Kaip išsiųsti daiktus iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą: vadovas tiems, kuriems nėra viskas vienodai

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir galiu pasakyti – nuo tada, kai įvyko „Brexit“, kas pasikeitė neblogai, o tiesiog viskas tapo sudėtingiau. Anksčiau tiesiog įmesdavai dėžę į sunkvežimį ir ji važiuodavo, o dabraid reikia mąstyti apie MVGT prekių kodus, EORI numerius ir tą tūkstantį smulkių dalykų, kurie gali sukelti galvos skausmą. Žemiau bandau paaiškinti, kaip išsiųsti daiktus iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą taip, kad jie pasiktų greitai ir nesusidurtumėte su biurokratine nightmare, kurią dažnai matau savo klientų akys. Tai nebus sausa instrukcija, o grynai praktinis patarimas iš kelių, matyto ir gero, ir blogo.

Pagrindiniai dokumentai ir muitinės deklaravimas (kur viskas prasideda)

Kokiuos dokumentus reikia ruoštis siuntimui iš UK?

Privalai turėti tinkamai užpildytą prekių sandėlio sąrašą arba komercinę sąskaitą faktūrą. Be šių dokumentų niekas nekels siuntos per Lietuvos muitinę (VMVT), o Jungtinėje Karalystėje iš vis neleis išvežti krovinių į ES erdvę. Jei siunčiate asmeninius daiktus, turi būti parengtas specialus deklaravimo dokumentas, kuriame nurodoma, kad tai ne prekybinė siunta, o asmeninio naudojimo daiktai, ir pateikiamas jų vertės įkainojimas, kad muitininkas galėtų priskirti tinkamą MVGT kodą.

Ar reikia EORI numerio, jeigu siunčiate daiktus kaip asmuo?

Oficialiai taip, norėdami importuoti prekes iš Jungtinės Karalystės, reikėtų EORI numerio, tačiau praktikoje, kai naudojatės didžiaisiais kurjeriais, jie dažnai naudoja savo aukštąsias sistemas. Aš visgi patarčiau jį susikurti, jeigu planuojate(siųsti) daugiau nei vieną kartą, nes tai taupo laiką. Viena vertus, tai papildoma biurokratija, ką jau be to, manyčiau, kad europos sistemos turėtų būti paprasčiau, bet deja, šiuo atveju be to tiesiog niekaip neapsieisi, jei norite, kad viskt vyktų legaliai ir sklandžiai.

Kas nutinka, jeigu neteisingai nurodote MVGT (customs) kodą?

Tai viena dažniausių klaidų, kurią matau – žmonės užrašo „mašina“ vietoje „dviračio“ arba „apiegalė drabužiai“ vietoje „medvilnės marškiniai“. Tada muitinė gali laikyti siuntą kelias dienas ar net savaitę, ieškodami tikrosios kilmės ir paskirties, o tau teks mokėti priverstinį sandėliavimą. Buvau atvejų, kai klientams teko mokėti daugiau už sandėliavimą nei pačią siuntą, todėl labai prašau, nepersivalgykit su šiais kodais ir geriau pasitarkite su ekspedituotojais arba patys patikrinkite TARIC duomenų bazę, ypač jeigu siunčiate brangesnes prekes.

Ar galima išsiųsti daiktus be PVM kodo?

Jūsų siunta gali būti sustabdyta Lietuvos muitinės, jeigu nenurodysite PVM mokėtojo kodo, nes bus taikomi importo mokesčiai. Jūs turite pateikti mokesčių mokėtojo kodą (jeigu esate verslo subjektas) arba asmens kodą, kad mokesčiai būtų apskaičiuoti teisingai. Nenoriu būti baisus, bet be šio kodo daiktai tiesiog liks terminaluose ir kurjeriai atsis juos atiduoti, kol neįvesite duomenų į jų tinklalapius, kas užtrunka ir erzina abiejų pusių vadybininkus.

Kas daryti, jeigu praradote originalius siuntos dokumentus?

