Kaip išvengti muitinės problemų transportuojant daiktus iš UK? Žinios iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo laisvės statulų iki pusantro milijano eurų baudų už vieną klaidą dokumentuose. Po „Brexit“ tai pasidarė dar kartais net juokes: vieną dieną viskas vyksta lyg pagal muziką, kitą dieną su didžiuliu siuntiniu sėdi ant sienos ir lauki, kol britų pareigūnai nuspręs, ar vokiškas šokoladas yra saugus maistas. Daugeliui klientų pagrindinis klausimas būna ne kiek tai kainuos, o kaip išvengti muitinės problemų transportuojant daiktus iš UK, kad nereikėtų prarasti nervų ir pinigų. Svarbiausia suprasti, kad čia nebe ta pati Europos Sąjunga, todėl biurokratija yra reali grėsmė. Tiesiog reikia žinoti kelis pagrindinius niuansus, kurie, tiesa sakant, dažnai būna paslėpti pačiuose smulkiuose rašmenyse.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti iškart

Ar tikrai reikia EORI kodas, jei siunčiu tik vieną dėžutę?

Žiūrėk, dauguma manoma, kad jei siunta maža, tai EORI kodas nereikalingas. Tai didelė klaida. Jei prekės keliauja komercine paskirtimi ar turi bet kokią komercinę vertę, be EORI kodą neišsiversite. Situacija: turiu klientą, norėjusį nusiųsti kelias lazdeles mums (ne, ne pinigus, šiaip šventinę atributiką) į Vilnių, ir muitinė tiesiog sustabdė visą procesą mėnesiui, kol jis susitvarkė. Geriau jį padaryti iš anksto, tai užtrunka vos kelias minutes, vėliau nereikės sukti galvos.

Kiek laiko trunka muitinės procedūra dabar?

Anksčiau buvo lengviau, dabar – tai kaip loterija. Kartais įvyksta per valandą, kartais užtrunka tris dienas. Viskas priklauso nuo to, koks yra jūsų brokeris (ar jis yra geras) ir kaip tvarkingai užpildyti dokumentai. Jei sąskaito faktūroje yra klaidų, pamirškite. Esu matęs atvejus, kai vien Blogas HS kodas (prekės simbolis) uždelsio siuntą savaitei. Taigi, jei skubate, reikia viską padaryti idealiai, o ne kaip „kažkaip“.

Kas tas HS kodas ir kodėl jis svarbus?

Tai skaičių rinkinys, kuris nusako, kas tiekia už prekę. Dažnai klientai rašo „Drabužiai“ arba „Elektronika“ ir mano, kad užtenka. Ne. Muitinės reikalauja tikslaus kodo. Pvz., jei siunčiate „medinius baldus“, kodas bus vienas, o jei „metalinius“ – visiškai kitas, ir mokesčiai skirsis. Esu girdėjęs istoriją, kai viena firma nurodė neteisingą kodą mašinos dalims ir jų siunta buvo konfiskuota (o dabar jie dabar teisiamesiasi). Būkite tikslūs.

Ar galima transportuoti daiktus asmeniniam naudojimui be muito?

Taip, galima, bet čia yra gilia „pilkosios zonos“. Jei tą patį daiktą atsiųsite po mėnesio vėl, galite susidurti su įtarimais, jog jūs verslininkas ir vengiate mokesčių. Muitinė turi sistemą, kuri „pamena“. Prieš metus vienas merginas siuntė telefonus kaip dovanas draugams, tai po trečiojo karto jį paėmė „akiratyje“. Geriau sąžiningai deklaruoti, o bandyti apgauti sistemą – to verta.

Kas daryti, jei neturiu PVM mokėtojo kodą?

Jei esi fizinis asmuo ir perki iš UK parduotuvės (pvz., Amazon), PVM sumokėsi kurjeriui atsiimdamas. Bet jei siunti didesnį kiekį verslui, kurio nėra ES, tai turi problemą. Muitinės problemų išvengimas šiuo atveju be tarpininko (brokerio) beveik neįmanomas. Tau reikės susirasti žmogų ar įmonę, galinčią užtikrinti, kad mokesčiai bus apmokestinti teisingai, kitaip siunta liks sandėlyje (ir ten kaupsis mokestis už laikymą).

