Kaip išsirinkti geriausią knygų siuntimo paslaugą į UK? Patirtis iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, maždaug nuo tada, kai prekybą internetu dar vadindome „elektronine“, o ne tiesiog įprasta kasdienie. Per tą laiką mačiau viską – nuo knygų, kurias buvo sunkiau įvežti nei betoninius blokus, iki tokių siuntų, kurios dingdavo ne tiesiai ore, o olandų sandėliuose. Dažnai klientai klausia, kaip išsirinkti geriausią knygų siuntimo paslaugą į UK, ir dažniausiai tikisi išgirsti vieną pavardę arba firmą. Tačiau tiesa yra tokia, kad nėra vieno „geriausio“ varianto, yra tik tas, kuris tinka jūsų konkrečiai situacijai, piniginėms ir nervams. Knygos yra specifinis kargas – sunkios, netelpa į standartinius rėmus, o po „Brexit“ viskas tapo dar įdomiau dėl muitinės. Štai jums realus vadovas, kaip tai veikia be jokių gražių brošiūrų.

Kainos, muitinė ir dokumentai (kaip nenusikirsti su pinigais)

Kiek faktiškai kainuoja knygų siuntimas į Angliją?

Viskas priklauso nuo to, ką jūsų knygos sveria ir kiek jų yra. Jei siunčiate vieną ploną romaną, tai gali kainuoti ir penkis eurus, bet jei tai yra šimtas knygų rinkinys ar sunki enciklopedija, kaina šoka į šimtus. Taip pat labai didelę įtaką turi tai, ar siunčiate asmeniškai, ar prekiaujate (B2C ar B2B). Paprastai, kai kalbame apie 5-10 kg svorį, kainos svyruoja nuo 15 iki 40 eurų priklausomai nuo to, ar tai standartinė siunta, ar greitas kurjeris. Tiesa, daugelis pamiršta apie taip vadinamus „fuel surcharges“, kurie pasikeičia kas mėnesį ir gali nustebinti sąskaitos gale.

Ar reikia mokėti PVM ir muito siunčiant knygas į JK?

Nuo pat tos dienos, kai Didžioji Britanija išėjo iš ES, viskas pasikeitė. Knygos, nors dažnai laikomos kultūros vertybėmis, vis tiek praeina pro muitinę. Jei siuntos vertė (tame tarpe ir pristatymas) viršija 135 svarų sterlingų, grecipientas JK turės sumokėti PVM (Import VAT). Jei mažiau – dažniausiai ne, bet viskas priklauso nuo to, kaip deklaruojate prekę. Aš asmeniškai visada patariu deklaruoti tikrąją vertę, nes muitininkai turi šeštosios jausmo dieną apie tai, kai kas bando paslėpti prekę kaip „dovaną“.

Kas tas CN22 ir CN23 lapai ir ką juose rašyti?

Tai būtiniausi dokumentai, be kurių jūsų knygos nebuks įleistos į JK teritoriją. CN22 naudojamas mažoms, iki 2 kg siuntoms (pvz., paprastas vokas su knyga), o CN23 – didesnėms. Juose būtina nurodyti išsamų turinį, pvz., „naudota knyga, 1 vnt“, svorį ir vertę. Vienaip ar kitaip nerašykite tiesiog „dovanos“ ar „asmeniniai daiktai“, jei tai pirkimas. Muitinė mato tuos duomenis ir jei jie nesutampa su realybe, siunta gali būti uždelsta arba grąžinta atgal. Būna, kad žmonės užrašo „documents“ ir tada keikiasi, kai siunta stovi tris savaites Londone.

Kodėl kaina pas skirtingus kurjerius skiriasi taip smarkiai?