Tai tikrai blogiausias scenarijus, bet ne beviltiškas, reikės greitai susisiekti su siuntimo paslaugų teikėju Anglijoje ir paprašyti kopijų. Turiu omenyje, kad dauguma sistemų dabar yra digitalizuotos, taigi, jeigu užėmei prekes iš „eBay“ ar parduotuvės, kvitas (angliškai receipt) turi būti elektroninis. Gyvenime matau daugybę situacijų, kai žmonės neatsižvelgia į smulkmenas, todėl visada darykite nuotraukas visiems dokumentams prieš paduodant siuntą – tai gali išgelbėti jus nuo nervų išsikrovimo vėliau.

Mokesčiai, muito ir „pasažinės“ problemos (pinigai visada svarbiausi)

Kiek kainuoja muitų atidarymas (customs clearance)?

Kainos svyruoja nuo 30 iki 100 eurų, priklausomai nuo to, ar tai tiesiog kurjerinė siunta, ar konteineris su baldais. Didesnėms siuntoms ekspeditorius pasiūly sąskaitą, kurioje bus įskaičiuotas darbas su dokumentais ir muitinės atstovavimas. Pats vaizdas, kai klientas sužino, kad už „popieriaus koregavimą“ reikia sumokėti beveik tiek pat, kiek kainuoja pačių prekių pristatymas, visad priverčia juoktis ir verkti vienu metu, bet tai dabartinės rinkos realybė.

Ar reikia mokėti PVM importuojant iš UK į Lietuvą?

Taip, jeigu prekių vertė viršija 150 eurų (neįskaitant pristatymo išlaidų), Jums teks mokėti 21 proc. Lietuvos PVM, kuris apskaičiuojamas nuo prekės vertės, muito mokesčio (jei taikomas) ir pristatymo išlaidų į ES. Tai tas momentas, kai „pigia“ pirkinis iš Amazon.co.uk staiga tampa tokio pat brangaus, kaip pirktas Pilies gatvėje, todėl visada suskaičiuokite galutinę kainą prieš užsakinėdami nesamonės kiekį.

Kada taikomas muito mokestis (customs duty), o kada tik PVM?

Muto mokestis taikomas tik tuomet, kai kurios nors ES prekių kategorijos vertė viršija nustatytą slenkstį (pavyzdžiui, 150 eurų daugumai prekių), arba jeigu tai yra alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Jei siunčiate drabužius ar buitinius prietaisus, tikriausiai susidursite tik su PVM, tačiau būkite tikri, kad pasitikrinę MVGT kodus, nes uodegai arbatoms gali būti visai kitokios taisyklės. Esu matęs, kaip žmonės užsiruošia tik ant PVM, o paskui sužino, kad ten reikia dar ir 12 proc. muto, ir visai nesivelta.

Ar dovanų siunta apmokestinama kitaip?

Galite nemokėti mokesčių tik jeigu dovana yra asmeninio pobūdžio, siunčiama vienam gavėjui, jos vertė neviršija 45 eurų, ir siuntėjas jos nevykdo prekybos. Žmonės dažnai bando įrašyti „gift“ ant dėžutės, kai viduje yra 5 poros naujų batų su etiketėmis – tai nedirba, muitinės sistemos nėra tokios kvailos. Buvo atvejis, kai klientas bandė užvežti visas motociklo detalės kaip dovaną „sūnui“, tai baigėsi labai ilgai kalbant su muitinės pareigūnu telefonu.

Kas atsitinka su mokesčiais, jei prekės sugedusios ar negavote?

Jei prekės sugedo arba neatvyko, turite teisę kreiptis dėl mokesčių grąžinimo, bet procesas yra ilgas ir reikalauja įrodymų – nuotraukų, policijs pranešimų ir t.t. Pasakyčiau, tai viena labiausiai erzinančių dalių mano darbe, nes reikia aiškinti klientams, jog pinigai į biudžetą jau nuejo, o grąžinti juos yra daug sudėtingiau, negu juos išskaičiuoti. Todėl visada pasirūpinkite draudimu, ypač jei siunčiate brangią techniką ar antikvariatą, nes garantija, kad viskas keliaus saugiai, yra labai abejotina.

Ar galiu nusipirkti be PVM UK ir nebeti mokėti Lietuvoje?

