Kaip ir kiek kainuoja, kai veža baldus į Corbridge: patyrusio vairuotojo pasakojimas

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus. Matyta yra visko – nuo sužalotų sofų iki dingusių konteinerių, todėl, kai sakote „veža baldus į Corbridge“, aš iš karto suvokiu, ką tai reiškia ne popieriuje, o realiame gyvenime. Tai ne paprasta kelionė į parduotuvę, tai sudėtingas logistikos žaidimas, kur vienas klaidingas žingsnis gali atidėti visą reikalą savaičiui. Žmonės visada klauso apie kainas ir laikus, bet tik retas supranta, kiek smulkių dalykų turi susiliesti į vieną visumą, kad jūsų stalas pasiektų šią mažą, bet gražią vietovę Šiaurės Anglijoje. Čia ne iš Lietuvos į Lenkiją važiuojam, čia siena jungiama, muitinės, ir tas Corbridge su jo siaurais gatvelės.

Kainos ir bendras suorientavimas

Kiek maždaug gali kainuoti pervežimas į Corbridge?

Žinoma, klausimas, kurį girdžiu kas dieną. Viskas priklauso nuo to, kiek daugiau ar mažiau turite tos „mėbluos“. Jei tai tik keletas dėžių ir viena lova, tai galima ir pigiai susitvarkyti, tarkime, 400–600 eurų, bet jei judinate visą namų ūkį su pianinu ir šaldytuvu, skaičiai jau būna visiškai kiti – nuo 1500 iki 3000 eurų. Dar prisidėl benzinas (kurio kaina Britanijoje dabar, atsiprašau, nelabai džiugina), ir jei reikia keltis su kranu ar įrengti specialią užrakinimą sistemą, tai dar plius šimtas prie šimto. Taigi, geriau atsiųskite sąrašą dalykų, o aš jums pasakysiu realų skaičių, o ne numesiu iš dangaus.

Ar brangiau vežti į tokius miestelius kaip Corbridge, nei į Londoną?

Sąžiningai? Gali būti, kad ir taip. Londoną pervežėjai mėgsta, nes ten yra daug maršrutų, o šiaurėje, prie Nortumberlando, važiuojame rečiau. Jei ten tuščia grįžti, tenka padidinti kainą, kad padengtiems degalus, kitaip verslas neapsisoka. Be to, kaimo vietovėse dažniau tenka važiuoti siaurais keliais, kur didelis sunkvežimis nepravažiuoja, reikia imti mažesnės pervežimo mašinos (vadinamą „pajūrio“ arba 7.5 tonų sunkvežimį), o tai laiko pinigai. Tačiau Corbridge nėra pats gilus kaimas, ten vis tik eina pagrindinis kelias, tad nebūtinai bus taip blogai kaip kažkur kalnuose.

Kas daro įtaką galutinei kainei be kuro?

O, čia yra daugybė veiksnių. Pirmiausia, ar reikia išmontuoti ir vėl surinkti baldus? Tuo mes užimame papildomai, nes ne kiekvienas sugeba susuplėšyti spintą ir vėl ją sukalenti taip, kad ji nešoktų. Tada – ar reikia pakavimo medžiagų? Pripažinkite, kartais žmonės supakuota daiktus senais laikraščiais, o po kelias šimtus kilometrų tą laikraštį galima rasti tik išbarstytą visur ant indų. Ir dar yra toks dalykas kaip „užtikrinimas“ draudimas – jei vežate brangius dalykus, draudimo premė bus aukštesnė. O ir darbo dienos – jei reikia važiuoti šventadienį ar naktį, tai visiškai kita kaina.

Ar galima sutarti dėl fiksuotos kainos?

Taip, dažniausiai ir darome taip. Kai atvykstame į objektą apžiūrėti, tada parasome sutartį su fiksuota suma, kad jums nebūtų stresuojama, kad paskui kils kaina. Bet yra viena „bet“ – jei jūs pats nurodysite neteisingą kiekį dalykų telefonu, o paskui atvyksime ir matome, kad daiktų yra dvigubai daugiau, tai sutartį teks persirašyti. Viena kartą buvo toks atvejis, klientas sakė „tik kelios dėžės“, o jis turėjo visą butą, net ne mano kaltė, kad teko laukti, kol jis suranda daugiau mašinų.

