Kaip išsiųsti siuntinį iš Anglijos? Vadovas tiems, kurie nenori nukentėti piniginėje

Sėdžiu prie savo stalo Vilniuje (gerai, tiesa sakant, šiuo metu esu Tilbury, prie uosto, bet kas ten), ir vėl gaunu tą patį klausimą. „Kaip išsiųsti siuntinį iš Anglijos?“ Po „Brexit“ viskas pasikeitė, ir tas procesas, kuris anksčiau užtrukdavo penkias minutes, dabar užima pusę dienos, jei nežinai detalių. Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt ketverius metus, mačiau viską – nuo dingusių konteinerų iki klientų, kurie bandė siųsti šviežią mėsą vasarą. Tiesą sakant, systemos nėra tobulos, kartais viskas vyksta kaip šurmuliys, bet vienas dalykas aiškus – reikia žinoti taisykles, kad muitinėjus nepriverčtum verkti. Štai kas jums tikrai reikalinga, kad siunta pasiektų Lietuvą be nereikalingų nervingų telefonų.

Burokėliai: dokumentai ir pradžiamoksčiai

Kaip išsiųsti siuntinį iš Anglijos, jei aš visiškas naujokas?

Žiūrėk, tai nera rocket science, bet ir ne taip paprasta kaip nupirkti bilietą į kino. Pirmiausia, susirask kurjerį arba tarpininką, kuris sužino, ką tas „Brexit“ reiškia praktiškai. Tau reikės parašyti prekių paskirstymo lapą (angliškai CN22 arba CN23), kurį pririšai prie siuntos. Be to, turi žinoti gavėjo telefono numerį ir adresą – be to nei kurjeris nei muitinė nieko neišsiųs. Ir svarbiausia – nenukreipk dėmesio į tuos pasiūlymus „siųsk be dokumentų“, tai melas.

Ar tikrai reikia EORI kodą, jei siunčiu tik vieną dėžutę?

Na, techniškai, jei siunti į Lietuvą (ES), tuomet gavėjui reikės jo EORI kodo, jei vertė viršija 150 eurų (o kartais ir mažiau, priklauso nuo muitinės nuotaikos). Siuntėjui iš Anglijos taip pat jis galingai praverčia, nors mažoms siuntoms kartai praeina ir be jo. Aš visada įpareigoju savo klientus jį turėti, nes kitaip gali užstrigti tiesiogiai Londone ar Koventryje. Užtruktai十分钟 jį gauti internetu, bet taupo valandas nervų vėliau.

Ką daryti, jei neturiu spausdintuvo dokumentams?

Tuomet esi įkandęs. Visi dabartiniai kurjeriai reikalauja, kad prekių paskirstymo lapas būtų atspausdintas ir pritvirtintas prie siuntos fiziškai. Negali tiesiog nusiųsti PDF el. paštu ir manyti, kad tai yra gerai. Kartais, jei siunti iš „Access point“ (pavyzdžiui, parduotuvėje), jie gali padėti atspausdinti, bet už tai imamas papildomas mokestis. Geriausia turiškai pasirūpinti tuo iš anksto, kitaip tavo siunta liks pas siuntėją.

Kas tas CN22 ir CN23 lapas, ir kodėl jie svarbūs?

Tai popierius, kuriame aprašai, kas yra dėžėje. CN22 naudojamas mažoms, iki 2 kg siuntoms, o CN23 – didesnėms. Jame turi nurodyti tikslų prekių kiekį, svorį ir vertę. Jei parašysi „drabužiai“ be jokios apskaitos, gali būti tikri, kad muitinė sustabdys siuntą ir klaus „kokie drabužiai?“. Būk kuo tiksliausias, kitaip gausi baudą už neteisingą deklaravimą.

Ar galima panaudoti seną dėžę iš „Amazon“?

Galima, bet tai didelė rizika. Senos etiketės ir brūkšneliai (barcode) gali sujaukti skenerius terminaluose. Turėjau atvejai, kai siunta nukeliavo į Gernsbachą (Vokietija) vien todėl, kad senas brūkšnelis nebuvo nuplėštas. Naudok juodą lipduką uždengti senąsias žymes arba geriau – imk naują dėžę. Tai pigiau nei siuntos paieška po visą Europą.