Jei esate PVM mokėtojas Lietuvoje, galite naudotis intrastat ir vieneto susitarimu (OSS), tačiau tai jau sudėtingesnė verslo istorija. Paprastam vartotojui tai neįmanoma – jūs privalote sumokėti Lietuvos mokesčius. Kadaise dirbdama su viena didžiaulė mažmenininke turėjau nemažai problemų aiškinant, kad jų „tax free“ šiaip nebeveikia po „Brexit“ ir mums reikia mokėti pilną kainą. Nepakydau to laiko, kai eilinis žmogus galėjo parsivežti mašina fullo ginų be jokių mokesčių.

Ką galima, o kuo draudžiama siųsti (nuo maisto iki pavojingų daiktų)

Ar galima išsiųsti maisto produktus, pvz., sūrius ar dešras?

Galite, bet griežtai ribotai ir tik tos kilmės, kuri leidžiama ES (pvz., sūriai iš JK – taip, bet mėsa gali būti probleminė dėl veterinarinių reikalavimų). Turiu omenyje, kad jeigu bandysite užvežti kebabą su mėsa, tai greitai baigsis muitinėje. Nesenai girdėjau istoriją, kaip vienas vairuotojas bandė pergabenti keletą dešrinių krepšelių savo kabine, ir buvo sustabdytas pasienio punkte – teismo atžvilgiu tai buvo smagus, bet jam ne.

Ar legalu siųsti alkoholį ir cigaretes iš Anglijos?

Asmeniniam naudojimui galima, bet yra griežti kiekio limitai (pvz., 90 litrų vyno, 110 litrų alaus, 10 litrų stipriųjų gėrimų), ir svarbiausia – negalima būti perkamų, t.y., prekės negali atrodyti kaip prekybinis kiekis. Dažniausiai problema ta, kad žmonės užsisako dešimtu butelių „Jack Daniels“ ir mano, kad tai jiems vestuvių užkandžiams, o muitinei atrodo, kad jie ketina atidaryti parduotuvę. Siųsti alkoholį kurjeriais (DHL ir pan.) be specialių licencijų dažnai tiesiog draudžiama, tad geriau to nedarykite.

Ką daryti su eletronika arba akumuliatoriais?

Įstatymai nurodo, kad pavojingos krovinys (angliškai dangerous goods), tokius kaip lietinės akumuliatoriai, turi būti specialiai pakuojami ir deklaruojamos. Negali tiesiog įmesti telefoną į dėžę be jokios apsaugos ir tikėtis, kad jis nugsprogs ar ne sukels gaisro kelyje (o tai, pasak mano patirties, nutinka dažniau nei galvojote). Esu matęs degus sunkvežimius angliškose autostradose dėl būtent blogai supakuotų baterijų, todėl geriau pasidomėkite UN 3480 taisyklėmis.

Ar galima siųsti vaistus be recepto?

Draudžiama siųsti receptinius vaistus be galiojančio recepto ir specialaus leidimo, o net receptinius – tik labai mažomis dozėmis savo reikmėms. Muitinė labai griežtai tikrina, ar nėra narkotinių medžiagų arba preparatų, kurių sudėtyje yra draudžiamų elementų. Vieni mano klientai bandė atsiųsti vitamius iš JK, o pasirodo, juose buvo ingredientų, kurie ES yra uždrausti dėl sveikatos saugumo – siunta sugrįžo atgal siuntėjui, ir jie teko mokėti už abiejų krypčių transportą.

Kaip elgtis su naudotais baldų ar automobilių dalimis?

Tai yra labai populiaru, bet būtina aiškiai nurodyti, kad tai NAUDOTOS prekės, ir pateikti jų vertę (paprasčiausiai – kiek pinigų už jas gautumėte šiandien rinkoje). Daugelis žmonių bando nurodyti „0“ vertę, tačiau muitinė to nepripažįsta ir nustato savo, gana aukštą vertę. Kai kuriems žmonėms pavyksta pergabenti virtuvės komplektą iš Londono be didelių rūpesčių, jei viską tvarkingai užrašo kaip seną turtą, bet jei tiesiog užrašysite „spinta 50 EUR“, o ji yra „Baxter“ dizainerinė, giliai įsidėsite.

Ar galima siųsti ginklus arba ašarines gazes?

