Kaip gabenami pavojingi daiktai iš Londono?

Įvadas

Dvidešimt su viršum metų vežu krovinius tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, todėl galiu pasakyti paprastai: pavojingi daiktai iš Londono nėra ta vieta, kur galima sakyti „nuvešim kaip viską“. Kartais tai aerozoliai iš garažo Sandhurst gatvėje Brentforde, kartais dažai iš mažos dirbtuvės prie Tottenhamo, kartais baterijos ar chemikalai iš sandėlio prie Heathrow oro uosto. Viskas atrodo paprasta iki kol ateina dokumentai arba uostas pradeda klausti UN numerio. Beje, kaina nuo Londono iki Vilniaus ar Kauno tokiam kroviniui dažnai prasideda ne nuo pigiausio furgono kainos £650–£900, o nuo papildomų ADR sąlygų ir tinkamo paruošimo mokesčių apie £80–£180 plius rizikos administravimas £45–£95 kartais daugiau jei krovinys didelis ar mišrus su paprastais daiktais tuo pačiu reisu kai kurie klientai mano kad pakanka tik gerai užklijuoti dėžę ir viskas bet taip nebūna beveik niekada ypač kai kalba eina apie pavojingi daiktai iš Londono kurie važiuoja tarptautiniu maršrutu su keltu Eurotuneliu ar grupiniu transportu į Baltijos šalis todėl pirmas darbas yra ne vairuotojas o teisinga klasifikacija etiketės dokumentai ir sąžiningas pokalbis su klientu prieš užsakymą nes meluoti čia brangu labai brangu o kai kurie žmonės tyčia paslepia kas yra dėžėje nes bijo kad jiems pasakys „ne“ ir tada problema persikelia į Doverį arba Zeebrugge o ten jau niekas nebenori būti draugišku kaimynu kuris „kažkaip prakiša“ nes prakišti galima nebent popierius ant stalo o ne tikrą krovinių saugumą todėl pavojingi daiktai iš Londono reikalauja tvarkingumo net kai klientui atrodo kad tai tik „mažas balionėlis“ arba „poros litrų skystis“ kuris tikrai gali būti mažas bet jei jis degus korozinis ar slėginis tai mažas dydis nereiškia mažos atsakomybės ir čia dažnai žmonės suklysta nes galvoja kad kuo mažiau tūrio tuo lengviau vežti o realybėje kartais mažas kiekis reikalauja daugiau popierizmo negu didelė paletė baldų nes taisyklės nesirūpina mūsų patogumu jos tiesiog egzistuoja ir jas reikia paisyti kitaip gavai ne tik baudą bet dar ir sustabdytą krovinį sandėlyje savaitę ar ilgiau kas klientui dažniausiai yra blogesnė žinia negu pati kaina nes versle laikas kartais kainuoja daugiau už pačią siuntą todėl prieš kalbant apie pavojingi daiktai iš Londono verta suprasti kad tai nėra paprastas kurjerinis užsakymas o kruopštus procesas kur reikia žinoti kas yra krovinys kokios jo savybės kaip jis supakuotas kur jis keliauja ir kas jį priims galutinėje vietoje nes jei bent vienas elementas klysta visas maršrutas gali stovėti vietoje o vairuotojas liks aiškintis uosto terminalo aikštelėje su popieriais rankose ir nelabai laiminga veidu

