Kaip išvengti daiktų sugadinimo gabenant į Angliją?

Įvadas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei 20 metų ir galiu pasakyti vienu: didžioji dalis sugadinimų nutinka ne kelyje tarp Lietuvos ir Anglijos, o pakrovimo, iškrovimo ar pakavimo metu. Jei ieškote, kaip išvengti daiktų sugadinimo gabenant į Angliją, pradėkite ne nuo vežėjo, o nuo dėžių, plėvelės, kampuočių ir sąžiningos inventorizacijos. Žemiau paliečiu pakavimą, įkrovimą ir draudimą, nes būtent ten slypi dauguma bėdų. Kartais užtenka kelių eurų medžiagų, kartais reikia sustoti ir pasakyti: šito veidrodžio geriau nevežti. Bet apie tai žemiau.

DUK: kaip išvengti daiktų sugadinimo gabenant į Angliją? – pakavimas ir medžiagos

Ar tikrai reikia pirkti brangias dėžes, kai galvoju, kaip išvengti daiktų sugadinimo gabenant į Angliją?

Brangios dėžės nėra stebuklas. Tikrai. Bet jos dažniausiai būna vienodesnio kartono, tvirtesniais kampais ir geriau laikosi krovinyje. Jeigu vežate televizorių, porcelianą ar monitorių, aš visada renkuosi naujas arba specialias dėžes. Pigiausia vieta, kur žmonės sutaupo, kartais kainuoja brangiausiai – sulūžusi lėkštė dar nieko, bet įbrėžtas ąžuolinis stalas jau skaudus reikalas. Kai klientai klausia, kaip viską vežti be nuostolių, pirmiausia žiūriu į dėžes.

Kokias dėžes rinktis baldams, indams ir elektronikai?

Indams ir knygoms tinka mažesnės dėžės, apie 40×30×30 cm arba 50×40×40 cm, nes pilna didelė dėžė greitai tampa per sunki. Baldus aš labiau matau kaip ritinius ir blokus: sofa apvyniota stretch plėvele, stalas su kampuočiais, veidrodžiai stovini arba specialioje dėžėje. Elektronikai – originalios dėžės arba tvirta dvigubo kartono dėžė su putomis. Svarbiausia, kad daiktas neklibėtų. Jei jis kliba, jis dirba prieš save.

Ar senos dėžės iš parduotuvės yra blogas variantas?

Senos dėžės iš parduotuvės nėra blogas variantas, jei jos sveikos. Bet reikia atkreipt dėmesį, ar jos nebuvo mirkusios, ar dugnas neatšokęs ir ar nesilaikė sunkių daiktų. Bananų dėžės, pavyzdžiui, atrodo tvirtos, tik turi skylučių ir nelygius kraštus, todėl indams aš jų nenaudočiau. Drabužiams – prašom, knygoms – dar tinka, elektronikai – tikrai ne. Geriau pervaržyti dugną lipnia juosta iš abiejų pusių.

Kiek vielos, plėvelės ir kampuočių reikia vienam kraustymui į Angliją?

Vidutiniam butui į Angliją aš planuočiau bent 20–35 dėžes, 3–5 ritės stretch plėvelės, 5–8 ritės lipnios juostos ir porą pakuočių kampuočių. Oro pagalvės, putų lakštai ir kartoniniai kampai nėra prabanga, tai paprastas draudimas nuo kvailų smūgių. Jei vežate baldus, dar reikės antklodžių, diržų, medinių arba plastikinių kampų. Kartais klientai sako: „turime seną pledą“. Puiku, bet pledas nesutvirtina stalo kampo kaip kampuočiai.

DUK: baldai, čiužiniai ir buitinė technika

Kaip apsaugoti sofos kampus ir kojas per kelią iki Doverio?

Sofos kampai ir kojos lūžta ne todėl, kad kelias blogas, o todėl, kad jas kažkas užkabina kraunant. Aš visada apvynioju sofą stretch plėvele, tada dedame storą antklodę arba putų lakštą, o kampus užfiksuojame kampuočiais. Jei kojos atsukamos – geriau atsukti ir vežti atskirai dėžėje. Buvo atvejis, kai Vilniuje viskas atrodė gražiai, o prie Doverio kampas buvo įspaustas į furgono sieną. Ne dramatiška, bet klientui labai nemalonu.

Ar čiužinį galima vežti be specialaus maišo?

