Kaip gauti geriausią kainą perkraustymo paslaugoms į Angliją? 24 metai tiesos be ppuštelėjimų

Dirbu šitoje srityje jau beveik šimtmetį – tiksliau, atrodys taip, tiksliau yra 23 metai, bet kartais jaučiuosi prieš tą patį fontą. Kasdien girdžiu tą patį klausimą: „Kiek kainuos nuvežti daiktus į Angliją?“ Žmonėms pasirodo, kad tai paprasta matematika – metrai, kilogramai, degalai. Bet realybėje, ieškant optimalios kainos, viskas kur kas sudėtingesnė, ypač dabar, kai pasaulis pasisuko ant galvos. Jei norite sužinoti, kaip realiai sutaupyti ir neprarasti protą, skaitykite toliau, aš jums viską papasakosiu taip, kaip kalbėčiau su gera pažįstamu prie alaus stalo.

Nereikia būti genijumi, kad suprastum – pigiau ne visada reiškia geriau. Ypatingai kalbant apie kaip gauti geriausią kainą perkraustymo paslaugoms į Angliją, reikia atsižvelgti ne tik į skaičius sąskaitoje faktūroje. Ilgą laiką stebiu, kaip klientai renkasi „gėlytus“ pasiūlymus, o paskui telefonuoja verkti, nes jų baldai nuskendo arba buvo parduoti kažkokioje aferoje. Štai jums mano nekalėdinis sąrašas taisyklių, kaip neišsišokti ir iš tikrųjų gauti gerą sandorį.

Bendros kainos formavimosi mystery (ir kodėl brangsta?)

Ar mažiau daiktų visada reiškia pigiau?

Dažniausiai taip, bet ne visada. Turėjau kartą klientą, kuris norėjo nuvežti tik vieną sofos ir dvi kėdes. Jis mania, kad tai kainuos penkiasdešimt eurų. Bet logiškai pagalvokite – vairuotojas važiuoja keltu, moka bilietus (kurie dabar milžiniški), degalą, laiką. Jei jis veža tik tą sofą, visus kitus išlaidas turi padengti tas vienas keleivis. Taigi, kaip gauti geriausią kainą perkraustymo paslaugoms į Angliją su mažu kiekiu? Susiraskite draugų, padalykite krovininį autobusą arba pabandykite rasti dalinio krovinio variantą, kurio kaina bus skirstoma į kelias dalis.

Kodėl vienos firmos klausia 500, o kitos 1500 eurų?

Tai yra klasikinis klausimas. Čia gi kaip su automobiliais – galite nupirkti seną „BMW“ už trys šimtus ir važiuoti servisas po servisas, o galite pasiimti patikimą „Toyota“. 1500 eurų kainoje dažnai yra įskaičiuota visapusiška draudimas, garantija, tinkamas vairuotojas, kuris niekada nebuvo teistas už girtų vairavimą (o tai čia džiugas), ir normalus sunkvežimis. Už 500 eurų jums gali atvažiuoti vyras su „Gazeliu“, kurios pakaba jau seniai nulūžusi, ir jis tikėsis, kad jūs patys padėsite nešti daiktus po lietaus Doveryje.

Į kokias papildomas išlaidas reikia būti pasiruošusiam?

Anglija – tai nebe Europos Sąjunga, tai dabar (kaip tai keiskiasi, aš vis dar visiškai nesuvokiu) trečioji šalis. Keltų kainos išaugo kaip šuniukai po lietaus. Be to, yra ta vadinamoji „muitinės“ procedūra, kai reikia pildyti T1 deklaracijas. Kai kurios firmos tai įskaičiuoja, kitos – ne. Jei nežinote, klauskite dėl „Hidden costs“ arba paslėptų išlaidų. Dažnai pasitaiko, kad už važiavimą po Anglijos miestus taip pat imamas papildomas mokestis, ypač jei ten „Congestion charge“ zonos London centre.

Ar verta laukti paskutinio momento?

Žinoma, ne. Bet yra vienas triukas. Kartais vairuotojai grįžta tuščiai ir nori uždirbti bent kažką kelio išlaidoms padengti. Tada galima gauti nuolaidą. Tačiau rizikuojate likti be vietos, nes kaip gauti geriausią kainą perkraustymo paslaugoms Į Angliją per šventes ar atostogas be išankstinio užsakymo beveik neįmanoma. Geriausia žiūrėti apie 2-3 savaites iki išvykimo, tada dar yra vietų, bet jau ne tiek aukštos kainos kaip prieš pusę metų.

