Kaip išvengti problemų kraustantis į Angliją su augintiniais?

Įvadas

Per 20+ metų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs visko: šunų, kurie lojo per visą keltą, katinų, sėdinčių tyliai kaip ministerijos darbuotojai, ir žmonių, kurie dokumentus prisimena tik Degučių degalinėje. Todėl klausimas, kaip išvengti problemų kraustantis į Angliją su augintiniais, nėra tik apie bilietą. Reikia mikročipo, pasiutligės skiepo, tinkamo veterinarijos dokumento, vežėjo, maršruto, nuomos leidimo ir šiek tiek kantrybės. Pamiršau lagaminus, bet čia ne apie juos. Žemiau rašau taip, kaip aiškinčiau klientui per telefoną – be blizgesio. Gerai būtų turėti augintinio kelionės dokumentų sąrašą ir pervežimo planą.

DUK

Kaip išvengti problemų kraustantis į Angliją su augintiniais: dokumentai, mikročipai ir skiepai

Kaip išvengti problemų kraustantis į Angliją su augintiniais, kai šuo ar katė neturi paso?

Jei šuo ar katė neturi paso, tai nėra katastrofa, bet reikia judėti anksti. Dažniausiai daromas mikročipas, tada pasiutligės skiepas, o įvažiuojant į Angliją iš ES dažniausiai reikia animal health certificate, ne senos knygelės. (pataisau: ES pasas ir AHC nėra tas pats.) Pas veterinarą eikite ne paskutinę savaitę, nes klinikos būna pilnos. Kai kurie žmonės pamiršta, kad dokumentas turi būti išduotas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš įvažiavimą. Aš visada sakau: susidėkite lagaminus vėliau, kad viskas būtu paruošta.

Senas Lietuvos veterinarijos pasas – ar jis dar galioja?

Senas Lietuvos veterinarijos pasas gali būti naudingas kaip istorija, bet vien juo į Angliją dažniausiai neįvažiuosite. Po „Brexit“ Didžiosios Britanijos taisyklės pasikeitė, o ES šalyse išduoti pet passportai ne visada pripažįstami įvažiavimui į GB. Jei gyvūnas jau turi pasą su skiepais, vet gali panaudoti informaciją, bet įvažiavimui paprašys AHC arba GB išduoto dokumento. Nesimaišykite su terminais – klientai tai painioja kasdien. Geriau prieš kelionę atsispausdinti Defra arba gov.uk sąrašą.

Kiek laiko po pasiutligės skiepo reikia laukti?

Pasiutligės skiepas turi būti galiojantis ir suformuotas pagal taisykles. Jei tai pirmas skiepas po mikročipo, paprastai reikia palaukti 21 dieną prieš kelionę. Jei boosteris darytas laiku, laukti iš naujo nereikia, nebent veterinaras mato problemą su dokumentais. Čia žmonės dažnai „pasigauna“ bėdų: skiepas lyg ir yra, o data netinka. Todėl prašykite, kad klinikoje aiškiai įrašytų mikročipo numerį, preparato pavadinimą ir datą. Jei skiepas buvo seniai, dar kartą patikrinkite galiojimą.

Mikročipas: kas, jei jo nėra arba nuskaito blogai?

Mikročipas yra pagrindas. Be jo nėra kur „pririšti“ skiepo, paso ar AHC. Jei mikročipo nėra, pirmiausia jį įskiepija, tada daro pasiutligės skiepą. Jei chipas blogai skaitosi, geras veterinaras patikrina skeneriu kelis kartus ir dokumentuose nurodo, kad viskas perskaityta. Buvo atvejis, kai katinas turėjo du chipus – vienas senas, vienas naujas – ir pusė popierių rodė skirtingus numerius. Tokius dalykus reikia sutvarkyti Lietuvoje, ne Doverio aikštelėje.

Kiek kainuoja tas popierizmas ir veterinaras?

