Kaip gauti perkraustymo kainą iš Anglijos: kas iš tiesų veikia ir kodėl viskas ne taip paprasta

Dirbu šitoje srityje jau virš dvidešimties metų, mačiau viską – nuo kaubojų su krovininiais „Ford Transit“ iki didžiulių artros su 26 tonų tiltais. Žmonės dažnai galvoja, kad perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą yra kaip užsakyti picą – paskambini, pasakai adresą ir po penkių minučių turi kainą. Deja, realybė yra daugiau kaip miškas su beždžionėmis. Nuo pat „Brexit“ viskas tapo sudėtinga, kainos šuoliuoja kaip temperatūra, o pati koncepcija, kaip gauti tą ilgametę perkraustymo kainą iš Anglijos, pasikeitė ne į gerąją pusę. Čia ne tik apie kubinius metrus, tai apie logistiką, kurią numalšinti gana sunku, jei nežinai dėmesingų niuansų. Rašau šitaip, kaip kalbėčiau su klientui prie kavos puodelės – be jokių gražių frazių.

Kaip pradėti ir kodėl tiek daug klausimų?

Kodėl negaliu tiesiog sužinoti kainos per telefono skambutį?

Labai dažnai gaunu skambučius su klausimu „kelk kainą“, bet žmogus nesako nei iš kur, nei ką reikia vežti. Tarkime, tu esi Londono centre, bet turi tik dvi lagamines. Kitas žmogus gyvena Škotijoje (Glasgow) ir jo pilnas namas. Atstumas Anglijoje reiškia tiek pat, kiek Lietuvoje nuo Vilniaus iki Klaipėdos, o šiaip dar tenka važiuoti per kalnus arba ruoštis įlankoms (tarkime, Dover). Kaina priklauso nuo degalų, kurių kaina šiandien kitokia nei rytoj, ir nuo to, ar reikia samdyti papildomą vadybininką muitinės dokumentams. Be to, negaliu pasakyti kainos, kol nežinau, ar turiems liftą penktame aukšte, ar teks nešti peščiomis per penkis aukštus. Tai ne tinginys, tiesiog būtina informacija.

Ar dabar tikrai visiems reikia importo deklaracijos?

Nuo kada Anglija paliko ES, situacija pasikeitė. Anksčiau buvo paprasčiau – įvažiavai ir važiuoji. Dabar, jei nori, kad būtų išduota teisinga perkraustymo kaina iš Anglijos, turi pagalvoti apie muitinę. Dažniausiai reikia pateikti T2L dokumentą arba padaryti importo deklaraciją, jei daiktai nėra asmeninio naudojimo (tarkim, perveži naujus baldus). Jei neturi šio įrašo, muitinėje gali sustabdyti ir reikalauti mokesčių. Aš asmeniškai visada primygtinai rekomenduoju pasidomėti šiuo klausimu iš anksto, nes jei reikės mūsų pagalbos spręsti problemas su dokumentais vietinėje muitinėje – kaina padidės gerokai. Ne visi tai supranta, vėliau būna nustebę.

Kaip tiksliai suskaičiuoti savo daiktus?

Kodėl niekas nemoka tai padaryti? Žmonės sako „turiu du sofas ir stalą“, o atvažiuoja pilna arta. Geriausias būdas – paimti metrą ir matuoti. Ilgis plotis gylis. Padaugink viską ir gausi kubinius metrus (m3). Stiklinis vitrinas skirtingai užima vietos nei minkštas fotelis. Jei pamirši kažką įskaičiuoti, vairuotojas tiesiog neįkurs daiktų ir teks daryti antrą reisą, o tai pasieks jus kišenėje. Būk tikslus – geriau per daug pasakyti, nei vėliau gailėtis. Nesistenkite suklysti dėl viršutinių drabužių dėžių kiekio, jos vis tiek užima nedaug vietos, bet šaldytuvas arba prabangus miegamojo kompleksas – tai kita lyga.

Ar pakarašyti paprasto sąrašelio ant popieriaus?