Nes kaina ne tik už vežimą, bet ir už aptarnavimą, dramblio kaulo biurus ir, žinoma, riziką. Brangesni kurjeriai, tokie kaip DHL arba UPS, turi savo vairuotojus, kurie fiziškai paima siuntą ir ją pristato. Pigesni variantai dažnai naudoja tarpininkus – jūs paduodate siuntą Lietuvoje, ji nukeliauja į kažkokį terminalą Lenkijoje, paskui pervažiuoja į Vokietiją, ir tik ten pasiduoda vietiniam UK vežėjui. Knygoms tai gali būti pavojinga, nes kiekvienas perkelimas yra galimas sugadinimo šansas.

Ar verta rinktis pašto siuntą ar privatų kurjerį?

Lietuvos paštas yra pigus, tačiau jų sekimas po to, kai siunta palieka Lietuvą, tampa mistiškas. Kartais jis tiesiog „netyrka“ kelias savaites. Privatūs kurjeriai siūlo aiškesnį sekimą, bet jų kainos gali būti dvigubai didesnės. Jei siunčiate brangią pirmąjį leidimą, aš niekada nerekomenduočiau eikiščiausio pasiuntimo būdo. Geriausia knygų siuntimo paslauga į UK turi balansuoti tarp kainos ir to, kad jūs tikrai sužinosite, kur jūsų siunta yra.

Kaip išvengti papildomų mokesčių gavėjui?

Vienintelis būdas yra tiksliai užpildyti deklaracijas ir sekti 135 svarų ribą. Taip pat būtina nurodyti teisingą HS kodą – knygoms tai dažniausiai 4901. Jei kodas nurodytas neteisingai, muitinė gali priskirti kitą tarifą arba sustabdyti siuntą patikrinimui. Patarkite gavėją, kad jis žino, jog gali tekti sumokėti PVM, kad nustebtų vėliau. Niekada nekalbu apie tai, kaip išvengti mokesčių nelegaliai, nes baudos už tai didesnės nei sutaupyta suma.

Ką daryti, jei siunta užstrigo muitinėje?

Pirmaiausia – nieko nerodykite. Patikrinkite sekimo numerį, ten dažnai būna parašyta priežastis, pvz., „trūksta duomenų“ arba „laukiamas PVM mokėjimas“. Dažniausiai problema būna ta, kad CN22 lapas buvo prilipintas blogai, arba rašyba buvo neįskaitoma. Tada teks kreiptis į kurjeriaus pagalbos centrą, kurie paskambins į muitinę. Gali užtrukti dvi dienas, gali – dvi savaites, dirbant su JK institucijomis reikia kantrybės.

Ar galiu siųsti knygas kaip dovana be mokesčių?

Taip, galite, bet tik jei dovana nėra skirta pardavimui ir jei jos vertė mažesnė nei 39 svarai (ribos gali keistis, patikrinkite dabartines). Jei siunčiate penkias tas pačias knygas vienam žmogui ir rašote „dovana“, muitinė toj nepatikės. Jie mano žodį, bet turi ir protą. Labai dažnai knygų pardavėjai bando taip apsukti sistemą, bet kai sugaunamas, jūs įkeliate juodąjį sąrašą ir visos kitos jūsų siuntos bus tikrinamos su mikroskopu.

Pakavimas – kaip išvengti „lenkto viršelio“ sindromo

Kokia dėžė geriausiai tinka knygoms?

Knygos yra sunkios ir turi aštrius kampus, todėl standartinis vokas yra pražūtingas dalykas. Reikalinga tvirta, dvigubos sienelės kartoninė dėžė. Geriausia, jei tarp knygų ir dėžės sienelių būtų bent 2-3 cm tarpas, užpildytas burbuliukine plėvele arba popieriumi. Jei dėžė per minkšta, viršuje bus spaudžiama (tai sukelia „lenktus viršelius“), o apačioje gali iškristi dugnas.

Ar reikia apvynioti kiekvieną knygą atskirai?

Jei siunčiate vieną knygą, pakanka uždėti ją į voką ir tą voką į dėžę. Jei siunčiate keletą knygų, būtina kiekvieną apvynioti popieriumi arba plėvele, kad jos nesitrindžiotų viena ant kitos. Esu matęs atvejų, kai spalvoti viršeliai nusitrindę taip, kad atrodė lyg knyga buvusi kare. Taip pat, jei dėžė drignės, plėvelė apsaugo knygą nuo drėgmės, kuri yra pagrindinis priešas plaukiojant per La Manšą.

