Kaip išspręsti baldų transportavimo dilemas į UK? Patirties pilnas vadovas

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – kiekvienas kartas yra unikalus, o nervų patraukimas čia beveik standartinis darbo aprašymas. Kai klientai susisiekia ir klausta, kaip išspręsti baldų transportavimo dilemas į UK, dažniausiai jie jau yra susiprotavę su galvos skausmu, kurį sukelia muitinės, brangios keltų bilietos arba tiesiog neaiškios pasiūlymo sąlygos. Anglija po Brexito tapo dar sudėtingesnė, bet neįmanoma nėra jeigu žinai, ką ieškoti. Štai trumpas ir šiek tiek „iš vidaus“ paaiškinimas, kaip viskas tai vyksta praktiškai, be jokio tuošlinimo.

Pagrindiniai dokumentai ir muitinės

Ar tikrai reikia TIR deklaracijos?

Na, čia sudėtinga klausimas, nes dažnai žmonės painioja daiktų perkėlimą su prekybiniu pervežimu. Jeigu tu perveži asmeninius daiktus, t. y. senus baldus iš buto, kuriais gyvenai ne mažiau kaip 6 mėnesius, tai formaliai TIR tau nereikalingas, reikia „Transfer of Residence“ formos. Bet jeigu nuspirkai kažką naujo Lietuvoje ir veži į UK pardavinėti arba dovanooti šeimai, tai jau kitas reikalas – tada reikės pilnos importo deklaracijos ir mokėti PVM bei muitus. Geriausia viską pasitikrinti su savo vežėju iš anksto, kad neštumtum rankas galvoje pasienyje.

Kokius dokumentus turi paruošti vairuotojas?

Vairuotojas turi save labai gerai pasiruošęs, kitaip jo lauks nemažos bėdos. Jam reikės TIR knygelės (jei tai komercinis reisas), CMR konosamento, kurį pasirašo abi pusės, ir, svarbiausia, eksporto deklaracijos kopijos. Viena kartą mačiau situaciją, kur vairuotojas užmiršo vieną lapelį Lietuvos pusėje ir jį sustabdė Anglijoje – prarandame dieną, o kartais ir daugiau. Be to, jeigu reikalaujama, turi būti draudimo polisas ir vairuotojo darbo laiko apskaitos lentelės, nes britai dabar ypatingai griežtai tikrina tai.

Kas daryti, jeigu trūksta kai kurių dokumentų?

Jei trūksta dokumentų, tai tada prasideda tas, ką aš vadinau „streso festivaliu“. Pirmiausia, nedaryk panikos, nes viskas išsprendžiama už papildomą mokestį ir laukimą. Jeigu trūksta eksporto deklaracijos, gali tekti kviečti muitinįįjį agentą Anglijoje, kad jis padarytų importo deklaraciją iš naujo. Tai kainuos brangiai, gal geriau iš anksto pasirūpinti, kad tavo brokeris Lietuvoje viską nusiųstų el. paštu vairuotojui. Nemanau, kad tu nori mokėti už sandėliavimą uoste tik dėl to, kad nebuvo vieno popieriaus.

Ar galima važiuoti be muitinio brokerio?

Techniškai galima, jeigu tu esi ekspertas ir žini taisykles išgalvos, bet praktiškai – nerekomenduoju. Po Brexito britų sistema tapo labai digitalizuota ir sudėtinga, be to, viskas turi būti padaryta prieš atvykstant į uostą (pvz., Doverį ar Folkestoneą). Be brokerio, turi savo riską, kad tavo krovinys bus uždarytas „karantino“ zonoje kol nesutvarkysi reikalų. Tai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, o laikas – tai pinigai, ypač kai vairuotojas stovi ir laukia.

Kas yra „Transfer of Residence“ ir kaip jis padeda?

Tai tokia speciali procedūra, leidžianti atvykstantiems į Angliją gyventojams atsivežti savo turto be mokesčių. T. y., jeigu tu pats išsikraustei iš buto Vilniuje ir važiuoji gyventi į Londoną, tu nemoki PVM ir muitų. Bet čia yra griežtos taisyklės – daiktai turi būti naudoti, turi būti savo, o ne parduotuvės, ir turi būti vežami per 12 mėnesių nuo tavo persikėlimo. Buvau atvejų, kai žmonės bandydavo įkišti ir naujus daiktus, tai muitinėje juos „išskirstydavo“ ir baudžiaudavo.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną baldą?

