Kaip gabenti asmeninius daiktus iš Londono: patirties ir problemų vadovas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir kasdien gaunu klausimų apie tai, kaip gabenti asmeninius daiktus iš Londono į Lietuvą ar atvirkščiai. Tiesą sakant, vos ne kas antras klientas manys, kad tai tiesiog pasiima ir veža. Bet po Brexito viskas pasikeitė, o ir paprastas žmogus dažnai nežino, kokių bėdų gali kilti peržengiant sieną. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum – logistika nėra tik vairuotojo valandėliai. Čia susiduria dokumentai, muitinė, kainos, kurios gali šokiruoti, ir dar tas nuolatinis stresas, ar tavo daiktai nenukrito kažkur kelio viduryje. Šiame straipsnyje bandysiu papasakoti, kaip tai vyksta iš tikrųjų, be jokių gražiųjų frazių, tiesiog taip, kaip matau kasdien savo darbe. Jei galvojate, kaip gabenti asmeninius daiktus iš Londono, geriausiai pasiruoškite, nes gali tekti nemažai kantrybės.

Bendrai apie tą reikalą ir pradžią

Ar tikrai taip sudėtinga nuvežti daiktus iš Anglijos?

Išties ne, viskas priklauso nuo to, ką norite nuvežti. Jei tai tik kelios lagaminų, tai galima ir lėktuvu, bet jei jau kalbame apie butą ar namus, tai kitas reikalas. Dauguma žmonių baiminasi muitinės, nors dažniausiai būna bėdų su pačiu surinkimu arba išpakavimu. Vienas kartą teko stebėti, kaip klientas bandė įvežti seną sofą, kurią tiesiog neįmanoma įstumti pro laiptų landą. Taigi, sudėtingumas ne būtinai susijęs su siena, bet su fiziniais darbais ir planavimu. Geriausia visada pradėti nuo inventoriaus sąrašo, o ne nuo skambučio draugui.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Paprastai sakyčiau, nuo 3 iki 10 dienų, jei viskas eina kaip su laiku. Bet kartais vairuotojas užstringa užeigoje prie Londono, arba kilo problema su keltu. (Aš turiu omeny Dover, ten dažnai eilės). Taip pat, jei renkate dalinį krovininį, reikės laukti, kol vairuotojas surinks kitus keleivius. Tai gali užtrukti net ir dvi savaites. Nereikia tikėtis, kad pirmadienį atsiųsite daiktus, o ketvirtadienį jie jau bus Vilniuje. Pasidarykite atsargą laiko.

Ar galiu vežti viską, kas turiu?

Techniškai – taip, bet yra apribojimų. Negalima vežti ginklų be leidimų, narkotikų (savaime aišku), kai kurių maisto produktų. O dar yra tos istorijos su alkoholiu – dažnai žmonės bando nuvežti dešimtes degtinės butelių „dovanoms“, o muitinėje tai jau baudžiama. Dirbu su vienu klientu, kuriam bandė konfiskuoti per didelį kiekį sūrio, nes manyta, kad tai prekybinis kiekis. Taigi, važiuokite protingai.

Kas daryti, jei neturiu daug daiktų?

Tada jums nereikia didelio sunkvežimio. Galima rasti vietą daliniame krovininyje (angliškai „part load“). Tai yra pigiau, bet lėčiau. Vairuotojas surenka keletą klientų ir važiuoja ratu. Jei turite tik kelias dėžes, galbūt verta pasidomėti siuntų paslaugomis, nors ten kainos gali būti keistos. Kartais pigiau nuvežti visą butą negu penkias dėžes, nes fiksuota kaina už mašiną.

Ar reikia dalyvauti pakavime?

Jei įsigyjate „pilną paslaugą“, tai ne. Bet rekomenduoju būti šalia arba bent jau pažymėti dėžes. Matęs esu atvejų, kai vadybininkai sumaišo dėžes, vietoj virtuvės daiktų užkrauna lovos. Vėliau Lietuvoje galvojote, kad dingote, o jie tiesiog buvo kitame kambariu. Geriau užtikrinti, kad ant dėžės parašyta „Virtuvė“ ir tikrai ten yra indai.

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?

