Kaip išsirinkti tinkamą perkraustymo įmonę į UK? Eksperto patarimai be saldumynų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, turiu pripažinti, rinka pasikeitė nežinia kiek. Vieną dieną tu planuoji paprastą kelią, kitą dieną – jau sprandai su muitinės dokumentais arba ieškai dingusio vairuotojo Somersete (tiesiog pavargo, ne dingo). Kai klientai klausto, kaip išsirinkti tinkamą perkraustymo įmonę į UK, jie dažnai tikisi, kad atsakysiu: „imskite pigiausią“. Tačiau realybė yra daug sudėtingesnė. Turiu supažindinti jus su tuo, kas vyksta užkulisiuose, kad nepasirinktumėte tokių, kuriems jūsų turtas yra tik dar vietas krovežio sąraše. Svarbiausia – nebijokite klausti nedelmų klausimų, nes būtent taip sužinosite, ar žmonėms rūpi jūsų daiktai, ar tik jų piniginės.

Kainos ir piniginiai klausimai (nepasiklyskite sumose)

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į JK?

Tai nėra paprasta atsakyti, nes kainos svyruoja kaip oras Londone. Viskas priklauso nuo to, kiek turite kubinių metrų daiktų ar ar tai pilnas konteineris. Mažam butui Lietuvoje gali tekti mokėti nuo 800 iki 1500 eurų, tuo tarpu pilnam namui su baldais skaičiai gali šokti ir iki 4-5 tūkstančių. Nepasitikėkite žodžiu „vidutiniškai“, prašykite išsamią sąmatą. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, ar kaina jau įskaito kuro priedėlius, kurie šiuo metu, tiesa sakant, keliauja į kosmosą.

Kodėl viena įmonė kainuoja du kartus brangiau už kitą?

Čia dažniai slepiasi vaiduoklis. Pigios firmos dažnai taiko „bait-and-switch“ taktiką – pradžioje suvilioja žema kaina, o paskui pradeda taikyti mokesčius už laiptus, už pakavimą, už „sunkias dėžes“. Brangesnės perkraustymo įmonės į UK dažniausiai siūlo fiksuotą kainą, įskaitant draudimą ir profesionalų krovėjų darbą. Aš mačiau situaciją, kai klientas pasirinko pigią variantą, ir galiausiai sumokėjo daugiau nei manęs, nes jam teko samdyti vietinius britus pakrauti. Kokybė turi savo kainą, čia nėra paslaptis.

Ar saugu mokėti avansą, ir kiek?

Avansas yra normalu, bet jis neturi būti didelis. Paprastai prašome 10-20 proc. užmokesčio užfiksuoti datas ir užtikrinti, kad klientas nesprings paskutinę minutę. Jei kasprašia mokėti 50 proc. ar net visą sumą iš karto – bėkite tolyn. Turėjau atvejį, kai įmonė gavo visą sumą, tačiau vairuotojas susirgo (arba tiesiog išėjo atostogų), o klientas liko be daiktų ir be pinigų savaitę. Saugiausia yra mokėti tą dalį, kuri neleis tau jaustis laisvam, bet nebus lemtina, jei kas nors nueis ne taip.

Kas yra „Part Load“ ir kodėl tai gali būti pavojingu?

„Part Load“ arba dalinis krovinys reiškia, kad tavo daiktai važiuoja kartu su svetimais viename vairuotojo kablyje. Tai gali būti gerai, jei tu turi nedaikčių ir nori taupyti. Tačiau problema ta, kad vairuotojas gali sustoti pakrauti kitų klientų Varšuvoje arba Brėmenoje, o tavo dėžės gali būti perkraunamos po penkis kartus. Jei renkatės tokią perkraustymo įmonę į UK, tikrinkite, ar jie turi saugią sandėliavimo vietą tarpinėse stotelėse. Kartais tai užtrunka ilgiau nei numatyta, o tavo stalas gali atkeliauti su įbrėžimais nuo kaimyno sofos.

Ar galima pasiderėti dėl kainos?

Žinoma, visada galima pabandyti, bet neprašykite nuolaidos tik todėl, kad jums taip patinka. Mes, logistikos specialistai, žinome savo maršruto kainą – keltas, kuras, mokesčiai už aplinkos apsaugą Londono zonose. Jei turite standartinį vieno buto kiekį, vietos mažai kur yra. Tačiau jei jūsų data yra lanksti, pavyzdžiui, galite perkraustytis viduryje savaitės arba ne sezono metu, tada tikrai galima susitarti dėl mažesnės sumos. Lankstumas – tai jūsų ginklas.