Absoliučiai ne (išskyrus labai specifinius atvejus su licencijomis, pvz., medžiokliniams šautuvams) – tai baudžiamama ir JK, ir Lietuvos įstatymų. Nebūkite kvaili ir bandykite pergabenti kažką panašaus su „suvenyra“ etikete, nes sulauksite tardytojų vizito. Dirbdamas šioje srityje girdėjau istorijas apie tai, kaip žmonės bandė atsiųsti peilius ar aerozolius, kurie yra degūs, ir viskas baigėsi tuo, kad juos uždėjo į „blacklistą“ visam gyvenimui.

Pristatymo terminai, logistikos rūšys ir kurjerių „melagystės“

Kiek laiko užtrunka siunta iš Londono iki Vilniaus?

Standartinis (standartiniu) terminas yra 3–5 darbo dienos, jei nėra jokių dokumentų problemų ar švenčių, tačiau dažnai gali užtrukti ir ilgiau, jei siunta užstrigs MVVT tikrinime. Nenoriu apgauti, bet yra dienų, kai viskas vyksta greičiau – anksčiau pervežimai buvo greitesni, dabar dažnai matome, kaip sunkvežimiai stovi pasienio punktuose valandomis po eilės. Norečiau tikėtis, kad jūsų dėžutė atkeliaus greičiau, bet duokite sau laiko rezervą, ypač jei tai dovanoms šventėms.

Kodėl trackingas (sekimas) rodo, kad siunta „stovi“ vietoje?

Tai gali reikšti, kad ji laukia MVGT patvirtinimo arba buvo atrinkta atsitiktinei patikrai, kas yra normalu esant dideliam srautui, ypač po Kalėdų ar „Black Friday“. Kartais sistemos tiesiog nesinchronizuoja – buvau atvejų, kai siunta jau buvo Lietuvoje, o svetainė vis dar rodė, kad ji yra Kent sandėlyje. Geriau nedarykite gailesnio ir skambinkite vadybininkui, o ne stebėkite ekraną kas penkias minutes, tai tik sukels nereikalingą stresą.

Ką pasirinkti: „Door to Door“ ar atsiėmimą terminalą?

Jei neturite ką daryti su dėžėmis, geriau pasirinkti pristatymą į namus („Door to Door“), tačiau tai brangniau, terminalą (pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune) atsiimti pigiau. Esu matęs, kaip žmonės važiuoja į terminalą pasiimti vienos mažos dėžės su maistais, kurių pristatymas kainavo daugiau nei pati maisto vertė, ir tada nusivyla. Apsvarstykite savo laiką ir kuro sąnaudas – kartais užsisakyti kurjerį į duris yra pigiau, nei važiuoti po miestą ieškoti to paties terminalo labirintuose.

Ar verta naudotis paštu (Royal Mail) ar kurjeriais (DHL, UPS)?.

Paštas pigesnis (jeigu) mažoms siuntoms, bet dėl „Brexit“ jų MVGT procesas yra lėtesnio ir dažniau pasitaiko klaidų, o privatūs kurjeriai turi geriau išvystytas sistemos sklandžiam muitinės išsiskirstymui. Tai mano asmeninė nuomonė pagal patirtį – kai reikia aiškumo ir greičio, moku brangiau už UPS ar DHL, o kai neduoda visai nieko ir laiko daug, galiu rizikuoti su Royal Mail. Žinoma, viskas priklauso nuo to, ką siunčiate – brangų laikrodį nesiųskite paprastu paštu niekaip.

Kaip išsirinkti patikimą pervežėją ar ekspeditorių?

Nežiūrėkite tik į kainą – jei atrodo per daug pigu, tikriausiai bus paslėpti mokesčiai arba blogai aptarnavimas. Pasidomėkite apžvalgomis socialiniuose tinkluose (Facebook grupėse) arba paklauskite draugų, kurie jau siuntė daiktus iš Anglijos. Buvau matęs firmas, kurios žada „zondo“ kainas, o paskui uždaro kelių mėnesių laikotarpiu, ir turiu omenyje, kad jūsų krovinys gali likti „užraktas“. Patikimumas šioje srityje brangiau kainuoja nei pigumas, tai taisyklė, kurios aš laikausis jau 20 metų.

Ar galima sujungti keletą siuntų viena kelione (konsolidacija)?