Dokumentai ir jų tvarkymas

Kokius dokumentus būtinai reikia pateikti?

Sąskaita faktūra ir prekių sandėliavimo lapas (pavyzdžiui, CMR). Sąskaitoje turi būti nurodyta visa informacija: tiekėjo ir gavėjo duomenys, prekių pavadinimas, svoris, vertė bei kilmės šalis. Be šių dokumentų muitinė net nepradės darbo. Ir prašau, nerašykite sąskaitos „Word“ dokumente, ją pasirašykite ant įmonės antspaudu (elektoniniu arba realiu), kitaip bus įtarimas.

Ar sąskaita faktūra gali būti anglų kalba?

Taip, anglų kalba yra priimtina, bet daugeliu atveju geriau, jei yra vertimas ( nors Lietuvos muitinė dažnai supranta ir angliškai, bet nebūtinai visi pareigūnai). Tiesiog užtikrinkite, kad prekių pavadinimai būtų aiškūs. Vienas kartą buvo toks atvejis: klientas rašė „Stuff“ (daiktai) sąskaitoje. Atėjo įrašas: „Nurodykite tikslius daiktus“. Siunta stovėjo. Neparašykite „stuff“, parašykite, kas tai yra.

Kas yra EXW ir kodėl geriau jo vengti?

EXW (Ex Works) reiškia, kad pirkėjas (jūs) atsakingas už viską nuo sandėlio durų Anglijoje. Jei nesuprantate logistikos, tai pasirinksite EXW, vėliau gausite sąskaitas už vairuotojo laukimą, pakraunimą, dokumentų išrašymą UK ir t.t. Tai būna brangu. Geriau derėtis dėl DDP arba FOD (kai pardavėjas padeda su išvežimu). Nenoriu sakyti, kad EXW yra blogai, bet kasdieniniame darbe stengiuosi nukreipti klientus nuo jo, jei jie nieko nesupranta apie Anglijos logistikos niuansus.

Kodėl tiek daug kalbama apie kilmės sertifikatus?

Nes tai nulemia mokesčius. Jei prekė pagaminta JK, ji gali turėti 0% muitą įeinant į ES (jei taikoma sutartis). Jei prekė pagaminta Kinijoje, o pervežama per JK, muitas gali būti didelis. Situacija: turiu draugą, kuris importavo čiužinius. Jis manė, kad kadangi iš Anglijos, tai mokesčių nebus. Pasirodo, čiužiniai buvo gaminami Tailande. Rezultatas? 12% muitas ir PVM. Nepamirškite patikrinti kilmės.

Ar reikia draudimo dokumentų?

Ne visada, bet labai rekomenduoju. Jei krovinys dingsta arba sugenda tranzometu (o tai, pasak mano patirties, nutinka dažniau negu mes norėtume), be draudimo gausite nulį. Muitinės problemų išvengimas susijęs ne tik su dokumentais, bet ir su saugumu. Užsibrėžkite taisyklę: jei vertė viršija 1000 eurų – draustis privalomas.

Mokesčiai ir mokėjimai

Kiek uždirba muitinė iš mano siuntos?

Muitinė „neuždirba“ pinigų tiesiogiai, ji rinko mokesčius valstybei. Tau reikės sumokėti PVM (21% Lietuvoje) ir galbūt muitą (0-20% priklausomai nuo prekės). Kai kurie klientai man klausia: „Ar galima nėra sumokėti mažiau?“ Negalima. Tai ne turgus, kur galima derėtis.

Kas vyksta, jei netyčia nurodžiau mažesnę vertę?

Tai yra mėginimas apgauti. Muitinė turi savo duomenų bazes (pvz., „ACR“ – tikroji vertė). Jei pastebės, kad pirkai prekę už 1000 svarų, o sąskaitoje parašei 100 eurų, gausi baudą. Esu matęs, kai vienas didelis importuotojas bandė taip daryti penkerius metus, kol vieną dieną viskas iškrito. Bauda buvo trijų metų apimties. Nepavadinku tavęs, bet geriau to nedaryk.

