Kaip gauti pigias perkraustymo paslaugas į Londoną? Patirtis iš vidaus

Dirbu pervežimų srityje beveik dvidešimt penkerius metus ir matau viską – nuo tėvų važiavusių senais „Volkswagen“ mikroautobusais iki didžiulių konvojų, gabenančių visus butus. Dažniausiai žmonės klauso to paties: kaip gauti pigias perkraustymo paslaugas į Londoną ir nenukentėti? Tiesą sakant, tai nėra joks mokslas, bet reikalauja kantrybės ir žinojimo, kur galima taupyti, o kur tikrai verta nedaryti to. Rinka šiuo metu yra chaotiška, kainos šokinėja, o vairuotojų trūksta juntamas visur. Tačiau jei žinote, kur ieškoti ir ką klausti, galite rasti gerą pasiūlymą. Štai mano tiesiogiai ir be puošmenų apie tai, kaip viskas vyksta iš tikrųjų.

Apie kainas, paiešką ir tą „pigumą“

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Londoną?

Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jei tai tik kelios dėžės ir keli krepšiai, galite rasti variantų už 300–400 eurų, jei pavyks suderinti su kuo nors, kuris važiuoja tuščia grįžtant. Bet jei kalbame apie pilną butą, tada kainos svyruoja nuo 1500 iki 3000 eurų. Dar nepamenu, kad prieš dešimt metų viskas buvo dvigubai pigiau, bet dabar ir kuras, ir alkoholis vairuotojams brango. Taigi, jei kas nors siūlo pervežti visus turtus už 500 eurų, tai greičiausiai apgavys arba „šiaudinė“ (o tuomet pasidarys brangu).

Ar galima rasti pigiau nei rinkoje?

Taip, galima, bet tai reikalauja laiko. Turiu omenyje partinius krovinius – kai tavo daiktai važiuoja dideliame sunkvežimyje su kitų žmonių daiktais. Tokios pigios perkraustymo paslaugos į Londoną gali būti iki 40 proc. pigiau, tačiau ten nėra jokio lankstumo. Turi laukti, kol jis surinks pilną mašiną, ir tavo daiktai gali atvykti po dviejų savaičių. Vienam klientui taip padariau, jis nusipirko bilietus lėktuvui anksčiau, o daiktai atvažiavo vėliau – buvo pyktis, bet kainą gavo gerą.

Kodėl kainos skiriasi taip smarkiai?

Nes vienam „kubas“ yra 1 kubinis metras, o kitam – tai dvi didelės spintos, kurios neįeina į standartinę erdvę. Dar yra vairuotojo kvalifikacija – ar jis gali užkelti daiktus į trečią aukštą be lifto? Ar reikia įrenginio? O ir paties Londono zona svarbi – įvažiavimas į centrą kainuoja brangiau dėl mokesčių. Užtenka vieno neįvertinto faktoriaus, ir galutinė suma išsiplėčia kaip balonas.

Ar verta laukti paskutinės minutės?

Niekada. Paskutinę minutę ieškantis pigių perkraustymo paslaugų į Londoną yra pats blogiausias sprendimas. Tada tave gaudo panika, o pervežėjai tai jaučia. Kai žmogus skambina ir sako „reikia važiuoti rytoj“, kaina automatiškai padidėja 30 proc., nes žino, kad neturi kito pasirinkimo. Geriausia planuoti bent mėnesį iki, o dar geriau – du.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima bandyti, bet niekada nedaryk to per telefoną su dispečeriu. Geriau susiplanuoti, kad turi laiko ir rašyti el. paštu, palyginti kelis pasiūlymus. Jei turi fiksuotą biudžetą, tiesiog pasakyk – „turiu tiek pinigų, ar įmanoma?“. Kartais įmonės turi „tuščius grįžimus“, kai jos nusileidžia, tikrai neprarastų pajamų.

Kokia yra pagrindinė klaida darant biudžetą?

Žmonės dažnai skaičiuoja tik pervežimą taškas A į tašką B. Jie pamiršta apie pakavimo medžiagas (dėžės, lipdukai, burbuliukai), apie draudimą, apie galimus muitinės mokesčius, jei turi naujų daiktų. Dar dažnai pasitaiko situacija, kai reikia išmontuoti ir vėl surinkti baldus – tai papildomi darbo valandos.

