Kaip išsirinkti geriausią pervežimo įmonę iš UK?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačau viską. Nuo tada, kai keliukai buvo lygūs, iki dabar, kai Brexit viską supainiojo. Anksčiau užtekdavo paskambinti draugui vairuotojui, dabar reikia galvoti apie dokumentus, muitines ir tūkstančius detalių. Jei ieškote patikimo partnerio, tai ne tas patys, kas įsigyti duoną parduotuvėje. Rinktis pervežimo įmonę iš UK reikia atsakingai, nes viena klaida gali kainuoti tūkstančius eurų ir nervų. Žemiau išdėliosiu tai, ką patirčiau nusipratau, kad būtų lengviau atskirti grūdus nuo pelenos. Ne visada brangiau reiškia geriau, ir pigiau – ne visada laimė.

Pagrindiniai kriterijai ir kainodara

Kiek kainuoja krovinių pervežimas iš Anglijos?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip kiemsčių šunys ant sienos. Viskas prasideda nuo kuro, kurio kaina Londone gali skirtis nuo tos, kurią mato degalinėje netoli Mančesterio. Vidutiniškai kalbant, viena pilna mašyna gali kainuoti nuo 1200 iki 1800 eurų, priklausomai nuo to, kur į Lietuvą reikia vežti. Bet tai tik labai grubus įvertinimas. Negaliu pasakyti tikslios sumos be konkretaus užklausimo, nes kasdien viskas keičiasi. Kartais atsitinka taip, kad klientas sako „aš gavau už 800“, o tada paaiškėja, kad tai buvo dalinis krovinių pervežimas, kuris važiavo tris savaites.

Kodėl kainos tokios skirtingos?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų. Viena pervežimo įmonė iš UK gali siūlyti kainą dvigubai mažesnę nei kita. Priežasčių gali būti daug. Kartos tai tiesiog „pavogtas“ krovinys, kai vairuotojas paėmė užsakymą nelegaliai be leidimo. Kitą kartą tai gali būti senas, kibirkštinis vilkikas, kuris sugers kurą ir užstrigs pirmajame šaltelyje. Taip pat įtakos turi tai, ar įmonė turi savo ofisą Didžiojoje Britanijoje, ar ji tik tarpininkauja. Tarpininkai uždirba ant maržos, todėl jų kainos dažnai aukštesnės, nors paslauga gali būti tokia pati.

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Mano patirtis sako, kad ne. Prieš penkerius metus vienas klientas norėjo taip pat pigiai vežti baldus iš Liverpulio. Rado kažką už pusę kainos. Rezultatas – mašina sugedo Vokietijoje, krovinys perkrautas į kitą, o baldai buvo visi įbrėžti. Draudimas išmokė, bet nervai ir laiko praradimas to neatsiperka. Pigu pigu, bet galų gale išeina brangiai. Jei kainos atrodo per geros, kad būtų tiesos, tikriausiai ten kažkas slepiasi. Geriausia pervežimo įmonė iš UK niekada nebus pigiausia rinkoje, nes ji moka mokesčius, turi gerus vairuotojus ir techninę pagalbą.

Kaip patikrinti įmonės patikimumą?

Pirmiausia, žiūrėkite, kiek laiko ji egzistuoja. Jei įmonė įsikūrusi prieš pusmetį ir siūlo milžiniškus apimtis – vengkite. Patikrinkite jų vairuotojų atsiliepimus (jei yra kur), arba paklauskite draugų. Dar svarbiau – ar jie turi realų adresą Anglijoje? Buvo atvejų, kai „įmonės“ buvo tik vienas asmuo su telefonu, kuris perleisdavo užsakymus kitiems. Taip pat verta pažiūrėti, ar jie turi savo techninę pagalbą kelyje. Jei vilkikas sugers Šiaurės Anglijoje, kas jį gelbės?

Ar įeina į kainą visi mokesčiai?