Taip, daugelis JK sandėlių siūlo konsolidacijos paslaugas, kurios gana pigiai sujungia visas jūsų mažas siuntas į vieną didelę dėžę ir išsiunčia ją. Tai labai patogu tiems, kur daug perkama „Amazon“ ir kitose parduotuvėse – taip sutaupote milžiniškai pinigų, nes mokate vieną kartą už didelę kategoriją, o ne už 10 mažų. Pats taip dažnai veikiu, kai turiu ką nors atsiųsti giminėms – renku viską į vieną krūvą ir siunčiu viena sunkvežimių eiga.

Ką daryti, jei siunta atėjo sužalota?

Būtinai iš karto (kai tik gavėjas sulaukia) sukurkite nuotraukas pažeistosios dėžės ir jos turinio, tada nedelsdami sukelkite pretenziją (claim) pervežėjui pagal jo draudimo taisykles. Neišmeskite jokios pakuotės, kol problema bus išspręsta, nes be to draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensaciją. Buvo atvejis, kai klientas išmetė visą plastuką su sužalota televizorių ir mums teko įrodyti, jog dėžė buvo uždaryta tinkamai, tai buvo tikra boba, bet be tai nėra ko pradėti.

Kodėl kaina pasikeitė per naktį?

Kuros (fuel) kainos, mokesčiai arba valiutos kursas (GBP/EUR) gali tiesiog pakilti, taip pat ir didelio paklausos sezonai. Prieš metus kaina buvo viena, po „Brexit“ galvosūkių kita, o šiandien dar kita – toks jau šios srities gyvenimas. Nieko tokio kaip „fiksuota kaina amžinai“ čia neegzistuoja, todėl visada tikrinkite galutinę sumą prieš pasirašant sutartį arba mokant internetu. Nors ir labai norėčiau, kad viskas būtų stabili, tačiau logistikoje tai neįmanoma.

Persikeliantys gyventi, verslininkai ir specifiniai atvejai (kai viskas sudėtingiau)

Kaip persikelti visus namus (move) iš UK į Lietuvą?

Jums reikės susitarti su specializuota persikėlimo kompanija, kuri padarys inventoriaus sąrašą (packing list) ir padės su muitine (Transfer of Residence – ToR procedūra), kad būtų atleisti nuo mokesčių. Tai ilgas procesas, geriau pradėti planuoti mažiausiai prieš mėnesį, o ne prieš savaitę. Pats vaizdas, kai visa gyvenimo vaizdas sudėtas į dėžes, yra stresas, tačiau su gerais ekspeditoriais tai nueina be didelių neramumų, tik reikia kantrybės.

Ar galiu išsinuomoti konteinerį ir užpildyti jį pats?

Taip, tai vadinama „FCL“ (Full Container Load) ir tai gana pigu, jeigu turite daug daiktų, bet turite būti tikri, kad gerai užfiksuojate ką įdedate (užpildote) ir uždarysite (užrakinsite) jį patys. Vienas mano klientas taip padarė, bet pamiršo užrašyti, kur dėjo dviračio ratus, tad muitinė juos praleido per trumpą, o paskui reikėjo atidaryti visą konteinerį dar kartą. Nors ir atrodo paprasta, tikrai geriau turėti ką nors, kas atsakingai už tai užrašo, o ne pasitikėti savo atmintimi.

Kaip importuoti automobilį iš JK į Lietuvą?

Tai kitas pilnas žaidimas – reikalauja MVGT,techninės apžiūros Lietuvoje, draudimo, ir mokesčių sumokėjimo (priklausomai nuo variklio tūrio ir amžiaus). Nerekomenduoju tai daryti savarankiškai, jei nesate labai gerai susipažinę su Regitra ir VMVT reikalavimais, nes klaidos kainuos brangiai. Turiu omenyje, kad anglies automobiliai (dešinės vairo) gali kilti techninių reikalavimų (žibintai ir t.t.), tai taip pat reikia įskaičiuoti į biudžetą.

Ar galima siųsti pavojingas atliekas arba chemines medžiagas?

Siek tiek galiu pasakyti – tai labai sunku, brangu ir be specialių leidimų (ADR) beveik neįmanoma, todėl labai nekitink. Negali tiesiog įtraukti senų dažų arba aerozolių į dėžę ir tikėtis, kad nieko nenutiks – jei sprogs arba nutekės, bus didelė bėda ne tik tau, bet ir visiems kelyje. Dirbu sritje jau seniai, ir galiu pasakyti – chemija nėra tas dalykas, kurį verta rizikuoti pergabenti be profesionalų pagalbos.

