Kaip efektyviai pervežti krovinius į Londoną: praktinis vadovas be „vandens“

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – keliai į Londoną niekada nebūna vienodi. Vieni metai viskas vyksta lyg pagal nutarimą, kitus metus – tiesiog chaosas dėl Brexit, oro sąlygų ar paprastai žmonių veidmainystės. Daugelis klientų mano, kad tiesiog užsako paslaugą ir furos važiuoja, tačiau realybėje, norint efektyviai pervežti krovinius į Londoną, reikia žinoti daug smulkmenų, apie kurias niekas nekalba reklamuose. Čia ne tik apie kainą, tai apie nervus, laiką ir tą patį dokumentų mišką, kuris gali sukelti galvos skausmą net patyrusiems vadybininkams. Rašau šį tekstą taip, kaip kalbėčiau su draugu prie kavos puodelio – be jokių „content marketing“ gudrybių, tik tiesa iš pirmų rankų.

Ar Brexit vis dar „kankina“ arba kodėl tiek daug popieriaus?

Ar Brexit vis dar įtakoja tai, kaip pervežti krovinius į Londoną?

Žinoma, įtakoja, ir dar kaip. Nors jau praėjo metai nuo išstojimo, muitinės procedūros vis dar sukelia nemalonumų. Anksčiau tiesiog įvažiuodavai ir važiuodavai, o dabar turi tiksliai užpildyti eksporto deklaraciją, kitaip krovinys gali būti užstrigęs Anglijos pusėje. Esu matęs atvejų, kai trūko vienos eilutės, ir vairuotojas praleido savaitgalį prie šlagbaumo. Norint efektyviai pervežti krovinius į Londoną dabar, reikia tikri profesionalai, kurie supranta šią burokratiją, o ne tik tie, kas moka vairuoti.

Kiek laiko užtrunka muitinės formalumas?

Tai labai svyruoja. Kartais tai trunka valandą, jei viskas tvarkoje, o kartais – dvi dienas, jei trūksta kokių nors priedų arba dokumentai blogai suformuoti. Turiu omenyje situaciją, kai mūsų partneris Anglijoj padarė klaidą koduose ir mes negavome pradėti importo. Geriausia visus dokumentus pateikti iš anksto, dar prieš pat išvykstant iš Lietuvos, tada tikimybė, kad viskas nuvyks sklandžiai, kur kas didesnė.

Ar reikia EORI kodo?

Be abejo, reikia. Be EORI kodo jums niekas neleis nei išvežti, nei įvežti prekių į Jungtinę Karalystę. Dažnai klientai sužino tai tik tada, kai fura jau stovi pasienyje. Kodą galima gauti gana greitai internetu, bet reikia tai padaryti iš anksto. Negalima tikėtis, kad vadybininkas viską išspraus per penkias minutes, kai jums jau skubu efektyviai pervežti krovinius į Londoną.

Kas vyksta, jei trūksta dokumentų?

Tuomet prasideda problemos. Fura gali būti nukreipta į artimiausią sandėlį dokumentams papildyti, o tai kainuoja pinigus ir laiką. Kartais galima derėtis su muitinės tarpininkais, tačiau tai garantuoja tik stresą. Geriausiai pasitikiu tiems klientams, kurie nusiuncia dokumentus prieš 2-3 dienas ir dar kartą paklausia ar tikrai viskas tvarkoje.

Ar galima išvengti muitinės patikrinimo?

Išvengti visiškai neįmanoma, jei kompiuteris „išmes“ raudoną signalą. Tai atsitiktinis procesas. Kai kurios firmos sako, kad turi „specialius kanalus“ – tai dažniausiai melas arba tiesiog geras liktis. Muitininkai patikrina kas dešimtą, kas penktą krovinį, todėl visada būkite pasiruošę, kad jūsų krovinys gali būti atrinktas ir tikrinamas keletą valandų.

Kainos ir pinigai – kas tikiai kainuoja?