Praktinė dalis

Kas iš tikrųjų yra pavojingi daiktai iš Londono

Pirmas dalykas kurį reikia pasakyti klientams yra paprastas bet nelabag malonus dalykas pavojingas krovinys nėra tik dideli statinės su nuodingu skysčiu kaip rodo filmuose kai žmonės sako „na čia juk tik dažai“ arba „tik balionėlis purškiamajam lakui“ jie dažnai pamiršta kad degūs skysčiai aerozoliai klijai tirpikliai baterijos automobilių chemija kai kurios valymo priemonės ir net kai kurios elektronikos dalys gali patekti į reglamentuojamą zoną o tai reiškia kad paprastas krovininis furgonas nebūtinai gali važiuoti kaip paprastas siuntinys ypač jei maršrutas eina iš Londono į Doverį tada per keltą arba Eurotunelį tada į Europą ir galiausiai į Lietuvą Latviją Lenkiją ar kitą Baltijos šalį štai čia atsiranda ADR taisyklės UN numeriai klasės pakuotės grupės deklaracijos ir kartais specialios transporto priemonės žymėjimai nes kliento „nieko tokio“ gali būti Class 3 degūs skysčiai arba Class 9 įvairūs pavojingi produktai o kartais Class 8 korozinės medžiagos jei kalba apie rūgštinius valiklius ar pramoninę chemiją todėl pirmas klausimas visada yra ne „kiek kainuos“ o „kas tiksliai yra dėžėje“ nes jei atsakymas yra „nežinau“ tai darbas prasideda nuo gamintojo duomenų lapo SDS Safety Data Sheet kuris dažnai atrodo kaip nuobodi techninė knyga bet realybėje jis gelbsti daugiau negu vienas gražus pažadas telefonu kai klientas sako „aš pats nežinau ar tai pavojinga“ tada reikia sustoti nes nežinojimas nėra dokumentas uoste muitinėje ar policijos patikrinime o jei kas nors bandys vežti nežinomą skystį kaip paprastą siuntinį tai gali baigtis konfiskavimu bauda arba tuo kad krovinys grįš atgal į sandėlį Londono pakraštyje kur jis gulės savaitėmis kol kas nors suras tikrą klasifikaciją

Pakuotė etiketės ir popieriai kurie atrodo nuobodūs bet gelbsti

Antras žingsnis yra pakuočių kalba kurią daugelis klientų supranta kaip „gerai uždėsim lipnią juostą“ bet taip tai neveikia kai kalba eina apie pavojingi daiktai iš Londono nes pakuotė turi atlaikyti ne tik kelionę iki furgono durų bet ir kratymą kelyje temperatūros pokyčius paletavimą uosto aikštelėje galimą sandėliavimą tranzito zonoje bei patikrinimus kur kas nors norės pamatyti etiketes UN numerius orientacijos rodykles jei yra skysčių ir tinkamus sandarus uždarymus todėl paprastos dėžutės kartais nepakanka reikia originalių gamyklinių talpų tinkamų kamščių absorbuojančios medžiagos jei skystis gali nutekėti paletavimo plėvelės kuri laiko bet neuždaro kvėpavimo taip kaip maišas kuris galėtų sukaupti garus bei aiškių etikečių kurios nenusitrins po pirmo lietuje pastebėjau kad klientams labai nepatinka klausimas apie SDS lapą nes jie nori greito atsakymo o ne techninio dokumento bet tas lapas dažniausiai nurodo transportavimo klasę UN numerį pakuotės instrukciją ribotus kiekius jei taikoma pirmosios pagalbos informaciją ir tai ką daryti jei kažkas nuteka todėl kai kurie klientai bando sakyti „bet mes taip jau siuntėm“ ir čia reikia atsakyti tiesiai kad taip galėjo pavykti vieną kartą nes niekas nepatikrino o ne todėl kad taisyklės leidžia taip daryti visada nes vienas laimingas atvejis nėra procedūra o jei krovinys važiuoja kartu su baldais ar maistu tai dar blogiau nes mišrus krovinys gali sukelti papildomų klausimų dėl kvapų nutekėjimo užteršimo ar netinkamo krovinių derinimo todėl prieš pakuojant reikia žinoti kas kas kiek kam skirta ir kur galutinėje vietoje bus iškrauta nes net graži pakuotė nepadės jei ant jos nėra reikiamos informacijos arba ji parašyta taip kad vairuotojas negali greitai parodyti dokumentų patikrinimo metu o tada prasideda aiškinimai kurie niekam nėra malonūs ypač kai laukia keltas arba Eurotunelio registracija