Kokius dokumentus reikia verslo siuntoms (B2B)?

Reikės ne tik sąskaitos faktūros, bet ir kontraktą (jei yra), kilmės dokumentą (angliškai Certificate of Origin), o kartais ir importo licencijas. Esu matęs, kaip mažos įmonės bando tiesiog užpildyti formą „internet“, o paskui jų prekės laikomos pasienio sąstato mėnesį. Jei verslas, geriau iškart pasamdyti gerą muitinės brokerį, kuris „užsisuks“ visus spausdinimus, kad neuždirbtumite pinigų iš laiko, praleisto ant laukimo.

Kas yra „kompensacinės priemonės“ pervežimo atveju?

Tai taisyklės, kurios nustato, kiek pervežėjas privalo sumokėti, jei prarastas arba sužalotas turtas, paprastai tai apribota SDR (specialiosios traukimo teisės) vienetais. Nedomėkite šiais dalykais per daug gilyn, jei tik nepervežiate brangių dalykų, tačiau žinokite, kad standartinės apsaugos gali nepakakti prabangaus baldų arba meno kūrinių atveju. Geriau papildomai apsidrausti (extra insurance), jeigu siunčiate kažką, kas kainuoja daugiau nei tų standartinių limitų, o tai būna nemažai.

Ar galima atidėti mokesčių mokėjimą (deferred payment)?

Jei esate didelis importuotojas ir turite tinkamą apskaitą, galima gauti leidimą mokėti mokesčius kas mėnesį (angliškai deferment account), kas labai padeda pinigų srautui. Bet paprastam žmogui tai neaktualu, todėl nenusisuk per daug. Esu matęs, kai įmonės išsivysto taip, kad moka tik kas mėnesį, o ne kiekvieną kartą atkeliaujant siuntai, tai tikrai palengvina gyvenimą ir leidžia investuoti pinigus, o ne laikyti juos „užkastus“ muitinės.

Ką daryti, jeigu manyti, kad pervežėja apgavo?

Raskite visus įrodymus (el. paštas, sąskaitos), susikurkite oficialų raštą ir kreipkitės į vadybininką arba teismą, jeigu reikalas didelis. Nenoriu būti pesimistiškas, tačiau rinkoje yra tiek gerų, tiek ir blogų žaidėjų, todėl reikia būti atsargiam. Buvau atvejų, kai siunta „dingęs“ iš tiesų buvo parduota arba paslėpta dėl to, kad vairuotojas nebuvo gavęs pinigų už degalus – tai blogis pasaulis, bet yra teisinė priemonė, kuri padaro savo darbą.

Ar galima užsisakyti siuntą su atidėtu mokėjimu (COD)?

Tai galima, tačiau reikalauja specialių sąlygų ir papildomo mokesčio, o dauguma kurjerių to nedaro, nebent tai didelis verslo klientas. Asmeniškai nerekomenduoju to daryti tarp šalių, ypač po „Brexit“, nes pinigų perėjimas gali užtrukti, o tai uždraudžia išduoti siuntą. Geriau viską susitarti iš anksto ir sumokėti su sąskaita (angliškai invoice), kad nebūtų nereikšmingų delay.

Dirbdamas šioje srityje jau tiek metų, galiu pasakyti, kad pagrindinis dalykas – kantrybė ir gerai paruošti dokumentai. Tikėkimės, kad jūsų kelionė iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą bus sklandi.

Išvada

Viskas, kas susiję su siuntim iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pasikeitė, bet nebūtinai blogai – tiesiog reikia daugiau žinių ir pasiruošimo. Svarbiausia yra nebijoti klausti vadybininkų, skaityti smulmenis ant dokumentų ir nedaryti spėjimų, nes klaida gali kainuoti brangiau nei pati siunta. Nors sistema kartais atrodyje sudėtinga, su šiek tiek patirties viskas tampa įprasta, o uždirbantis pinigus ar pervedantis daiktus į Lietuvą tampa darbe įprasta kasdienybė. Sėkmės ir kantrybės jūsų siuntoms!