Kaip išvengti brangaus daiktų pervežimo į Londoną? Išmanios strategijos ir logistiko patarimai

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena – daiktų pervežimas į Londoną visada buvo sudėtingas reikalas, o po „Brexit“ jis tapo dar ir brangus. Žmonės dažnai klausta, kaip sutaupyti, ir manęs nubodo girdėti, kaip žmones apgaudinėja „greitieji“ pervežėjai arba kaip patys klientai daro klaidas, kurios kainuoja šimtus svarų. Čia nėra joks mokslas, bet tiesiog reikia žinoti kelis smulkmenų, kurias, deja, dažnas pamiršta arba nežino iš viso. Tau nereikia būti ekspertu, kad suprastum, kur yra pagrindiniai spąstai, todėl šiame straipsnyje (jeigu taip tai galima pavadinti) bandysiu papasakoti tiesiogiai, kaip išvengti to, kad tavo pinigai išliktų kieno nors kišenėje. Kalbėsimės apie realias situacijas, be jokio „vandeningo“ teksto. Pagaliau suprask, kaip išvengti brangaus daiktų pervežimo į Londoną ir nenuvilti.

Pasiruošimas ir planavimas (pagrindai, kuriuos visi praleidžia)

Ar tikrai verta laukti, kai surinksime pilną krovininį?

Tai vienas dažniausių klausimų. Žinai, jeigu tu nedideli daiktus veži, pvz., kelias dėžutes ar sofos priedą, laukti pilno sunkvežimio (furos) tikrai neapsimoka. Kol jie surinks kitus klientus, praeis savaitės, o tavo dalykas gali nuvykti ir daliniu krovininiu. Tačiau jeigu tesi perkeliate visus butus, tada dalinis pervežimas gali būti brangiausi už visą fūrą. Geriausia susiplanuoti taip, kad tūris užpildytų bent 10-12 kubinių metrų – tada kaina už kubą bus daug mažesnė. Taip, gali tekti palaukti dieną-dvi, bet pinigai taupyti verta.

Kada geriausia vykti, kad kaina būtų mažesnė?

Stai, čia yra toks dalykas, vadinamas sezonu. Vasarą ir ypač rugsėjį, kai vaikai važiuoja į mokyklas, visi šokinėja į Londoną. Tuomet kainos šoka į viršų kaip po katino uodega. Geriausia ir pigiausia yra rudenį, spalį arba pavasarį. Žiemią taip pat gali būti pigu, bet ten yra rizika dėl oro sąlygų – vairuotojai gali užstrigti, o kalnai (ypač Vokietijoje) neleidžia važiuoti greitai. Jeigu gali, planuok kelionę ne sezono metu, tada tikrai lengviau išvengti brangaus daiktų pervežimo į Londoną.

Kodėl kainos skiriasi tiek stipriai tarp įmonių?

Nes visi skaičiuoja kitaip. Vienos įmonės ima už valandą, kitos už kilometrą, trečios už kubinį metrą. Dažnai pigioji kaina yra „šaukštas per valandą“ – jie gali pasakyti 100 eurų, o paskui atsiųsti sąskaitą už 500. Būk atsargus su tiek pigiais pasiūlymais. Taip pat įtakos turi tai, ar jie turi savo vairuotojus, ar samdo subrangovus (tuo atveju kaina dvigubai didesnė, nes visi prisidirba). Patikrink, ar kaina jau yra galutinė, ar bus mokesčiai už keltą (Dover).

Ar apdraudimas būtinas, ar tai pinigų išmetimas?

Žinau, ką pagalvosiu – „jis niekada nenukris“. Bet aš mačiau, kaip vairuotojas staigiai stabdė ir šaldytuvas nuvažiavo per visą priekabą, susmulkinęs visus baldus. Apdraudimas yra būtinas, ypač kai kalbame apie brangius daiktus. Tačiau dėmesio – dauguma įmonių pasiūlo standartinį 1-2 EUR/kg apdraudimą, tai yra niekas. Jei turi paveikslus ar elektroniką, privalai tai pasakyti iš anksto ir paprašyti ypatingos draudimo sąlygos. Kitu atveju, išvengti nuostolių bus neįmanoma.