Ar kainuoja labiau, jei reikia išimti daiktus iš buto?

Taip, tai vadinami „man-van“ arba kėlimo paslaugos. Vairuotojai ne visada nori lipti į trečią aukštą be lifto su šaldytuvu ant pečių. Tądien tai už papildomą mokestį. Jei galite susirinkti daiktus prie namo arba patys numesti juos į sunkvežimį, kaina bus gerokai mažesnė. Nemanau, kad reikia aiškinti, kodėl dviejų vyrų darbas valandą laiko kainuoja ne penkis litus (jau eurus).

Pasiruošimas ir kaip nieko nepridaryti

Ar verta pats susirinkti daiktus į dėžes?

Absoliučiai taip. Tai vienas geriausių būdų, kaip sumažinti kainą. Firmoms brangu laukti, kol jums ruošiate pusryčius arba ieškote pajamų deklaracijos 2015 metais. Susirinkite viską į standartines dėžes, užlipdykiančias viena ant kitos. Taip vairuotojas užsidės greičiau ir galbūt netgi nenuims jums „pakuotojo“ mokestį. Tik nerašykite ant dėžių „brangiausia elekttronika“, tai kaip kvietimas vagims.

Kas daryti su baldais, kuriuos nebegaliu nešti?

Jei baldai seni ir jau ant ratukų verčia skambėti, geriau juos palikti čia arba išnešti į šiukšliadėžę. Neštis per pusę Europą sofą, kurią kates nurėžė, neapsimoka. Jūs mokate už tūrį (m3). Už sofos tūrį galėtumėte nuvežti dideles dėžes su drabužiais, kurie tikrai pravers naujame name. Sutaupykite vietą tai, kas verta.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Taip, bet yra „bet“. Po Brexito (tai tas suktas dalykas su muitine) yra draudžių produktų sąrašas – mėsa, pieno produktai ir pan. Jei vairuotojus sustabdys anglai ir rado kebabą su kiauliena, visa mašina gali būti nusiųsta atgal arba baigtą gaišti. Geriau nebandyti savo likojo maisto, o nupirkti naują „Tesco“.

Ką daryti su technika? Ar reikia išpakuoti?

Daug kas klausia apie televizorius. Televizoriai gali būti problema, jei jų daug, nes galima manyti, kad tai prekyba. Vienas du trys – nieko tokio. Bet kompiuterius, serverus – čia jau sudėtingiau. Idealu, jei turiu originalią pakuotę, bet jei ne, tiesiog užmaukite ant putų ir sutaikykite. Viskas priklauso nuo to, kiek pinigų norite išleisti dėžių pirkimui prieš išvykstant.

Ar svarbu dėžių svoris?

Labai svarbu. Jei į dėžę susistatysite knygas, ji svers tiek, kad vairuotojas gali tiesiog atsisakyti ją nešti. Optimalus svoris – iki 20-25 kg. Knygas geriau dėti į mažesnes dėžes, o drabužius – į didesnes. Nesiųskite vyrų tiesiai į ligoninę (tiesiogiai į darbą nebeįeis) dėl nugaros skausmo. O dar kas – jei dėžė plyšta, kas atsakys už sugadintus indus?

Kelionės detalės ir Anglijos specifika

Kur dažniausiai važiuojate?

Pagrindiniai maršrutai yra per Klaipėdą-Karlskroną arba per Kaliningradą (tik jei sėdi gerai), bet dažniau visgi per keltą. Toliau važiuojama per Vokietiją, Olandiją (ten visiškas chaosas keliuose) į Belgiją, o paskui į Prancūziją (Calais) arba Olandiją (Hook of Holland) į Angliją. Kiekvienas maršrutas turi savo kainą. Jei gyvenate giliai Lietuvoje, reikės pridėti nuvežimo į terminalą kainą.

Ar įmanoma atvežti į Škotiją ar Velsą?

Žinoma, bet kiek toliau į šiaurę, tuo brangiau. Anglija didelė, bet vairuotojui tenka važiuoti atgal tuščia (arba ieškoti kito krovinio), todėl atstumas skaičiuojamas dvigubai, bent jau laiko atžvilgiu. Kaip gauti geriausią kainą perkraustymo paslaugoms į Angliją, jei gyvenate Škotijos kalnuose? Susiderėkite su vairuotoju, kad jis taip pat paėmėtų kažką atgal iš ten, taip jums bus pigiau.

Kas dėl Londono? Ar ten labai brangu?

