Kaip geriausia pasiruošti siuntiniams į Jungtinę Karalystę?

Įvadas

Jei klausiate, kaip geriausia pasiruošti siuntiniams į Jungtinę Karalystę, aš visada pradedu ne nuo kainos, o nuo popierių. Po „Brexit“ siena nebėra tas pats paprastas važiavimas per Doverį ar Calais; reikia sąskaitų, HS kodų, kilmės, kartais tranzito, ENS ir normalios komunikacijos su gavėju. Per 20+ metų mačiau, kad dauguma vėlavimų ateina ne iš kelio, o iš dėžutės, kurioje trūksta vienos eilutės. Štai kas veikia praktiškai. Jeigu siunčiate pirmą kartą, geriau skirti dieną dokumentams nei tris dienas aiškintis, kodėl sunkvežimis stovi Zeebrugge.

DUK

Dokumentai ir muitinė: kaip geriausia pasiruošti siuntiniams į Jungtinę Karalystę be sustojimų pasienyje

Kaip geriausia pasiruošti siuntiniams į Jungtinę Karalystę, kai siunčiate pirmą kartą?

Jei siunčiate pirmą kartą, neskubėkite įsikrauti sunkvežimio, kol neturite popierinio ir elektroninio komplekto. Pirmiausia: komercinė sąskaita faktūra, pakuočių lapas, HS kodai, prekės kilmė, Incoterms, eksportuotojo EORI ir gavėjo duomenys. Jeigu krovinys keliauja per Nyderlandus ar Belgiją, dar reikia pagalvoti apie tranzitą, ENS/Safety & Security ir tai, kas tiksliai atliks importo deklaraciją JK. Aš visada prašau dokumentų prieš pakrovimą, ne po jo. Tada bent jau matyti, kur yra skylės.

Kodėl komercinė sąskaita faktūra turi būti ne „kaip nors“?

Nes muitinė nemėgsta „kaip nors“, o vairuotojas prie sienos neturi laiko aiškintis jūsų buhalterijos stiliaus. Sąskaitoje turi būti pardavėjas, pirkėjas, datos, valiuta, prekės aprašymas, HS kodas, kiekis, vertė, kilmė ir Incoterms. Dar gerai, kai yra svoris, pakuočių skaičius ir muitinės deklaravimas nuoroda viduje. Jei parašyta tiesiog „parts“ arba „samples“, JK brokeris greičiausiai grąžins klausimą. O tada visi laukia, bet niekas nekaltas.

Kas yra HS kodas ir kodėl jis taip nervina klientus?

HS kodas yra prekės kalba, kurią supranta muitinė, statistika ir kartais net sandėlis. Jis lemia muito tarifą, PVM niuansus, licencijas, apribojimus ir tai, ar jūsų „mažos detalės“ staiga netampa kažkuo, ką reikia deklaruoti griežčiau. 6 skaitmenys yra tarptautinis lygis, 8–10 dažniau jau nacionalinis. Jei nesate tikri, geriau pasikonsultuoti su brokeriu nei spėti. Esu matęs, kaip vienas neteisingas kodas pristabdė visą siuntą į Birmingamą beveik savaitei.

Ar reikia EORI, GB EORI, XI EORI – aš pats kartais susipainioju

Sąžiningai, čia žmonės dažniausiai ir pradeda keiktis. Jei eksportuojate iš Lietuvos ar kitos ES šalies, jums reikia ES EORI eksporto deklaracijai. Gavėjas Jungtinėje Karalystėje dažniausiai turi GB EORI, jei importuoja į Angliją, Škotiją ar Velsą. Šiaurės Airijai gali prireikti XI EORI, nes ten taisyklės yra kiek kitokios. Aš ne visada esu 100% tikras dėl mišrių siuntų, todėl tokiu atveju imu brokerį į pokalbį anksčiau. Geriau gėdytis klausimu nei mokėti už stovėjimą.

Kas blogiau: DAP, DDP ar EXW siuntiniams į JK?