Ar tikrai pigiau rasti vairuotoją skelbimuose?

Gali būti, tačiau rizika didelė. Jei vairuotojas neįregistruotas, neturi draudimo, o su mašina nutinka kas nors Italijoje arba Vokietijoje – tavo daiktai dingsta arba užšaldomi policijoje. Oficialios įmonės turi atsakomybę, o „vairuotojas iš skelbimo“ gali tiesiog nebeatsiliepti į telefoną.

Kada metų laikai yra pigiausi?

Žinoma, žiema. Sausio ir vasario mėnesiais yra „mirtis“ pervežimų versle – niekas nenori kraustyti šaltą orą. Tada gali gauti nuolaidą net iki 20 proc. Vasarą, ypač rugpjūtį, kai važiuoja studentai ir visi atostogauja, kainos šokinėja į viršų.

Ar kainuoja brangiau, jei gyvenu už miesto?

Taip, jei gyvenate kažkur kaime, kur sunku privažiuoti dideliem sunkvežimiam. Tada reikia mažesnės mašinos („krovininio“), kuri gali atlikti daugiau kelionių, o tai reiškia daugiau darbo laiko ir didesnę kainą. Londonas pats savaime yra problematiškas dėl siaurų gatvių.

Kelionės eiga, laikas ir biurokratija

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus?

Teoriškai – 3–4 dienos į vieną pusę. Praktiškai? Kartais savaitę. Buvo atvejis, kai vairuotojas užstrigo sienoje dėl dokumentų klaidos ir praleido ten tris dienas. Taigi, jei skambinu ir sakau „penkios dienos“, geriau susiruošk, kad gali užtrukti ilgiau. Lamanšo sąsiauris – tai visada juodoji skylė, kurioje dingsta laikas.

Ar reikia būti tame pačiame mieste siunčiant daiktus?

Nebūtina, bet greičiau. Jei turi partinį krovinį, tavo daiktus gali paimti iš Kauno ir nuvežti į Londono sandėlį, iš kurio taves vėliau išveš vietinis „vitas“. Tai pigiau, bet ilgiau. Jei reikia skubiai, turi mokėti už ekspressą.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Pirmiausia – nepykink. Kelionėje gali būti avarijų, užklymų į techninę apžiūrą arba tiesiog didelių spūsčių. Geriausia turėti dispečerio telefoną, kuris galėtų sužinoti tikrąją padėtį. Kartais vairuotojai tiesiog užmiega poilsio aikštelėje ir pamiršta paskambinti, tai įvyksta.

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?

Tai yra nepatogu, bet dažnai būtina. Jei negali būti vietos, turi pasitikėti žmogumi. Patyręs vairuotojas visada nufotografuoja spynas ir padarys vaizdo įrašą, kad nieko nebuvo pažeista. Aš asmeniškai visada raginu klientus rasti kaimyną, kuris galėtų prižiūrėti, jei įmanoma.

Kas nutinka, jei mašina sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Oficialios įmonės turi pagalbos automobilius arba partnerius, kurie gali perkrauti daiktus į kitą mašiną. Jei pasamdate „šiaudinę“, tavo daiktai gali stovėti pakelėje kelias dienas, kol jis suras kažką panašaus (arba kol jis pats sutvarkys).

Ar pervežėjai dirba per šventes?

Taip, bet ne visi. Kelios didelės Lietuvos įmonės turi nuolatinius vairuotojus, kurie važiuoja ir per Kalėdas, ir per Velykas, už tai gaunant didesnį atlyginimą. Jei jums reikia važiuoti šventinę dieną, tai kainuos brangiau ir reikės užsakyti dar labiau iš anksto.

Ar galima sekti savo daiktus kelionės metu?

Dabar jau beveik visi turi GPS stebėjimą. Galite matyti, kur mašina stovi, ar ji važiuoja, ar sustojo pietų. Tai suteikia ramybės, nors kartais žiūrėti į tą tašką, kuris stovi vienoje vietoje valandą, gali iššaukti paniką (o jis tik gėrė kavą).