Kainos šokinėja, bet orientuokitės taip: mikročipas Lietuvoje apie 20–40 eurų, pasiutligės skiepas 30–60 eurų, AHC ar papildomi dokumentai gali kainuoti 100–200 eurų. Jei reikia kraujo tyrimo, jau kalbame apie kelis šimtus. Veterinarų klinikos Didžiajame Londone gali prašyti daugiau nei mažesniame mieste. Pasiimkite kvitą ir kopiją, nes vėliau Anglijoje nauja klinika klaus, kas buvo daryta. Pigiausias variantas ne visada greičiausias, ypač kai eilės.

Kraujo tyrimas: kada jis iš viso atsiranda?

Kraujo tyrimas dėl pasiutligės antikūnų paprastai reikia tada, kai gyvūnas atvyksta iš šalies, kuri nėra įtraukta į palankų sąrašą. Iš Lietuvos ar kitos ES šalies į Angliją dažniausiai jo nereikalaujama, jei skiepas ir AHC tvarkingi. Bet jeigu augintinis anksčiau gyveno Turkijoje, Balkanuose ar toliau, situacija gali pasikeisti. Čia aš ne visada spėju 100% be naujausios Defra lentelės, todėl tikrinu. Geriau paklausti vet nei manyti, kad „kaip visiems, taip ir mums“.

Kaip išvengti problemų kraustantis į Angliją su augintiniais: vežėjas, maršrutas ir atvykimas

Ar vežėjas gali sugadinti viską, kai klausiame, kaip išvengti problemų kraustantis į Angliją su augintiniais?

Taip, vežėjas gali sugadinti viską, ir tai viena bjauriausių vietų. Klausimas, kaip išvengti problemų kraustantis į Angliją su augintiniais, prasideda nuo to, ar jūsų maršrutas yra patvirtintas į Great Britain. Jei keltas, oro linijos ar tunelio operatorius nėra tinkamas, dokumentai nepadės. Esu matęs šeimų, kurios stovėjo Doverio terminale su šunimi ir AHC, bet vežėjas nebuvo užregistruotas kaip reikia. Todėl prieš perkant bilietą patikrinkite vežėją, ne tik datą.

Dover ar Heathrow – kas geriau gyvūnui?

Doveris dažnai atrodo paprasčiau, nes galima važiuoti savo automobiliu, sustoti, išleisti šunį, pavalgyti. Bet keltas – tai ne visada rami kelionė: triukšmas, drėgmė, ilgas laukimas, kartais augintinis lieka mašinoje. Skrydis į Heathrow, Gatwick, Manchester ar Bristol gali būti greitesnis, tik Anglijoje augintiniai dažniausiai keliauja kaip krovinys, ne kabinoje. Jei katė paniurusi, keltas gali būti lengviau valdomas. Jei šuo labai bijo, oro uosto procedūros gali būti didesnis stresas.

Eurotunnel: ar tikrai galima per tunelį?

Eurotunnel per Channel Tunnel daugeliui atrodo patogus, nes sėdi savo automobilyje ir po maždaug 35 minučių esi kitoje pusėje. Katės ir šunys paprastai lieka transporto priemonėje, į keleivių zoną jų neveda. Bet reikia laikytis taisyklių: pavadėlis, narvas ar diržas, dokumentai po ranka. Kartais eilės prieš patikrą užtrunka ilgiau nei pati kelionė. Jei augintinis bijo tunelio garsų, įjunkite pažįstamą muziką arba palikite marškinėlius su jūsų kvapu.

Kas tas „patvirtintas vežėjas“ ir kodėl man rūpi?

Patvirtintas vežėjas reiškia, kad maršrutas ir operatorius yra suderinti su Britanijos reikalavimais gyvūnų įvežimui. Tai ne marketingo lipdukas, o praktinis dalykas. Jei vežėjas netinkamas, jus gali sustabdyti, skirti baudą arba grąžinti atgal. Patikrinkite keltų linijų, oro linijų ir Eurotunnel sąlygas raštu. Kartais agentūra sako „viskas gerai“, o paskui paaiškėja, kad jie kalbėjo apie Prancūziją, ne Angliją. Todėl saugokite susirašinėjimą.