Kiek kainuoja pervežti krovinius į Londoną?

Kainos šiuo metu svyruoja labai stipriai, priklauso nuo kuro kainos ir rinkos situacijos. Vidutiniškai viena vieta (pakyros) gali kainuoti nuo 300 iki 500 eurų, o pilna fura – nuo 1500 iki 2500 eurų. Reikia suprasti, kad kai kurie „broliukai“ siūlo pusę kainos, tačiau tada jūsų krovinys gali važiuoti trečiajai rankai perkeltam „gazelyje“, o ne pilnavertei furoje.

Ar mokesčiai už kelius įskaičiuoti?

Didžioji dauguma mokesčių už kelius yra įskaičiuota į paslaugos kainą, tačiau yra ir išimčių. Pavyzdžiui, kelių mokesčiai Prancūzijoje arba vairuotojo maitinimas gali būti papildomai. Visada geriau klausti „ar viskas įskaičiuota“, o ne tik „kiek kainuoja“. Buvau atvejų, kai klientas gavo sąskaitą ir nustįrą, kad reikia mokėti už „palydovą“ į uostą.

Kas daryti, jei kaina per didelė?

Bandykite derėtis, tačiau ne peržengžiant ribos. Jei kaina žymiai mažesnė nei rinkos, tai pagalvojau, kad čia kažkokia afera. Geriausia pasitikėti patikimomis firmomis, kurios dirba jau ilgai, nei ieškoti pigiausių variantų portaluose. Kai efektyviai pervežti krovinius į Londoną reikia saugiai, kokybė dažniau būna svarbesnė už kelinį centą.

Ar reikia mokėti PVM?

Tai priklauso nuo to, ką ir kaip pervežate. Jei tai prekės tarp ES ir JK (eksportas/importas), taikomos 0% PVM sąskaitos, tačiau reikia teisingai užpildyti dokumentus. Jei nesate tikri – pasikalbėkite su savo buhalteriu, kad nereikėtų vėliau mokėti baudų už blogai sukauptas PVM sąskaitas.

Ar taip, kad kaina gali pasikeisti iš karto?

Taip, ir tai nutinka dažnai. Jei staiga pakyla kuras arba užsidaro uostas dėl streikų (kaip buvo su keliais Kalais), kaina gali pasikeisti net per dieną. Mes stengiamės įspėti klientus iš anksto, bet kartais ir patys sužinome tik paskutinę minutę. Tai ne mūsų kaltė, tiesiog tokia logistika.

Dokumentai ir biurokratija – kas būtina?

Kokius dokumentus reikia turėti?

Būtina turėti CMR konosamentą, prekių sąrašą (pakuotės lapą), eksporto deklaraciją ir, jei reikia, sertifikatus. Be šių dokumentų neišvažiuosite nei iš Lietuvos, nei neįvažiuosite į Angliją. Kartais reikia ir specialių leidimų, jei pervežate pavojingas krovinius ar maisto produktus. Geriausia viską susirūpinti prieš kelionę.

Kas toks CMR konosamentas?

Tai pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina sandorį tarp siuntėjo ir pervežėjo. Jame turi būti tiksliai nurodyta, kas pervežama, kiek svorio ir kokia vertė. Jei feryje įvyks avarija ir dings dalis krovinio, tik CMR galės padėti gauti draudžio išmoką. Niekada nedarykite klaidų čia – vėliau ištaisyti beveik neįmanoma.

Ar galima siųsti dokumentus elektroniniu būtu?

Dabar viskas eina link elektroninių sistemų, tačiau vairuotojas vis tiek turi turėti spausdintą kopiją. Muitininkai mėgsta popierius. Yra sistemos kaip „New Computerised Transit System“ (NCTS), kurioje viskas daroma elektroniniu būtu, bet fizinis lapas vis dar ne retai praverčia.

Kas daryti, jei prekės neatosako dokumentams?