Popierinis sąrašas gali būti, bet jis nieko nebešokas be realios apimties. Gali parašyti „20 dėžių“, bet tos dėžės gali būti nuo batų dėžės dydžio iki didžiulio šaldytuvo dėžės. Geriausiai veikia nuotraukos arba vaizdo įrašas. Nufilmuok butą, rodyk kiekvieną kampą, parodyk, kas stovi garaže (ten dažnai slepiasi seni dviratiai arba žiemos padangos). Kai matau vaizdo medžiagą, aš galiu pasakyti tikslią perkraustymo kainą iš Anglijos be jokių prisilikimų. O jei užsiimsi tik sąrašeliu, skaičiuosiu konservatyviai, su dideliu rezervu, kad nenukentėčiau pats, o tu gausi brangesnį įkainį.

Kodėl man prašo nuotraukų arba vaizdo įrašo?

Nes įsivaizduoti daiktų per telefoną beveik neįmanoma. Nors turiu daug patirties, bet save vadinu logistikos ekspertu, o clairvoyant (aiškiaregiu) nėra. Nuotraukos padeda mums suprasti, ar reikės išmontuoti baldus, ar įlips didelis sofa pro duris, ar reikės specialių kėdžių nešimui. Jei turi kažką neįprasto, tarkime, pianiną ar didelį akvariumą, tą būtina parodyti. Be to, kai matydamas, kad tikiškai daugiau negu pasakiai, galiu pasiūlyti iš karto dviem mašinas, o ne vienai didelės, kur neguls niekas.

„Tik dvi lagamines“ – ar tikrai taip mažai?

Tai klasika. Klientas sako „nieko daug, tik kelias bagažines“, o paskui paaiškėja, kad tose lagaminėse ne drabužiai, o knygos (jos sunkios) arba rankiniai įrankiai. Jei turi tikrai kelias lagamines, gali taupyti ir važiuoti autobiais ar traukiniu, bet susisiekę su mumis tikriausiai turi daugiau. Būk sąžiningas pats sau. Kelių didelių lagaminių kiekis jau užima pusę „Transito“ bagažinės. Tai nėra tas pats kaip rankinė lagaminė lėktuve. Geriau iš karto pasakyk tiesą.

Kas įeina į kainą ir kas yra papildomai?

Kas iš tiesų įeina į galutinę kainą?

Kai mes sakome kainą, mes įskaičiuojame degalus, kelią, keltų bilietus (jie dabar ne pigūs, ypač Dover-Calais arba Hull-Rotterdam), vairuotojo darbo užmokesčį, draudimą. Taip pat įeina krovinio įkėlimas Anglijoje ir iškrovimas Lietuvoje. Bet nepamiršk, jei turi butą be lifto ketvirtame aukšte Anglijoje, tai kils kaina už laiptines. Arba jei gyveni toli nuo pagrindinio kelio, kur sunku privažiuoti arta – taip pat gali būti papildomas mokestis už sunkiasvorio transportą.

Kokia vidutinė kaina, jei daugiau nei penki kubiniai?

Sunku pasakyti vidutinę kainą, nes viskas priklauso nuo maršruto. Jei tu esi šiaurės Anglijoje (Newcastle, Leeds), kaina bus didesnę negu jei esi Londono priemiesčiuose, kur mes dažnai važiuojame. Maždaug gali skirtis nuo 400 iki 800 eurų už dalinį krovinį (kai turi 5-8 m3). Bet tai tik labai apytiksliai. Užtekia油价 degalų pakilti 10 centų, ir visi skaičiaviai eina iš lūpos. Tai todėl, kad kiekvienas reisas turi būti apskaičiuotas atskirai.

Ar brangiau vežti iš Londono centro?

Taip, tikrai. Londonas yra košmaras vairuotojams. Ten yra ULEZ zona (Ultra Low Emission Zone), kur užvažiavimas kainuoja beveip 100 svarų kasdien. Be to, tenkės mok�ti už Congestion Charge, jei važiuoji centro dalimi. Dar pridėk sunkiai randamą vietą stovėjimui – vairuotojas gali praleisti valandą sukdamas ratą kol palaisi vietą. Tas launas yra mokamas. Taigi, perkraustymo kaina iš Anglijos, kai šaltinis yra Londono centre, visada bus didesnė nei iš kaimo vietovės.

Ar galiu gauti nuolaidą, jei važiuoju ne iš karto?