Tai klausimas, kurį girdžiu dažnai. Paprastai didelės kompanijos turi draudimą ir patikimus vairuotojus, bet... aš asmeniškai visada patariu būti namuose arba leisti raktus tik atsakingam žmogui. Yra buvę atvejų (nepasakysiu kokių firmų), kai raktai dingo arba buvo padarytos kopijos. Geriau saugok save.

Kaip susitarti dėl datos?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Londonas yra didelis miestas, o vairuotojų trūksta. Jei skambinate sekmadienį ir norite važiuoti trečiadienį, gali būti vėlu. Geriausia planuoti bent savaitę iki, o dar geriau – dvi. Ypač jei tai šventinis laikotarpis arba vasara, kai visi važiuoja atostogų.

Ar galiu vežti dviratį arba mopedą?

Taip, dažnai žmonės veža dviračius. Tereikia juos tinkamai supakuoti – nuleisti oro padangas, išmontuoti rankenas. Mopedas jau sudėtingiau, reikia degalų išleisti (arba nupumpuoti, jei elektrinis). Kartais reikia papildomai užmokėti už vietą, nes jie užima daug vietos krautuve.

Kas daro, jei daiktai sugenda?

Turi būti draudimas. Be draudimo nevažiuoja niekas rimtas. Jei sugenda stalas, turiu parašyti prašymą ir fotografuoti. Bet čia yra „juoda dėmė“ – dažnai sunku įrodyti, kad nebuvo sugedęs prieš tai. Vienas klientas tvirtino, kad jo televizorius buvo naujas, o viduje buvo dulkių kelių metų senumo. Draustikininkai tai pamatė ir atsisakė mokėti.

Pinigai, kainos ir mokesčiai (jie visada didesni nei galvoji)

Kiek vidutiniškai kainuoja gabenti daiktus iš Londono?

Kainos svyruoja labai stipriai. Už mažą dėžių kiekį gali tekti sumokėti nuo 200 iki 500 eurų. Už pilną butą (apie 20-30 kubinių metrų) kaina gali būti nuo 1500 iki 3000 eurų. Priklauso nuo degalų kainos, kurios dabar... (geriau nekalbėti). Taip pat įtakos turi, ar reikia kelti daiktus į trečią aukštą be lifto. Tai visada papildoma kaina.

Ar kainuoja brangiau dėl Brexito?

Taip, įtraukėme papildomus muitinės mokesčius už dokumentų pildymą. Anksčiau vairuotojas tiesiog važiavo, o dabar turi deklaruoti kiekvieną siuntą. Tai laiko pinigai. Be to, jei jūs neesate ES pilietis arba negalite įrodyti, kad gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių, gali tekti mokėti PVM ir verytinį mokestį už daiktus.

Kas yra „paskutinis kilometras“ mokestis?

Dauguma kompanijų kainuoja iki durų, bet tik jei sunkvežimis gali privažiuoti. Jei gyvenate centre, kur yra geltonos linijos arba labai siauri gatvelės, reikės perkrauti į mažesnę mašiną. Tai vadinama „paskutiniu kilometru“ ir tai kainuoja. Kartais net 200-300 eurų papildomai.

Ar galiu mokėti grynaisiais?

Dauguma dabar nori bankinių pavedimų arba kortelės. Vairuotojams grynaisiais mokėti nebeleidžiama arba labai nepatariama dėl saugumo. Ypač kai kalbame apie tūkstančius eurų sumas. Geriau viską užfiksuoti sutartyje.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Deja, kartais būna. Pvz., „pakavimo medžiagos“ mokestis, kurį prideda tiesiog už tai, kad paduoda dėžes. Arba mokestis už ilgą laukimą, jei jūs vėlatei susitikti su vairuotoju. Vienas kartą klientas skambino ir sakė, kad jam atsirado 100 svarų mokestis už „konsultaciją“, nors nieko tokio nebuvo sutarta. Visada skaitykite smulkmeną.

Ar verta kreiptis į pigiausius pasiūlymus?

Mano patirtis sako, kad ne. Jei kaina peržengia visas ribas, tai kažkur kažką trūksta. Gali būti, kad vairuotojas važiuos be draudimo, arba jis bus vienas ir negalės pakrauti. Arba dar blogiau – jūsų daiktus „prijungs“ prie kitos siuntos, ir jie kurs Lietuvą savaitę. Geriausia rasti vidutinę kainą.