Ką daryti, jei daiktai sugenda kelionės metu?

Reikia nedelsiant pranešti vairuotojui ir užfiksuoti žalą. Geresnės įmonės turi draudimą, kuris dengia žalą, jei ji įvyksta ne dėl jūsų blogo pakavimo. Jei pažadėte, kad dėžėje yra tik drabužiai, o ten buvo stiklinė vazana – draudimas nebus mokėtas.

Ar imate daiktus iš daugiau nei vienos vietos?

Imame, bet tai papildomai kainuoja. Kiekviena sustojimo vieta reiškia laiką. Jei turite daiktus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tai gali užtrukti dvi dienas tik paėmimui. Pigiau susirinkti viską vienoje vienoje (pavyzdžiui, tėvų garaže) ir tik tada skambinti.

Dokumentai, muitinė ir tas geras Brexit

Ar reikia jokių specialių dokumentų įvežti daiktus?

Nuo tada, kai įvyko Brexit, viskas pasikeitė. Dabar reikia pateikti „Transfer of Residence“ (ToR) numerą iš Jungtinės Karalystės mokesčių tarnybos (HMRC). Be to, daiktai turi būti jūsų nuosavybėje ne mažiau kaip 6 mėnesius. Jei ToR nėra, gali tekti mokėti PVM (20 proc.) ir muito mokestį.

Kas tas ToR numeris ir kaip jį gauti?

Tai dokumentas, kuris patvirtina, kad persikeliate gyventi į JK ir kad daiktai yra asmeninio naudojimo, ne parduodami. Gaunamas nemokamai internetu, užpildžius formą HMRC svetainėje. Procesas paprastas, bet gali užtrukti kelias dienas, kol jums atsiųs patvirtinimą, tai nedarykite paskutinę minutę.

Ar tikrai reikia sąrašo daiktų?

Būtina. Muitininkai gali sustabdyti mašiną ir paprašyti parodyti, kas viduje. Turi būti sąrašas su apytikslės vertės (nenaudotos vertės). Geriausia spausdinti dvi kopijas – vienai duoti vairuotojui, kitą pasilikti sau. (Nepamirškite pasirašyti sąrašo, kitaip jis netinka).

Kas nutinka, jei sąraše nėra kažko svarbaus?

Jeigu pamiršote įrašyti brangų kompiuterį ar televizorių, muitininkas gali manyti, kad jūs juos perkate naujus ir mokesčius. Buvo atvejis, kai vaikinas neįrašė dviračio, teko mokėti mokestį kaip už naują prekę, nors buvo nuluptas ir senas.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Galima, bet yra griežtų apribojimų. Jokio mėsos, pieno produktų iš ES šalių (išskyrus kai kuriuos išimtimus). Vaisiai ir daržovės tik tam tikrų rūšių. Geriau visą maistą suvalgyti prieš išvykstant, kad nebūtų nep malonių pokalbių su muitininku prie sienos, kur jis išmes tavo dešrelę į šiukšliadėžę.

Ar turiu būti pašiam sienoje?

Nebūtina, jei turi pasirašytą pavedimo dokumentą, kad įmonė atstovauja tavo vardu. Tačiau jei yra problemų su dokumentais, gali būti, kad reikės kalbėtis su muitininku telefonu arba važiuoti pačiam. Geriausia viską patikrinti iš anksto su pervežėju.

Ką daryti, jei neturiu ToR numerio?

Jei persikeliate darbo ar studijų, jo tikrai reikia. Jei tik norite nuvežti daiktų ir grįžti, tai kita istorija, bet tada gali būti taikomi mokesčiai. Jei gyventi, užpildykite formą dabar, nelaukite. Tai nėra sunku.

Ar tikrai tikrina kiekvieną mašiną?

Ne, tikrina atsitiktine tvarka. Kartais pravažiuoji pro sieną kaip vėjas, kartą sustoja ir tikrina kiekvieną kampą. Negalima tikėtis, kad „priešsis“. Geriau būti pasiruošusiam blogiausiam atvejui.