Nuolaidos galimos, bet nereguliarios. Jei gali laukti, mes suraseme tuos, kurie nori dalinio krovinio tą pačią kryptrį (shared load). Tada kaina gali kristi iki 40 procentų. Bet tai reikalauja lankstumo laiku – reikia laukti, kol mes surinksime pilną mašiną. Jei šinsi skubiai, „skraidantis krovimas“ (dedicated load) – tai visada brangesnis variantas, nes mokai už visą artą, net jei ji pusė tuščia.

Ar verta vežti senus daiktus, ar nustoti?

Sąžiningai sakant, dažnai neprimenu. Jei turi seną sofabus, kurį nupirkai už 50 svarų prieš dešimt metų, jo pervežimas gali kainuoti 200. Pinigai išleidžiami geriau perkant naujus Lietuvoje, kur pasirinkimas dabar didelis. Išskyrus atvejus, kai daiktai turi sentimetalinę vertę arba yra šeimos relicvijos. Tuomet kaina nebesvarbu. Bet praktiškai, kas nevertas daugiau nei pervežimo mokestis – palik ten.

Kas yra „paskutinis kilometras“ mokestis?

Tai terminas, kurį retai kas supranta. Paskutinis kilometras reiškia iškrovimą tiesiai į tavo butą. Jeigu arta negali privažiuoti prie pačių durų (nėra lauko), reikia perkrauti daiktus į mažesnę transporto priemonę (tarkime, „Volkswagen Transporter“) ir vežti per siaurus gatvelius. Tas darbas ir laikas kainuoja. Daugelis klientų mano, kad tai įeina į standartinę kainą, bet ne – tenka organizuoti papildomą techniką.

Rizikos, situacijos ir keisti dalykai

Kas daryti, jei mane išduoda? (Kaip atpažinti blogą brokerį)

Rinkis atsargiai. Jei kaina yra peržema, palyginti su kitais, tai turbūt afera. Tikrink, ar įmonė turi realų adresą, o ne tik pašto dėžutę. Užklausk apie draudimą – jis turi būti CMR draudimas, kuris dengia krovinį kelyje. Jei jie negali parodyti draudimo poliso numerio – bėk. Dirbu šitoje srityje 20 metų ir mačiau daug „firminių“ pavadinimų, kurie išnyko po pusmečio, palikdami klientus be daiktų ir pinigų.

Ar brokeriai turi savo mašinų?

Dauguma neturi. Jie tėra tarpininkai, kurie suranda mašiną internetinėse laivų platformose (tipo „Citroen“ arba „Timocom“). Jei reikšia perkraustymo kainos iš Anglijos, brokeris užims savo maržą ir duos užduotį kitam. Nėra blogai, jei brokeris sąžiningas, bet kai atsiranda problema dėl vėlavimo ar gadinimo, jis nebegali nieko padaryti, nes neturi savo vairuotojų. Mes turime savą parką, todėl kontroliuojame procesą nuo pradžios iki galo.

Ar saugu duoti brangius daiktus į tą pačią mašiną?

Dažniausiai taip, jei tai ne gryniais pinigais ar brangiausiais juvelyriniai dirbiniais. Draudimas padengia daiktus, bet jis nedengia tų, kuriuos neprirašei inventoriuje. Brangią elektroniką, dokumentus, pinigus, vaistus geriausiai vežti su savimi (lėktuvu ar mašina). Jei dingsta dėžė su drabužėmis, išmokame, bet jei dingsta dėžė su 10 000 eurų grynaisiais, kurios nėra deklaravęs – nieko negausi. Būk atsargus.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs?

Jis nepavalgytas? Ne, juokauju. Jei užstrigs techniškai – tai mūsų problemos. Mes išsiunčiame pagalbą arba perkrauname į kitą artą. Jei užstrigs dėl oro sąlygų (sniegas Anglijoje, kas nutinka retai, bet nutinka), tai gali šiek tiek pavėluoti. Turime patirties, tai sprendžiame greitai (tikrai greitai, bent jau stengiamės). Bet kartais, jei užsikimba didelis tiltas arba įvyksta avarija autostradoje – laukimo laikas gali išsiplėsti. Tokios yra logistikos.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai draudžiama daugumoje atvejų, nes tai yra krovininė transporto priemonė, ne autobusas. Draudimas neveikia, jei sėdi keleivio vietoje ir įvyksta avarija. Be to, vairuotojas turi ilsėtis pagal taisykles, o jis ne bus gidas arba vairuotojas tavo atostogoms. Nors kai kurie gali sutikti už papildomą „sąvybę“, aš tai nedraudžiau. Geresnis variantas – susitikti Lietuvoje, kai jis atveš daiktus.