Ar galiu sutaupyti, jei pats pakrausiu?

Taip, galite sutaupyti ant rankų darbo. Bet tikrai nenusigausite tiek, kiek galvojate. Vairuotojų darbas yra greitas, o jūsų – ne. Be to, jei susižalosite pakeldamas šaldytuvą, sveikatos draudimas to nedengia. Geriau palikti juosems, jei jie siūlo pilną paslaugą.

Kaip mokėjimas vyksta praktiškai?

Įprastai reikia sumokėti avansą (apie 30%), o likutį – atidavus daiktus. Bet yra variacijų. Kartos reikalauja 100% iš karto, kas yra pavojinga. Aš niekada nerekomenduoju mokėti pilnai prieš gaudamas daiktus, nebent tai labai žinoma ir patikima firma.

Ar kainuoja brangiau, jei reikia įvežti į namą su liftu?

Nebūtinai brangiau, bet greičiau. Be lifto tai yra fizinis darbas, kuris brangiau. Jei liftas telpa standartinę europalletę, tai puiku. Jei ne, vėlgi reikia nešti rankomis. Londono senamiestyje daug namų be lifto, tai ten kainos šokas.

Ar galiu gauti nuolaidą?

Jei gabenate du butus vienu metu, taip. Arba jei esate grįžtantysis klientas. Bet nedėkite didelių vilčių – maržos šioje srityje nėra tokios didelės, kad duotų milžiniškas nuolaidas. Degalai ir algės vis tiek lieka tos pačios.

Dokumentai, muitinė ir biurokracija (nemyliu to)

Kokius dokumentus reikia turėti?

Būtinas asmens tapatybės dokumentas (pasas arba vairuotojo pažymėjimas). Taip pat reikia inventoriaus sąrašo – jis turi būti detalus, ne „dėžė su daiktais“. Jei gabenate transporto priemonę, reikia techninio paso. Be to, jei norite atsiskaityti su muitine be mokesčių (Transfer of Residence), reikės įrodymų, kad gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių.

Kas tas „Transfer of Residence“ (ToR)?

Tai angliškas dokumentas, kuris leidžia atvežti daiktus į ES be PVM ir verytinio mokesčio. Jį reikia gauti iš UK HMRC (mokesčių tarnybos) prieš išvykdami. Be šio popieriaus, muitinė Lietuvoje gali apskaičiuoti mokesčius nuo jūsų seno sofa ar televizoriaus. Tai tikrai būtina.

Ar inventoriaus sąrašas turi būti angliškai ar lietuviškai?

Geriausiai abiejomis kalbomis, arba bent angliškai, kadangi muitininkai Anglijoje dirba angliškai. O Lietuvoje – lietuviškai. Dažniausiai vadybininkai tai padaro už jus. Bet jei darote patys, būkite tikslūs. Vienas klientas parašė „baldai“, o muitininkas norėjo žinoti, ar tai ne senoviniai, ar ne brangūs.

Kas daryti, jei praradau pasą prieš pat išvykimą?

Tai bėda. Negalite išvykti be paso. Reikės skubiai eiti į Lietuvos ambasadą Londone. Tai gali užtrukti kelias dienas. Geriau patikrinti visus dokumentus savaitę prieš.

Ar reikia draudimo poliso?

Techniškai ne, bet labai rekomenduojama. Muitinė jo nebeprašo, bet jei sudegs sunkvežimis (kaip buvo prieš metus Kalnų Karabache, ne mūsų maršrute, bet panašiai), be poliso liusite su tuščiomis rankomis.

Kaip deklaruojami daiktai?

Vairuotojas arba brokeris pildo EMCS arba EXS deklaracijas. Jums tai nereikia daryti, jei pasirinkote pilną paslaugą. Jūs tiesiog pasirašote galutinę sąskaitą ir inventorių. Bet būkite pasiruošę, kad jei muitinė užstrigs, gali tekti kalbėtis telefonu.

Ar galiu vežti vaistus?

Taip, bet tik su receptu ir asmeniniam vartojimui. Negalima vežti dešimtis dėžių paracetamolio, tai bus laikoma prekyba. Muitinė labai griežtai tikrina vaistus, ypač stipriuosius.