Kada tiksliai daryti dokumentus prieš kelionę?

Jei kalbame apie AHC, jis paprastai išduodamas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš įvažiavimą. Tai reiškia, kad negalite jo pasidaryti mėnesį anksčiau ir ramiai laukti. Jei reikia šuns kaspinuočių gydymo, laikas dar labiau susiaurėja: kai kuriais maršrutais jis turi būti atliktas 24–120 valandų prieš atvykimą. Čia visada klauskite veterinaro pagal konkretų keltą ar skrydį. Aš pats esu kartą supainiojęs laiką dėl skirtingų taisyklių, tad nejuokauju.

Ar tai pigiau, jei ieškote, kaip išvengti problemų kraustantis į Angliją su augintiniais, ir važiuojate patys?

Važiuoti patiems kartais atrodo pigiau, bet tik jei neskaičiuojate nervų. Benzinas, keltai, nakvynės, kelių mokesčiai, maistas, praleistos darbo dienos – viskas greitai susirenka. Pervežimo kompanija gali kainuoti nuo 300 iki 900 eurų, o kartais daugiau, jei maršrutas sudėtingas. Bet ji žino, kada išduoti AHC, kur sustoti ir kaip elgtis terminale. Todėl, kai klausiama, ar tai pigiau, aš atsakau: skaičiuokite viską, ne tik bilietą.

O jei augintinis bijo kelionės ar vemia?

Jūros liga šunims nėra išgalvotas dalykas. Vieni tiesiog seilėjasi, kiti vemia, treti drebina visą keltą. Prieš kelionę pasakykite veterinarui augintinio svorį, amžių ir ligas. Neskyrinių raminamųjų be konsultacijos, ypač katėms. Geriau išbandyti trumpą kelionę automobiliu, pripratinti prie narvo, neduoti sunkaus maisto prieš išvykimą. Pasiimkite sugeriančių paklotų, vandens ir švaraus maišelį. Ir nesigėdykite, jei šuo loja – po 12 valandų visi jau nebūna herojai.

Nuoma, butas, kaimynai ir Anglijos kasdienybė

Ar nuomotojas Anglijoje privalo leisti katę ar šunį?

Ne, nuomotojas Anglijoje ne visada privalo leisti turėti augintinį, nors taisyklės švelnėja. Model tenancy agreement skatina leisti gyvūnus ir prašyti pagrįstos priežasties atsisakymui, bet tai nėra stebuklinga lazdelė. Daugelis savininkų bijo žalos, kvapų ir kaimynų skundų. Todėl prieš pasirašant sutartį klauskite tiesiai: ar leidžiami katės, šunys, dideli šunys, ar reikia papildomo draudimo. Jei meluosite, galite prarasti būstą vėliau.

Tenancy agreement: kodėl ten visur rašo apie pets?

Tenancy agreement yra nuomos sutartis, ir ten augintiniai dažniausiai būna punktu „pets“. Jei sutartyje rašoma, kad gyvūnai draudžiami, o jūs atsivežate šunį, tai ne „kažkaip prasisuks“. Anglijoje nuomotojai tikrai tikrina, ypač per managing agent. Geras būdas – parašyti trumpą „pet CV“: amžius, sterilizacija, elgesys, draudimas, ankstesnio nuomotojo kontaktas. Skamba keistai, bet dirba geriau nei frazė „jis labai mielas“.

Council kažką tikrina dėl gyvūno?