Ar vežate augalus?

Oficialiai – nerekomenduojame, ypač tamsus dirvožemis. Muitinė labai griežtai tikrina augalus dėl galimų kenkėjų. Jei turi kelių vazų su gėlėmis, gali praeiti, bet jei visą sodą su žeme – tikėkis problemų. Daugelis klientų slepia augalus tarp baldų, bet jei bus rasta, gali būti visa siunta nukreipta atgal arba sugriauta. Geriau duok kaimynams.

Ar galima vežti maistą iralus?

Dėžės su makaronais ar konservais paprastai nebeklausia, jei tai nėra komercinis kiekis. Bet alus ir vynas – tai kita. Jei daugiau nei tam tikras kiekis (priklauso nuo stiprumo), gali būti taikomi akcizai. Geriausia išgerti arba atiduoti draugams Anglijoje. Nes vėliau gali tekti mokėti brangiai už tardymą muitinėje. Niekam nenoriu pradaryti bėdų.

Burovka, sudėtingi daiktai ir specifiniai dalykai

Ar sunku su šaldytuvais?

Nors keletas, bet žymiai. Pirmiausia, jis turi būti visiškai atitirpintas – vanduo turi būti išleistas. Jei paliksi vandens dugne, ji užšals kelyje (Lietuvoje šalta), išsiplius į kabiną arba kitus daiktus, ir tada visi drabužiai bus drigni. Antra, negali būti pastatytas guli, nebent kompresoriaus kilpa yra specialiai užfixuota (o pasenusiuose modeliuose ji dažnai dūžta). Geriausia gabenti vertikalai ir uždengta.

Ar vežate senas padangas atgal?

Tai tikrai klausimėlis. Anglijoje už senų padangų išvežimą reikia mokėti rinkliavą (mokesčį), todėl daugelis nori jų atsikratyti nemokamai parsiveždamas į Lietuvą. Galima, jei tai ne verslas. Tarkime, turi 4 vajuojančias padangas savo BMW – nėra problema. Jei turi 200 padangų – tai jau komercinis pervežimas ir reikalingi leidimai. Be to, padangos nešvarią daiktų vietą dėl dulkės ir dulkių.

Ar reikia išsukraičioti baldus ar ne?

Visada rekomenduoju išsukračioti, jei įmanoma. Tai užima mažiau vietos ir mažiau tikimybė, kad kažkas nulūž per riedėjimą. Bet jei baldas yra senas, „MDF“, ir jis neišsuka be sukimo, geriau palikti kaip yra, gerai apynioti. Išsukračiojimas ir surinkimas Lietuvoje - tai papildomas darbas, už kurį reikia mokėti jei nenukenki daryti tai pats.

Kas daryti su pienu?

Jei turi ožkę ir nori parsivežti į Lietuvą... oho, tai sudėtinga. Gyvūnų pervežimas reikalauja veterinarinių pasų, mikročipų ir specialių transporteržių. Įprasti vairuotojai negali vežti gyvūnų be specialių leidimų (draudimas nedengia). Jeigu tai kates ar šunys – reikia kreiptis į specialius pervežėjus. Kviečiu tiksliau pasidomėti šiuo klausimu (tikiuosi, žinote kur kreiptis). Gyvūnai ne baldai, jiems reikia vandens, oro ir dėmesio, o vairuotojas turi važiuoti greitai.

Ar galima vežti techniką (kompiuterius, televizorius)?

Galima, be jokių abejonių. Tiesa, dideli televizoriai (55 coliai ir daugiau) turi būti labai gerai supakuoti, nes ekranas yra trapus. Geriausia originalioje dėžėje. Jei originalios dėžės nėra, mes padarysime iš stiklo vatos ir kartono. Nėra jokių ribojimų technikos kiekui asmeniniam naudojimui, tiesiog užsirašyk inventoriume serijinius numerius, kad neliktų abejonių dėl kilmės.

Kas yra su pianinu? Ar tai įmanoma?