Kokių papildomų mokesčių aš galiu nepalaukti?

O, čia yra mėgstamiausia vieta paslėpti pinigus. Žiūrėkite į sąmatas dėmesingai. Gali būti mokesčiai už „ilgą nešą“ – jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat namų ir krovėjai turi nešti 50 metrų. Taip pat gali būti mokesčiai už Londono „Congestion Charge“ zoną, kur dabau reikia mokėti beveik už kiekvieną kvadratinį metrą. Užklauskite apie tai iš karto. Vienas mano klientas netikėjo gavo 200 svarų sąskaitą tik už tai, kad vairuotojas užkliuvo į ULEZ zoną, kurią klientas nenurodė.

Dokumentai ir muitinė (tas baisus Brexit)

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant?

Minimalus reikalavimas – asmens kodas arba pasas, taip pat detalus daiktų sąrašas, vadinamasis „inventorius“. Be to, jei norite atgauti PVM (muitinės mokesčius), turite įrodyti, kad gyvenate Anglijoje ne mažiau nei 12 mėnesių. Dažnai klientai pamiršta, kad reikia pateikti duomenis apie tai, kada išvykote iš Lietuvos. Be šių popierių, jūsų daiktai gali būti užstrigęs uoste kaip įtartinas krovinys.

Kas tas ToR01 numeris ir ar jis būtinas?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų dabar. ToR01 (Transfer of Residence) leidžia atvežti asmeninius daiktus į JK be mokesčių. Jei tokio numerio neturite, muitinė gali apmokestinti jūsų senus baldus kaip naujus importo produktus. Gauti jį nėra labai sunku, tai daroma internetu per britų vyriausybės puslapį, bet tai užtrunka laiko. Geriausia padaryti tai iš anksto, o ne laukti, kol vairuotojas jau stovi prie Doverio uosto vartų ir keičiasi spalva.

Ar įmonė turi atlikti muitinės deklaraciją?

Tai klausimas, kuris atskiria profesionalus nuo mėgėjų. Oficiali perkraustymo įmonė į UK turi turėti sutartį su brokeriu arba gebėti pati pateikti „Entry Summary Declaration“. Jei jie sako „mes įvežsim kaip kas nors“, tai yra raudona vėliavėlė. Muitinė po Brexito tapo griežtesnė nei bet kada. Turėjau atvejį, kai vairuotojas nebuvo pateikęs deklaracijos, ir jį uždarė į „karantiną“ su kroviniu trims dienoms. Klientas gavo daiktus tik praėjus savaičiai.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Gali, bet su sąlygomis. Alkoholio ir tabako gaminių kiekis yra ribojamas, o jei daugiau – reikės mokėti muito mokestį. Maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų, iš ES į JK vežti draudžiama arba labai apribota. Vieną kartą teko matyti, kaip muitininkai atėmė lietuvišką dešrą, nes ji buvo „gyvūninės kilmės“. Geriau neišbandyti likimo dėl kelių dešrių, tiesa? Valkojamas maistas (kaip šunų ėkalai) taip pat gali kelti problemų.

Kas bus, jei dokumentai bus neteisingi?

Tada prasideda naktmaris. Krovinys gali būti sulaikytas uoste, o laukimo mokestis Didžiojoje Britanijoje yra astronominis. Jūs turėsite mokėti už kiekvieną valandą, kol reikalai bus išspręsti. Gali reikėti samdyti papildomą brokerį, kuris kainuos brangiai. Neteisingai užpildytas inventoriaus sąrašas – ir jau turiite problemą. Geriau leisti porą valandų viską patikrinti dar namuose, nei sumokėti tūkstančius už klaidą.

Ar reikia drąsuoti buities techniką?

Taip, bet atsargiai. Jei technika sena, galite tiesiog ją numesti. Jei brangi, reikia įsigyti specialų draudimą. Taip pat nepamirškite, kad JK ir Lietuvoje skirtingi įtampai ir kištukai, nors dauguma dabar turi universalius. Verta užrašyti serijinius numerius didesniems daiktams, jei kas nutiktų. Aš asmeniškai nariau patariau palikti seną šaldytuką čia, o UK nusipirkti naudotą – transportavimas kainuoja tiek pat, kiek ir pirkimas.