Ar galiu sumokėti mokesčius vėliau?

Galima susitarti dėl mokėjimo atidėliojimo (PVM atidėliojimo sąskaita), bet tai reikalauja banko garantijos arba specialios licencijos. Mažiems žmonėms tai nėra prieinama. Paprastai turi mokėti iš karto, prieš išleidžiant siuntą iš muitinės terminalo. Nenusimink, kurjeriai (DHL, FedEx) padės sumokėti tavo vardu, bet už toką paslaugą jie ima papildomą mokestį (kuru, nors tai ir keista, bet taip yra).

Kodėl PVM skaičiuojamas nuo vertės + muitai?

Nes taip yra įstatymuose. Pvz., jei prekė kainuoja 1000 eurų, o manykime, kad yra 10% muitas (tai yra 100 eurų), PVM bus skaičiuojamas nuo 1100 eurų. Daugelis to nenumano ir stenbasi, kai pamato galutinę sąskaitą. Reikia apskaičiuoti iš anksto, kad nustotum širdį, kai gausi pranešimą.

Kas yra metodų sąskaita ir kur ją rasti?

Tai nėra sąskaita mokėjimui, o dokumentas, kuriame nurodyta, kaip skaičiuojami mokesčiai. Jį gauni iš savo muitinės brokerio. Labai svarbu jį išsaugoti, nes gali prireikti apskaitai ar jei nori paduoti skundą dėl neteisingai paskaičiuoto muito. Niekada nemečia šių popierių, bent jau elektroniniu pavidalu.

Ar galiu gauti PVM grąžinimą, jei esu PVM mokėtojas?

Taip, jei esiregistruotas PVM mokėtojas Lietuvoje (ir turi atitinkamas licencijas), gali taikyti 0% PMP (PVM importo atsižvelgimo procedūrą). Vadinasi, nemoki PVM muitinėje, o paskui moki bei deklaruoji Lietuvoje Tai labai pagerina pinigų srautus (cash flow). Jei dar to nedarysi, konsultuokis su buhalteriu, verta.

Konkrečios situacijos ir problemos

Kas gali būti importuojama be apribojimų?

Beveik niekas. Yra sąrašų (pvz., ginklai, vaistai, augalai, gyvūnai), kuriems reikia specialių leidimų. Kai kurios maisto produktų grupės irgi labai griežtai kontroliuojamos. Nebūkime naivūs – netgi seni žaislai gali būti apriboti, jei turi kenksmingų medžiagų. Visada patikrink „ TARIC“ duomenų bazę prieš siunčiant ką nors keisto.

Kas nutinka su maisto produktais iš UK?

Tai vienas sudėtingiausių dalykų po „Brexit“. Reikia sanitarijos (veterinarinių) sertifikatų, net jei tai sausas maistas šunims. Turiu klientą, kuris bandė atsivežti sūrį namo iš fermos. Siunta buvo sunaikinta sienoje (na, ne tiek drastiškai, bet grąžinta atgal siuntėjui). Negerai. Prekiautojai maistu turi labai gerai žinoti šias taisykles.

Ar galiu siųsti pavertus daiktus (pvz., naudotus automobilius)?

Galima, bet tai daro procesą sudėtingesnį. Reikės techninės apžiūros, vertės įvertinimo (pvz., jei nusipirkai už 1 svarą, muitinė nenori manyti, kad ji verta tiek). Be to, pavertų daiktų importas gali būti apribotas tam tikrose srityse (pvz., padangų). Tikrink, ar nėra RAL (raudonosios šviesos) režimo ar kitų apribojimų.

Kas daro, jei siunta dingsta Anglijoje?

Pradžioje kreipiamės į vežėją. Jei naudojame tarpininkus, būna, kad vienas kaltina kitą. Tiesiog turiu taisyklę: niekada nesiųsk brangių daiktų be sekimo numerio (tracking). Be to, įsitikink, kad vežėjas tais gerų draudimą. Turiu atvejį, kai dėžė su įrankiais „išgaravo“ iš sandėlio Anglijoje – dabar teisiamesi jau metus. Nėra juoko.