Kas nutinka su nurodyta verte?

Inventoriuje dažnai rašoma „nulinė vertė“ arba „naudoti daiktai“. Tai leidžiama ToR atveju. Jei rašote, kad sofa kainuoja 1000 eurų, o ji sena, muitinė gali patikslinti vertę ir įkrausti mokesčius. Geriau nepervertinti.

Ar turiu būti fiziškai pasirašyti ką nors pas muitinę?

Dažniausiai ne, viskas daroma elektroniniu būdu. Bet jei iškils problemų, gali būti prašoma parodyti dokumentą arba atvažiuoti. Paprastai tai vyksta tarp brokerio ir muitinės.

Kokios bėdos būna su dokumentais Anglijoje?

Anglai dabar labai griežti dėl „Exit checks“. Kartai užstrigs sistema, ir vairuotojas negali išvažiuoti iš sandėlio, kol neatėjis patvirtinimas. Tai gali atidėti išvykimą valandomis.

Pakavimas, kroviniai ir fizinis darbas

Kaip turiu būti supakuoti dėžės?

Kietai. Negali būti, kad dėžė susilanksto. Geriausia naudoti naujas dėžes, o ne tas, kurias radote prie parduotuvės. Jos gali būti drėgnos arba silpnos. Vienas kartą dėžė su knygomis iškrito per kelią, nes buvo per sena.

Ar galiu vežti atviras dėžes?

Ne. Kiekviena dėžė turi būti užlakuota (suklijuota). Muitinė turi matyti, kas yra viduje (per rentgeną), bet atidaryti kiekvieną – tai per ilgai. Atidarytos dėžės gali būti laikomos nesaugiomis.

Ar reikia išpakuoti baldus prieš vežant?

Stalus ir spintas reikia išmontuoti. Neišmontuotas stalas užima per daug vietos ir gali lengvai sulūžti. Vairuotojai nešiojamos baldus neima, jei jie neina pro duris. Kalbėjau apie tai anksčiau – tai reali problema.

Ką daryti su lūžtančiais daiktais (indais, vazomis)?

Reikia specialios medžiagos – burbulų plastiko. Negerai tiesiog uždėti laikraštį, jis neapsaugo. Indus reikia dėti į specialias dėžes su skyrikliais. Vazą geriausia įdėti į dėžę į dėžę (t. y. vieną į kitą su užpildu).

Ar galiu vežti augalus?

Taip, bet tik kai kuriuos. Muitinė gali uždrausti vežti daug žemės, kadangi ten gali būti kenkėjų ar ligų. Geriau nuplauti šaknis ir palikti kiek įmanoma mažiau žemės. Bet su dideliu medžiu gali būti problemos.

Kaip vežti paveikslus ar veidrodžius?

Jie turi būti uždengti storo kartono arba specialios medžiagos (plokštės). Negali būti padengti tik plastiku, nes vienas smūgis ir jie suskyla. Veidrodžiai yra labai jautrūs.

Ar galiu vežti kompiuterį ir techniką?

Taip, bet rekomenduoju įpakuoti į originalią dėžę, jei liko. Jei ne, tai įprastinę dėžę su daug burbulų. Svarbu pažymėti, kad tai „jautri technika“. Taip pat išimkite diskus arba užšifruokite duomenis, jei kas nutiktų.

Ką daryti su daiktais, kuriuos noriu atsisakyti?

Geriau atsisakyti jų Londone, prieš išvykstant. Nevežkite šiukšlių į Lietuvą, tai brangu. Yra specialios paslaugos, kurios atveža didelius konteinerus ir išvežia viską. Arba paduokite labdarai.

Ar turiu numeruoti dėžes?

Būtina. 1 iš 10, 2 iš 10 ir t.t. Taip galėsite patikrinti, ar viskas atvyko. Jei dėžių yra 50, be numerių nieko neįmanoma suskaičiuoti. Ir rašykite ant kiekvienos pusės, ne tik viršuje.

Ar galiu vežti malkas arba medieną?

Techniškai taip, bet muitinė gaišta tikrinti dėl kenkėjų. Reikia specialus sertifikatus, kad mediena apdorota. Geriau to nedaryti, nebent tai tik kelios lentelės.