Daugelis klientų nusivilia, kai pamato galutinę sąskaitą. Kaina „nuo...“ dažnai nėra galutinė. Į ją gali neįeiti keltų mokesčiai (Doveris-Kalis ar Eurotunelis), kurie šiuo metu yra gan dideli. Taip pat gali būti pridėta mokesčiai už iškrovimą arba už laukimą, jei pirkėjo sandėlyje nebuvo kas iškrauti. Visada klauskite, ar kaina yra „all in“, t.y. ar viskas įskaičiuota. Aš asmeniškai visada stengiuosi pateikti galutinę sumą, kad nebūtų nep malonių staigmenų vėliau.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Kartais taip, kartais ne. Jei turite didelį krovinį, kurį reikia vežti reguliariai, pvz., iš Birmingemo kas mėnesį, tuomet galima kalbėti apie nuolaidas. Bet jei tai vienkartinis siuntinys su paletėmis, vietos mažai. Tiesa, kartais pavyksta suderėti, jei mūsų mašina grįžta tuščia tame rajone ir mes norime užpildyti vietą. Tada galima pasiūlyti geresnę kainą. Bet ne visada reikia tikėtis, kad pavyks numušti kainą iki pusės.

Dokumentai, muitinė ir procedūros

Kokius dokumentus reikia parengti?

Sąrašas ilgas, bet pagrindiniai yra prekių sandėravimo sąrašas (packing list) ir komercinė sąskaita faktūra. Be jų niekur neišvažiuosite. Taip pat būtina TIR knygelė (jei važiuojate su TIR), arba CMR draudimas. Dabar, po Brexito, labai svarbi yra EORI numeris. Be jo muitinė neleis išvykti iš Didžiosios Britanijos. Dar reikia galvoti apie tai, ar prekės yra pavojingos (ADR), ar ne. Jei taip, reikės papildomų leidimų.

Kas tas EORI numeris ir kur jį gauti?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) tai unikalus kodas, kuris leidžia identifikuoti ekonominius veikėjus. Jums reikės Lietuvos EORI numerio, o kartais ir Jungtinės Karalystės EORI. Galbūt aš čia ką pamiršęs, bet manau, kad daugeliui atvejų užtenka vieno. (nors dabar jau vėl pasikeitė, geriau pasitikrinkit oficialioje muitinės svetainėje). Be šio kodo krovinys tiesiog bus sustabdytas sienoje. Užregistravimas paprastai nemokamas ir daromas internetu, tačiau gali šiek tiek užtrukti.

Kaip vyksta muitinės deklaravimas?

Tai dabar yra svarbiausias etapas. Anksčiau važiuodavai ir sustojai tik trumpai. Dabar reikia pateikti išankstinę deklaraciją (Entry Summary Declaration). Dauguma pervežimo įmonių iš UK turi savo muitinės brokerius, kurie tai daro. Jei neturite brokerio, geriau jo pasirūpinkite iš anksto. Vieną kartą mačiau, kaip klientas tikėjosi, kad vairuotojas viską išspręs vietoje, ir rezultate mašina stovėjo Doverio uoste tris dienas. Muitininkai ten dabar labai griežti, nes taisyklės pasikeitė.

Kas daryti, jei dokumentuose yra klaidų?

Klaidos yra blogiausias dalykas. Jei sąskaitoje faktūroje nurodytas blogas prekių kodas (HS kodas), muitinė gali pradėti tyrimą. Tai užtrunka ilgai. Reikės pateikti ištaisytus dokumentus. Kartais tai kainuoja baudas. Geriausia du kartus patikrinti viską prieš išvykstant. Aš visada sakau saviems vairuotojams – jei kažkas atrodo keisto, skambink man iš karto. Negalima laukti, kol pasieksite Lietuvos sieną.

Ar reikia draudimo kroviniui?