Ką daryti, jei brokeris neveikia?

Kartos brokeriai pasiima pinigus ir „nyksta“ (arba tiesiog serga, atostogauja). Tada siunta stovi. Jei kas tokio nutiko, reikia skubiai rasti kitą brokerį, kuris gali „perimti“ deklaraciją (perrašyti ją į savo sistemą). Tai kainuoja brangiau (naujas mokestis). Rinkitės patikimus žmones, o ne tuos, kas siūlo pigiausia kainą rinkoje.

Ar visada reikia tikrinti dėžių būklę?

ABSOLIČIAI TAIP. Vieną kartą gavau siuntą, kurioje išorinė dėžė buvo kaip nauja, o viduje – visos vazos sudaužytos (ką tikriausiai numetė). Jei nebutum patikrinęs vaizdo įrašo ( kurį padarė vairuotojas) ar nebutum pasirašęs pažymos apie defektą, draudimas nemokėtų nieko. Būna, kad vairuotojas bando užsidengti nugarą (nors ne visi, žinoma, dauguma geri).

Patarimai iš vidaus (paslėptos tiesos)

Kodėl Anglijos dokumentų tvarkymas toks lėtas?

Jie tiesiog labai biurokratiški. Viską reikia daryti „išsamiai“. Jų sistema „CHIEF“ (ir dabar „CDS“) kartais užstringa. Tiesiog sužinojau, kad reikia kantrybės. Jei spaudi juos, jie gali tik uždelsti atsakymą dar labiau. Geriau turėti geri kontaktus vietiniuose sandėliuose.

Ar verta naudotis „express“ siuntomis?

Jei siunti smulkius daiktus, taip. Jei didelius krovinius – ne. Express (DHL, TNT) dažnai turi savo „vidinę“ muitinę, kuri gali būti griežtesnė, nes jie nežaisto su dokumentais – jie tiesiog reikalauja viską iš karto. Bet mažiems daiktams tai greičiau ir paprasčiau.

Kokios dažniausios klaidos, kurias darote?

Dauguma klaidų dėl nekantrumo. Žmonės siunčia daiktus, prieš pasirūpindami dokumentais. Kita populiari klaida – neteisingai surašyti gavėjo duomenys (viena raidė neteisingai ir sistema meta klaidą). Dar dažnai pamirštama nurodyti svorį ant sąskaitos (tai būtina).

Kas daryti, jei prekės yra pavojingos (ADR)?

Tuomet reikia specialaus transporto. Negali tiesiog padėti akumuliatoriaus į dėžę ir siųsti paprastu sunkvežimiu. Jei gausių, tai bus bauda ir konfiskavimas. ADR dokumentai yra sudėtingi ir brangūs. Nenaudok „pigios“ logistikos tokiems daiktams.

Ar galima susitarti dėl greitesnio išėjimo iš sandėlio UK?

Kartais galima paduoti „mažą kyšį“ (nelegalu, žinoma), bet aš to nedaryčiau. Geriau padaryti viską pagal taisykles. Dabar sistemose yra per daug kontrolės, kad kas nors nors įsileistų už papildomą mokestį. Eikite legaliu keliu.

Ką reiškia „customs clearance“ ir kas tai atlieka?

Tai yra procesas, kai brokeris pateikia duomenis į sistemą ir gauna leidimą išvežti prekes. Jis suveda visus tuos dalykus, apie kuriuos kalbėjau aukščiau (HS kodus, svorius, vertes). Be jo, nei vienas sunkvežimis neisišvažiuos.

Ar yra kokių nors slaptų niuansų dėl pakuotės?

Dėl medieninės pakuotės (paletės, dėžės). Jas privalu apdoroti specialia priemone (ISPM 15) ir uždėti ženklą. Jei tų ženklų nėra, anglai gali neleisti išvežti arba reikalaus grąžinti prekę atgal (jūsų sąskaita). Dažnai apie tai pamirštama.