Maršrutas Londonas Doveris Zeebrugge Calais Kaunas Vilnius Klaipėda

Trečias dalykas yra maršrutas kuris atrodo labai paprastas kol neįdedate pavojingo krovinio nes Londonas iki Doverio ar Folkestone atrodo kaip nieko tokio kelionė bet po jo ateina keltas Eurotunelis uosto terminalas tranzito šalis sandėlis pasienyje ar galutinė vieta Kaune Vilniuje Klaipėdoje Rygoje ar Varšuvoje ir staiga reikia žinoti ar transporto priemonė gali vežti konkrečią klasę ar leidžiama naudoti tam tikrą tunelį ar reikia papildomų informacinių lentelių ar vairuotojas turi tinkamą ADR pažymėjimą kai kuriais atvejais tai nėra taip sudėtinga nes riboti kiekiai leidžia paprastesnį vežimą jei viskas teisingai pažymėta LQ ženklu tačiau kartais krovinys viršija ribas arba mišinys su kitomis medžiagomis viską sugadina todėl reikia skambinti ne draugui garaže o žmogui kuris supranta taisykles ypač jei kalba eina apie pavojingi daiktai iš Londono kurie keliauja ne vietiniu maršrutu o tarptautine grandine kai kurios įmonės bando sutaupyti pasirinkdamos pigesnį vežėją kuris sako „vežame viską“ bet vėliau paaiškėja kad jis neturi tinkamos draudimo sąlygos arba vairuotojo pažymėjimo tam tipui o tada klientas lieka su sustabdytu kroviniu prie Doverio arba Zeebrugge ir klausimu kodėl pigiau reiškia brangiau kai kuriais atvejais geriau sumokėti £120–£260 daugiau už normalų paruošimą negu po savaitės mokėti £75 sandėliavimo už dieną plius baudas plius nervus nes kai krovinys stovi uoste jis nedegina tik pinigų jis dar gadina santykius su gavėju kuris laukia medžiagų gamybai remontui ar prekybai todėl maršrutą reikia planuoti ne nuo gražiausios kainos lentelės o nuo saugiausio legaliausio ir greičiausio kelio kuris turi mažiausiai vietų kur viskas gali sustoti dėl popieriaus klaidos

Kainos terminai ir realybė kuri kartais šiek tiek gąsdina

Ketvirtas punktas yra kainos nes klientams norisi skambučio metu gauti vieną aiškų skaičių o realybėje pavojingi daiktai iš Londono gali kainuoti labai skirtingai vienas mažas siuntinys su tinkamai paruoštais ribotais kiekiais gali tilpti į £180–£360 papildomą administracinį mokestį prie paprasto transporto o didesnis krovinys su specialiu automobiliu ADR ženklinimu draudimu vairuotojo kvalifikacija ir uosto dokumentais gali šokti nuo £950 iki £1 850 ar daugiau priklausomai nuo tūrio maršruto termino ir rizikos kai kurie žmonės pyksta kai sakau kad negaliu duoti tikslios kainos pagal vieną nuotrauką bet tai nėra noras apsukti klientą tai yra noras nepadaryti kvailystės nes vienas balionėlis aerozolio nėra tas pats kas dešimt dėžių klijų tirpiklių ar baterijų krūva kuri reaguoja į temperatūrą todėl prieš pasiūlymą reikia žinoti svorį tūrį UN numerį klasę pakuotę adresus iškrovimo langą ar reikalingas liftas ar saugykla ar gavėjas turi teisę priimti tokį krovinį ir ar galima jį vežti grupiniu transportu kartu su kitais siuntiniais kai kurie klientai mano kad jei jie moka greitai tai procesas turėtų vykti greitai bet čia kartais greitis yra priešas nes skubant praleidžiama SDS lapo detalė arba neteisingai užrašomas UN numeris tada uostas sustabdo krovinį o visa „greitoji logistika“ virsta ilgu aiškinimusi su žmonėmis kurie nemoka lietuviškai ir nenori klausytis mūsų pasiteisinimų todėl geriau prieš kelionę skirti pusdienį popieriams negu po trijų dienų aiškintis kodėl kažkas buvo parašyta kitaip nei reikia

DUK

Pavojingų krovinių pagrindai

Ar visi dažai iš Londono laikomi pavojingu kroviniu?

Ne visi dažai yra vienodi nors dauguma tirpiklių dažų lakų purškiamųjų produktų elgiasi kaip pavojingas krovinys dėl degumo kvapo ar slėgio talpoje jeigu dažai yra vandens pagrindo emulsija jie gali būti paprastesni bet jei etiketėje matosi liepsnos simbolis tirpiklio kvapas ar gamintojo SDS nurodo Class 3 tada jau reikia elgtis atsargiau kartais klientas sako kad tai tik sena statinė nuo remonto bet senumas nepadeda jei turinys vis dar degus todėl pirmas žingsnis yra SDS lapas arba bent jau nuotrauka nuo etiketės su UN numeriu

Pavojingi daiktai iš Londono gali važiuoti su baldais viename furgone?