Ne visada, bet rekomenduotina turėti pakraunimo sąrašą (packing list). Jeigu turi tiesiog kelias dėžes su knygomis ir indais, galima rasyti bendrai, bet jeigu turi brangų sofos komplektą ar antikvarinę spintą, geriau tai detaliai aprašyti su nuomone verte. Muitininkai gali atsitiktinai patikrinti krovinių turinį, ir jei rasis kažką, kas neatitinka deklaracijos, bus nemalonumai. Geriau per daug parašyti, nei per mažai.

Ar pasienio kontrolė Lietuvoje gali sukelti problemų?

Lietuvos pasienis dažniausiai yra formalumas, jeigu dokumentai tvarkingi, bet kartais jie gali sustabdyti ir patikrinti fiziškai. Ypač jeigu sunkvežimis atrodo įtartinai apkrautas arba yra neatitinkamų prekių ženklų. Vieną kartą dėl to vairuotojas pavėlavo į keltą ir teko keisti bilietą. Taigi, pasirūpink, kad turtas būtų užkrautas tvarkingai ir matomai, ne po uždangalais.

Kainos ir pasirinkimas

Kiek vidutiniškai kainuoja baldų pervežimas į UK?

Čia yra kaip su klausimu „kiek kainuoja automobilis“ – viskas priklauso nuo tūrio, svorio ir vietos. Jeigu turi tiesiog kelias dėžes ir tuščią spintą, tai gali tekti mokėti nuo 300–500 eurų už dalinį krovinią (part load). Jeigu pilnas reisas su butu, tai kalbame apie tūkstančius. Taip pat įtakos turi degalų kainos, kurios šiuo metu šokinėja kaip nutrūkęs virve. Reikėtų klausti konkretaus pasiūlymo, o ne tikslaus skaičiaus iš karto.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų vežėjų?

Kai kuriems brangiau, nes jie duota pilną draudimą ir atsakingumą, kitiems pigiau, nes jie veža „kaip kažką“ be garantijų. Taip pat įeina tiltų mokesčiai Anglijoje (Dart Crossing ir panašiai), kurie gali būti nemalonia staigmena. Ne mažiau svarbu ir tai, ar tai yra tiesioginis reisas, ar tavo baldai keliauja su kitų klientų daiktais – konsolidacija pigiau, bet lėčiau. Atkreipk dėmesį į tai, ar kainoje įskaičiuotas iškrovimas (ne visada).

Ar verta rinktis brangiausią pasiūlymą?

Ne visada. Brangiausiais nebūtinai geriausi, dažnai jie tik gerai reklamuoja save. Geriau pažiūrėti į atsiliepimus ir kalbėti tiesiogiai su vadybininku. Jeigu jis atsako į klausimus aiškiai ir be vengimo, tai gerai. Buvau atvejų, kai didelės firmos tiesiog nukasdavo darbus mažesniems subrangovams, ir klientas net nežinojo, kas jo daiktus veža. Pasitikėjimas čia svarbiau už logotipą.

Kas yra „part load“ krovinių pervežimas?

Tai kai tavo baldai užima tik dalį sunkvežimio ir keliauja kartu su kitų žmonių daiktais. Tai populiariausia paslauga tiems, kurie perveža ne visą butą. Privalumas – pigiau, trūkumas – turi laukti, kol sunkvežimis surinks kitus siuntas pagal maršrutą. Gali tekti palaukti savaitę-dvi Lietuvoje, kol įsigyja pilnas krovinys.

Ar kainą įtakoja degalų kainos?

Žinoma, ir dar kaip. Dauguma firmų turi „fuel surcharge“ koeficientą, kuris keičiasi priklausomai nuo rinkos. Šiuo metu, kai degalai vėl brangsta, gali gauti pranešimą, kad kaina šiek tiek pakilo likus kelios dienoms iki išvykimo. Nereikia pyktis į vežėją – jis taip pat ne iš malonumo keliauja, jam reikia užpilti baką, kad nuvažiuotų ir atgal.

Ar reikia mokėti užskaitą iš anksto?

Dauguma įmonių prašo avanso, nes jos turi sumokėti už keltą, kuris nėra pigus, ir už degalus. Tipiškas avansas yra apie 30–50 proc. Jeigu kas prašo 100 proc. iš anksto – būk atsargus. Yra atvejų, kai po to telefonas nebeatsiliepia. Geriau pasirašyti sutartį ir padaryti įmoką, kai krovinys išvežtas arba paruoštas išvežimui.

Kas daryti, jeigu gavau pigų pasiūlymą, bet bijau sukčių?

Jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesus, tai greičiausiai tokia ir yra. Patikrink, ar jie turi realų adresą, registracijos duomenis. Užduok klausimą apie draudimą – jeigu jie vengia atsakyti apie atsakomybę, bėk. Nusipirkau vaikišką lovelę kiek laiko atgal (ne susiję su darbu), ir taip pat patikriniau viską, nes pasaulyje daug apgavikų.

Ar galima sutaupyti pačiam pakavus daiktus?

Galima, bet rizikuoji savo daiktų sauga. Profesionalios spynos, užraktai, o pagaliau ir klijavimo juosta – tai viskas kainuoja. Jeigu tu užkisi dėžę „kaip kažką“ ir ji atsivers kelyje, niekas nebus atsakingas už taurių sulaužymą. Jeigu turi laiko ir kantrybės, gali bandyti, bet maniau, kad baldų apsauga verta tiek, kiek kainuoja geras pakavimas.

Rizikos ir problema

Kas nutinka, jeigu baldai susidaužo kelyje?

Tai baisiausia košmaras, bet tai įvyksta. Jeigu turi draudimą (CMR draudimas), turi užpildyti pranešimą apie žalą (protokolą) tiesiogiai pačiame vairuotojui arba gavėjui atiduodant krovinių. Be šio raštiško įrašo draudikas negalės padėti. Viena kartą klientas pasirašė viską gražiai, o vėliau skambino, kad sofa sužeista – ką darysiu, jeigu jis patvirtino, kad viskas tvarkoje?

Ar yra rizika, kad vairuotojas pavogsius daiktus?

Statistiškai tai labai retai, bet pasitaiko, ypač jeigu tai neregistruoti „dirbtuvėlių“ vairuotojai. Pasirinkti rimtas firmas, kurios turi GPS stebėjimą savo sunkvežimiuose. Jeigu vairuotojas žino, kad jo judėjimas stebimas, jis nebandys „pasiimti“ kažką sau. Be to, dauguma krovinių yra užrakinti antspaudais, kuriuos numušti be žalos nėra taip lengva.

Kas daryti, jeigu sunkvežimis sulūžta kelyje?

Tai nepasmerkiant nei vairuotojo, nei kliento, tiesiog techninė bėda. Tuomet tavo krovinys gali būti perkrautas į kitą sunkvežimį, o tai pavėlins pristatymą. Geriausia, jeigu vežėjas turi „breakdown“ apsaugą, kuri padengia perkrovimo išlaidas. Gali tekti laukti dieną ar dvi, kol suorganizuojamas gelbėjimas. Toks darbas yra kaip šachmatai – visada laukta kažko nepageidaujamo.

Ar dažnai pasitaiko vėlavimų su keltais?

Doverio uostas yra legenda dėl eilių, ypač po Brexito ir atidarius naujas kontrolės punktus. Net jeigu turi bilietą, gali tekti laukti valandas (o kartais ir ir dienas) patikros. Tas gali paversti tavo 3 dienų kelionę į 5 dienų. Geriausia būti kantriems ir tur�ti atsarginę planą, pavyzdžiui, nenaudoti tų dienų, kai turi būti atiduoti raktai darbuotojams.

Kaip elgtis su nekokybiškomis pervežimo firmomis?

Jei matai, kad vairuotojas atvažiavo be knygelių, su supuvęs sunkvežimi, arba pradeda reikalauti pinigų papildomai vietoje, nedėk pinigų į jo rankas. Skambink į savo brokerį arba į policiją, jeigu jaučiasi grėsmė. Yra blogų įmonių, kurios žaidžia sąžiningose firmose reputacija, bet laikui eigoje jos iškrenta iš rinkos. Patirkau tai savo kailiu, kai viena firma pradingo su kliento pižmais.

Ar saugu palikti baldus lauke prieš iškrovimą?

Anglijoje oras gali būti neprognozuojamas, o vagystės – dar labiau. Vairuotojas negali palikti krovinių nesaugomame plote be priežiūros. Jeigu tavo namuose nėra vietos iškrovimui iš karto, gali tekti nuomoti sandėlį arba palaukti, kol bus saugus momentas. Geriau užtikrinti, kad vairuotojas gali atvažiuoti tiesiai prie durų.

Ar gali būti problemų su adresu Anglijoje?