Kas nutinka, jei per daug užpildysiu dėžę?

Jei stumdote knygas į dėžę taip, kad jos nebeduoda su jažti, dėžės sienelės išsitemps ir sprogs arba išsipūgs. Tada kurjeris gali atmesti siuntą, nes ji netinka standartiniam konvejeriui. Taisyklė paprasta: dėžė turi būti tvirta, bet ne perpildyta. Palikite šiek tiek oro tarpuko, kuris sugers smūgius, kai dėžę numes ant grindinės (o numes, neabejotinai).

Ar saugu siųsti brangias, retas knygas?

Siųsti retą knygą, kuri verta tūkstančius, yra visada rizika. Net jei turite draudimą, emotionalinės vertės neišsiginsite. Tokioms knygoms rekomenduoju specializuotas pervežimo paslaugas, kurios siūlo „white glove“ paslaugą – t.y. paima, užpako specialiuje medžiagoje ir veža atskirame vagonėlyje. Nors klausiate, kaip išsirinkti geriausią knygų siuntimo paslaugą į UK, retoms knygoms atsakymas visada bus tas pats – brangiausia ir atsakingiausia.

Ar galiu naudoti naudotas dėžes?

Galite, ir netgi rekomenduoju dėl aplinkos tausojimo, tačiau tikrinkite, kad dėžė būtų sausa, be drėgmės požymių ir be senų etikečių. Jei ant dėžės lieka senas barkodas, skeneris gali nuskaityti jį vietoj jūsų naujo, ir siunta nukeliaus į kitą miestą (ar šalis). Užtepkite juodą juostelę ant senų užrašų. Buvau toje situacijoje, kai siunta nukeliavo į Italiją vien todėl, kad buvo likęs senas lipdukas.

Kaip uždaryti dėžę, kad ji neišsiveltų?

Naudokite stiprų pakavimo lipduką (scotch). Ne ta paprastą, kuris nutrūksta po traukimo, o storą, rudos spalvos. Lipkite ne tik vidurį, bet ir dėžės kraštus (H formos lipdymas). Tai suteikia papildomo stiprumo. Taip pat nepamirškite uždėti „Do not bend“ arba „Fragile“ lipdukų, nors, prisipažinsiu, kai kurie kurjerių vairuotojai tų lipdukų visai nesimato.

Kaip apsaugoti knygas nuo drėgmės?

Jei siunčiate vasarą arba lietingą sezoną, drėgmė yra reali grėsmė. Uždėkite knygą į plastikinį maišelį (pvz., uždaromą su užtrauktuku) prieš dedant į dėžę. Jei dėžė bus pastatyta po lietaus įvežime arba nukris į balą, knyga liks sausa. Tai paprasta dalykėlis, kuri sutaupo daug nervų.

Kurjeriai, terminalai ir kelių pasirinkimas

Kur geriau siųsti – DPD, UPS arba FedEx?

Visi trys yra patikimi, tačiau skiriasi jų „mėgiamiausios“ vietos. DPD puikiai vežia į Didžiąją Britaniją ir turi gerą terminalų tinklą, tačiau gali būti brangesnis. UPS yra monstrai, kurie puikiai susitvarko su dideliu kiekiu, bet jei kyla problema, su jais kalbėtis sunkiau – sistema labai automatizuota. FedEx dažnai naudojamas greitiesiems siuntimams. Renkantis, kaip išsirinkti geriausią knygų siuntimo paslaugą į UK, pažiūrėkite ne į pavardę, o į tai, kurioj terminalą jie veža jūsų regione.

Ar verta rinktis Omniva ar LP Express?