Čiužinį be specialaus maišo vežti galima, tik aš to nedaryčiau. Jis greitai sugeria drėgmę, kvapus, dulkes, o per keltą ar sandėlį gali būti padėtas šalia ne visada švaraus krovinio. Geriausia – čiužinio maišas ir papildoma plėvelė apačioje. Dideliam čiužiniui reikia stovimos padėties arba labai gero tvirtinimo, nes gulėdamas jis gali gauti lenkimo apkrovą. Nesakau 100%, nes skiriasi čiužiniai, bet rizika tikrai yra.

Ką daryti su stikliniais stalviršiais ir dideliais veidrodžiais?

Stikliniai stalviršiai ir dideli veidrodžiai yra ta vieta, kur aš būnu griežčiausias. Jei stiklas įskilęs prieš kraustymą, vežti be rašytinio sutikimo – bloga idėja. Veidrodžiai keliauja vertikaliai, ne horizontaliai, su putomis abiejose pusėse ir be sunkių dėžių ant viršaus. Stalviršį geriau dėti į medinę dėžę arba ant standaus pagrindo. Kartais klientas sako, kad „tik iki Londono“, bet stiklui atstumas nėra pagrindinė problema.

Kaip tvirtinti skalbimo mašiną ir šaldytuvą?

Skalbimo mašiną būtina užfiksuoti transportiniais varžtais, kitaip būgnas gali daužti korpusą. Šaldytuvą reikia išjungti prieš kelionę, išdžiovinti, neuždaryti sandariai, kol neišgaruos drėgmė. Abu prietaisai turi stovėti tvirtai, ne ant šono, jei gamintojas to nedraudžia – o dažniausiai draudžia. Aš mačiau skalbimo mašinų, kurios atrodė kaip iš vidaus muštos plaktuku. Tai ne kelio kaltė, tai pamirštas transportinis varžtas.

DUK: indai, porcelianas, knygos ir smulkmenos

Kodėl lėkštės lūžta net tada, kai atrodo gerai įpakuotos?

Lėkštės lūžta, kai jos liečiasi viena į kitą arba turi tuščią vietą dėžėje. Reikia dėti po vieną, su popieriumi ar plėvele tarp kiekvienos, o dėžės apačioje turėti 3–5 cm minkšto sluoksnio. Viršuje taip pat negalima palikti oro, nes tada lėkštės pradeda šokinėti (tiksliau – oro tarpo). Aš nedėčiau lėkščių į didelę dėžę iki viršaus, nes ją vis tiek kažkas pakels per sunkiai. Maža dėžė kartais saugesnė nei didelis herojiškas bandymas.

Ar knygas geriau dėti į mažas ar dideles dėžes?

Knygas visada dėkite į mažas dėžes. Tai skamba paprastai, bet žmonės vis tiek pripila didelę dėžę iki kraštų, o tada dugnas pradeda leistis žemyn. Maža dėžė leidžia laikyti svorį apie 15–20 kg, ir tai yra normalu. Jei dėžė sunkesnė, ji greičiau plyšta, greičiau krenta ir greičiau trenkia į kitą baldą. Be to, mažas dėžes lengviau iškrauti Mančesteryje ar Birmingame po 12 valandų kelio.

Kaip pakuoti taurių dėžes kraustantis į Angliją?

Taurių dėžės turi būti su skyreliais, o ne tik apvyniotos laikraščiais. Laikraštis palieka dažų žymių, ypač ant šviesaus porceliano, ir ne visada gerai amortizuoja. Kiekviena taurė į popierių, tada į skyrelį, tada dėžė užpildoma taip, kad niekas neklibėtų. Jei skyrelių nėra, galima pirkti kartonines pertvaras. Aš nenoriu gąsdinti, bet taurės lūžta labai dažnai, kai jas „tiesiog gražiai sudeda“.

Ką daryti su vazomis, paveikslais ir rėmais?

Vazos keliauja kaip trapus krovinys, o ne kaip papuošalas lentynoje. Pirmiausia užpildau vidų popieriumi, tada apvynioju burbuline plėvele ir dedu į dėžę su putomis. Paveikslus ir rėmus geriau saugoti plokščiai arba specialioje plokščioje dėžėje, ypač jei rėmas medinis ir kampai silpni. Stiklą ant paveikslo verta užklijuoti kryžmai, kad bent šukės neliptų prie drobės. Tai ne idealu, bet gelbsti.