Kaip elgtis su neteisingai paskaičiuotu muitu?

Galite paduoti skundą („rectification“). Tai priklauso nuo šalies, į kurią įvežate. Lietuvoje turi 30 dienų (paprastai), o Anglijojo terminai gali skirtis. Reikia greitai veikti ir turėti įrodymų (pvz., originalią sąskaitą ir pirkimo sutartį).

Kokia tikimybė, kad mano siunta bus patikrinta fiziškai?

Gana maža, dažniau tikrinami dokumentai sistemoje („risk management“). Bet jei sistema „pajuokia“, gali būti pilna patikra. Tada tau reikės sumokėti už iškrovimą ir pakrovimą. Pasirodo, dažniau patikrinami nauji klientai, kurie nenaudoja patikimų vežėjų.

Ar verta turti savo atstovą UK?

Jei importuojate kasdien – tikrai taip. Tai padeda išvengti laukimo (anglai turi „pre-lodged“ procesus). Jei tik kartą per metus – neapsimoka. Geriau pasinaudoti tarpininko paslaugomis, kuris turi atstavą ten.

Kas nutinka su siunta, jei ją nepaimu per 3 dienas?

Pradeda rinkti sandėlio mokestį (storage charges). Jie Didžiojoje Britanijoje brangūs. Po savaitės mokestis gali viršyti pačios siuntos vertę. Negalima žaisti. Jei negali pasiimti – susitark dėl laikino sandėliavimo (taip pat moka).

Ar „customs clearance“ kaina pastovi?

Ne. Ji gali keistis priklausomai nuo to, kiek deklaracijų reikia padaryti (ar tai viena didelė siunta ar 50 mažų). Taip pat, jei reikia papildomų dokumentų (pvz., sveikatos sertifikatų), brokeris už tai papildomai imasi.

Kodėl nerekomenduojat „greitųjų“ brokerių?

Nes dažnai jie dirba „pagal konvejerį“. Jei iškyla problema, jie negeba spręsti, nes neturi laiko ir kompetencijos. Jie tiesiog meta klaidą „susisiekite su mumis“. Geras brokeris užtelp rankas į dulkes (ne tiesiogiai, bet metaforiškai) ir padaro.

Kas yra „Returned Goods“ procedūra?

Jei esi siuntęs prekę į UK remontui ir ji grįžta, gali taikyti 0% PVM (tik jei turi įrodymų, kad tai ta pati prekė). Daugelis šito nežino ir moka tą patį PVM vėl. Čia svarbi detalė: turi paskaityti sąlyką „Returned Goods Relief“.

Ar verta bijoti „Brexit“ sunkumų?

Ne, tiesiog reikia būti pasiruošusiu. Visas šis chaosas susiformavo į tam tikras taisykles. Kai jos žinomos, procesas tampa toks pat kaip ir su kita šalimi, tik su šiek tiek daugiau popierių. Pagrindas yra dokumentų tvarka ir draugiškas bendravimas su logistika.

Galutinis patarimas tiems, kurie bijo?

Kviečiu nebijoti ir klausti. Geriau paklausti dešimt kartų, nei vieną kartą padaryti klaidą. Muitinės problemų išvengimas transportuojant daiktus iš UK nėra rocket science, tai tiesiog dėmesys detalėms. Jei kažko nežinai – sako, kad nesu tikras dėl tikslios datos, kada bus nauja taisyklė (o jos keičiasi dažnai), bet pagrindai išlieka tie patys. Sėkmės keliuose!

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti – nerašiau šito straipsnio, kad būtų. Rašiau todėl, kad mačiau per daug ašarų dėl to, kad kas nors nusprendė sutaupyti ant dokumentų. Muitinės problemų išvengimas transportuojant daiktus iš UK yra susimąstymas apie riziką, o ne tik apie kainą. Gerai suplanuokite savo veiksmus, pasirinkite patikimus partnerius ir būkite sąžiningi deklaracijose. Tada viskas vyks sklandžiai, nors kartais vis tiek gali nutikti nenuėjusių dalykų su vėjo (bet jau bus ne dėl tavo kaltės).