Taip, įmanoma. Tai yra brangiausias dalykas gabename, irgi dėl svorio ir trapumo. Reikia specialių priemonių – juostų nešimui (jei nėra lifto). Kartais reikia iškelti pro langą, jei laiptai per siauri ar per suki. Už tai imamas papildomas mokestis – ne dėl to, kad mes norime uždirbti, o dėl to, kad reikia keturių vyrų, o ne vieno. Ir rizika didelė. Pianinas reikalauja profesionalo, o ne „pakėlik ir nuneš“.

Praktiniai patarimai ir pabaigos detalės

Kokia mokėjimo tvarka įprasta?

Standartiškai imame avansą (10-30%), kad užfiksuotume tą laiką ir mašiną. Likusią dalį moki, kai daiktai atkeliauja į Lietuvą, bet prieš juos išleidžiant iš artos. Niekada nepirk mums keliui alaus už tą avansą avansiškai. Dėl to, kai buvau pradedantis, dažnai susidurdavau su tuo, kad žmonės tik įsivažiavo pamatyti ir sakydavo „o, atrodo per brangu“.

Kas daryti, jei turiu du namus Anglijoje?

Kompromisas. Reikia gerai suplanuoti maršrutą. Jei vienas namas yra Londonas, kitas Mančesteris – tai kils kaina, nes reikia važiuoti iš vieno galo į kitą. Jei abu netoli (tarkime, Londonas ir Lutonas) – tai paprasta. Geriausia padaryti vieną didelį inventorius iš abiejų vietų, ir mes jį apskaičiuosime kaip vieną didelį krovinią, taisyklės tas pačios.

Ar galiu atsiimti dalį daiktų pačiam prie sienos?

Taip, tai vadinasi „išduoti atvežtus daiktus iš sandėlio Anglijoje“. Jeigu turi savo mašiną Anglijoje, galiai susitikti su arta pačiame sandėlyje (prieš įsivažiavant į keltą) ir užkrauti dalį daiktų, kad nereikėtų vežti iki Lietuvos. Tai sutaupo vietos ir pinigų tau (taip pat gali sumažinti kainą kiekvienam). Bet tai turi būti suderinta iš anksto, kad mes padarytume tą papildomą stop.

Ką daryti, jei atsisakau pervežimo paskutinę minutę?

Jei arta jau išvyko iš Lietuvos ar jau yra Anglijoje, tau privaloma sumokėti bent jau kelionės išlaidas ir grįžtamojo reiso tuščia dalį. Vairuotojas negali dirbti nemokamai. Jei atsisaki prieš kelias dienas iki išvykimo – grąžiname avansą atėmus (pasakykim) administracinius mokesčius. Būk atsakingas.

Kodėl kaina pasikeitė po inventorizacijos?

Nes tu nufotografavai tik vieną kambarią, o atvažiavome paėmėme daugiau. Arba pasakai, kad turi 5 m3, o realiai buvo 8. Mes ne klastotojai, tiesiog fizinis pasaulis neliegią. Vairuotojas negali įspausti daiktų kaip šiaudų, jei nenori, kad jie sudūžtų. Todėl kaina gali šiek tiek pakilti vietos trūkumo.

Ar reikia įsigyti dėžių iš jūsų?

Galite pirkti pats „B&Q“ arba „Homebase“, bet mūsų dėžės yra specialiai parinktos pervežimui – standartiniai dydžiai, gerai sutvirtintos. Be to, mes galime atvežti tautoms tuščias dėžes iš anksto (pamainomis arba kita arta), kad jūs spustelėtumėte. Jei dėžės blogos, jose pradės trūkti dugnai, kai jas nešite pilnas svoris nulūžta.

Kaip ilgai galima laikyti daiktus jūsų sandėlyje Lietuvoje?

Įprastai pirmąsias savaites (tarkime, iki 7 dienų) suteikiame nemokamai, tada imamas mokestis už saugojimą (už kubinį metrą savaitei). Jei dar nebaigiai remontuoti namo Lietuvoje – ne bėda, tiesiog pasakyk iš anksto. Sandėlys sausas, apsaugotas. Bet geriau viską suplanuoti, kad iškrovimas įvyktų iš karto, taip sutaupysi nervų.

Kokia tikėtina kaina, jei turiu tik 1 kubinį metrą?