Ar taip, kad pigesnės kompanijos yra blogesnės?

Ne visada, bet dažniausiai taip yra. Yra kompanijų, kurios dirba „be popierių“, be draudimo, ir jei jums sulūžina brangų vitriną, jie tiesiog iškelia rankas ir sako „nu jo, gyvenimas“. Aš visada sakau – geriau sumokėti šimtuką daugiau, bet būti ramiam, kad tavo dalykai atvyks sveiki. Yra ir gerų jaunų kompanijų, kurios nori uždirbti reputaciją, bet patikėti brangiausiais daiktais kamžinam su trims mėnesiams senove nėra protinga. Patirtis čia svarbiausia.

Dokumentai, muitinė ir „angliški“ reikalai

Kokie dokumentai reikalingi pervežimui į JK?

Po „Brexit“ viskas tapo kur kas sudėtingiau. Anksčiau važiuodavom kaip namuose, dabar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą, jei vertė viršija tam tikrą ribą. Jums būtinai reikės turėti inventorinį sąrašą – tai yra sąrašas, kur parašyta, kas kas yra, kiek tai kainavo (naujos kainos) ir serijiniai numeriai (jei tai technika). Be to, reikia pasų kopijas. Jei esate ne ES pilietis, dar gali reikti vizų ar leidimų kopijų, nors tai ne mano darbas tai tikrinti, bet vadybininkai informuos. Geriau visus dokumentus turėti paruošus iš anksto, kad neišsitirštų.

Ar reikia mokėti muitą ar PVM už savus daiktus?

Jei persikeliate gyventi (Transfer of Residence), tai dažniausiai galite gauti atleidimą nuo muito ir PVM. Reikia užpildyti specialią formą (TOC) ir įrodyti, kad gyvenote ne ES bent 12 mėnesių ir kad šie daiktai buvo jūsų naudojami ne mažiau 6 mėnesių. Bet jei vežate naujus baldus, kuriuos nupirkote prieš savaitę ir dar net nespėjote sujungti, tai anglai g labai maloniai paprašys sumokėti 20 proc. PVM. Čia jokie pokalbiai nededa, reikia mokėti arba grąžinti prekę atgal.

Kas daryti, jei trūksta kokių nors dokumentų?

Tada prasideda naktinės ašaros. Ką tik buvo atvejis, kai klientas pamiršo inventoriaus sąrašą, ir mes stovėjome pasienyje valandą. Muitininkai ten gali būti labai griežti, ypač kai mato didelę sunkvežimį su daiktais be jokio aprašymo. Geriausia, ką galima padaryti – tai išsiųsti viską el. paštu vadybininkui, kuris jį atspausdina ir perduoda vairuotojui. Jei vis trūksta, gali tekti mokėti sandėliavimo mokestį tol, kol dokumentai bus tvarkingi. O tas mokestis Anglijoje... apie tai net nenoriu kalbėti.

Ar jūsų kompanija tvarko visus muitinės reikalus?

Taip, darome tai kasdien. Mums nereikia, kad jūs eitumėt į muitinę ir stovėtumėt eilėse. Mes turime savo brokerius, kurie užpildo deklaracijas ir perduoda jas sistemai. Jums tik reikia mums duoti duomenis ir mokėti mūsų sąskaitą, kurioje jau yra ir mūsų paslaugos, ir tos brokerio paslaugos. Būna, kad klientai bando tai padaryti patys, kad sutaupyti, bet po dviejų valandų būna paskambinęs ir prašantis pagalbos, nes sistema meta klaidas.

Kokios dažniausios problemos su muitine kyla?

Dauguma problemų kyla dėl neteisingai užpildytų formų arba dėl to, kad žmonės bando savaime sumanyti, kas yra „asmeniniai daiktai“. Viena kartą buvo bandyta įvežti penkis naujus kompiuterius „kaip dovanas draugams“, tai aišku, sustabdė. Ir dar, dažnai būna problemų su degtukais ir amunicija – žmonės pamiršta, kad tai yra pavojingi kroviniai. Negalima vežti senų degutų be specialios leidimų, nes tai sprogmenys, nors ir atrodo paprasti.

Kelionės eiga, laikai ir Corbridge specifika

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Corbridge?