Londonas – tai atskira planetoje. Ten ne tik degalai brangūs, bet ir ULEZ zonos (už teršimus mokama), ir stovėjimas brangus. Jei galite, pristatykite į kaimyninį miestelį ir patys nuvežkite daiktus. Nors jei neturite automobilio Anglijoje, tai gali būti problema. Bet užkelti sunkvežimį į Westminster centrą – tai kaip mesti pinigus į Temzą.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Standartiškai 3-4 dienos viena kryptis, jei viskas vyksta be trikdžių. Bet kai užeina audra ant jūros, keltą atšaukia (o tai dabar dažnai nutinka), sustoją traukiniai Lietuvoje arba sustoja „Scania“ prieš Tilburą, laikai gali išsisti iki savaitės. Būkite kantrūs. Nenudžiūkite telefoną skambindami kas valandą.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Anksčiau buvo paprasčiau, dabar dėl vizų ir draudimų (po Brexitas) tai sudėtingiau. Be to, vairuotojas yra darbuotojas, jis turi poilsio režimą, negali jums kalbėti visą kelionę. Tačiau kai kurios firmos siūlo tokia paslaugą už papildomą mokestį. Asmeniškai nerekomenduoju – 10 valandų sėdėti „Volvo“ kabinoje nėra prabangus poilsis.

Muitinė, dokumentai ir „pavojingi“ dalykai

Ar reikia deklaruoti visus daiktus?

Jei perkraustote savo gyvenamąją vietą (Transfer of Residence), tai dauguma daiktų gali būti atvežta be muito ir PVM. Bet būtinai reikia turėti ToR (Transfer of Residence) numerį, kurį išduoda Anglijos muitinė. Be to, reikia pildyti inventoriaus sąrašą. Jis turi būti tikslus. Jei parašysite „spinta“, o bus 5 spintos, gali būti bauda. Nerašykite „baldai“, būkite konkretūs.

Ką daryti, jei neturiu ToR numerio?

Tada teks mokėti mokesčius. PVM JK dabra yra 20 proc. (nėra tikras, aš galiu klaidingai priminti, ar 20, ar jau pasikeitė, bet reik tikrinti). Ir dar muito mokestis, jei daiktai nauji. Senus daiktus (naudotus ilgiau nei 6 mėnesius) galima bandyti įvežti be mokesčių, bet girdėjau istorijų, kai anglai tikrino pirkimo čekius. Geriau iš anksto pasirūpinkite tuo numeriu, tai nėra sudėtinga, tiesiog reikia laiko.

Ar galiu atvežti motociklą ar automobilį?

Galima, bet tai jau ne paprastas perkraustymas. Automobilis turi būti užregistruotas, jam reikia atskiro draudimo. Dažnai reikia „Customs Clearance“ procedūros, kuri kainuoja apie 200-300 svarų. Be to, jei automobilis ne jūsų (pvz., tėvo), gali kilti problemų su mokesčiais, nes bus laikoma dovanu, o dovanos apmokestinamos.

Kas nutinka, jei pamiršiu kažką deklaracijoje?

Tai tas momentas, kai prasideda nervai. Muitininkai gali nubausti arba priversti grąžinti daiktą atgal (gaila tik pinigų už vežimą). Geriausia pasidaryti nuotraukas visko, ką supakuojate. Tada bus lengviau įrodinėti, kad tai ne prekybinis krovinys, o asmeniniai daiktai. Neklauskite, kodėl aš tai žinoti (buvo atvejis su dujomis, bet nekeliau).

Ar tikrai reikia anglų kalbos žinojimo dokumentams?

Dokumentai gali būti lietuviškai, bet geriau, jei inventoriaus sąrašas būtų dvikalbis arba angliškai. Muitininkai Londone ar Portsmute tikrai nemėgsta versti lietuviškų sąrašų su piešiniais. Už vertimą taip pat reikės sumokėti, jei darysite vietoj. Taigi, patys išverksite ir sutaupysite.

Rizikos ir blogos patirtys (nepirkite katės maiše)

Kaip atpažinti aferistus?

Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa – ji tokia ir yra. Jei jums niekas nebeklauso apie daiktus, o tik prašo mokėti 10 proc. iš anksto į užsienio sąskaitą – bėkite. Tikros tirkos firmos dirba su sutartimis, turi LR arba JK registraciją, nebijoda parodyti savo vairuotojų dokumentų. Neklauskite, kodėl žinau – turiu pažįstamą, kuris prarado visus baldus dėl tokių „specialistų“.

Ar draudimas apima viską?