Kokius duomenis reikia nurodyti apie gavėją?

Pilną vardą, pavardę, adresą su pašto kodu (Lietuvoje LT-xxxxx formatas, nors Anglijoje jie nesupranta, kodėl taip reikia) ir būtinai telefono numerį. Be telefono numerio kurjeris Lietuvoje nepajėgs pristatyti siuntos. Kartais klientai sako, „jis turi tą adresą“, bet adresas be telefono – kaip be rankų.

Pinigai, kainos ir laikas (ir vėl Brexit)

Kiek kainuoja išsiųsti siuntinį iš Anglijos į Lietuvą?

Kainos svyruoja kaip oras. Priklauso nuo svorio, matmenų ir to, kiek greitai nori gauti. Maža siunta (1-2 kg) gali kainuoti apie 15–20 svarų, jei užsidelsi prieš savaitę. Jei reikia skubiai, tuomet gali tekti mokėti 50+ svarų. Didelės siuntos (30 kg+) gali kainuoti nuo 70 svarų. Verta palyginti kelis brokerius, nes vieni ima mokestį už krovimą, kiti – už iškrovimą.

Ar kainos pasikeitė po „Brexit“?

Žinoma, pasikeitė. Dabar pridėta importo muitinės išlaidų (customs clearance fee), kurią dažnai imasi kurjeriai už dokumentų apdorojimą. Anksčiau to nebuvo. Taip pat, kainos augo dėl brangstančio kuro. Dabar, kai klausiate, kiek kainuoja siunta, visada turiu paklausti – „ar įskaičiuoti muitines išlaidas?“, nes jos gali padidinti galutinę sumą net 30–40 svarų.

Kiek laiko užtrunka siunta iš Anglijos iki Lietuvos?

Standartiškai, 3–5 darbo dienos turi būti norma. Bet... (čia tas vienas „bet“). Jei siunta užstringa Britanijos muitinėje (tai dabar nutinka dažnai), gali laukti ir savaitę, ir dvi. Vakar paėmėme siuntą iš Mančesterio, kuri buvo sustabdyta jau tris dienas – tik dėl to, kad buvo neteisingai užpildytas HS kodas. Kantrybė – tai tavo geriausias draugas šiuo atveju.

Kodėl kai kurios siuntos keliauja ilgiau nei kitos?

Viskas priklauso nuo maršruto. Kai kurie kurjeriai vežia į Lenkiją ar Vokietiją į centrinius hub’us, o tik tada į Lietuvą. Kitas vežia tiesiai į Kauną. Be to, jei tavo siunta yra „ne standartinio“ dydžio (pvz., ilga lazda), ji gali būti atidėta, nes netelpa į standartinę dėžę kontinieryje. Taip pat, oro uostų streikai arba blogas oras Kanalo sąsiauryje gali viską uždelsti.

Ar galima sutaupyti renkantis lėtesnį vežimą?

Taip, bet rizikuoji. Ekonominiuose reisuose (dažniausiai krovininiai autobusai ar traukiniai) siuntos gali būti perkraunamos kelis kartus. Karta buvo atvejis, kai klientas norėjo taupyti 5 svaras, o jo siunta atvažiavo su sulaužytais kampais. Jei siunti ką nors trapios, geriau mokėk už ekspresinį, kuris keliauja mažiau perrovimų.

Kas yra „remote area“ papildomas mokestis?

Kai kurios vietovės Lietuvoje (arba Anglijoje) laikomos atokiomis vietomis. Pvz., jei siunti į labai mažą kaimą, kur kurjeris važiuoja retai, gali būti pridėtas papildomas mokestis. Tas pasakytina ir apie Škotijos kalnus. Geriausia iš anksto patikrinti adresą kurjerio svetainėje, jeigu tokią galimybę turi.

Muitinės naktmaros (ir kaip išgyventi)

Ar turėsiu mokėti PVM ir muitus?