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka kelionė į Londoną?

Teoriškai, tai 2-3 dienos viena kryptimi. Praktiškai? Gali būti ir penkios. M25 žiedas aplink Londoną yra viena didžiausių košmarų vieta Europoje. Ten galima stovėti valandomis be jokios priežasties. Be to, keltas (Dover-Calais arba „Eurotunelis“) gaišta laiką. Jeigu tavo dalykas reikalingas „kaip rytoj“, geriau neiš visų jėgų siųsk lėktuvu, o ne keliu, nes vairuotojas gali tiesiog užstrigti spūstyje. Nespėjimas – tai ir papildomi rūpesčiai.

Ar verta rinktis dalinį ar pilną krovininį?

Jei turi daug daiktų – imk pilną. Jeigu mažai – dalinį. Paprasta? Ne tikrai. Daliniame krovininyje tavo dalykai bus pakraunami ir iškraunami kelis kartus, o tai padidina sugadinimo riziką. Taip pat daliniai kroviniai dažnai „šoka“ tarp sandėlių. Pilnas krovinys važiuoja tiesiai į adresą. Jeigu klausiate, kaip išvengti brangaus daiktų pervežimo į Londoną mažais kiekiais, galiu pasakyti – surask kaimyną, kuris taip pat važiuoja, ir susitelkite.

Ar galiu važiuoti savo automobiliu su priekaba?

Galima, bet nerekomenduoju, jeigu nesi įpratęs. Didžiojoje Britanijoje vairuoti kita puse sunkvežimio su priekaba yra siaubingai stresu. Be to, „Brexit“ reikalauja specifinių dokumentų („Green Card“ draudimui, tarptautiniam vairuotojo pažymėjimui). O jeigu turi ką nors pervesti virš 1000 kg vertės ar maisto produktų, gali susidurti su muitine, kuri tau nenuvertins. Geriau pasikrauti į fūrą ir nusiraminęs skristi lėktuvu.

Kas daryti, jeigu daiktai netelpa į Liftą?

O, tai klasika. London’e daug senų namų be lifto arba su tokiais mažais liftais, kad ten tik turtas telpa. Tada reikia samdyti „man and van“ su kranu arba nešikais. Tai kainuoja papildomai 50-100 svarų vienam valandai. Būtinai pasakyk apie tai vadybininkui iš anksto, kad jis nusiųstų tinkamą komandą. Jei nenurodysi, atvyks dvi merginos, kurios negalės nešti sofos į trečią aukštą, ir reisas bus atidėtas.

Kiek kainuoja išpakuoti daiktus?

Dažniausiai tai papildoma paslauga. Standartiškai vairuotojas atiduoda dėžutes prie durų. Jei nori, kad jie išneštų į kambarius ir išpakuotų, tai kainuos. Bet tarp mūsų, dažniau patogiau pasamdyti vietinius studentus ar „TaskRabbit“ type žmones – jiems uždirbs, tau bus pigiau negu mokėti vairuotojui stovėjimo valandas kur tik to reikia.

Ar reikia mokėti už parkavimą Londone?

Taip, ir tai tikrai brangu. Centrinėje Londono dalyje (Congestion Charge) važinėjimas kainuoja 15 svarų per dieną. Be to, reikia rasti vietą sunkvežimiui, kas kartais yra neįmanoma be ypatingo leidimo. Vis šie mokesčiai bus įtraukti į tavo sąskaitą, jeigu aptari iš anksto. Geriausia, jei gali susitarti, kad iškrauname už miesto ribų arba ne itin judrioje vietoje.

Ar galima vežti alkoholį ir cigaretes?