Tai yra geras variantas tiems, kurie nori sutaupyti. Jie dažnai veža grupinėmis siuntomis (krovininiai reisai), kas reiškia, kad jūsų knygos gali šiek tiek ilgiau pasilikti Lietuvoje, kol susirenka pilna mašyna. Tačiau jų kainos dažnai konkuruoja su paštu. Jei knyga nėra skubi, kodėl gi ne? Tiesa, vėlgi, dėmesį į draudimą – jis gali būti mažesnis.

Kas ypač svarbu renkiantsi vežėją Brexit laikais?

Dabar svarbiausia yra tai, ar vežėjas turi „IOSS“ numerį arba geba atlikti muitinės deklaravimas jūsų vardu. Kai kurios pigios kompanijos tiesiog numeta siuntą į JK sieną ir sako „dabar tai tavo problema“. Geriausia knygų siuntimo paslauga į UK turi užtikrinti, kad jiems nereikės nieko daryti su dokumentais – viską tvarko brokeris. Venkite tų, kurie sako „mes nieko neesame atsakingi už muitinę“.

Kodėl kai kurios kompanijos neveža į Škotiją ar salas?

Škotija, Šiaurės Airija ir salos (pvz., Meno sala) yra laikomos „atokiausiomis sritymis“ (remote areas). Ten vežti brangiau ir ilgiau. Kai kurie pigūs pasiuntimai tiesiog apsiriboja Anglijos centru. Prieš užsakydami paslaugą, būtinai suveskite gavėjo indeksą (postcode) į jų skaičiuoklę. Jei jis prasideda kažkuo egzotišku (kaip IV, HS, ZE), gali tekti mokėti papildomai.

Ar galima siųsti į pašto dėžutę (PO Box)?

Taip, bet ne visi kurjeriai tai leidžia. DHL dažnai pristato tiesiai į adresą, o jei tai PO Box, jie gali perduoti vietiniam paštui, o tai pridės dienų prie pristatymo ir gali sukelti problemų su sekimu. Jei gavėjas turi tik pašto dėžutę, geriau naudoti Lietuvos paštą, kuris turi tiesioginę sutartį su Royal Mail.

Ką daryti, jei kurjeris nepriima dėžės?

Jei dėžė per didelė arba per sunki (pvz., virš 30 kg), kurjeris gali tiesiog atsisakyti ją paimti. Prieš užsakydami pasirinkite „heavy“ arba „large“ paslaugą. Taip pat įsitikinkite, kad etiketė tvirtai prilipinta priešingoje pusėje nei rankenos, kad būtų lengva skenuoti. Vieną kartą matęs, kaip vairuotojas numetė siuntą, nes negalėjo nuskaityti barkodo.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Didelės kompanijos siūlo „live tracking“, kur matote, kur mašyna yra žemėlapyje. Mažesnės – tik taisomus įrašus apie tai, kada siunta buvo paduota arba išvežta. Knygų atveju tikslumas nėra taip svarbus kaip, tarkime, gėlių, bet žinoti, kad knygos nebiegant kur nors, visada ramina.

Realios problemos ir „nepatogūs“ dalykai

Kas nutinka, jei knyga sugenda kelyje?

Tai gėda, bet tai įvyksta. Jei dėžė atkeliauja sutrypta arba su drėgmės požymiais, nedelsiant darykite nuotraukas prieš atidarydami. Be nuotraukų draudimo kompanija nieko neatsiskaitys. Tada reikia rašyti pretenziją. Procesas gali trukti mėnesį. Dažniausiai kompensuoja tik knygos vertę (pagal kvitą), o ne jos kolekcinę vertę.

Ar galima kažką padaryti, jei siunta dingsta?

Dingsta retai, bet įvyksta. Tada prasideda tyrimas – kurjeris tikrina, kur dingo paskutinį kartą. Kartais ji randa kažkur nukritusęs po konvejeriu, kartais – pavogta (ypač jei dėžė atrodo kaip brangūs daiktai). Tyrimas gali trukti 30 dienų. Jei neranda, moka kompensaciją. Todėl niekada nesiųskite knygų be vertės deklaravimo.

Kodėl kurjeriai neleidžia siųsti knygų su kita preke?