Jei siuntos vertė viršija 150 eurų, taip, mokėsi PVM (21 proc Lietuvoje) ir galimus muitus (priklauso nuo prekės tipo). Jei mažiau – PVM gali būti taikomas, bet dažnai jį praleidžia (de minimis), tačiau taisyklės keičiasi kasmet. Geriausia tiksliai sekti dabartines mokesčių lengvatas, nes muitinės sistemos atnaujinamos (čia aš tikrai ne 100% tikras, ar šiandien jau nėra naujų pakeitimų, bet paskutinį kartą buvo taip). Tiesiog būk pasiruošęs, kad gali tekti papildomai sumokėti pristatymo metu.

Kas nutinka, jei nenurodžiau teisingos prekės vertės?

Tai yra dažniausia klaida. Jei nurodysi 10 svarų vertę už 200 svarų vertę prekę, muitinė tai pastebės. Tuomet gali būti skirta bauda, o prekė gali būti konfiskuota arba grąžinta atgal (tavo sąskaita). Be to, jei prekė dingsta arba sulaužoma, draudimas sumokės tik tą sumą, kurią nurodėi – t.y. 10 svarų.

Kas yra HS kodas ir kur jį rasti?

HS kodas (Harmonized System) tai skaitmeninis kodas, kuris identifikuoja prekę. Jis būtinas muitinei. Jį galima rasti internete paieškoje „HS code lookup“, bet tai gana būti painu. Dažnai klientai renka pirmąjį rastą, tai blogai. Turi rasti tą, kuris tikiausiai atitinka tavo prekę. Jei pasirinksi blogą, gali būti taikomas didesnis mokestis.

Ar galiu siųsti maistą (pvz., sūrį ar mėsą)?

O čia yra pavojinga sritis. Po „Brexit“ maisto produktų importas labai suvaržytas. Sūris ar sausa mėsa gali būti leidžiama, jei turi specifinius sertifikatus. Bet jei bandysi siųti kiaulieną ar kiaušinius (netgi dėžutę), siunta bus sunaikinta muitinėje be jokios gailesčios. Geriau to nedaryti, nebent tikrai tikrai žinai ką darai (ir turi veterinarijos pažymą).

Kodėl mane iškėlė „Customs Hold“?

„Customs Hold“ reiškia, kad tavo siunta atrodė įtartai arba trūko dokumentų. Tai gali būti atsitiktinis pasirinkimas (tikrinimo įrankis). Tada reikia pateikti papildomus dokumentus (pavyzdžiui, draudimo polisą arba originalą pirkimo-skyrymo sutartį). Tai gali užtrukti 2-3 dienas, kol muitininkas susidomės tuo, kas vyksta.

Ar galiu apskųsti muitinės sprendimą?

Galima, bet tai ilgas ir sudėtingas procesas. Jei manai, kad neteisingai taikytas mokestis, turi rašyti oficialų skundą anglų kalba. Deja, tuo metu siunta liks sustabdyta. Dažniausiai paprasčiau susiderėti, mokėti ir toliau gyventi, nebent kalbame apie tūkstančių vertės krovinius.

Dovanos, drabužiai ir keisti daiktai

Kaip išsiųsti dovaną, kad gavėjas nemokėtų mokesčių?

Dovanos nuolaidos yra gilos legendos. Oficialiai, dovana turi būti asmeninio naudojimo, ne prekybinė, o vertė mažesnė kaip 45 eurų. Jei siunti naujus „Nike“ batus su etiketėmis 150 eurų vertės, nėra jokių šansų, kad tai bus laikyta dovana. Muitinė žino, kokia yra rinkos kaina. Vieną kartą bandžiau padaryt „dovaną“ telefonui, nepraėjo nė dienos.

Ar galiu siųsti naudotus drabužius?

Taip, naudoti drabužiai dažniausiai yra be mokesčių, jei jie aiškiai pažymėti kaip „used clothing“. Bet, turi būti tvarkingai supakuoti ir neskubėti. Jei tarp jų bus naujos prekės su etiketėmis, visos siunta bus apmokestinta kaip nauja. Tarkime, siunti savo vaiko drabužius – nurodyk „used personal clothing, no commercial value“.

Kaip siųsti techniką (kompiuterį, telefoną)?

Technika – tai brangių prekių kategorija. Būtinai reikia originalo pirkimo kvito (kopijos), kad įrodytum vertę. Be to, baterijos turi atitikti saugumo standartus (UN38.3). Jei siunti telefoną be originalios pakuotės, gali būti problemų su draudimu. Ir vėl, vertė turi būti tikra, kitaip draudimas neveiks.