Galima, bet labai ribotai. Į Jungtinę Karalystę be muito galiausia atsivežti tik 42 litrus alaus, 18 litrų vyno ir 200 cigaretžių. Jei atsiveži daugiau, tai bus laikoma prekyba, ir muitinė konfiskuos bei baudž. Niekada nebandyk paslėpti degtinės tarp drabužių – šunys (tikrai tokia jų komanda) tai suuodžia per 5 minutes. Geriau nusipirkt čia, nors ir brangiau, nei turėti rūpesčių su muitine.

Pakavimas ir dokumentai (kur visi suklysta)

Kuo reikėtų pakrauti daiktus?

Nenaudok mašinos pirkinių maišų! Tai yra pirmoji klaida. Jie plyšta, nebegali būti statomi vienas ant kito. Reikalingos tvirtos dėžės. Knygas pakrauk į mažas dėžes (nors ji gali būti sunki), o patalynę į didžiąsias. Vakuojamos maišai drabužiams – tai išgelbėja vietą. Aš kartą mačiau, kaip klientas visus drabužius susuvo į ritulius ir juos uždėjo į maišus – atvyko, ir viskas buvo susmulkinta, nes vairuotojas užpyldė ant viršaus kitų dėžių.

Ar reikia inventorizacinio sąrašo?

Absoliučiai taip. Be to, jis turi būti detalus. Ne „baldai“, o „2 sofos, 1 stalas, 5 dėžių su virtuvės reikmenimis“. Muitinė (HMRC) labai smulkiai viską tikrina. Jei sąraše nėra dalyko, jį gali laikyti nelegaliu importu. Užrašyk viską, net jei tai atrodo nesvarbu. Gera organizacija padeda išvengti brangaus daiktų pervežimo į Londoną problemų pasienyje.

Kokius dokumentus reikia tur�ti savo rankoje?

Reikalingas asmens dokumentas (pasas arba ID kortelė), kurio originalas. Jei tu neesi vairuotojas, turi turėti notariškai patvirtintą „proxy“ arba įgaliojimą (kad vairuotojas galėtų atstovauti). Dar reikia „T2L“ dokumentą, jei daiktai keliauja iš ES (Lietuvos) į JK. Be šio dokumento, JK muitinė gali Manyti PVM (mokestis pridėtinai vertei), o tai 20 proc. nuo vertės. Neatsargiai daryk, bus skaudu.

Kas tas „Transfer of Residence“ (ToR) kodas?

Tai yra pagrindas, kaip išvengti PVM ir muito, kai perkeliate gyvenamąją vietą. Jeigu gyvenai ES daugiau nei 12 mėnesių ir dabar gyvensi JK daugiau nei 12 mėnesių, gali gauti šį kodą nemokamai. Jis privalomas! Užpildyk formą HMRC svetainėje. Jeigu neturi ToR kodo, tavo dėžės gali būti sulaikytos muitinėje, o sulaikymo mokestis sandėliuje gali viršyti pačių daiktų vertę.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Dabar, po „Brexit“, tai labai apribota. Mėsos ir pieno produktai iš ES be specialaus leidimo negali būti įvežami jokie. Tegul tai būtų dešrelės iš turgaus ar sūris. Gali atvežti tik labai mažą kiekį asmeniniam vartojimui, bet tikrai ne „kaštuvą“. Vieną kartą teko matyti, kaip klientui visas maistas buvo konfiskuotas ir sunaikintas pasienyje, o jis gavo įspėjimą. Geriau to nedaryti.

Kodėl būtina pažymėti dėžutes?

Nes vairuotojai yra žmonės, jie nemagių spėlioti. Jei ant dėžės parašyta „Kambarys nr 3“, vairuotojas ją nešės ten. Jei nieko nėra parašyta, jis ją mėtys ant kažko kieto. Be to, jei dėžėje yra trūkumo daiktai (pvz., stiklas), tai būtinai užrašyk „FRAGILE“ (lengvai sugenda). Gaila, kai atvyksta sulaužyta servizai tik todėl, kad nebuvo užrašyta.