Gali tik kai kurie maži tinkamai paruošti kroviniai pagal ribotų kiekių taisykles tačiau mišri krova dažnai sukelia daugiau klausimų ypač jei baldai sugeria kvapus arba chemija gali nutekėti buvau atvejis kai klientas norėjo vežti purškiamuosius dažus kartu su sofomis ir čiužiniais kas buvo tiesiog bloga idėja nes kvapas būtų įsigėręs į tekstilę o gavėjas būtų gavęs ne baldus o chemijos skyrių todėl geriau atskirti rizikingus daiktus nuo maisto tekstilės elektronikos ir trapaus inventoriaus

Kokia pirmoji klaida daroma vežant pavojingus daiktus iš Londono?

Dažniausiai klaida prasideda nuo frazės „čia tik mažas kiekis“ nes kiekis nėra vienintelis rodiklis net maža talpa su degiu skysčiu ar slėgine duja gali reikalauti tinkamos pakuotės ženklinimo ir dokumentų kartais žmonės galvoja kad jei niekas nepatikrino praėjusį kartą tai taip galima visada bet logistikoje toks mąstymas baigiasi sustabdytu kroviniu uoste sandėlio kaštais ir pykčiu abiejose pusėse todėl geriau nuo pradžių klausti tiesiai nei vėliau aiškintis kodėl viskas stovi

Ar baterijos yra pavojingi daiktai iš Londono tarptautiniam gabenimui?

Dažnai taip ypač ličio jonų baterijos power bank’ai baterijų rinkiniai elektromobilių dalys ar dideli akumuliatoriai gali patekti į Class 9 reguliavimą nors ne visada reikia tokio paties lygio dokumentų kaip statinei su rūgštimi baterijos turi savo taisykles pakuotės reikalavimus trumpojo jungimo apsaugą kartais testų santraukos reikalavimą todėl jei klientas siunčia elektronikos atsargas iš Londono į Kauną reikia patikrinti ne tik svorį bet ir baterijų tipą nes net maža klaida deklaracijoje gali sukelti papildomus patikrinimus

Ar galima vežti nežinomą cheminį produktą „tiesiog pažiūrėti“ uoste ką pasakys?

Ne taip nedarykite tai labai blogas planas nes uostas nėra eksperimentinė laboratorija o vairuotojas nėra chemikas kuris turi spėti kas yra talpoje jeigu nežinote produkto klasifikacijos geriau sustabdyti procesą kol rasite SDS lapą gamintojo informaciją arba bent etiketę su UN numeriu nežinojimas čia neatleidžia nuo atsakomybės o bandymas vežti nežinomą medžiagą gali baigtis bauda konfiskavimu arba tuo kad krovinys grįš atgal į Londono sandėlį

Dokumentai etiketės SDS lapai

Kokius dokumentus reikia paruošti prieš gabenimą?

Dažniausiai reikia bent SDS saugos duomenų lapo tinkamos deklaracijos UN numerio klasės pakuotės grupės jeigu taikoma krovinių sąrašo CMR punkto kuriame matyti pavojingo krovinio aprašymas bei etikečių ant pakuočių jei krovinys važiuoja tarptautiniu maršrutu dar svarbu turėti gavėjo kontaktą adresą iškrovimo sąlygas ir aiškiai nurodytą kiekį kai kurie klientai mano kad CMR užtenka bet CMR nėra stebuklingas lapas kuris ištaiso blogą pakuotę jis tik fiksuoja informaciją kuri jau turi būti teisinga

Kas yra SDS lapas ir kodėl jo visi bijo?

SDS lapas yra saugos duomenų lapas kuris atrodo nuobodus bet yra labai naudingas jis nurodo medžiagos savybes transportavimo klasę UN numerį pirmosios pagalbos veiksmus gaisro gesinimo informaciją nutekėjimo tvarkymą kartais net pakuotės rekomendacijas klientams jis nepatinka nes ten daug techninės kalbos bet vairuotojui uostui ar gavėjui tai yra greičiausias būdas suprasti kas vyksta jeigu SDS nėra procesas tampa spėjimo žaidimu o spėjimai logistikoje kainuoja pinigus laiką ir nervus

Ar UN numeris turi būti ant kiekvienos dėžutės?