Ar galiu siųsti kosmetiką?

Kai kuria kosmetika leidžiama, bet yra apribojimų skysčių kiekiui. Taip pat, jei kosmetikoje yra medžiagų, kurios yra draudžiamos ES (pvz., tam tikros rūgštys), siunta bus sustabdyta. Geriausia patikrinti sudėtį prieš siunčiant. Nerekomenduoju siųsti didelių kieknių skysčiio, nes jei dėžė plyš, tai bus katastrofa kitoms siuntoms.

Kas daryti, jei noriu siųsti paveldėtus daiktus (antikvariatas)?

Tai reikalauja specialių dokumentų. Gali reikėti vertinimo iš eksperto. Be to, gali būti taikomi eksporto/importo apribojimai, jei daiktas yra kultūros vertybė (virš 50 metų amžiaus). Geriau pasikonsultuoti su brokeriu, kadangi štai čia aš pats nesu tikras, ar ką nors nepraleidau, nes taisyklės dėl meno kūrinių yra labai griežtos.

Ar saugu siųsti juvelyrinius dirbinius?

Gali siųsti, bet tai riziku. Kurjeriai dažnai draudžia siųsti brangius juvelyrinius dirbinius standartiniu būdu. Reikės specialaus, brangaus draudimo ir galbūt ginkluoto lydinimo. Mažos vertės papuošalai (pvz., sidabriniai) gali būti siunčiami, bet juos reikia įdėti į kišenę su užsegamu užtrauktuku, kad jie nebarškėtų.

Pakavimas, paletės ir kita logistika

Kaip tinkamai supakuoti dėžę?

Naudok stiprią, naują dėžę. Tarp daiktų užpildyk tuščią erdvę (burbuliukais, popieriumi), kad jie nejudėtų. Jei girdi barškijimą, kai suplauki dėžę – tai blogas ženklas. Vieną kartą gavau dėžę su vazdana, kuris buvo įvyniotas tik į vieną sluoksnį popieriaus... atvyko trys dalys. Supakuok taip, lyg dėžę numestų nuo 1 metro aukščio.

Ar reikia įdėti kontaktinę informaciją viduje?

Būtina. Užrašyk savo ir gavėjo adresą ant popieriaus ir įdėk į vidų. Jei išorinė etiketė nuplyš arba taps neįskaitoma (o tai nutinka dažniau nei galvojote), kurjeris atidarys dėžę, kad pamatytų, kur ją vežti. Be šio smulkmeno, siunta gali baigtis „nežinomų siuntų“ sandėlyje.

Ką daryti, jei daiktai per dideli dėžei?

Tada tau reikia paletės. Jei siunti baldus, didelę techniką ar daug dėžių, geriau juos uždėti ant paletės ir apvynioti plastikine plėvele (stretch film). Tai apsaugo nuo drėgmės ir fizinio pažeidimo. Paletes veža sunkvežimiai, o tai pigiau už didžiulę dėžę, kurią vis tiek teks krauti į specialią liftą.

Ar galiu siųsti pavienes vietas (pvz., vieną stalą)?

Taip, tai vadinama „part load“ arba daliniu kroviniu. Tada tavo stalas keliauja su kitų žmonių daiktais tame pačiame sunkvežimyje. Tai trunka ilgiau (gal 2-3 savaites), bet yra daug pigiau nei rentuoti visą sunkvežimį. Tiesiog užtikrink, kad stalas būtų gerai apsaugotas (minkšta medžiaga, kartonas).

Kodėl svarbu tiksliai nurodyti svorį ir matmenis?

Kurjeriai tikrina tai skeneriuose. Jei tavo dėžė yra 5 kg, bet nurodai 3 kg, jie nuskaitys 5 kg ir pridės papildomą mokestį už neteisingą duomenų pateikimą. Tas pasakytina apie matmenis – „volumetric weight“ (tūrio svoris) gali būti didesnis už realų svorį. Jei siunti plunksną, bet milžiniško dydžio dėžę, mokėsiu už tą dėžę.

Kas daryti, jei dėžė yra labai sunki (virš 30 kg)?