Taip, ypač jeigu gyveni centre su siauromis gatvėmis, kur sunkvežimis negali privažiuoti. Tuomet gali tekti papildomai mokėti už mažesnį sunkvežimį (pervėžimą). Prieš važiuodamas gerai nurodyk adresą ir jeigu yra apribojimų, apie tai pranešk. Vieną kartą teko nešti sofos per pusę Londono gatvės, nes vairuotojas nepastebėjo ženklo „No HGV“.

Ką daryti, jeigu vairuotojas nemoka anglų kalbos?

Tai gali būti didelė problema, jeigu reikia susitarti dėl iškrovimo vietos ar dokumentų. Dažniausiai firmos siunčia vairuotojus, kurie moka bent truputį, bet kartai būna ir tokie, kurie kalba tik savo. Tuomet telpa pagalba iš telefono vertėjo arba tiesiog gestais. Geriausia tikrinti šį dalyką iš anksto, ypač jeigu turi sudėtingą iškrovimą.

Pakavimas ir paruošimas

Kaip teisingai supakuoti sofos?

Sofos reikia įvynioti į burbuliukine plėvele, o kampus apsaugoti minkšta medžiaga arba kartono. Jeigu sofa yra nuimama, reikia atitraukti kojas ir jas supakuoti atskirai. Niekada nerašyk ant sofos „stiklas“ – vairuotojai gali per daug atsargiai elgtis ir uždelsi darbą. Geriausia tiesiog aiškiai pažymėti, kad tai yra jautrus daiktas.

Ar verta išardyti baldus prieš pervežimą?

Be abejo. Didelės spintos, lentynos, darbo stalai – viską kas galima išardyti, reikia išardyti. Taip sutaupai vietos sunkvežimyje ir sumažini sužalojimo riziką. Neišardyta spinta gali nebetempti pro duris arba ją gali užkirsti kelyje. (Nors, žinai, kai kuriems klientams labai nepatinka tai daryti, bet aš visada įtikinu).

Kokias medžiagas naudoti baldų apsaugai?

Naudokkite storą (mikro) burbuliukine plėvele, o ne tos plonos, kurioms plyšta ant akies. Taip pat reikės stiprios klijavimo juostos (pakraunimo juostos), kartono dėžių smulkiems daiktams ir minkštų užpildų (pvz., putų). Netaisyklingai supakuotas daiktas – tai būsimas nuobodulis ir galvos skausmas.

Ar reikia pažymėti dėžes?

Taip, būtina. Užrašyk kambarys (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“) ir trumpą turinį („Indai“, „Drabužiai“). Tai taupo laiką iškraunant, nes vairuotojas arba tu nereikėsi atidaryti kiekvienos dėžes sužinoti, kur ją pastatyti. Be to, jeigu dėžėje yra trūkumo daiktų, tai taip pat reikia pažymėti.

Kaip apsaugoti stiklo stalviršius?

Stiklas yra vienas pačių pavojingiausių daiktų pervežiant. Jis turi būti supakuotas į specialias medinį rėmus arba storas polistireninės plokštės. Niekada negulėkite stiklo horizontaliai – jis gali susprogti nuo savo svorio arba nuo smūgio. Vieną kartą gavau skambutį, kad stalo stalas buvo padėtas ant grindų ir užkrito dėžė.

Ar galima pervežti atvirą skysčius?

Bent jau drąsiai nerekomenduoju. Visus skysčius (valymo priemones, aliejus) reikia uždaryti į sandrias indas, o geriausia – išsigydyti jau Anglijoje, kad nebūtų rizikos, kad jos išsilieja ir sugadina kitus daiktus. Muitinė taip pat gali klausti apie degių skysčių kiekį.

Kaip supakuoti drabužius?

Geriausia naudoti specialias drabužių dėžes su kabyklomis (wardrobe boxes) – tai labai patogu, nes drabužiai nenuspaudžiami. Jeigu tokios nėra, naudokite didelės dėžės ir užpildykite tuščias vietas, kad dėžė ne suspaustų. Drabužius galima tiesiog padėti į didelius krepšius, bet tada yra didesnė drėgmės susirinkimo rizika.

Ar reikia pašalinti visus ištraukiamus elementus?

Taip, viskas kas išsilenkia arba išsitraukia – stalčių, duris, stalviršius – reikia užfiksuoti arba nuimti. Kelio metu vibruoja sunkvežimis ir dėl to durys gali atsiverti ir nukristi, o tai sugadins baldus ir gali sukelti avariją viduje.

Specifiniai klausimai apie UK

Ar sunkiau vežti į Škotiją nei į Angliją?