Jei į dėžę dedate knygą ir, tarkime, butelį degtinės, tai yra pažeidimas. Knygos yra viena kategorija, maistas ar skysčiai – kita. Jei sulaža tas degtinę, knyga bus sugadinta, o kurjeris nebus atsakingas, nes dėžėje buvo neleistas kargas. Laikykite principą: viena siunta – vienos rūšies kargas (tai vadinama „commodity“ taisyklė).

Ar tikrai knygoms nereikia specialios leidimo?

Lietuvoje ne, tačiau jei siunčiate labai senas knygas (pvz., ant 100 metų), gali būti apribotas jų išvežimas dėl kultūros vertybių įstatymų. JK taip pat turi savo taisyklių dėl spaudos, kurioje gali būti įžeidžiamo turinio (nors tai retai pasitaiko knygoms). Geriausia tikrinti, jei tai kažkas labai specifinio, pvz., medicinos vadovėlis arba retas žemėlapis.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Jei gavėjas JK atsisako (nori sumokėti PVM arba tiesiog nusipiko), siunta grįžta atsiuntėjui. Ir čia prasideda nuoboduliai – turite sumokėti grąžinimo mokestį, kuris dažnai yra toks pat didelis kaip ir siuntimo. Be to, gali tekti sumokėti mokesčius už muitinę Lietuvoje grįžtant. Tai kažkas ko tikrai norite išvengti.

Ar saugu siųsti knygas „Cash on Delivery“?

Siųsti knygas į UK su mokėjimu pristatymo metu (COD) beveik neįmanoma su standartiniais kurjeriais. Jie tai nedaro dėl muitinės sudėtingumo. Galbūt tik su labai specifinės logistikos brokeriais, bet tai kainuos fortune. Geriau gaukite pinigus iš anksto per PayPal arba banką.

Kodėl kainos keičiasi taip dažnai?

Kuro kaina, infliacija, Brexit procedūros – visi šie dalykai keičiasi kas mėnesį. Taip pat, UK įvedė naujus mokesčius už plastiko pakuotes, kurie taip pat įeina į kainą. Vakar buvo 20 eurų, šiandien gali būti 22. Nešluokitės ant vadybininkų, jie patys nežino, kas bus rytoj.

Ką daryti, jei įsigijau knygą iš trečiojo asmens ir noriu ją persiųsti?

Tada jūs tapsite eksportuotoju. Reikės paimti pirkimo kvitą ir jo pagrindu deklaruoti vertę. Jei nurodysite mažesnę vertę nei nusipirkote, tai vėlgi – apgaulė. Muitinė gali paprašyti įrodymų. Geriausia būti sąžiningas, nes didelės britų muitinės sistemos „x-ray“ akys viską mato.

Ar galima siųsti knygų rinkinius į mokyklas ar bibliotekas?

Taip, tai dažnai atleidžiama nuo mokesčių, jei tai daryta humanitariniais tikslais, tačiau reikia turėti oficialų raštą iš institucijos. Be to, vis tiek reikia deklaruoti. Negerai, kai žmonės bando įvežti tūkstančius knygų kaip „dovaną mokyklai“ be dokumentų – toks krovinius gali būti konfiskuotas kaip prekyba.

Išvada

Taigi, kaip išsirinkti geriausią knygų siuntimo paslaugą į UK? Nerašykite tiek daug dėmesio į kainą, o daugiau į tai, kas nutinka, kaip kažkas nueina negerai. Knygos nėra paprasti daiktai – jos turi svorį, vertę ir gali būti labai jautrios drėgmei arba fizikiniams sužalojimams. Naudokite patikimus brokerius, gerai užpakavokite ir būkite sąžiningi su muitinės dokumentais. Nors sistema po „Brexit“ atroka kaip šiurkštus šiukšliadėžė su vielomis, su gera pasiruošimu viskas gali būti pakankamai sklandu. Sėkmės jūsų siuntoms, tikiuosi, jos pasieks gavėjus tokiomis pačiomis gražiomis, kokiomis išvyko.