Dažniausiai pavojingo krovinio pakuotės turi būti tinkamai pažymėtos pagal taisykles tačiau praktikoje svarbiausia kad žymėjimas būtų aiškus matomas atitinkantis dokumentus ir nenusitrinęs kelionės metu kai kurie žmonės klijuoja etiketę ant šono kuris visada atsuktas į sieną arba po plėvele kuri ją paslepia tada patikrinimo metu vėl prasideda aiškinimai todėl geriau žymėti taip kad vairuotojas galėtų greitai parodyti informaciją be akrobatikos sandėlio aikštelėje

Ar riboti kiekiai LQ palengvina gabenimą iš Londono?

Taip riboti kiekiai dažnai palengvina procesą nes leidžia mažesnius kiekius vežti paprastesnėmis sąlygomis jei pakuotės atitinka reikalavimus ir yra pažymėtos LQ ženklu tačiau tai nereiškia kad galima dėti bet ką bet kaip ribos skiriasi pagal medžiagą pakuotę ir klasę todėl prieš sakydami „turime LQ“ reikia patikrinti SDS lapo dalį apie transportavimą kartais klientas mato mažas talpas ir mano kad viskas lengva bet jeigu pakuotė neatitinka reikalavimų lengvata dingsta

Kodėl kartais reikia papildomo draudimo pavojingam kroviniui?

Pavojingas krovinys reiškia didesnę atsakomybę jeigu kažkas nuteka užsidega sugadina kitus siuntinius ar sukelia sustabdymą todėl standartinis draudimas ne visada dengia visas situacijas ypač kai krovinys mišrus arba važiuoja grupiniu transportu kai kurie vežėjai sako kad viskas įskaičiuota bet popieriuje atrodo gražiai kol neatsitinka incidentas tada prasideda skaitymas smulkiu šriftu todėl klientui geriau žinoti kas tikrai dengiama kas ne ir kiek kainuoja papildoma apsauga

Maršrutas uostas Eurotunnelis saugumas

Koks maršrutas geriausias vežant pavojingus daiktus iš Londono į Lietuvą?

Dažniausiai logiškas maršrutas yra Londonas Doveris arba Folkestone tada keltas arba Eurotunnelis po jo Belgija Nyderlandai Vokietija Lenkija Lietuva tačiau konkretus kelias priklauso nuo krovinio klasės tūrio vairuotojo pažymėjimo transporto priemonės tipo ir laiko lango kai kuriais atvejais Zeebrugge patogesnis nei Calais kai kuriais atvejais tiesioginis keltas greitesnis o kai kuriais geriau rinktis kitokią dieną nes uosto eilės gali sugadinti viską todėl maršrutą reikia derinti su dokumentais ne tik su žemėlapiu

Ar Eurotunnelis priima pavojingus krovinius iš Londono pusės?

Dažniausiai taip tam tikroms klasėms ir sąlygoms tačiau reikia teisingos deklaracijos tinkamo ženklinimo bei informacijos pateikimo prieš registraciją negalima tiesiog atvykti su vairuotoju kuris sako „ten kažkas chemiško“ nes terminalas reikalauja aiškumo jeigu krovinys neatitinka taisyklių galite būti nukreipti atgal arba sustabdyti kol paaiškės situacija todėl prieš važiuojant reikia patikrinti taisykles konkrečiai dienai konkrečiam kroviniui o ne remtis vakarykščiu draugo pasakojimu

Kiek trunka gabenimas nuo Londono iki Vilniaus tokiam kroviniui?

Jeigu viskas paruošta gerai realistiškai reikia skaičiuoti apie tris penkias dienas iki Vilniaus Kauno ar Klaipėdos priklausomai nuo maršruto uosto situacijos kelto laiko vairuotojo grafiko ir muitinės administracijos jeigu krovinys paprastas gerai supakuotas ribotais kiekiais jis gali judėti greičiau bet jeigu reikia specialių leidimų papildomų patikrinimų arba laukiama gavėjo patvirtinimo terminas greitai pailgėja todėl geriau klientui sakyti realistiškai negu gražiai meluoti

Ar vairuotojas privalo turėti ADR pažymėjimą veždamas pavojingus daiktus iš Londono?