Problemos, nesklandumai ir „ojo“ situacijos

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Skambinkite dispečeriui. Kartais vairuotojas tiesiog užmiega arba užstrigs įvykiuose. Jei pavėluoja dieną – tai dar normalu, jei trys – tai problema. Pasirašykite pastabą, jei dėl to patiriate nuostolius (pvz., praleidote nakvynę viešbutyje).

Ar galiu pasitikėti vairuotoju?

Dauguma yra normalūs žmonės, dirbantys sunkų darbą. Bet yra ir tokių, kurie bandys paprašyti pinigų „už kavą“ arba „už greitą iškrovimą“. Tai nėra jokių taisyklių. Jei reikalauja papildomai pinigų be sutarties – skambinkite į biurą iš karto.

Kas nutinka, jei daiktų daugiau nei planavote?

Vairuotojas gali tiesiog atsisakyti juos vežti. Vietos mašinoje yra fiksuota. Jei pildote inventorių, būkite sąžiningi. Vienas klientas pasakė, kad turi 10 dėžių, o prie vairuotojo atsirado 30. Teko važiuoti antrą kartą.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Ne taip dažnai kaip anksčiau, dėl GPS ir stebėjimo sistemų. Bet... (man atrodo, prieš metus buvo toks atvejai Klaipėdoje) kartais dėžės nukrenta kelyje arba paliekamos sandėlyje. Visada tikrinkite sąrašą iškrovimo metu.

Kas daryti, jei atvyko sulūžęs daiktas?

Nufotografuokite vietoje. Nerašykite pranešimo vėliau, kai vairuotojas išvažiavo. Tada bus jūsų žodis prieš jo. Draudimo kompanijos mėgsta tokius dalykus atmesti.

Ar galiu vežti gyvūną?

Ne šiose mašinose. Tai būtina specialioms transportavimo firmoms, kurios turi kondicionuotas kabinas. Neleiskite katinų į sunkvežimį su baldais, jiems ten per karšta ir pavojinga.

Kokios problemos būna su Londono centru?

Centrinės Londono dalies (Congestion Charge) ir ULEZ zonos. Jei vairuotojas važiuoja sena mašina, jis gali gauti didelį baudą. Už tai dažnai papildomai pinigus reikalauja iš kliento, jei nebuvo aptarta.

Ar saugu vežti brangius juvelyrinius dirbinius?

Nešiokite juos su savimi. Muitinė gali uždelsti siuntą dėl brangių daiktų, o jei dingsi – draudimas ne visada padengia visą vertę. Geriausia juos pasidėti į kišenę.

Kas daryti, jei neišmanau angliškai ir vairuotojas neišmano lietuviškai?

Tai dažna problema. Tuomet reikia tikėtis rankų kalbos arba kvietimo dispečerį, kuris galėtų versti. Dauguma vairuotojų kalba rusiškai arba lenkiškai, tai gali padėti.

Ar galiu atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Galite, bet prarasite avansą. Vairuotojas jau važiuoja jums, o jei jūs atšaukiate, jis lieka be darbo ir uždirbo. Taip pat gali būti bauda už priverstinį grįžtą tuščia.

Ar yra kokių nepatogumų Lietuvoje?

Kartais sunkvežimiai negali privažiuoti prie namų dėl mažų gatvelių. Tada reikia organizuoti perkrautimą. Tai papildomi nervai ir pinigai. Geriau iš anksto pasitikrinti, ar ten gali važiuoti „sideris“ (40 tonų sunkvežimis).

Išvada

Na, trumpai tariant, tai ne lengvas procesas, jei norite viską padaryti teisingai. Kaip gabenti asmeninius daiktus iš Londono, priklauso nuo jūsų pasiruošimo ir nuo to, kokią firmą pasirinksite. Geriausia nebijoti klausti, net jei klausimai atrodo kvaili. Dirbu šioje srityje ilgai ir matau, kad geriausiai viskas pasibaigia tiems, kurie tiesiai ir sąžiningai pasakoja, ką turi ir ką nori. Būkite kantrūs, turėkite dokumentus ir tikėkitės geriausio, bet pasiruoškite blogiausiam. Sėkmės kelyje!