Ar verta naudoti „Self-storage“ (sandėliuką) Londone?

Jei dar neturi buto, taip. Jis gali būti pigesnis negu laikyti fūrą stovinčią lauke (stovėjimas Londone kainuoja milžiniškai – gali būti ir 100 svarų per valandą). Sandėliuką galima išsinuomoti mėnesiui. Tačiau užsakyk jį iš anksto, nes geriausi užeina akimirksniu. Ir nepamiršk, kad reikia bus persikrauti iš fūros į sandėlį, tai papildomi darbai.

Ką daryti su elektriniais prietaisais?

Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje skirtingi kištukai. Reikės adapterių. Taip pat patikrink įtampą – viskas turėtų veikti (220-240V), bet kai kur seni daiktai gali šilti. Aš neelektromontierius, bet girdėjau, kad kai kurie seni šaldytuvai veikia prastai dėl dažnio skirtumo (50Hz/60Hz), nors įprastai tai nebūna problema. Geriausia palikti senus daiktus ir nusipirkti naujus čia.

Ar turiu dalyvauti iškrovimo metu?

Nebūtina, bet pageidautina. Bent pirmą kartą. Tu žinai, kur stovi tavo daiktai geriausiai. Be to, jeigu kažkas bus sužeista ar trūksta, gali tai pastebėti iš karto ir užpildyti „defect report“. Jei atvyksi vėliau, bus sunku įrodyti, kad lęšis buvo sužalota ne tavo, o pervežimo metu. (Sorry, tarkim, kad lėkštė – rankos rašo greitai).

Ar saugu duoti raktus nuo naujo buto vairuotojui?

Tai riskas. Geriau, jei tu arba tarpininkas ten būna. Yra buvę atvejų, kai vairuotojai praranda raktus arba uždaro juos viduje. Tada turi skambinti meistrams, kurie Londone kainuoja kaip nupirkti naują mašiną. Jeigu turi pasitikėjimą įmone, gerai, bet visada palik backup raktus pas draugą.

Realios problemos ir kaip jas išspręsti

Kas daryti, jei vairuotojas niekur nepasirodo?

Tai blogiausias scenerijus. Tu stovi prie buto ir laukai. Pirmiausia, skambink į dispacerį, o ne vairuotojui – gali būti, kad jo ryšys prigestas. Jei jis neatsiliepia 2 valandas, pradėk ieškoti alternatyvos. Dabar, kaip išvengti brangaus daiktų pervežimo į Londoną šitoje situacijoje? Sutark dėl atšaukimo politikos iš anksto. Jei įmonė garantuoja grąžinti pinigus, tai saugu. Jei ne – tu praradai laiką.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Nedažnai su didžiosiomis įmonėmis, bet su „pipliais iš skelbimų“ – tikrai. Jie gali paimti tavo dėžes, pažadėti vežti, ir išnykti su jomis. Todėl niekada nemokėk pilnos sumos iš karto. Palik 30-50 proc. depozitą, likutį – atidavus daiktus. Tai yra tavo apsauga. Be to, visada daryk nuotraukas prieš pakrovimą.

Kodėl kaina padidėja iš karto?

Todėl, kad klientai dažnai meluoja apie tūrį. Sakai „taik tiek“, o atvyksta ir iš tiesų yra dvigubai daugiau dėžių. Vairuotojas tiesiog netelpa. Tada jis turi imti kitą mašiną arba daryti antrą reisą. Abiem atvejais – pinigai. Būk sąžiningas (apie save ir turtą), padaryk nuotraukas dėžių krūvai, kad vadybininkas galėtų įvertinti tiksliai. Tai užtikrina, kad kaina nekils.

Ar galima veži augalus?