Kelionės mechanika (kaip visa tai įvežia)

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Standartiškai tai trunka apie 3–4 dienas, jei viskas gerai. Tačiau „gerai“ – tai retas reiškinys. Jei tai „Part Load“, gali praeiti ir savaitė, kol vairuotojas surenks visus daiktus. Kelias eina per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją (arba Belgiją), tada keltas per La Manšą. O jei įvyksta avarija ant autostrados arba uosto streikas Prancūzijoje (kas dabar įvyksta dažnai), tai laikas plečiasi. Neskubėkite planuoti pervežimo prieš pat savo gimtadienį – gali būti, kad stalai atvažiuos vėliau nei svečiai.

Kur dėžių laukti, jei vairuotojas vėluoja?

Gerai, kad klausiate. Dažniausiai vairuotojas paskambina iš karto, kai artėja. Tačiau jei jie nebeina į ryšius, būkite pasiruošę laukti. Vairuotojai turi poilsio režimus, jie negali važiuoti 24 valandas. Kartais jie priversti sustoti sandėlyje, kadangi negali įvažiuoti į Londoną dėl „Low Emission Zone“ apribojimų. Jei laukate rytoj, o jie sako, kad atvažiuos po rytojaus – nesusirūpinkite, tai normalu logistikoje. tiesiog nustatykite geresnį ryšio kanalą nei tik WhatsApp.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne, nebent tai yra išskirtinai planuota. Dėl draudimo priežasčių vairuotojas negali vežti „keleivių“, ypač per tarptautines sienas, jei tai nėra užregistruota. Be to, ilgas kelias sunkvežimiu nėra prabangus kruizas – jis garsus, drebantis ir vairuotojui reikia miegoti. Žinau atvejį, kai moteris įsiliūdino vairuotojui gerti kavą, o paskui jos reikalavo paleisti prieš kelias valandas iki kelionės pabaigos. Nepatarktų. Geriau skristi lėktuvu.

Kas nutinka, jei keltas atšaukiamas?

Tai viena baisiausių situacijų, bet, regis, jau tapusi kasdieniu rūpesčiu. Jei dėl blogo oro ar streiko keltas nebevažiuoja, vairuotojas privalo laukti. Didžiosios Britanijos muitinė dažnai leidžia „užšaldyti“ deklaraciją, kad krovinys nebūtų pripažintas nelegaliu. Jūsų perkraustymo įmonė turi turėti atsarginį planą – pavyzdžiui, važiuoti per Eurotunelį, kuris vežia sunkvežimius traukiniu. Tačiau tai kainuoja brangiau, ir ne visos firmos turi ten rezervaciją. Klauskite apie tai iš karto.

Ar yra galimybė sekti krovinių pervežimą realiu laiku?

Didelės firmos turi GPS sekimą savo svetainėse. Mažosios firmos dažnai remiasi vairuotojo telefone įjungtu „Google Maps“. Jei jums svarbu tikslumo tikslumas, geriau rinktis tą, kuri turi „tracking“ sistemą. Tačiau nepamirškite, kad signalas tamsiame vairuotojo kablyje arba tunelyje gali dingti. Vieną kartą klientas panikavo, kad punktas juda atbulai, – tiesiog vairuotojo telefonas „paragavo“. Taigi, pasitikėkite informacija, bet ne iki paranojos.

Kaip elgiamasi su mažais miesteliais, kur neprivažiuoja sunkvežimis?

Čia įsijungia vadyba. Gali tekti perkrauti daiktus į mažesnį sunkvežimį „Luton“ tipo (su liftu). Tai papildomai kainuoja, bet be to neįmanoma. Angliški kaimeliai turi siaurus takus, kur 40 tonų monstras tiesiog užstrigtų. Jei gyvenate tokiame vietoje, praneškite apie tai iš karto. Vieną kartą teko iškviesti techninę pagalbą, nes vairuotojas bandė įvažiuoti į taką, kur buvo užrašytas „No Heavy Goods Vehicles“. Nežiūrėjo.

Daiktų saugumas ir rizikos (ne viskas atkeliauja sveika)

Ar mano baldai bus apdrausti?