Tai didžiausia bėda. Jei sąraše rašo 100 vienetų, o pakuotėje yra 120, laukiate baudos arba konfiskavimo. Muitinė netoleruoja net mažų neatitikimų. Vieną kartą teko gelbėti klientą, kuris papildomai užpyldė dėžę dovanų, o sąrašo nebuvo – nusipirko naktį naują CMR, kadangi seną negalėjo panaudoti.

Ar reikia vertimo į anglų kalbą?

Ne visada būtina, tačiau labai rekomenduojama. Anglijos muitininkai gali perbraižyti dokumentą, jei jis parašytas lietuviškai ir jie nieko nesupranta. Techniniai duomenys, ingredientai arba sertifiktatai turi būti verčiami, kad nesusidurtumėte su nesusipratimais.

Kelionės trukmė ir nesklandumai kelyje

Kiek laiko užtrunka nuvažiuoti iki Londono?

Įprastai tai trunka apie 3-4 dienas, jei važiuojama su keleivinių krovinių fura (pakyros). Pilna fura gali važiuoti šiek tiek greičiau, tačiau viskas priklauso nuo uosto laukimo laiko. Darbas su krovinių pervežimu į Londoną turi būti planuojamas su atsarga, nes niekada nežinai, kas gali nutiko tarp Lietuvos ir Anglijos.

Kokius uostus geriausia naudoti?

Populiariausi yra Kalais, Dunkirkas arba Zeebrugge. Taip pat važiuojama per Oostende. Viskas priklauso nuo to, iš kur jūsų vairuotojas važiuoja. Kalais dažnai užsikimba, bet ten yra daugiau pervežimų. Kartais mūsų vairuotojai renkasi mažesnius uostus, kad išvengtų eilių, nors kelias iki ten šiek tiek ilgesnis.

Ar dažnai užstringa uostuose?

Deja, taip. Ypač vasarą arba per šventes. Stovėjimas gali trukti nuo 2 valandų iki 12 valandų. Esu girdėjęs istorijų, kai vairuotojai praleisdavo po dvi paras tiesiog laukdami išvykti su keltu. Tada kelionės planas „lūžta“ ir klientas gauna pranešimą, kad prekės atvyks vėliau. Tai realybė.

Kas daryti, jei fura sugenda?

Tuomet skubiai ieškome pagalbos artimiausioje serviso stotyje. Visos rimtos firmos turi draudimą nuo techninių gedimų. Klientui atrodo, kad tai katastrofa, bet mum štai kasdienybė – pakeičiama padanga, taisomas variklis, ir judama toliau. Svarbu, kad vairuotojas nebūtų vienas ir turėtų su kuo susisiekti.

Ar vairuotojai ilsisi?

Privalo ilsėtis, tai įstatymas. Jie turi tachografus, kuriai fiksuoja viską. Negalima varyti 24 valandas iš eilės. Kartais klientai skundžiasi, kodėl prekės stovi vietoje, tačiau vairuotojas tiesiog privalo išliesti iš kabino ir pailsėti. Saugumas yra prioritetas, o ne jūsų skubumas.

Pakavimas ir specifiniai daiktai

Kaip turi būti supakuotos prekės?

Prekės turi būti užsegtos ant paletės, o tada apvyniotos plėvele. Negalima, kad dėžės liautųsi. Jei pervežate brangius daiktus, geriau naudoti dėžes su putomis. Buvau matęs, kaip atėjo viena paletė ir viduj buvo suskilęs stiklas nes buvo užsebtas blogai. Gaila ir prekių, ir nervų.

Ar galima pervežti maisto produktus?

Galima, bet tai sudėtingiau. Reikia sanitario veterinarino pažymos (SVC) ir laikytis griežtų taisyklių. Anglija yra labai griežta dėl mėsos ir pieno produktų. Jei neteisingai užpildysite dokumentus, prekę tiesiog sudegins arba gražins atgal (jūsų sąskaita). Geriausia tai patikėti tiems, kas jau turi patirties su maisto pervežimu.