Council Anglijoje paprastai netikrina jūsų katės ar šuns vien dėl to, kad atsikraustėte. Bet yra vietinių taisyklių: šuns vedžiojimo zonos, paplūdimių apribojimai vasarą, baudos už išmatų nepakėlimą. Šunys nuo 8 savaičių privalo turėti mikročipą ir apykaklę su adresatu. Katėms bendro licencijavimo nėra, nors kai kurios organizacijos rekomenduoja sterilizaciją ir mikročipą. Jei nuomojatės savivaldybės būstą, taisyklės gali būti griežtesnės, tad skaitykite sutartį.

Kiek didesnis depozitas dėl augintinio yra normalu?

Depozito klausimas yra nemalonus, nes Anglijoje tenancy deposit dažniausiai ribojamas iki 5 savaičių nuomos, jei metinė nuoma mažesnė nei 50 000 svarų. Papildomo „pet deposit“ oficialiai dažnai negalima paprašyti kaip atskiros sumos, bet nuomotojas gali reikalauti pet insurance arba vėliau išskaičiuoti žalą. Realybėje kai kurie vis bando įkišti keistą mokestį. Jei jaučiate, kad elgiamasi nesąžiningai, pasitikrinkite Shelter arba Citizen Advice informaciją.

Kaimynas skundžiasi šuns lojimu – dabar kas?

Jei kaimynas skundžiasi, neslėpkite galvos į smėlį. Anglijoje triukšmas gali virsti council noise complaint, o tada jau raštai, įspėjimai ir bloga nuotaika visiems. Pirmiausia išsiaiškinkite, kada šuo loja: gal paliekate jį vieną per ilgai, gal girdi liftą, gal kaimynas tiesiog nepakenčia gyvūnų. Padeda kamera, treningas, daugiau pasivaikščiojimų, kartais specialistas. Jei šuo lieka panikos būsenoje, tai jau ne „truputį palauks“. Reikia spręsti.

Sveikata, draudimas, maistas ir realios išlaidos

Kaip rasti gerą vet kliniką Londone, Manchesteryje ar Bristolyje?

Geros klinikos paieška prasideda dar prieš kraustymąsi. Pasitikrinkite Google reviews, bet ne tik žvaigždutes – skaitykite, ką žmonės rašo apie emergency, sąskaitas ir bendravimą. Londone, Bristolyje, Manchesteryje ar Birmingeme gali būti daug pasirinkimo, bet geriausios vietos greitai užsipildo. Paskambinkite ir paklauskite, ar priima naujus pacientus, ar turi out-of-hours tarnybą. Kai atvyksite, užsiregistruokite per pirmas kelias dienas, ne tada, kai katė nebevalgo.

Pet insurance Anglijoje: verta ar pinigų metimas?

Pet insurance Anglijoje dažnai verta, ypač jei turite šunį ar vyresnę katę. Vet vizitai, kraujo tyrimai, operacijos gali greitai šauti į šimtus ar tūkstančius svarų. Draudimas dažniausiai nepadengia jau buvusių ligų, todėl geriau imti, kol augintinis sveikas. Būna limitai, išskaitos, laukimo laikotarpiai – perskaitykite smulkų tekstą. Jei biudžetas labai siauras, bent pasidėkite „vet fund“ ir kas mėnesį padėkite 20–40 svarų.

Kiek realiai kainuoja veterinaras ir vaistai?

Vizito kaina labai priklauso nuo miesto ir klinikos. Paprasta konsultacija gali kainuoti 40–70 svarų, skiepai ar papildomi tyrimai – daugiau. Naktinė arba emergency klinika gali pradėti nuo 100–200 svarų tik už priėmimą. Vaistai Anglijoje nėra pigūs, ypač odos, ausų ir lėtinės problemos. Todėl pasiimkite senus receptus ir diagnozes iš Lietuvos. Jei vertėjas nėra reikalingas, bent išsiverskite pagrindinius terminus: alergija, viduriavimas, vėmimas, raišos trauma.

Ar galima atsivežti maisto iš Lietuvos?