CMR draudimas yra privalomas, bet jo sumos dažnai nepakanka. CMR apdraudžia tik pagal sutartį, paprastai tai apie 8-33 SDR vienetus už kilogramą. Jei vežate brangias elektronines prekes, gali būti, kad išmokės nebus pakankamos. Tada reikalingas papildomas krovinio draudimas. Vienas mano klientas vežė brangų fotografuojamą aparatus iš Londono ir jo neapdraudė papildomai. Mašina užsidegė (ne mūsų kaltė), ir jis liko be nieko. Nebijokite klausti apie draudimo sąlygas.

Kaip greitai perrenkamos muitinės kontrolės punktai?

Jei visi dokumentai tvarkingi, tai eina greitai. Bet jei sistemą užstrigs arba bus atrinkta tikrinimui, tai gali užtrukti. Naktį dažniau būna greičiau nei dieną. Taip pat svarbu, kur kelyje esate. Doveris ir Folkestone yra pačios užšimtusios vietos. Ten eilės gali būti kelios valandas, net jei dokumentai geri. Todėl dažnai stengiamės važiuoti per naktį, kad išvengtume spūsčių.

Logistika, kroviniai ir terminai

Ką reiškia FTL ir LTL?

FTL (Full Truck Load) – tai kai užsakote visą mašinos vietą. Jums važiuoja tik jūsų krovinys. LTL (Less than Truck Load) – tai dalinis krovinys. Jūsų prekės keliauja kartu su kitų klientų prekėmis. LTL yra pigiau, bet lėčiau, nes reikia surinkti prekes iš kelias vietų arba iškrauti kelias. Jei skubate, geriau rinktis FTL. Jei laiko nėra daug ir norite taupyti, LTL yra geras pasirinkimas. Dauguma pervežimo įmonių iš UK siūlo abu variantus.

Kiek laiko trunka kelionė iš Londono į Vilnių?

Standartiškai, jei nėra didelių problemų, tai trunka apie 3-4 dienas. Viskas priklauso nuo to, kada išvažiuojama. Jei pirmadienį išvažiuojame ryte, ketvirtadienį galime būti Vilniuje. Bet jei užstringame prie Anglijos muitinės arba yra didelios eilės, tai gali pavėluoti iki savaitės. Žiema keliais dažniau būna problemų dėl sniego. Vieną kartą vairuotojas praleido po šturmą Anglijoje ir atvyko po septynių dienų. Klientas buvo labai nusivylęs, bet mes nieko negalėjome padaryti su orais.

Ar vežate į Škotiją ir Velsą?

Taip, važiuojame. Bet ten kaina gali būti aukštesnė, nes reikia važiuoti toliau. Edinburgas ar Glazgas yra už kelias šimtus mylių toliau nei Londonas. Jei ten reikia vežti mažą kiekį prekių, gali būti, kad pigiau jas vežti į Londoną o tada persiųsti kitu būdu. Tačiau jei tai pilnas vilkikas, tai maršrutas ne problema. Velsas taip pat patogus, bet keliai ten siauresni ir vingiuoti, taigi vairuotojai ten važiuoja lėčiau.

Ar įmanoma pervežti keleivinus su daiktais?

Tai yra sudėtingesnis klausimas. Techniškai tai galima, jei tai nėra komercinis krovinys (t.y. ne parduodamos prekės). Bet jei vežate mašiną, kurią nusipirkote ir parduodate, tai jau komercinis vežimas. Tada reikia visų dokumentų kaip prekėms. Daugelis žmonių bando tai padaryti kaip „kelionę su daiktais“, bet muitinė gerai tai žino ir baudžia. Geriau pasakyti tiesą ir susitarti dėl legalaus pervežimo. Nenorime problemų su policija kelyje.

