas sugadinsite ir niekas nebus atsakingas.

Ką daryti su vaistais?

Vežti reikalingus vaistus galima, bet reikia turėti receptą arba gydytojo išrašą, ypač jei tai stiprūs vaistai. Nelaikykite juos dėžėse, kurios gali dingti. Geriau turėti pas save. Muitinė gali patikrinti, ar tai ne narkotikai (net teisėtus vaistus jie patikrina). Būkite pasiruošę parodyti dokumentus.

Finaliniai patarimai ir mano asmeninės patirties išvados

Ar verta klausti draugų pagalbos vietoj įmonės?

Jei turi draugą su „Fardu Transitu“ ir laisvu savaitgaliu – kodėl ne? Bet ar draugas turi draudimą? Ar jis žino, ką daryti, jei sulaikys anglai? Ar jis fiziškai gali nešti sofos? Profesionalios įmonės brangiau, bet jos imasi atsakomybės. Draugo pagalba kainuoja „dūše“ (pienu), o klaidos gali kainuoti tūkstančius. Pasirinkite priklausomai nuo to, kiek rizikuosite.

Ar galima sutaupyti pakuojant pats?

Žinoma. Tai yra didelė sutaupytoji dalis. Jei jūs pakuojate, įmonė neturi mokėti už darbuotojus. Bet tada įmonė nebus atsakinga už blogą pakavimą. Jei sulaužyte indą dėl to, kad blogai įvyniojote, pretenzijos nepriims. Sutaupykite ant pakavimo, bet tai darikite atsakingai.

Kas daryti, jei vairuotojas kalba tik lietuviškai arba rusiškai?

Nebijokite to. Dauguma vairuotojų iš Rytų Europos. svarbiausia, kad jie suprastų komandas. Bet jei jūs kalbate tik angliškai, geriau pasirūpinkite brokeriu, kuris galėtų versti muitinėje. Muitininkai su angliškai kalbančiais vairuotojais susiduria daug lengviau, tačiau lietuviškai kalbantis vairuotojas gali būti sąžiningesnis.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet jei vairuotojas padėjo išnešti dėžes į 5 aukštą be lifto, bent 10-20 svarų (ar eurų) dovanos būtų malonu. Jie dirba sunkų darbą ir dažnai nemiega naktį. Geras santykis su vairuotoju gali padėti, jei kils smulkių problemų kelyje.

Kur saugiausia laikyti brangiausius daiktus?

Ne paskutinėje dėžėje, kuri įkrauna. Kartais sunkvežimiai atidaro duris viduryje kelio, kad iškrauti dalį krovinių (jei tai part load). Jei jūsų auksiniai dirbtiniai dantys ar brangūs papuošalai bus pačiame gale, gali būti lengviau pasiekti juos. Geriau juos turėti pas save arba specialiai pažymėtoje dėžėje „HIGH VALUE“.

Ką daryti, jei atvykstant paaiškėja, kad trūksta vietos?

Tai gali nutikuoti, jei neteisingai apskaičiavote kubus. Tada turite sprendimą – palikti dalį daiktų (pavogti ar išmesti) arba mokėti už papildomą mašiną. Neklauskite „akies“ matavimu, geriau naudokite liniuotę. Kubinių metrų apskaičiavimas yra matematika, ne poetija. Būkite tikslūs, kad nereikėtų kryžiuotis.

Ar galiu pasitikėti įmonės, kurios siūlo „fix“ kainą už viską?

Taip, jei jie atidžiai apklausė. Jei jie paklausė tik „kiek dėžių?“ ir davė kainą, tai klaidinga. Tikslia kaina gaunama tik išvažiavus arba padavus labai detalų sąrašą. Jei kaina per maža, ji tikrai padidės vėliau („hidden costs“). Susidomėkite, ar įskaičiuota „Long carry“ (nešimas atstumu).

Išvada

Na, trumpai tariant, kaip išvengti problemų perkraustant daiktus iš UK? Pasiruošimu ir realiu požiūriu. Nekelkite per didelių lūkesčių, kad viskas vyks lyg pagal laikrodį, nes Anglija ir Lietuva – skirtingos planetos logistikoje. Rinkitės ne pigiausią, o aiškiausiai kalbančius specialistus. Pasirūpinkite tais dokumentais (ypač ToR01) dar prieš mėnesį. O svarbiausia – kantrybės. Jei kas nors nueina ne taip, nerašykite įsigultų atsiliepimų iš karto, pirmiausia spręskite problemą. Sėkmės kelyje namo, ir tikiuosi, jūsų indai atvyks sveiki.