DUK: įkrovimas, tvirtinimas ir maršrutas

Kas dažniausiai gadina daiktus – vairavimas ar neteisingas sukrovimas?

Mano akimis, dažniausiai gadina neteisingas sukrovimas, o ne pats vairavimas. Sunkvežimis ar furgonas važiuoja normaliai, tik krovinys viduje juda, jei nėra pritvirtintas. Pakrovėjai skuba, vienas daiktas pasislenka, kitas atsiremia, trečias gauna smūgį per kampą. Yra pervežėjų, kurie tiesiog sako: „nieko nebus“, ir sukrauna kaip sandėlyje. Ne visada taip, bet tokių tikrai pasitaiko.

Kaip žinoti, kad krovinys sunkvežimyje tikrai pritvirtintas?

Žinoti paprastai negalite, jei nestovite šalia pakrovimo. Bet galite paprašyti nuotraukų, kai krovinys jau sudėtas ir pritvirtintas diržais. Geras ženklas – matomi tvirtinimo diržai, antklodės tarp baldų, oro pagalvės tuščiose vietose ir aiškiai sutvarkytos sunkios dėžės apačioje. Blogas ženklas – dėžės laisvai stumdomos ranka. Jei pervežėjas neprieina prie krovinio po pakrovimo, klauskite, kaip jis jį tvirtino.

Ar kelias per Calais, Doverį ar tunelį keičia riziką?

Kelias per Calais, Doverį ar Eurotunelį riziką keičia, bet ne tiek, kiek žmonės galvoja. Keltas gali būti ramus, gali supoti, tunelyje kratymo mažiau, bet pakrovimas vis tiek lieka tas pats. Keltas kartais primena miego valandą, jei jūra rami, bet ne apie tai čia. Svarbiau, ar krovinys važiuoja tiesiai į Londoną, ar dar daro sustojimus prie kitų klientų. Kiekvienas papildomas iškrovimas – papildomas smūgis.

Kodėl negalima palikti tuščio tarpo tarp baldų?

Tuščias tarpas tarp baldų yra kaip kvietimas smūgiui. Kai sunkvežimis stabteli arba pasuka, daiktai turi kur pajudėti, ir tada jie juda. Tarpai užpildomi minkštomis dėžėmis, oro pagalvėmis, antklodėmis arba putų blokais, ne paliekami „orui“. Jei nėra ko įdėti, reikia tvirtinti diržais taip, kad blokas neklibėtų. Tai viena tų vietų, kur pigus „susigrūsime kaip nors“ dažnai baigiasi įbrėžimais.

DUK: dokumentai, draudimas ir pretenzijos

Ar draudimas apmoka sugadintus daiktus, jei pats juos pakavau?

Ne visada. Jei daiktus pakavote patys, draudimas gali klausti, ar pakavimas buvo tinkamas, ar buvo naudojamos tinkamos medžiagos, ar sugadinta dalis matėsi prieš kraunant. Tarptautiniuose pervežimuose dažnai galioja CMR atsakomybės ribos, maždaug 8,33 SDR už kilogramą, o tai ne visada atitinka daikto vertę. Todėl brangiems daiktams reikia atskiro krovinio draudimo. Popierius čia svarbesnis už gražius pažadus.

Kokių nuotraukų reikia prieš kraunant daiktus į Angliją?

Prieš kraunant nufotografuokite kiekvieną brangesnį daiktą iš kelių pusių: priekį, galą, kampus, įbrėžimus, kojas, stiklo paviršių. Dar geriau, jei nuotraukose matyti data arba telefonas rodo datą. Nufotografuokite ir pakuotę – dėžę, plėvelę, kampuočius, nes vėliau draudimas gali klausti ne tik „kas nutiko“, bet ir „kaip buvo paruošta“. Tai erzina, bet realu. Be nuotraukų ginčas tampa labai nemalonus.

Ką reiškia CMR pastabos ir kodėl jos svarbios?

CMR pastabos yra vairuotojo arba krovinio priėmimo įrašai važtaraštyje. Jei iškraunant matote įbrėžimą, suplėštą dėžę ar šlapią kampą, tai turi būti parašyta ten pat, ne tik pasakyta telefonu. Nuotrauka gerai, bet rašytinė pastaba stipresnė. Jei priimate krovinį be pastabų, vėliau sunkiau įrodyti, kad žala atsirado pervežimo metu. Žinau, kad iškrovimo dieną visi pavargę, bet šito nepraleiskite.