Ar galiu pervežti pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, jei įmonė turi ADR licenciją. Mes turime tokių vairuotojų. Bet tai kainuoja brangiau. Reikia specialių leidimų, o vairuotojas turi gauti didesnį atlyginimą už riziką. Jei turite ką nors, kas dega arba sprogsta, privalote tai pasakyti iš karto. Slėpti pavojingus krovinius yra nelegalu ir labai pavojinga. Buvo atvejų, kai vairuotojas sužinojo apie pavojingas medžiagas tik pasienyje. Tada mašina buvo sustabdyta, o krovinys konfiskuotas.

Kas daryti, jei krovinys sužeistas gabenimo metu?

Pirmiausia, reikia padaryti nuotraukas vietose, kuriose matyti žala. Ant CMR dokumento reikia užrašyti pastabas, kad krovinys buvo pažeistas. Negalima pasirašyti dokumento, jei matote, kad dėžės sutrupėjusios. Vienas klientas pasirašė tvarkingai, o vėliau skundėsi, kad atvyko sulūžęs stalas. Muitinėje nieko negalėjame įrodyti, nes dokumentas buvo „grynas“. Todėl tikrinimą atlikite dar prieš pasirašant.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dabar tai jau standartas. Mes turime GPS sistemas vilkikuose. Galite matyti, kur yra mašina, kiek važiuoja ir kada numatoma atvykti. Bet nereikėtų skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti „kur jūs?“. Vairuotojas turi vairuoti, o ne kalbėti telefonu. Geriau žiūrėkite programėlę arba rašykite dispetcheriui. Vairuotojų poilsio laikas taip pat registoriuojamas, taigi jei jis stovi, tai gali būti poilsis, o ne strigtis.

Geografiniai niuansai ir maršrutai

Kokiu maršrutu dažniausiai važiuojate?

Standartinis maršrutas yra per Doverį ir Kalė (Prancūzija) arba per Eurotunelį. Toliau einama per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją į Lietuvą. Kartais, jei yra didelios eilės Doverio pusėje, važiuojame per Hull arba Roterdamą. Tai yra ilgesnis kelias, bet kartais leidžia sutaupyti laiko, jei Doveris užstrigs. Taip pat dabar, dėl karo Ukrainoje, kai kurie maršrutai gali šiek tiek keistis, kad išvengtumėt pavojų.

Ar yra skirtumas tarp uosto ir miesto pristatymo?

Žinoma. Pristatyti į uostą, pavyzdžiui, į Iminghamą ar Tilbury, yra pigiau ir paprasčiau. Ten yra dideli vartai, krautuvai, vairuotojas greitai iškrauna. Bet jei reikia važiuoti į centro sandėlį Londono gatvėse, tai užtrunka. Reikia gauti leidimus (Low Emission Zone), mokėti mokesčius įvažiavimui į miestą. Vairuotojas gali praleisti pusę dienos stovėdamas eilėse, kad tik patektų į adreso. Tai viskas įskaičiuojama į kainą.

Kokie yra sunkumai su kelių mokesčiais UK?

Anglijoje yra gana daug mokamų tiltų ir kelių (M6 toll ir pan.). Taip pat yra LEZ (Low Emission Zone) ir ULEZ (Ultra Low Emission Zone) zonos Londono centre. Jei mašina neatitinka standartų (Euro 6), negalės važiuoti į miestą arba teks mokėti didelias baudas. Geriausia pervežimo įmonė iš UK turi naujus vilkikus, kurie atitinka šiuos reikalavimus, kad nereiktų rūpintis papildomais mokesčiais.

Ar dažnai važiuojate į Šiaurės Airiją?

Tai jau nebebevežimas kontinentine Europa. Ten reikia važiuoti keltu iš Liverpulio arba Kraiga (Cairnryan). Tai papildomas laikas ir pinigai. Be to, ten taip pat yra muitinė, nes tai jau kita zona. Dokumentai ten tikrai patikrinami labai griežtai. Jei ten reikia kažko vežti, reikia viską suplanuoti labai iš anksto, nes keltas plaukia ilgai.