Skaitykite smulkmenas! Dažnai draudimas nedengia brangiųjų daiktų (juvelyriniai dirbiniai, pinigai, brangūs paveikslai) arba neveikia, jei daiktus pakojote patys. Jei jums svarbus tėvo sidabrinis servizas, klauskite apie jį atskirai. Aš asmeniškai visada sakydamas – geriau pasilikti brangų daiktą rankinėje ir vežti su savimi lėktuvu, nei rizikuoti jį dėžėje, kurią gali numesti įgruntu.

Kas daryti, jei daiktai sugenda?

Iš karto praneškite vadybininkui ir darykite nuotraukas. Nerašykite vėliau, kad buvo plyšta, kai prieš savaitę viskas buvo gerai. Tiesa, yra firmų, kurios vengia mokėti atlyginimą ir verkia, kad tai jūsų kaltė, nes blogai supakavote. Todėl rinkitės tuos, kurie turi gerą reputaciją, o ne tuos, kurie reklamuoja save ant lentų miške.

Ar galiu pasitikėti vairuotoju?

Dauguma vairuotojų – paprasti vyrai, dirbantys sunkų darbą. Bet yra ir tokių, kurie gali numesti dėžę prieš duris ir bėgti toliau. Jei galite, pasilikite gatvėje ir laukite, kol viskas bus iškrauta. Tai ne patogu, bet saugiau. Ypač jei daiktus vežate ne į pilnametį namą, o į bendrabutį, kur kiekvienas gali „užsukiti“.

O jei vairuotojas prapuola laiką?

Tai standartinė istorija. „Vožtakas ant greitkelio“, „Lietuva sustojo“, „Keltas neplaukia“ Klausinėkite, kur jis yra, jei neatsakyla ilgą laiką – skambinkite į dispečerinę. Geriausios firmos turi GPS stebėjimą ir gali jums parodyti, kur būna jūsų daiktai realiu laiku. Naudokitės tuo, tai ramina nervus.

Ar verta rizikuoti su nelegaliomis firmomis?

Niekada. Jūsų daiktai gali būti paimti įkaitais (reikalaujant papildomo mokesčio prieš pat išdavimą) arba tiesiog parduoti. Teisinės priemonės JK su Lietuva užtrunka mėnesiais ar metais. Užsidėkite ant galvos kasą, bet rinkitės legalų vežėją. Kaip gauti geriausią kainą perkraustymo paslaugoms į Angliją be rizikos? Tik patikimumas.

Galutiniai patarimai ir išvados

Ar dabar gera laikas vežti?

Kai tikrai galima pasakyti, kad laikas neįvertintas. Kainos šokinėja aukštyn ir žemyn priklausomai nuo degalų. Bet jei jau nusprendėte, nevelkite. Ilgiau laukiate – brangiau gali būti ne tik paslauga, bet ir būstas Anglijoje, kuriame teks gyventi be lovos.

Kokius duomenis reikia pateikti iškart?

Adresą iš kur ir į kur (kodai在英国 labai svarbi), daiktų sąrašą (bent preliminarų), kontaktinius telefonus. Jei aš turiu tai žinoti, galiu pasakyti tikslią kainą per 10 minučių. Jei besiginčijate dėl kiekio – būsite nustebę (ir ne gerai), kai atvažiuos mažesnė mašina.

Ar galima derėtis?

Galima, bet ne iki begalybės. Jei esate studentas ar šeima su vaikais, kartai galiu nupjauti 50 svarų, jei man patinka jūsų istorija. Bet jei atėjote su „Amazon“ kainų skaičiuokle, nesuvokiant realaus transporto pasaulio – tai neveiks. Dirbame su pelnu, ne labdarai.

Kas dėl bakstelėjimo (grynųjų)?

Niekada neduokite grynųjų. Viskas turi eiti per sąskaitą. Taip jūs turite įrodymą, kad sumokėjote, ir galite kreiptis į teismą, jei kas nepageidaujama nutiks. Grynųjų pasirašymas – tai pilnas chaosas ir problemų galva.

Ar aš sužinojau, kaip gauti geriausią kainą?

Tikiuosi, taip. Pagrindas – ne skubėti, tikrinti dokumentus ir nebandyti apgauti sistemos. Sąžiningumas ir pasiruošimas taupo daugiausiai pinigų.

Paskutinis žodis

Gyvenimas Anglijoje jau nebe toks pat kaip prieš 10 metų, bet perkraustymas vis dar išlieka sudėtingu procesu. Rinkitės partnerius atsakingai, o ne pagal pigiausią skelbimą portale. Tada jūsų daiktai atvyks saugiai, o piniginė nenukentės per daug. Sėkmės naujajame name!