Kiek trunka pretenzija dėl įbrėžto stalo ar sulūžusios spintelės?

Pretenzija dėl įbrėžto stalo ar sulūžusios spintelės gali trukti nuo poros savaičių iki kelių mėnesių. Greičiau einasi, kai yra nuotraukos prieš ir po, CMR pastabos, inventorizacijos sąrašas ir aiški vertė. Lėčiau, kai klientas sako: „stalas buvo senas, bet labai brangus“, ir neturi jokio įvertinimo. Draudikai nemėgsta spėlioti. Todėl dokumentus rinkite tada, kai dar galite ramiai pagalvoti.

DUK: kaip išvengti daiktų sugadinimo gabenant į Angliją? – kainos, terminai ir realios klaidos

Kiek kainuoja saugus pakavimas kraustant į Angliją?

Saugus pakavimas kainuoja skirtingai, bet orientuokitės taip: mažos dėžės 2–5 €, didelės 5–10 €, televizoriaus dėžė 15–25 €, stretch plėvelė 5–12 € už ritę. Jei samdote žmones, kad viską supakuotų, tai gali būti 150–500 € arba daugiau, priklausomai nuo buto dydžio. Skamba kaip papildomas kaštas, bet vienas sugadintas baldas dažnai kainuoja daugiau. Aš neperku brangiausių medžiagų be reikalo, bet ir ant popierinių maišelių nekraučiu.

Ar pigus pervežėjas dažniau rizikuoja daiktų saugumu?

Ne visada pigus reiškia blogas, bet čia reikia būti atsargesniam. Yra mažų vežėjų, kurie dirba sąžiningai, o yra tokių, kurie pasiima krovinį, nes „pakeliui“, o paskui kiša jį prie kitų daiktų. Klauskite, ar bus tvirtinimo diržai, ar krovinys važiuos tiesiai, ar bus sandėliuojamas, kas atsako už žalą. Jei atsakymai migloti, nejaukiai nejauku. Kartais geriau mokėti daugiau už aiškumą.

Kokios klaidos pasikartoja beveik kiekviename kraustymąsi į Angliją?

Dažniausia klaida – palikti paskutinę dieną. Tada žmonės meta į dėžes viską: lėkštes, laidus, šampūną, rėmus, batus. Antra klaida – nepažymėti dėžių. „Virtuvė“ ant dėžės su tualetiniais reikmenimis nieko nepasako. Trečia – vežti skysčius be sandarių maišelių. Ketvirta – manyti, kad pervežėjas viską sutvarkys už jus. Jis gali padėti, bet jis nemato jūsų daiktų taip, kaip matote jūs.

Kaip išvengti daiktų sugadinimo gabenant į Angliją, kai laiko liko tik savaitė?

Kai laiko mažai, kaip išvengti daiktų sugadinimo gabenant į Angliją? Pirmiausia sustabdykite chaosą: atskirkite trapų, sunkų, skysčius ir baldus. Trapūs daiktai į mažas dėžes, sunkūs į mažas dėžes, skysčiai į maišus, baldai į plėvelę ir antklodes. Jei nespėjate, geriau palikti pigų ar abejotiną daiktą Lietuvoje nei rizikuoti brangiu. Paprašykite pagalbos vienam vakarui, net jei atrodo, kad „susitvarkysiu pats“. Dažniausiai nesusitvarko gražiai.

Ar verta dalį daiktų parduoti, o ne vežti?

Labai dažnai verta. Į Angliją galima nusipirkti naują stalą, kėdes, lentyną ar pigius indus, o vežimas, pakavimas ir rizika kartais kainuoja daugiau. Ypač jei daiktas senas, sunkus ir neturi sentimentalinės vertės. Kita vertus, seną močiutės spintą ar vaikų nuotraukų albumą ne visada įvertinsi eurais. Aš visada patariu padaryti dvi krūvas: „vežu“ ir „kodėl aš tai vežu“. Antroji krūva būna įdomi.

Išvada

Todėl klausimas, kaip išvengti daiktų sugadinimo gabenant į Angliją, nėra tik apie dėžes. Tai apie pasiruošimą, sąžiningumą prieš save ir normalų susitarimą su pervežėju. Kelyje per Calais, Doverį ar Eurotunelį nutinka visko, bet dauguma problemų prasideda dar prieš uždarant furgono duris. Nevežkite visko vien todėl, kad „gaila išmesti“. Geriau saugiai parvežti tai, kas tikrai turi vertę.