Kaip elgiatės su dideliais miestais, pvz., Mančesteriu?

Didžiuosiuose miestuose visada būna problemų su parkavimu. Vilkikas negali tiesiog sustoti ant šaligatvio. Reikia rasti sandėlį su pakrautuvu. Jei klientas turi tik butą be keltuvo, ten reikės samdyti „keliamąją“ su rankomis (hiab). Tai papildoma kaina. Dažnai klientai to neprisimena ir tada nusteba, kad už iškrovimą reikia mokėti atskirai.

Rizikos, problemos ir patarimai

Kas nutinka, jei klientas atsisako priimti prekes?

Tai blogiausias scenarijus. Mašina atvyksta, o niekas neatsiliepia arba sako „neduodu pinigų“. Tada krovinys turi grįžti atgal arba būti sandėliuotas Anglijoje kliento sąskaita. Sandėliavimas Anglijoje yra labai brangus. Tokiu atveju reikalaujame, kad mokėjimas būtų gautas iš anksto arba bent jau pateiktas garantinis raštas. Negalime važiuoti atgal tuščiomis be atlyginimo.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių?

Anglijoje, ypač prie uostų ir stovėjimo aikštelių, vagystės pasitaiko. Reikia rinkti saugias aikšteles. Jei klientas prašo palikti mašiną naktį neapsaugotoje vietoje prie jo namų, mes atsisakome. Tai per didelė rizika. Vieną kartą mums pavogė priekabą su prekėmis Stokporte. Nors buvome draudę, tai buvo didelis galvos skausmas su dokumentais ir tyrimais.

Kaip elgtis su vėlavimais?

Jeigu vėluojame dėl mūsų kaltės (pavyzdžiui, mašina sugedo), mes atsiprašome ir, jei įmanoma, grąžiname dalį pinigų arba darome nuolaidą kitam kartui. Bet jei vėluojame dėl eilių, audros ar muitinės, tuomet mes negalime būti kaltinami. Tai jėgos majeure. Klientai dažnai nemėgsta to girdėti, bet tokia yra logistika. Mes negalime valdyti oro ar muitininkų.

Ar verta rinktis didelės įmones ar mažas?

Didelės įmonės turi resursų, bet dažnai yra biurokratiškos. Pas jus kalbės vadybininkas, kuris niekada nematė jūsų krovinio. Mažos įmonės (kaip mūsų) dažnai yra lankstesnės. Galite kalbėti tiesiogiai su šeimininku arba dispetcheriu, kuris žino, kur yra jūsų prekės. Asmeninis požiūris dažnai svarbiau už firmos logotipą ant mašinos. Maža pervežimo įmonė iš UK gali pasiūlyti daugiau dėmesio.

Kokias klaidas dažniausiai daro klientai?

Daugiausia klaidų daroma su dokumentais. Nurodo blogą svorį arba blogą prekės pavadinimą. Taip pat klientai dažnai sako „prekės nedidelės“, o tai pasirodo esant 20 tonų. Kaipgi aš turiu siųsti mašiną, jei nežinau, ką reikia vežti? Vieną kartą teko vežti „vieną dėžę“, kurioje buvo sunkus metalo gaminių rinkinys. Vilkikui reikėjo kitos pakabos. Vis tai sukelia vėlavimus.

Galutinis patarimas tiems, kurie renkasi partnerį.

Klauskit savo intuicijos. Jei kalbint telefonu žmogus atrodo užimtas arba negali aiškiai atsakyti į paprastą klausimą „kiek kainuoja“, ieškokite kito. Geriausias partneris yra tas, kuris pasako tiesą net jei ji nepatogi, o ne tas, kuris visada sutinka su viskuo, kad tik gautų užsakymą. Pasitikėjimas šioje srityje yra brangiausia valiuta. Gerai pasirinkę pervežimo įmonę iš UK, jūsų verslas veiks sklandžiai, o prekės visada atvyks laiku.