Ar reikia draudimo kelionės metu?

Labai rekomenduojama. Standartinis draudimas paprastai dengia apie 10 eurų už 1 kg krovinio. Jei vežate brangius daiktus (menu, brangų elektroniką), reikia specialaus draudimo. Neapsirūpinkę draudimu rizikuojate prarasti viską, jei, pavyzdžiui, mašina užsidegs.

Londono specifika ir realios problemos

Ar įmanoma įvažiuoti į Londono centrą sunkvežimiu?

Labai sunku. Yra „Ultra Low Emission Zone“ (ULEZ) ir „Congestion Charge“ zonos. Jei mašina neatitinka standartų (Euro 6), reikės mokėti didelius baudas kasdien. Be to, daugelyje vietų įvažiavimas uždraustas be leidimo. Dažnai tenka iškrauti ant gatvės ir vežti dėžes rankomis.

Ką daryti, jei namuose nėra lifto?

Tai kasdiena Londono senamiestyje. Reikia užsakyti vairuotojus, kurie nėra tingi nešti laiptais. Tačiau tai papildomai kainuoja – paprastai po kiekvieną aukštą imamas mokestis arba skaičiuojamos papildomos valandos. Jei gyvenate 5 aukšte be lifto, pasiruoškite piniginę.

Ar galima parkuoti sunkvežimį gatvėje?

Tik su specialia leidimu (parking suspension). Negalima tiesiog sustoti „priešais namus“, nes greitai atvažiuos „geležinkeliečiai“ (policija) ir nuveš mašiną. Reikia prašyti savivaldybės leidimo bent savaitę iki įvykio.

Kiek kainuoja ULEZ mokesčis?

Dabar jis gana didelis – kasdien 12,50 svarų (gali būti pasikeitęs, tiksliau patikrinkite svetainėje). Jei mašina ne Euro 6, mokestis gali siekti 100 svarų per dieną. Tai viskas pridedama prie galutinės sąskaitos klientui.

Ar dažnai pasitaiko problemų su parkavimu?

Kiekvieną antrą kartą. Žmonės užmiršta užsakyti vietą, kaimynai padėjo savo mašinas vietose. Tada vairuotojas stovi ir laukia, o laikas eina. Kartais teks nešti daiktus iš toliau esančios gatvės, kas užtrunka dvigubai ilgiau.

Ką daryti, jei gatvė per siaura?

Tai Londonas – gatvės buvo skirtos arkliams, ne sunkvežimiams. Jei atvažiuojame ir matome, kad nepravažiuosime, tenka ieškoti arčiausios vietos, kur galima pastatyti ir krauti ant „pavežėjo“ (palydovinės mašinos). Tai vėl papildomi kaštai.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje naktį?

Nebent mašina stovi saugomoje aikštelėje arba prie stebėjimo kamerų. Londone naktį gali būti rizikinga. Geriausia, jei vairuotojas išveža daiktus į sandėlį, o kitą dieną atveža į namus.

Ar galite išnešti daiktus ir palikti bute?

Taip, tai vadinama „only labour“ paslauga. Jei jūs jau atvežėte daiktus (pavyzdžiui, išsinuomavote mašiną patys), mes galime atvykti tik išnešti ir sudėti. Tai pigiau nei pilnas perkraustymas su transportu.

Kaip elgtis su šiukšlėmis?

Atsisakyti šiukšlių Londone yra brangu. Jei norite atsikratyti senų baldų, reikia užsisakyti „Council“ paslaugą arba vežti į sąvartyną. Mūsų vairuotojai gali tai padaryti, bet tai už papildomą mokestį – mes ne šiukšliavežiai.

Ar galima susiplanuoti važiavimą taip, kad išvengtumėt spūsčių?

Galima bandyti važiuoti naktį, bet Londono spūstys yra bet kuriuo paros metu. Geriausia planuoti atvykimą ne per piko valandas (ryte 7-9 ir vakare 16-18). Taip pat reikia atsižvelgti į darbo dienas – penktadieniais visi nori nuleisti namo.

Pakavimas, dėžės ir keiksmažodžiai

Ar duodate dėžes?