Geriau padalyti į dvi mažesnes. Vienas žmogus sunkiai gali nešti 30 kg dėžę, todėl kurjeriai gali atmesti toką siuntą arba paprašyti pažymėti „Heavy“. Jei dėžė sukils, gali užsižaloti kurjeris, o tu busi atsakingas. Geriau būti protingas ir padalinti svorį.

Problemų sprendimas (kai viskas nuo krypties)

Kur dingo mano siunta? (Nerviniai skambučiai)

Pirmiausia, nesijaudink. Dažniausiai ji tiesiog „stuck in transit“ sistemoje. Patikrink sekimo numerį. Jei jis nebuvo atnaujintas 5 dienas, tuomet rašyk kurjeriui. Kartais sistemos užstringa arba buvo nuskaityta klaidingai. Vieną kartą siunta „dingo“ tik todėl, kad buvo uždėta ant neteisingos lentynos sandėlyje Birmingeme.

Ar galiu nukreipti siuntą, kai ji jau išvyko?

Labai sunku. Kai kurjeris pasiima siuntą, ji įeina į sistemą. Keisti adresą galima tik tada, kai dar nebuvo išsiųsta iš Anglijos į Lietuvą (pvz., dar sandėlyje). Jei ji jau per jūrą arba ore, adreso keisti nebegalima. Viskas turi būti tiksliai nuo pradžių.

Kas nutinka, jei gavėjo nėra namuose?

Kurjeris paliks pranešimą (atsiėmimo lapelį). Siunta bus nugabenta į pašto skyrių arba kurjerio depą. Ten ji laikoma (paprastai 7-14 dienų). Jei nepasiimsi, ji bus grąžinta atgal siuntėjui (ir tu mokėsi už grąžinimą). Geriau pasirūpinki, kad kas nors būtų namuose.

Ar galiu reikalauti kompensacijos už vėlavimą?

Jei tai buvo garantuotas laikas (pvz., „Express 24h“) ir vėlavo 2 dienas, tuomet gali kreiptis dėl kompensacijos (dažniausai dalinis grąžinimas). Jei tai buvo standartinis siuntimas, įstatymai leidžia vėlavimus iki 30 dienų be kompensacijos. Žinoma, tai nepatogu, bet tokios yra taisyklės.

Kaip elgtis, jei siunta atvyko sužalota?

Nepriimk siuntos! Arba priimk, bet ant kurjerio dokumento (kurį pasirašai) užrašyk „DAMAGED“ (sužalota). Be šio užrašo, draudimas nebus priimtas. Tada tu turi 7 dienas pateikti prašymą su nuotraukomis (dėžės išorė ir vidus). Be nuotraukų niekas nesupras, kas nutiko.

Kodėl man grąžino siuntą atgal?

Gali būti daug priežasčių: blogas adresas, gavėjas atsisakė, trūko dokumentų, arba buvo draudžiama prekė. Kartais tiesiog buvo padaryta klaida dokumentuose (tai labai dažna priežastis). Kai grąžina, turi sumokėti grąžinimo išlaidas. Geriausia iškarto išsiaiškinti, kas ne taip, kad nekartot.

Ar galiu atšaukti siuntą po to, kai užpildžiau formą?

Jei kurjeris dar nepasėmė, paprastai gali. Bet jei jau sukūrėsi etiketę ir mokėjimas išsiųstas, gali tekti mokėti administracinius mokesčius už atšaukimą. Sistemos veikia greitai, todėl nešvaistyk laiko, jei tikrai nusprendei nesiųsti.

Išvada

Na, tai trumpai ir aiškiai (kiek įmanoma su šiomis taisyklėmis). Kaip išsiųsti siuntinį iš Anglijos dabar yra sudėtingiau nei prieš penkerius metus, bet vis tiek įmanoma. Svarbiausia – būk sąžiningas deklaracijose, kruopštus su pakavimu ir kantrus su laiku. Jei kils abejonių, geriau klausk profesionalo (ir ne tik „Google“), nes viena klaida dokumentuose gali kainuoti brangiau nei pati siunta. Sėkmės, ir tikiuosi, tavo dėžės atkeliaus saugios (o ne kaip tas mano klientas, kuris bandė siųti dviračio ratus ne išardyti).