Įvežti augalus į JK galima, bet tik su specialiais fitosanitariniais pažymėjimais, o tai kainuoja. Paprastai žmonių sodinti sodus be dokumentų draudžiama. Jeigu turi mėgstamą kaktusą, gali rizikuoti, bet jei muitininkas jį pastebės, jis bus sunaikintas. Geriau palik kaimynams arba dovanok, kad gaila nebutų.

Kas nutinka su daiktais, jeigu aš vėluoju išsikrauti?

Jei tu sutarei su vairuotoju dvi valandas, o tu vėluoji penkias, jis turi teisę išvažiuoti. Jo laikas – tai pinigai. Jis gali palikti dėžetes gatvėje (nerekomenduoju) arba nuvežti į sandėlį už tavo sąskaitą. Būk punktualus. Londone laikas yra auksas. Jei žinai, kad vėluosi, pranešk iš anksto, gal jie galės pakeisti grafiką.

Ar galima sutaupyti pasamdžius „Man with a Van“?

Kartais taip, ypač jei turi mažai daiktų. Bet nepamiršk – „Man with a Van“ dažnai neturi draudimo, neturi tinkamų bei tvirtų virvių. Aš mačiau, kaip vienas toks „vyrukas“ įsitempė savo „Mercedes“ Vito su pianinu, ir pianinas užkrito ant važiuoklės posūkyje. Tai buvo tragedija. Jei daiktai brangūs, mokėk už profesionalų. Jei tai tik senos kėdės – rizikuok.

Kaip elgtis su pažeistais daiktais?

Tuoj pat nedelsdamas. Sukurk sąrašą, padaryk nuotraukų (net mažų įbrėžimų), ir išsiųsk įmonei el. paštu per 24 valandas. Jei parašysi po savaitės, jie pasakys, kad galiausiai tu pats sulaužei. Draudimo taisyklės yra griežtos dėl laiko. Jei viskas tvarkingai dokumentuota, gausi kompensaciją (pasirašiau ne kompensavimą).

Ar verta vežti senus baldus?

Įsivaizduok, kad turi seną sovietinę spintą. Jos išvežimas iš Lietuvos gali kainuoti 200 eurų, o nupirkti naują „IKEA“ Londone – tiek pat arba šiek tiek daugiau. Taip pat Londono šiukšlių išvežimas (council collection) už didelius daiktus kainuoja. Skaiciuok, ar verta vežti „kramtoma“ medį per visą Europą. Dažniau apsimoka atsikratyti ir nusipirkti naują.

Ką daryti, jeigu įmone reikalauja mokėti grynaisiais?

Niekada nesiųsk grynųjų per paštą arba neduok vairuotojui. Tai pavojinga ir nelegalu daugeliu atvejų. Mokėk bankiniu pavedimu arba kortele. Tuomet turi įrodymą, kad sumokėjai. Jei kas nors klysta su pinigais, su banko išrašu gali viską susigrąžinti. Grynaisiais – viskas prapuola.

Ar galima veži dviratį arba mopedą?

Galima, bet jis turi būti išvalytas (žemės likučiai, purvys), kitaip muitinė neįleis. Taip pat reikės apdraudimo ir techninės apžiūros galiojimo. Dviratį galima pakrauti į dėžę arba uždėti ant specialios laikiklio furos priekyje (jei yra vieta). Mopedas jau sudėtingesnis, reikia rido apkrovos, tai jau kitoks paslaugos tipas.

Ar tikrai taip sunku su „Brexit“ dokumentais?

Jeigu viską padarei teisingai – ne. Jei ne – tai košmaras. Pagrindiniai dalykai yra T2L (kelionės prekės dokumentas) ir ToR (perkėlimo kodas). Be jų, sulaikymas yra garantuotas. Daugelis įmonių siūlo padėti su šiais dokumentais už papildomą mokestį. Jeigu pats nesupranti angliškų formų, geriau sumokėk jiems už pagalbą, nei klaidyk ir mokėk baudas.