Maistą iš Lietuvos atsivežti galima, jei tai asmeniniam naudojimui ir kilmė normali, bet nesivežkite kalnų konservų kaip mažą parduotuvę. Sienos pareigūnai labiau tikrina mėsos, pieno ir neaiškios kilmės produktus, ypač iš šalių ne ES. Anglijoje maisto pasirinkimas didelis: ZooPlus, Pets at Home, supermarketų linijos, specialūs hipoalerginiai pašarai. Jei augintinis valgo labai specifinį maistą, atsivežkite porą savaičių ir per savaitę pamažu maišykite su nauju. Staigus pakeitimas gali sugadinti vidurius.

O jei augintinis susirgo pirmą savaitę?

Pirmą savaitę augintinis gali rodyti stresą: mažiau ėsti, slapstytis, lošti, prašytis laukan dažniau. Jei tai lengvas sutrikimas, duokite laiko, tvarkaraštį ir pažįstamus daiktus. Bet jei vemia, viduriuoja krauju, sunkiai kvėpuoja ar negali atsistoti, nelaukite „gal praeis“. Paskambinkite klinikai, pasakykite, kad ką tik atvykote iš Lietuvos, ir turėkite senus dokumentus. Kartais problema ne Anglija, o kelionė, dehidratacija ar sena liga, kuri pagaliau išlindo.

Klaidos, kurias žmonės daro, kai kraunasi į Angliją su augintiniu

Draudžiamos šunų veislės Anglijoje – ar tai rimta?

Anglijoje galioja Dangerous Dogs Act, ir kai kurios veislės yra draudžiamos: Pit Bull Terrier, Japanese Tosa, Dogo Argentino, Fila Brasileiro, taip pat panašūs mišrūnai. Tai rimta, ne formalumas. Jei šuo atrodo kaip draudžiama veislė, gali kilti problemų net tada, kai jis labai ramus. Prieš kraustantis pasitikrinkite veislę, dokumentus ir galimas išimtis, jei jų būtų. Ne visi „buliai“ yra Pit Bull, bet pareigūnas aikštelėje to iškart nenustatys.

Ką daryti, jei dokumentai neteisingi?

Jei dokumentai neteisingi, negeriausias sprendimas – tikėtis, kad „kažkaip praleis“. Gali būti grąžinimas, bauda, karantinas ar atsisakymas įleisti gyvūną. Pirmiausia klauskite vežėjo, ką jie mato sistemoje, tada veterinaro, kuris išdavė AHC. Kartais klaida taisoma vietoje, kartais reikia naujo dokumento. Saugokite kopijas telefone ir popieriuje. Ir nepykite ant pareigūnų: jie tikrina taisykles, o ne jūsų šeimos nuotaiką. Blogiausia, kai žmogus pats suklastoja datas.

Ar verta samdyti pervežimo kompaniją, ar viską tempti pačiam?

Samdyti pervežėjus verta, kai neturite laiko, bijote dokumentų arba augintinis sunkiai keliauja. Gera kompanija parodys licencijas, sutartį, maršrutą, temperatūros režimą ir kontaktą vairuotojui. Bloga sakys „viską sutvarkysim, ponia, nesijaudinkit“ ir prašys grynais be kvito. Prieš mokėdami pasitikrinkite reviews, ar veža būtent į Angliją, ar tik iki Vokietijos. Kartais pigiau važiuoti patiems, kartais brangus pervežimas yra pigesnis už klaidą.

Išvada

Jei viską darote prieš kelionę, kraustymasis su augintiniu nėra misija neįmanoma. Mikročipas, pasiutligės skiepas, AHC, tinkamas vežėjas, nuomos leidimas ir veterinarijos registracija vietoje – tai pagrindas. Todėl kaip išvengti problemų kraustantis į Angliją su augintiniais? Pradėkite nuo popierių, tada nuo maršruto, o tik paskui nuo baldų. Ir palikite vietos netikėtumams, nes gyvūnai, keltai ir nuomotojai retai elgiasi kaip planuose.