Dauguma įmonių parduoda arba nuomoja. Rekomenduoju nusipirkti naujas, tvirtas dėžes, o ne gaudyti parduotuvėse senų (jos gali neišlaikyti svorio). Senos dėžės dažnai suyra kėlimo metu, o tada tavo indai suskyla.

Kaip geriausia supakuoti stiklą?

Naudokite daug burbuliukų. Ir nekokite į dėžę per daug. Jei girdite, kaip indai plasčia vienas į kitą, reiškia, blogai supakavote. Vieną kartą klientas supakavo indus į dėžę be popieriaus – atvažiavome, atidarėm, o ten tik stiklo druskos.

Ar reikia pažymėti kiekvieną dėžę?

Būtina. Parašykite, kur ji eina (pvz., „Virtuvė“ arba „Miegamasis“) ir kas viduje (jei yra trapu). Tai greitina iškrovimą. Be to, jei dėžė dingsta (kas retai, nutinka), žinosi, kas joje buvo.

Ar galima supakuoti daiktus į maišus?

Galima, bet tai nėra patogu. Maišai sunkiai sukraunami į mašiną, jie slysta, juos sunku nešti. Jei norite pigių perkraustymo paslaugų į Londoną, geriau investuoti į dėžes – tai sumažins darbo laiką, o laikas – tai pinigai.

Ką daryti su baldais, kurie neina per duris?

Tai klasika. Reikia išmontuoti. Mūsų komanda turi įrankių, tai padarys. Jei bandysite priversti per siauras duris, galite sugadinti ir baldą, ir duris. Geriau išsukti kojas ir išnešti atskirai.

Ar imate pervežti augalus?

Imame, bet ne visus. Yra griežtas fitosanitarinių reikalavimų sąrašas – kai kuriuos augalus negalima įvežti į JK iš ES. Be to, augalams šalta sunkvežimyje, jei žiema. Geriau juos palikti draugams arba vežti su savimi mašinoje.

Ar saugu vežti kompiuterius ir techniką?

Jei supakuota į originalią dėžę – taip. Jei ne, rizikuojate. Monitoriai yra labai trapūs – vienas smūgis ir jūsų vaizdas pradingo. Geriau juos apvynioti antklodėmis ir padėti tarp minkštų daiktų (pvz., pagalvių).

Ką daryti su skysčiais (plovikliais, aliejumi)?

Viską uždarykite labai tvirtai. O dar geriau – nevežkite skysčių išvis. Vieną kartą buvo, kad atidarytos „Fairy“ buteliukai nutekėjo per visą krovinią. Klientas buvo labai nepatenkintas, kai jo drabužiai smirdė citrinomis.

Ar galima užsakyti tik pakavimą?

Taip, mes atvykstame, supakuojame visus jūsų daiktus, užrašome sąrašą. Tada kitą dieną arba po savaitės atvažiuoja kita mašina ir juos veža. Tai patogu tiems, kurie nori patys neskusti.

Ar reikia ištuštinti spintas?

Privalomai. Ne tik dėl svorio, bet ir dėl struktūros – tuščia spinta gali lūžti kėlimo metu. Viskas, kas turi duris ar stalčius, turi būti tuščia ir uždaryta (arba pririšta).

Išvados

Na, tiek apie šitą „cirką“. Svarbiausia suprasti, kad pigios perkraustymo paslaugos į Londoną neegzistuoja be kompromisų – arba aukojate laiką, laukdami partinio krovinio, arba aukojate nervus, rizikuodami su neoficialiais vežėjais. Dirbu šitoje srityje jau seniai, ir vienintelė taisyklė, kuri visada veikia – planuokite iš anksto ir viską užsirašykite. Neklauskite kaimyno, kuris sako, kad jis vežė už šimtą svarų – jis greičiausiai meluoja arba jo dėžės buvo pilnos šiukšlių. Būkite atsargūs, tikrinkite dokumentus (ypač tą ToR numerį) ir tikėkitės savo intuicijai renkant pervežėją. Sėkmės Londone, ten tikrai yra kur gyventi, jei sėkmingai nusivešite savus daiktus.