Ar saugu pervežti baldus?

Baldai ypač pažeidžiami. Reikia ne tik plėvės, bet ir kampų apsaugos. Vienas klientas siuntė brangų sofą ir nepasakė, kad ji neįkiša į liftą Anglijoje – teko laukti specialios kėlimo technikos. Tokios smulkmenos svarbios. Kai efektyviai pervežti krovinius į Londoną planuojate, visada pasakykite apie tokius dalykus iš anksto.

Kas daryti, jei krovinys pažeistas?

Reikia užfiksuoti žalą tiesiogiai gavėjui paimant prekes. Nuimkite plėvę, pasižiūrėkite, parašykite pastabą į CMR. Jei pasakykite „viskas gerai“ ir išvažiuosite, vėliau niekas nieko nepadarys. Draudimas išmoką sumoka tik tada, jei žala pastebėta pristatymo metu.

Ar galima siųsti pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, bet tai brangiau ir sudėtingiau. Reikia specialios apmokytos vairuotojo ir leidimų. Negalima tiesiog taip paslėpti baliono su dujomis tarp padangų. Muitinė tikrina tai labai atidžiai. Jei pagaus be leidimo – baudos milžiniškos.

Asmeniniai daiktai ir perkėlimai

Ar galite pervežti asmeninius daiktus į Londoną?

Žinoma, dažnai perkeliame gyventojus. Tai vadinama „krovininiais perkėlimais“. Reikia sąrašo su apytikslė verte (ne nauja, o naudota), kadangi muitinė gali pasidomėti, ar nepervežate prekybai skirtų daiktų. Vieną kartą teko aiškinti, kad dviračiai yra asmeniniai, o ne parduotuvės prekės.

Ar reikia mokėti už asmeninius daiktus mokesčius?

Jei daiktai naudoti ir ilgiau nei 6 mėnesius turimi, mokesčių nėra. Tai vadinamas „Transfer of Residence“. Tačiau jei perkeliate daug naujų daiktų su etiketėmis, gali būti taikomas PVM ir muitai. Geriau iš anksto pasidaryti sąrašą ir parodyti pirkimus jei galima ( nors tai retai būna galima seniems daiktams ).

Kaip efektyviai pervežti krovinius į Londoną, jei tai tik kelios dėžės?

Geriausia rasti dalinį krovinio variantą. Užsisakote vietą furoje ir atveža. Tai pigiau nei samdyti visą fura. Tik patikrinkite, ar dėžės tvirtai užsegtos, nes jose gali būti daug mažų daiktų, kurie gali pamesėti.

Ar galima sekti, kur yra mano krovinys?

Dabar beveik visos furos turi GPS stebėjimą. Galime parodyti, kur jis važiuoja beveik realiu laiku. Kartais signalas dingsta, kai fura uoste arba tunelyje (Eurotunelyje), tačiau tai normalu. Tai padeda ramiau miegoti, žinant, kad prekės juda.

Kas nutinka, jei gavėjas nepasirodo?

Tai naktmarė. Vairuotojas laukia, laikas eina, jis praranda kitą užsakymą. Paprastai taikomi baudos už laukimo laiką (demurrage). Todėl visada patikrinkite adresą ir telefoną du kartus. Buvau atvejų, kai vairuotojas važiavo į Londono centrą su 18 tonų fura, kur negalėjo privažiuoti – tai tiesiog baisi klaida.

Apibendrinant

Na, trumpai tariant, logistika nėra tikslus mokslas, o labiau menas spręsti problemas. Norint efektyviai pervežti krovinius į Londoną, reikia ne tik pasakyti „vežk“, o ir suprasti, ką tą dieną daro muitinė ar uostai. Neraudokite, jei atvyksta vėliau diena – svarbiau, kad prekės atvyktų sveikos. Pasitikėkite patirtimi, o ne pigiausia kaina, ir viskas gerai sueis.