EXW dažnai atrodo pigu, bet praktiškai gali būti brangiausias variantas, nes pirkėjas turi tvarkytis su pakrovimu, eksportu ir visais nesusipratimais. DAP yra gana normalus variantas: jūs pristatote, gavėjas tvarkosi importą, mokesčius ir PVM. DDP skamba gražiai, bet jei pardavėjas neturi JK importo schemų ar gero brokerio, gali įstrigti rimtai. Yra įmonių, kurios siūlo DDP tik todėl, kad klientas mėgsta gražų žodį. Paskui paaiškėja, kad mokesčiai neįskaičiuoti, ir prasideda teatro sezonas.

Pakavimas, etiketės ir krovinio vertė: kaip geriausia pasiruošti siuntiniams į Jungtinę Karalystę, kad niekas neatidarytų dėžių

Ką reiškia pasiruošti siuntiniams į Jungtinę Karalystę praktiškai?

Šiaip klausimas, kaip geriausia pasiruošti siuntiniams į Jungtinę Karalystę, prasideda labai žemiškai: ar dėžės neplyš, ar padėklai nesukris, ar etiketės neatsiklijuos. Ant kiekvienos pakuotės turi būti gavėjo adresas, kontaktas, pakuočių numeracija, pavyzdžiui 1/8, 2/8, svoris ir krovinio aprašymas. Ant padėklų lipduką dėkite iš dviejų pusių, ne tik iš vienos, nes sandėlyje visada atsiras žmogus, kuris stovės ne iš tos pusės. Jei siunčiate medinius padėklus, žiūrėkite ISPM-15. Ir nedėkite lipduko ant tempimo plėvelės taip, kad jis susiraukšlėtų į nieką.

Kiek lipdukų reikia ant vieno padėklo? Nes visada išeina kitaip.

Aš sakyčiau taip: minimaliai du dideli lipdukai ant priešingų padėklo pusių, o jei dėžės mažos ir keliauja atskirai, tada ant kiekvienos dėžės. Lipduke turi būti gavėjas, adresas, telefono numeris, užsakymo numeris, pakuočių skaičius ir sąskaitos fakturos numeris. Taip, čia turėtų būti „faktūros“, bet palikim tą klaidą gyvai, kaip sandėlyje kartais išeina. Jei krovinys turi būti atskirtas, rašykite „do not mix“. Jei bijote drėgmės, rašykite „keep dry“. Tai nėra dekoracija, tai informacija vairuotojui ir sandėliui.

Ar mediniai padėklai į Jungtinę Karalystę turi turėti ISPM-15 ženklą?

Paprastai taip, jei kalbame apie medinius padėklus, dėžes ar atramas. ISPM-15 reiškia, kad mediena buvo termiškai apdorota ir pažymėta pagal standartą. Plastmasiniai, kartoniniai ar presuoti padėklai paprastai šito reikalavimo neturi, bet vis tiek reikia žiūrėti vežėjo taisykles. Esu matęs, kaip dėl neaiškaus medinio pakavimo krovinys buvo sustabdytas tikrinimui, nors prekės pačios buvo visiškai švarios. Pakavimo reikalavimai nėra gražus skyrius, bet jis taupo laiką. Jei abejojate, pakeiskite į sertifikuotus padėklus.

Ką daryti, jei gavėjas prašo parašyti mažesnę vertę?

Nerašyti. Tiesiog nerašyti, net jei atrodo, kad „visi taip daro“ ir kad „niekas nepatikrins“. Netiksli vertė gali sugadinti deklaraciją, sukelti PVM klausimų, sumažinti draudimo išmoką ir dar sukurti problemų gavėjui JK. Jei prekės yra dovanos, garantinio keitimo ar pavyzdžiai be pardavimo, tai reikia rašyti sąžiningai, su paaiškinimu ir realia muitine verte. Yra blogų įmonių, kurios prašo mažinti vertę, kad sutaupytų kelis šimtus. Paskui tas sutaupymas kainuoja tūkstantį ir nervų.

Ar galima siųsti asmeninius daiktus, seną inventorių, pavyzdžius be pardavimo?