Privalo būti. Profesionali perkraustymo įmonė į UK turi turėti transporto draudimą CMR. Tačiau skaitykite smulkmenas – dažnai draudimas nedenga „nepakankamo pakavimo“ klaidų. Jei patys supakuosite porcelianą į dėžę be popieriaus ir jis susilaužys, jums nieko negrašins. Užtikrinkite, kad įrašyta vertė atitinka realią daiktų vertę, o ne minimalią. Turiu klientą, kuris prarado 5 tūkst. vertės paveikslus, o draudimas buvo tik 1 tūkstantis. Skriauda.

Kaip turi būti supakuoti dailylentės ir stiklas?

Specialiomis dėžėmis, tarpais iš putplastiko. Jei įmonė atvyksta su keliomis senomis dėžėmis iš parduotuvės ir be įrankių – leiskite jiems važiuoti atgal. Stiklas turi būti įvyniotas burbuliukine plėvele kelis kartus. Aš mačiau, kaip vienas vairuotojas užkliudė stambų veidrodį ir jis suskilo į šipulius, nes buvo tiesiog pritvirtotas lipnia juosta prie sienos. Pakavimas – tai 80 proc. sėkmės.

Ką daryti, jei buvo pažeistas daiktas atvykus?

Nepadarykite nieko prieš pasirašydami. Pirmiausia, nuimkite nuotraukas pažeistos vietos. Ant krovinių sąrašo (CMR kortelės) būtinai užrašykite pastabą „pastebėta žala“ prieš tai, kai vairuotojas išvažiuoja. Jei pasirašysite, kad viskas tvarkoje, vėliau įrodyti bus beveik neįmanoma. Tada rašykite prašymą į draudimo bendrovę. Būkite kantrūs, šie procesai trunka. Vienai klientei užtruko keturis mėnesius, kol gavo kompensaciją už sulaužytą komodą.

Ar įmonė išmontuoja ir sumontuoja baldus?

Dauguma įmonių siūlo šią paslaugą, bet kai kurios apsiriboja tik „išmontuoju, o sumontuoti tesi pats“. Klauskite aiškiai: „ar numontuojate spinteles atgal?“. Jei tai „IKEA“ tipo baldai, tai viena, o jei seni, pjauti mediniai baldai – tai kita. Turėjau atvejį, kai vairuotojai išmontavo didelę spintą, bet negalėjo susirasti visų varžtų, ją sumontuoti. Teko kviesti vietinį meistrą UK, kuris kainavo kaip naktis viešbutyje.

Ar saugu vežti kompiuterius ir elektroniką?

Asmeniškai aš visada rekomenduoju vežti brangiausią elektroniką su savimi lagamine. Sunkvežimyje yra vibracijos, dulkės, drėgmė. Nors dėžės būna uždarytos, niekas neduoda 100 proc. garantijos, kad jūsų išorinis kietasis diskas nenukris ant grindų kažkur Vokietijos autostradoje. Jei ten yra svarbių duomenų – jums nebus nieko paguodos, jei gausite kompensaciją už „žalą“, bet prarasite nuotraukas. Neverta rizikuoti.

Kas daryti su vertingais daiktais (juvelyriniai, pinigai)?

Jų absoliučiai negalima patikėti pervežėjams. Draudimas retai kada apima grynųjų pinigų ar brangakmenių praradimą. Juos imkite su savimi. Jei turite didelę pinigų sumą grynaisiais, turite ją paskelbti muitinėje. Vieną kartą teka girdėti, kad klientas dėžėje su knygomis užkasė auksinius monetas. Vairuotojas nieko nežinojo, tačiau jei toji dėžė dingtų... nuo širdies infarkto neapsisaugotum.

Įmonių pasitikėjimas (kaip atpažinti sukčiuką)

Kaip patikrinti, ar įmonė legali?

Lietuvoje galite patikrinti „Sodra“ ar „Regitra“ duomenis. Jei tai JK įmonė, žiūrėkite „Companies House“ – ar ji neregistruota prieš savaitę. Be to, legali įmonė turi turėti tinklalapį, ne tik „Facebook“ puslapį su trimis nuotraukomis. Jei jie neduoda jokių kontaktų, išskyrus numerį, kurį niekas nepasiskambina – bėkite. Patikrinkite, ar jie turi realų adresą arba tik pašto dėžutę (PO Box).