Pabaigos ir išvados

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada. Ypač jei turi „lankstų“ datų. Jei tavo daiktai gali laukti savaitę sandėlyje Lietuvoje, kol jie surinks kitą krovinį, gali gauti nuolaidą 10-20 proc. Taip pat, jei tu perkelis ne vieną, o keletą butų (pvz., draugų būrelis), būtinai prašyk grupinės nuolaidos. Logistikoje viskas yra apie tūrio pildymą. Jei tu esi lengvas klientas (priešingai sudėtingas), gali gauti pigiau.

Kokias paslaugas tikrai nereikia pirkti?

Nereikia mokėti už „ekspresinį“ iškvietimą, jei neskubate. Nereikia mokėti už prabangų pakavimą (audinio dėžės), jei turiu paprastas kartonines. Nereikia mokėti už naktinį iškrovimą, jeigu gali padaryti ryte. Įmonės mėgsta parduoti „ papildomas paslaugas“, kurios iš tikrųjų yra nereikalingos. Sąžiningai sužiūrėk, kas įeina į bazinę kainą.

Kuo skiriasi pervežimas iš oro uosto?

Jei siunti kursoriumi arba bagažą, tai kitas žaidimas. Ten kaina už kilogramą. Labai brangu, bet greita. Tokie daiktai dažniausiai patenka į sandėlius Heathrow arba Gatwick, o iš ten turi juos pasiimti (arba pasamdyti kurjerį). Tai gali būti panašu į tą patį daiktų pervežimą į Londoną kaina, tik be dėmesio.

Ar saugu duoti asmeninę informaciją?

Reikalingi asmens kodai, pasai duomenys muitinei. Duok tik tai, kas būtina. Negirdėjau, kad įmonės nutekintų duomenis, bet visada geriau būti atsargiam. Patikrink, ar įmonė turi GDPR sutartį (duomenų apsauga). Tai kažkiek apsaugo.

Ar galima veži gyvūnus?

Tai nebe logistika, o specializuota paslauga. Reikalingi veterinarinariniai pažymėjimai, mikroschemos, skiepai. Gyvūnai negali būti tiesiog uždaryti dėžėje furoje (ir nelegalu, ir nehumaniška). Tam yra specialios kompanijos. Niekada nespausk vairuotojo paimti šunį, jis turi teisę atsisakyti.

Kas atsitinka, jei aš užmiršau kažką Lietuvoje?

Jei fūra jau važiuoja, gali siųsti kurjeriu (UPS/DHL) arba su kitu reisu. Tai gali brangiai kainuoti, jei skubi. Jei neskubi, laukk, kol bus kitas reisas (pvz., savaitę). Būk tikras, kad išsikraunei visas dėžes ir patikrini kambarius – lubas, spinteles. Viską.

Ar verta tikrinti įmonės atsiliepimus?

Būtina. Bet ne tik tuos, kurie įdėti ant jų svetainės. Ieškok „Google Maps“, „Trustpilot“. Žiūrėk, kaip jie atsako į neigiamus atsiliepimus. Jei į neigiamą atsiliepimą atsako agresyviai arba visai neatsako – vengyk tos įmonės. Tai rodo jų požiūrį į klientus, kai kažkas negerai.

Išvada

Na, tiesiog turi būti atsargus ir planuoti iš anksto. Daiktų pervežimas į Londoną nėra rocket science, bet po „Brexit“ tapo daug daugiau biurokratijos. Jeigu pasirinks patikimą žmogų, paruoši dokumentus (ypač ToR) ir sąžiningai įvertinsi daiktų kiekį, gali sutaupyti nemažai pinigų. Nereikia būti godžiam ir rinktis pigiausią variantą aklai, nes paprastai tas pigiausias apsiverčia brangiausiu dėl klaidų ir baudų. Sėkmės susirandant būstą ir perkeliantis (o tai jau kitas istorija).