Galima, bet „galima“ nereiškia „be popieriaus“. Senam inventoriui reikia sąrašo, nuotraukų, apytikslio amžiaus, vertės ir paaiškinimo, kodėl jis keliauja. Pavyzdžiams be pardavimo vis tiek reikia muitinės vertės, net jei sąskaitoje rašoma „no commercial value“. Asmeniniams daiktams gali prireikti papildomų dokumentų, ypač jei siunčiate daug arba netaisyklingų prekių. Esu matęs, kad žmonės į Londoną siuntė „tik kelias dėžes“, o ten buvo sena įranga, baldai ir elektronika. Muitinei tai nėra jūsų emocinė istorija, jai tai krovinys.

Kainos ir terminai: kaip geriausia pasiruošti siuntiniams į Jungtinę Karalystę ir neišsipūsti biudžeto

Kodėl kaina internete rodo 450 €, o galiausiai gaunu 700 €?

Nes 450 € dažnai yra bazinė kaina, o ne pilna kelionė nuo durų iki durų. Gali pridėti muitinės formalumus, keltą, degalų priedą, savaitgalio pristatymą, laukimą sandėlyje, keltuvo paslaugą arba papildomą dokumentų tvarkymą. Yra įmonių, kurios meta pigiausią skaičių, kad gautų užklausą, o paskui pradeda aiškinti, kas čia „neįeina“. Todėl prašykite kainos su eilutėmis, ne tik vienu gražiu skaičiumi. Grupiniam kroviniui 1–3 padėklai gali būti apie 80–180 € už padėklą, bet tai labai priklauso nuo maršruto.

Kada geriau rinktis grupinį krovinį į Jungtinę Karalystę?

Grupinis krovinys, arba LTL, tinka tada, kai neturite pilno sunkvežimio ir galite palaukti dieną ar kelias. Jei turite 1–6 padėklus, dažniausiai tai bus protingiau nei samdyti visą FTL. Krovinys keliauja per terminalus, pavyzdžiui per Olandiją, Belgiją ar Prancūziją, tada keltu į Doverį, Felixstowe ar Southampton. Terminas gali būti 3–7 darbo dienos, kartais ilgiau prieš šventes. Bet jei prekės trapios, didelės vertės arba labai laiku reikalingos, grupavimas ne visada yra geriausia idėja.

Pilnas sunkvežimis į Mančesterį per 2 dienas? Realu ar gražus pažadas?

Realu, bet tik tada, kai viskas susiklodo normaliai. Pirmadienį pakrovėte Vilniuje, antradienį keltas, trečiadienį Mančesteris – taip gali būti. Bet jei dokumentai tikrinami, keltas vėluoja, oro sąlygos blogos arba gavėjas neatidarė sandėlio, dvi dienos tampa keturiomis. Todėl aš klientams sakau: planuokite 2–4 dienas pilnam kroviniui, o ne statykite visą gamybą ant vienos gražios prognozės. Žinoma, kartais atsitinka stebuklų, tik aš jais nesiremiu.

Kada reikia užsakyti pervežimą į JK, kad nesusigautume penktadienį?

Grupinį krovinį geriau rezervuoti bent 3–5 darbo dienos prieš išsiuntimą, pilną krovinį – 2–4 dienos, jei nėra egzotikos. Spalio–gruodžio mėnesiais, prieš Velykas ir prieš ilguosius savaitgalius, rezervuokite anksčiau. Jei norite pristatymo pirmadienį ryte, dokumentai turi būti paruošti penktadienį, ne pirmadienį 8:03. Ir dar vienas nepatogus dalykas: penktadienio popietė yra blogas laikas spręsti problemas su JK gavėju. Jie išeina, jūs liekate su telefonu rankoj.

Kas yra demurrage, detention ir kodėl jie atkeliauja kaip staigmena?

Demurrage dažniausiai reiškia mokestį už tai, kad krovinys per ilgai stovi uoste, terminale ar konteinerių zonoje. Detention dažniau susijęs su tuo, kad konteineris ar priekaba per ilgai naudojama už nemokamo laikotarpio ribos. Klientai tai pamato sąskaitoje ir sako: „Bet man niekas nesakė.“ Na, kartais nesakė, nes niekas neperskaitė sąlygų. Prieš siunčiant reikia žinoti free time, kas moka už laikymą ir kas įspėja, jei krovinys stringa. Be to, net maža delsa gali tapti didelė sąskaita.