Ar atsiliepimai internete yra tikri?

Čia reikia būti detektyvu. Jei matote 100 teigiamų atsiliepimų, parašytų per vieną dieną, ir visi vienodu stiliumi – tai akivaizdus „fake“. Ieškokite detalių istorijų, kur klientai rašo apie problemas ir kaip jos buvo išspręstos. Geriausia įmonė ne ta, kuri neturi neigiamų atsiliepimų, o ta, kuri į juos atsako ir siūlo sprendimus. Aš pats kartais nusirašau (ne, aš nerašau, o skaitau) atsiliepimus, kad sužinotų, kas vyksta.

Kokie klausimus būtina paklausti vadybininko?

Klauskite apie draudimo polisą, apie tai, kur bus sandėliuojami daiktai (jei dalinis krovinys), ir ką darys, jei vairuotojas susirgs. Jei vadybininkas sako „o, nieko nebus, viskas bus super“, tai jis meluoja. Profesionalas pasakys: „Turime atsarginį vairuotoją arba partnerių tinklą“. Taip pat klauskite, ar jie dirba su subrangovais (subcontractors), ar turi savus vairuotojus. Subrangovai – tai dažna rizika.

Ar reikia rašytinio sutarimo?

Be abejo. Žodinis susitarimas Lietuvoje ir Anglijoje nieko nevertas. Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta: išvykimo ir atvykimo datos (arba intervalai), kaina, kas įeina į kainą, draudimo suma ir atsakomybės. Jei jie sako „mes paprašome pinigų per sąskaitą ir viskas tvarko“, tai pavojinga. Rašytinė sutartis – tai jūsų vienintelis įrodymas teisme, nors (tikimės) to iki ten nenukelia.

Ar geriau rinktis didelę tarptautinę firminę ar vietinę?

Didelės firmos (pvz., „Pickfords“ ir pan.) turi stabilumo, bet kainuos daug ir gali būti biurokratinės. Mažos, Lietuvos-UK dirbančios firmos gali būti lankstesnės, pigesnės ir suteiks daugiau dėmesio. Rizika yra ta, kad maža firma gali neturėti atsarginio fondo krizės atveju. Aš siūlau ieškoti tų, kurie dirba jau bent 5–10 metų ir specializuojasi būtent šiame maršrute. Jie žina visus spąstus.

Kokia yra didžiausia raudona vėliavėlė?

Jeigu jie reikalauja mokėti tik grynaisiais pinigais („cash in hand“) į vairuotojo rankas, be sąskaitos-faktūros. Tai tiesiogiai rodo, kad jie vengia mokesčių ir, tikėtina, neturi jokio draudimo. Jei įvyks avarija, jūs nieko negausite. Tokios „šešėlinės“ firmos dažnai pasirodo vasarą ir dingsta žiema. Niekada nemokėkite grynaisiais už didelius paslaugas, nebent tai tam tikras dalykas (arba čia pinigai už vairuotojo pietus, bet ne už krovinį).

Ar įmanoma atšaukti paslaugą be baudos?

Tai priklauso nuo to, kiek laiko liko iki išvykimo. Dauguma įmonių turi atšaukimo politiką – pvz., iki 2 savaičių nemokamai, vėliau – imamas avansas. Jei sutartyje nieko nėra parašyta, jūsų teisės didesnės. Tačiau būkite sąžiningi – jei jie jau užsakė keltą ir rezervavo vairuotojui laiką, jie patiria nuostolius. Geriausiai viską išsiaiškinti iš karto, kol dar neįjungėte variklio.

Išvados

Tiesiog nepamirškite, kad perkraustymas į UK – tai ne tik fizinis daiktų pernešimas, o ir didelė emocinė ir organizacinė investicija. Pasirinkdami tinkamą perkraustymo įmonę į UK, jūs investuojate į savo ramybę. Neskubėkite pasirinkti pirmojo „Google“ pasiūlymo ir nebijokite būti erziningi klientai, klausdami detalų. Geriau iššaukti vadybininką dabar užduodant klausimus, nei verkti prie sulaužyto veidrodžio vėliau. Sėkmės Jums naujame namų krašte, ir tikiuosi, jūsų kelionys bus be nereguliarumo.