Dažniausiai taip jeigu krovinys viršija ribotų kiekių ribas arba pagal klasę reikalauja specialaus apmokymo vairuotojas turi turėti tinkamą ADR kvalifikaciją net jei atrodo kad vežama „tik kelios dėžutės“ kartais kombinacija arba medžiagos tipas pakeičia reikalavimus todėl prieš užsakymą reikia pasakyti ne tik adresus bet ir kas tiksliai bus vežama nes kitaip galite gauti automobilį kuris atrodo tinkamas bet neatitinka kvalifikacijos reikalavimo

Kas nutinka jeigu uoste randama klaida dokumentuose?

Paprastai krovinys sustabdomas kol klaida ištaisoma o tai reiškia laiką pinigus nervus ir galimą sandėliavimo mokestį jeigu klaida rimta pavyzdžiui neteisingas UN numeris trūksta SDS arba netinkamas ženklinimas procesas gali užtrukti kelias valandas arba kelias dienas kai kuriais atvejais krovinys grįžta atgal į sandėlį Londone todėl geriau prieš išvažiuojant du kartus patikrinti popierius negu po trečio nakties skambučio aiškintis kodėl kažkas buvo parašyta kitaip

Kainos terminai rizika klientams

Kodėl pavojingų daiktų gabenimas kainuoja daugiau nei paprastų siuntinių?

Kaina didesnė nes atsiranda daugiau darbo dokumentacija specialios pakuotės kvalifikuotas vairuotojas tinkamas automobilis rizikos vertinimas kartais papildomas draudimas bei ilgesnis paruošimo laikas prieš pakrovimą klientams tai dažnai atrodo kaip „papildomas mokestis už nieką“ bet tas niekas virsta labai brangiu kažkuo kai uostas sustabdo krovinį dėl trūkstamos etiketės todėl geriau mokėti už tvarkingumą prieš kelionę negu už chaosą po kelionės pradžios

Ar galima gauti tikslią kainą pagal vieną nuotrauką nuo dėžutės?

Kartais galima gauti orientacinę kainą bet ne galutinę jeigu nuotraukoje matosi pilna etiketė UN numeris klasė pakuotė svoris ir kiekis tuomet galima spėti gana tiksliai tačiau jeigu matosi tik dėžutės kampas su lipnia juosta tada geriau nieko nežadėti nes galime matyti vieną dalį o visa rizika slepiasi kitur todėl klientui geriau pateikti SDS lapą sąrašą kiekvienos talpos aprašymą adresus pageidaujamą terminą tada kaina bus sąžiningesnė

Kokios papildomos išlaidos dažniausiai atsiranda po užsakymo?

Dažniausiai atsiranda papildomas pakuočių tvarkymas etikečių spausdinimas SDS vertimas arba paieška papildomas draudimas specialus pakrovimo laikas sandėliavimas uosto mokestis jeigu buvo klaida dokumentuose arba pakartotinis bandymas registruotis kelte kai kurie klientai mano kad pirminė sąmata yra galutinė bet logistikoje ji tampa galutine tik tada kai žinoma visa informacija o ne tada kai visi nori greitai pasirašyti

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą pavojingam kroviniui iš Londono?

Ne visada ypač jeigu pasiūlymas skamba pernelyg gražiai nes pavojingas krovinys nėra vieta kur pigiausias variantas automatiškai reiškia geriausią buvau matęs situacijų kur klientas sutaupydavo £80 pradžioje o po savaitės mokėdavo £45 už kiekvieną sandėliavimo dieną plius baudas plius praleistą gamybos terminą todėl vertinant pasiūlymą reikia žiūrėti ne tik kainą bet ir kas jame įskaičiuota kas atsako už dokumentus ar vairuotojas kvalifikuotas ar draudimas dengia riziką

Koks blogiausias scenarijus vežant pavojingus daiktus iš Londono?

Blogiausias scenarijus yra kai krovinys neteisingai deklaruotas nuteka ar sukėlė incidentą tada atsiranda ne tik finansinė atsakomybė bet ir saugumo rizika žmonėms aplinkui tokie atvejai retesni negu biurokratija bet būtent dėl jų egzistuoja taisyklės praktikoje dažniau nutinka kita bėda krovinys sustoja uoste dėl popieriaus klaidos o klientas pyksta ant vežėjo nors problema prasidėjo nuo netikslios informacijos todėl sąžiningumas pradžioje labai svarbus

Išvada

Pavojingi daiktai iš Londono gali būti gabenami saugiai bet tik tada kai pradedama nuo tikros informacijos o ne nuo frazės „manau kad nieko tokio“.