Rizikos, draudimas ir realios problemos siuntiniams į Jungtinę Karalystę

Ar CMR draudimas padengia visą krovinio vertę?

Ne, ir čia yra viena didžiausių klaidų. CMR atsakomybė pagal konvenciją yra apie 8,33 SDR už kilogramą, kas praktiškai dažnai išeina maždaug 10 € už kg. Jei siunčiate 500 kg elektronikos už 80 000 €, CMR tikrai nepadengs visos vertės. Reikia atskiro krovinio draudimo, ypač kai prekės trapios, brangios ar lengvai parduodamos. Krovinio draudimas nėra malonus pirkinys, bet jis ramina naktį. Be jo galite laimėti ginčą ir vis tiek prarasti pinigus.

Kodėl muitinė atidaro būtent mano siuntą?

Gali atidaryti dėl rizikos profilio, atsitiktinio patikrinimo, neaiškaus HS kodo, keistos vertės, maisto produktų, baterijų ar tiesiog todėl, kad taip išėjo. Kartais problema būna ne prekėse, o popieriuje: aprašymas per bendras, kilmė neaiški, pakuotės nesutampa su sąskaita. Esu matęs situaciją, kai dėl vienos dėžės su mėginiais sustojo visas padėklas, nes dokumentuose buvo parašyta „miscellaneous“. Muitinė nemėgsta miglos. Geriau nuobodus, tikslus aprašymas nei kūrybiškas marketingo tekstas.

Ką daryti, jei vairuotojas sako, kad jo nepraleido per GVS/GVMS?

Pirmiausia nereikia leisti vairuotojui aiškintis pačiam su sistema, nes ten greitai prasideda „aš nežinau, ką jie nori“. Reikia patikrinti, ar yra teisingas Movement Reference Number, ENS/Safety & Security duomenys, tranzito MRN, jei naudojamas, ir ar gavėjas ar brokeris viską užregistravo. GVMS/GMR labiau aktualu tam tikriems maršrutams į Didžiąją Britaniją, ypač per kelto sistemas. Jei problema dokumentinė, ją sprendžia ekspeditorius arba brokeris, ne vairuotojas kabinoje. Čia reikia ramaus telefono skambučio, ne panikos žinučių.

Ar verta siųsti per Nyderlandus, Belgiją ar Prancūziją į JK?

Priklausomai nuo krovinio, taip. Per Prancūziją į Doverį dažnai yra greičiausia, bet ten gali būti eilės, oro problemų ir vairuotojų trūkumo bangos. Per Zeebrugge arba Rotterdamą kartais būna tvarkingiau, ypač jei krovinys eina į šiaurės Angliją ar Škotiją. O taip, aš vis dar kartais pagalvoju apie senus laikus, kai reikėdavo tik vairuotojo telefono. Dabar reikia žiūrėti keltų operatorius, GVMS, tranzitą ir tai, ar terminalas dirba naktį. Maršrutas nėra tik linija žemėlapyje.

Kokios prekės į Jungtinę Karalystę stringa dažniausiai?

Dažniausiai stringa maisto produktai, alkoholis, tabakas, kvepalai, cheminės medžiagos, ličio baterijos, vaistai, naudota įranga ir viskas, kas susiję su mediena. Dar problemų būna su prekėmis, kurios atrodo paprastos, bet turi sertifikatus, pavyzdžiui CE, sanitariniai dokumentai ar kilmės įrodymai. Jei siunčiate į Edinburgą, Belfastą ar Velsą, taisyklės gali skirtis ne tik nuo maršruto, bet ir nuo prekės pobūdžio. Ne visada reikia daug dokumentų, bet reikia žinoti, kurie reikalingi. Čia geriau klausti prieš, ne po pakrovimo.

Paskutiniai patikrinimai prieš išvykstant į Jungtinę Karalystę

Prieš išvykstant: kas turi patvirtinti dokumentus?