Standartiškai, jei nieko nepainioja, tai nuo 3 iki 5 dienų. Važiuojam per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tada keltu į Angliją. Bet Corbridge yra šiaurėje, tad iškrovus iš kelto prie Harvičo ar Dylino, ten dar važiuoti maždaug 4–5 valandas (arba daugiau, priklausomai nuo eismo). Kartais užstringa M25 arba A1(M) aplinkkeliai, ten yra tokios vietos, kur eismas stovi ir poilsio dieną. Taip pat, jei krovinys ne visiškas (t.y. važiuojame su kelių klientų daiktais), tai gali užtrukti ilgiau, nes reikia iškrauti kituose miestuose.

Ar galima sekti, kur yra mano krovinys?

Žinoma, mes galime duoti nuorodą į GPS stebėjimą, bet kartais tas GPS meluoja. Pavyzdžiui, vairuotojas gali būti pietų pertraukoje, o rodo, kad važiuoja 100 km/h. Arba, jei yra geras signalas, sistema neatnaujina. Geriausia tiesiog rašyti mums vadybininkui, jis pasiųs žinutę vairuotojui „Kur tu?“ ir gausite atsakymą per 15 minučių. Seniai laikais to nebuvo, tekdavo belietis ir tikėtis, kad važiuoja teisinga kryptimi, dabar technologijos padeda, bet vis tiek žmogaus faktorius lieka.

Kaip vyksta iškrovimas Corbridge?

Corbridge yra gan senas miestelis, daug kur yra ribojimai sunkvežimiams (tiek svorio, tiek aukščio). Prieš išvykdami mes visada patikriname adresą – ar galima privažiuoti dideliu sunkvežimiu. Jei negalima, tenka imti mažesnę mašiną ir perkrauti (tai vadinama „transshipment“), kas kainuoja, bet privalu daryti, kad neištemptumėm kaimynų nervų. Vairuotojai žino, kur parkuotis, kad neblokuotų pagrindinės gatvės, nes vietos policija ten greitai atvyksta ir baudžia. Ir vėlgi, ten daug turistų, reikia važiuoti atsargiai.

Ar įmanoma pristatyti tuo pačiu dieną, kai atvykstate į JK?

Retai kada. Dažniausiai atvykstame į sandėlį pietryčiuose, iškrauname ir tik kitą dieną vyksta paskirstymas po šalį. Jei labai skubate, galima bandyti organizuoti tiesioginį važiavimą be iškrovimo sandėlyje, bet tai brangiau ir labai priklauso nuo to, kada keltas atplaukia. Jei keltas vėluoja dėl audros (kas jūroje nutinka dažnai), tai visi planai sueina. Geriau planuoti iškrovą kitą dieną ar po dviejų, būkite ramūs.

Kas nutinka, jei vairuotojas negali rasti adresą?

Šiandien visi turima navigacijas, bet Anglijoje kaimiškose vietovėse numeriai namų kartais yra keistai išdėlioti arba jų visai nėra. Vairuotojas tada skambina klientui. Jei neatsiliepia, skambina mums. Kartais reikia važiuoti iki pašto dėžutės ir klausti vietinių. Buvo atvejų, kad „Corbridge“ pašto kodas priskiriamas kaimui, kuris yra už 5 mylių, todėl reikia labai tiksliai nurodyti koordinates, o ne tik gatvės pavadinimą. Žmonės dažnai pamiršta papildyti, kad namas yra „už tilto“ ar „prieš mokyklą“.

Ar galima užsakyti iškrovą savaitgalį?

Įmanoma, bet tai kainuoja brangiau. Vairuotojai taip pat turi savo gyvenimą ir poilsio laiką, todėl darbas šeštadienį ar sekmadienį yra apmokamas pagal tarifus. Ir dar reikia prisiminti, kad Anglijoje kai kurios gatvės turi apribojimus net ir mažiesiems sunkvežimiams (7.5t) sekmadieniais. Visada patikriname vietos taisykles prieš važiuodami, kad jums nereikėtų mokėti baudų už neteisingą parkavimą.

Pakavimas, baldai ir smulkmenos

Ar geriau pakuoti daiktus patiems ar leisti jums?

Kiekvienas pasirenka pats. Jei turite patikimų dėžių, laiko ir norite sutaupyti, galite pakuoti patys. Bet tada atsakomybė už tai, kad indai nesužalo, lieka ant jūsų.