Škotija yra toliau, tad brangiau, bet procedūros tos pačios. Vienintelis dalykas – reikėtų įsitikinti, ar vežėjas važiuoja iki pat tavo durų, arba numeta krovinius Edinburge/Glasgowe sandėlyje. Kai kurios firmos, norėdamos sutaupyti degalų, meta dalį krovinių centrinėse sandėliuose, o tada turi pati organizuoti pristatymą.

Kokios yra problemos su Londonu?

Londonas – tai siaubas sunkvežimių vairuotojams. Yra daug vietų, kur reikia mokėti už važiavimą (Congestion Charge, ULEZ), o kai kur ir visai negali važiuoti. Jeigu gyveni „Low Emission Zone“ zonoje, o sunkvežimis neturi atitinkamo sertifikato, gausi baudą. Gerai iš anksto pasakyk adresą ir koordinates, kad vežėjas galėtų suskaičiuoti kainą.

Ar greitaeiviai (ferries) vežia ir keleivius?

Taip, bet ne tais pačiais keltais kaip krovinius. Keleiviai važiuoja DFDS arba P&O, o krovininiai keltai (pvz., „Irish Ferries“ arba „CLdN“) turi atskirus slotus. Tavo vairuotojas važiuos krovininiu keltu, kuris dažniausiai yra lėtesnis ir turi mažiau patogumų, bet jis ten su savo kambariu ir poilsio zonomis.

Ar reikia mokėti už tiltų mokesčius Anglijoje?

Taip, yra keletas mokamų tiltų (pvz., Dartford Crossing prie Londono). Dažniausiai šios išlaidos įskaičiuotos į pasiūlymą, bet geriau paklausti. Kartais klientai sužino, kad turi mokėti papildomai 25 svarų už vairuotoją tiesiog todėl, kad jis peržengė tiltą.

Koks yra didžiausias miestas į kurį dažniausiai vežame?

Londonas, be abejo. Tačiau taip pat daug važiuojame į Birmingamą, Mančesterį, Liverpulį. Šiaurėje kainos šiek tiek aukštesnės, bet ten gyvena daug mūsų tautiečių, todėl maršrutai yra aktyvūs.

Ar galima pervežti daiktus į Velsą?

Žinoma, Velsas dabar taip pat turi savo muitinės procedūras, nors jos yra panašios į Anglijos. Vienintelis dalykas – kai kurie regionai yra labiau kalnuoti ir sunkiai pasiekiami dideliems sunkvežimiams, todėl gali reikėti mažesnės mašinos.

Kaip vežti daiktus į atokius vietas (pvz., salose)?

Jei gyveni saloje (pvz., Isle of Wight), tai reikės dviejų pervežimų – vienas iki uosto, antras keltu į salą. Tai brangiai ir sudėtinga, todėl geriausia apie tai sužinoti iš anksto, kad nebūtų staigmenų kainoje.

Ar reikia rūpintis anglišku skambučiu?

Gera turėti, jeigu turi susisiekti su vairuotoju arba gavėju Anglijoje, bet dažniausiai vežėjas susitvarko pats. Jeigu turi specifinius nurodymus, parašyk juos lietuviškai, o vairuotojas išvers arba supras pagal kontekstą.

Ar dažnai pasitaiko problemų su vietine policija?

Daugiausia dėl parkavimo. Jeigu vairuotojas neteisingai pastatė sunkvežimį prie namų ir trukdo keliui, policija gali jį nušalinti. Tada teks rasti pinigus baudai ir pašalpinimui. Geriau iš anksto paruošti vietą (užimti parkavimo vietą automobiliu, kad vairuotojas galėtų užstoti).

Ar galima pervežti baldus, jeigu asmeniškai nėra vietoje?

Galima, jeigu tą vietą priima kieno nors kitas (pvz., draugas ar šeimos narys). Turi būti pasirašytas dokumentas (galimybė), kad tas žmogus gali priimti krovinią. Be to, reikia nurodyti telefono numerą, kad vairuotojas galėtų paskambinti atvykus.

Išvada

Taigi, jeigu kyla klausimas, kaip išspręsti baldų transportavimo dilemas į UK, atsakymas nėra vienas ir vienintelis – viskas priklauso nuo tavo pasiruošimo ir partnerio pasirinkimo. Nors sistema po Brexito pasidariusi sudėtingesnė, su gera dokumentacija ir šiek tiek kantrybės viskas įmanoma. svarbiausia – nebijoti klausti ir tikrinti detales, kad kelionė baigtųsi ne naujų baldų pirkimu, o jaukiu namų įrengimu naujoje vietoje.