Prieš išvykstant dokumentus turi matyti bent trys pusės: siuntėjas, ekspeditorius ir, jei reikia, muitinės tarpininkas. Gavėjas JK taip pat turi patvirtinti, kad duomenys teisingi, ypač adresas, kontaktas, EORI ir atsiskaitymo sąlygos. Jei krovinys važiuoja DAP, gavėjas turi žinoti, kad jam teks importas. Jei DDP, pardavėjas turi būti tikras, kad gali tai įvykdyti. Aš noriu dokumentų PDF formatu dar prieš pakrovimą, ne nuotraukų, darytų sandėlio kampe. Nuotraukos yra gerai draugams, ne muitinei.

Kas turi būti krovininėje važtaraštyje CMR?

CMR važtaraštis nėra tik popierius vairuotojui, tai svarbus dokumentas, jei kas nors dingsta, vėluoja ar sugenda. Jame turi būti siuntėjas, gavėjas, pakrovimo ir iškrovimo vieta, prekės aprašymas, pakuočių skaičius, bruto svoris, transporto priemonės numeris, plombos ir pastabos. Jei yra pažeidimų, reikia rašyti iškart, ne „paskui susitarsim“. CMR važtaraštis turi būti pasirašytas tvarkingai, o taisymai – aiškūs. Esu matęs, kaip vienas neįskaitomas parašas sukūrė ginčą mėnesiui.

Kaip paruošti gavėją Anglijoje, Škotijoje ar Velse?

Gavėjas turi žinoti ne tik datą, bet ir langą, kada sunkvežimis atvyks, ar reikia bookingo, ar yra keltuvas, ar galima iškrauti be technikos. Anglijoje daug kur „kerbside delivery“ reiškia, kad vairuotojas neatneš padėklų į vidų. Škotijoje ir Velse atstumai bei laikas gali pridėti kainos, ypač jei adresas sunkiai pasiekiamas. Dar prieš išsiunčiant duokite gavėjui dokumentų kopiją, kad jis nesistebėtų importo mokesčiais. Jei gavėjas pirmą kartą importuoja, paaiškinkite paprastai, be muitinės slengo.

Ar Šiaurės Airija yra tas pats kaip Didžioji Britanija?

Ne visada, ir čia daugelis paslysta. Didžioji Britanija dažniausiai reiškia Angliją, Škotiją ir Velsą, o Šiaurės Airija turi papildomų taisyklių dėl prekybos ir sienos su Airijos Respublika. Ten gali būti XI EORI, specialūs MRN, Windsor Framework niuansai ir kitoks dokumentų tikrinimas. Aš pats visada pasitikrinu maršrutą ir prekės tipą, nes nenoriu sakyti „tikrai“ ir paskui taisytis. (Tiksliau – JK yra sudėtingesnė nei vienas bendras langelis.) Jei siunčiate į Belfastą, klauskite anksčiau.

Koks paprastas kontrolinis sąrašas veikia be panikos?

Prieš siuntimą turėkite sąskaitą faktūrą, pakuočių lapą, HS kodus, kilmę, Incoterms, EORI duomenis, draudimą, etiketes, plombas ir patvirtintą gavėjo adresą. Patikrinkite, ar mediniai padėklai turi ISPM-15, ar svoriai sutampa, ar dokumentuose nėra „parts“ be paaiškinimo. Įsitikinkite, kad ekspeditorius žino, kas daro eksportą, kas daro importą ir kas moka mokesčius. Paskui pasiųskite viską vienam folderiui, ne dešimčiai žinučių. Jei šitas sąrašas tvarkingas, pervežimai į Jungtinę Karalystę tampa daug mažiau nervinantys.

Išvada

Todėl, kai galvojate, kaip geriausia pasiruošti siuntiniams į Jungtinę Karalystę, pradėkite nuo dokumentų, pakavimo ir aiškių atsakomybių. Kaina svarbi, bet blogai paruoštas krovinys vis tiek išlįs vėliau, tik brangiau. Sutvarkykite HS kodus, EORI, Incoterms, etiketes, ISPM-15, draudimą ir ryšį su gavėju. Jei viską padarote prieš pakrovimą, kelionė į Londoną, Mančesterį, Edinburgą ar Belfastą nėra kažkokia mistika. Tai tiesiog darbas, tik su daugiau popierių nei prieš kelis metus.