Tai labai mažas kiekis. Tau neišsimoka kviesti visos artos, geresnis variantas yra dalinis krovinys. Už 1 m3 kaina gali būti apie 300-500 eurų, priklausomai nuo to, kiek mes turejome laukti, kol surasime kitus keleivius tuo pačiu keliu. Kartais reikia laukti savaitę-dvi. Jei skubai – mokėsi už pilną mašiną, tai apie 1500-2000 eurų. Tarkime nėra logiška, bet tos yra logistikos taisyklės.

Ar reikia būti namuose, kai atvyksta vairuotojas?

Anglijoje – būtinai. Vairuotojas nežino, kur stovėti, kur išrašyti dokumentus, ar nėra priekabos (užkastos). Be to, turi pasirašyti perdavimo aktą (CMR). Lietuvoje gali būti ne tavo atstovas (tėvai, žmona, draugas), jei jis turi passportą ir gali patvirtinti, kad viskas yra tvarkoje. Bet geriausia, jei tu pats.

Kas daryti, jei vairuotojas negali privažiuoti prie namų Anglijoje?

Tarkim, gyveni labai siaurame gatvėlės gale, kur nepravažiuoja nei sunkvežimis, nei su priekaba. Reikia susitarti dėl „transfero“. Vairuotojas atveš daiktus į artimiausią didelę gatvę (tarkim, pagrindinį kelią) ir tten reikės tuos dėžes nešti pėsčiomis arba su savo mašina dar kartą. Tai įprasta dalykas miestuose.

Ką daryti su daiktų ištrynimo (disposal) Anglijoje?

Jei turi daiktų, kurių nenori vežti, mes galime juos išvežti į šiukšliadėžę Anglijoje. Bet Anglijoje tai kainuoja. Užvazine į „civic amenity site“ reikia mokėti mokestį už panaudojimą. Jei tai brangi baldai, gali tekti mokėti daugiau. Geriau internetu paieškoti vietinius gyventojus, kurie nupirks tualetą ar spintą už 5 svarus (arba nemokamai). Taip padarysi gerą darbą ir sumažinsi mokesčius.

Ar reikia drausti daiktus Lietuvoje ar Anglijoje?

Draudimas veikia visą maršrutą. Mes turime tarptautinį draudimąCMR, kuris galioja nuo to momento, kai mes pasiime daiktus iš tavo namų Anglijoje, iki to momento, kai juos paduodame tau Lietuvoje. Tau nereikia ieškoti papildomo draudimo. Tiesa, tik patikrink, ar draudimo suma yra pakankama (pvz., 10 000 EUR arba 20 000 EUR), kad atitiktų tavo daiktų vertę.

Kodėl svarbu tiksliai nurodyti adresa?

Anglijoje yra daug vienodų gatvių pavadinimų skirtinguose miestuose, arba priemiesčiuose (pvz., „High Street“). Jei nurodysi tik miestą be pašto kodo, vairuotojas gali važiuoti į kitą miestą su tuo pačiu pavadinimu (tokiu atveju prarasdien valandas). Pašto kodas (Postcode) yra šventas dalykas Anglijoje. Be jo neina rasti vietos GPS net tiksliai.

Galima atsisakyti avanso, jei pasikeitė planai?

Jeigu jau pasirašai sutartį ir sumokei avansą, o paskui atsirado problema (tarkim, pasikeitė darbo vieta ir nebereikia važiuoti), avansas grįžta tik tuo atveju, jei mes dar nepradėjome vykdyti užduoties (tarkim, dar nepradėjome rinkti artos). Jei pasileido vairuotojas – pinigai prarasti. Būk decisivus.

Pabaigai: kodėl verta rinktis patyrusius?

Per 20 metų išmokau vieną dalyką – pigu kartais pasidaro brangu. Pasirinkus įmonę, kuri tik pradeda dirbti arba siūlo „neįtikėtinas kainas“, rizikuoji likti be daiktų arba su jų dalimi. Mūsų tikslas – kad perkraustymo kaina iš Anglijos būtų aiški iš pradžių iki galo, be jokių staigmenų. Nors kartais ir pasiklystu (viskas žmogiška), bet stengiuosi padaryti geriausiai. Perkėlimas iš Anglijos nėra lengvas reikalas, turbūt supratote tai skaitydami, bet su gerais partneriais viskas įmanoma. Sėkmės ir kantrybės susirandant geriausią pasiūlymą.