Kaip efektyviai organizuoti perkraustymą į Angliją: realus planas be panikos

Perkraustymas į Angliją dažniausiai atrodo paprastas: sudedi daiktus, užsakyma transportą, išsikrauni prie naujų durų. Realybė truputį kitokia. Prieš kelerius metus klientai iš Vilniaus vežė buto turtą į Bristolį; viskas būtų buvę gerai, jeigu nuomininkas nebūtų pakeitęs sutarties datos. Todėl kalbant apie tai, kaip efektyviai organizuoti perkraustymą į Angliją, pirmiausia reikia ne drąsos, o tvarkos: datos, dokumentų, kainos, draudimo ir plano B. Toliau surašysiu taip, kaip aiškinu žmonėms telefonu.

DUK: kaip efektyviai organizuoti perkraustymą į Angliją, kai viskas painu

Kaip efektyviai organizuoti perkraustymą į Angliją, kai daiktų daug?

Jei daiktų daug, pirmiausia nedarykite didvyriško triuko – nevežkite visko vien todėl, kad „gal kada nors prireiks“. Sudarykite sąrašą: baldai, buitinė technika, drabužiai, dokumentai, vaikų daiktai, įrankiai. Tada atskirkite, ką tikrai naudosite pirmus šešis mėnesius. Efektyviai organizuoti perkraustymą į Angliją reiškia ne tik pigiau, bet ir mažiau chaoso atvykus. Kartais geriau palikti seną sofą Lietuvoje ir nusipirkti naują Mančesteryje, negu mokėti už vietą konteineryje ir paskui nesugebėti jos įnešti pro duris.

Ar geriau vežti viską vienu reisu ar dalimis?

Vienas reisas atrodo švariau, bet ne visada protingiau. Jeigu kraustotės į Londoną ar Kembridžą ir nežinote, kur stovės furgonas, didelė mašina gali tapti problema. Dalimis vežti brangiau už vieną kubinį metrą, bet mažina riziką, kai dalis daiktų dar neparduota arba Anglijoje laukia tik vienas kambarys. Aš dažnai siūlau: svarbiausi daiktai, dokumentai, vaistai ir pirmos savaitės drabužiai – su jumis arba mažesniu reisu, o baldai – vėliau. Taip bent negyvenate ant lagamino.

Kiek laiko prieš kelionę reikia pradėti ruoštis?

Normaliam butui – bent keturias–šešias savaites. Jei turite automobilio dokumentus, baldus iš IKEA, šaldytuvą, augalų, naminių gyvūnų ar verslo įrangos, geriau turėti aštuonias savaites. Paskutinę savaitę žmonės vis tiek viską bėga pirkti: dėžes, lipnią juostą, žymeklius, apsaugines plėveles. Tada ateina staigmena: nebelieka laiko paskambinti bankui, draudikui ar nuomotojui. Ir taip, aš vis dar nekenčiu tų mažų šešiakampių veržliarakščių.

Ar verta samdyti perkraustymo kompaniją?

Verta, jeigu daiktų daugiau nei užpildo vieną furgoną arba jei bijote patys krauti sunkius baldus. Gera kompanija ne tik veža, bet ir sudėlioja krovinį, apsaugo kampus, prisega baldus diržais, sutvarko CMR ar krovinių sąrašą. Blogos įmonės pažada „viską už 1200 svarų“, o prie Doverio prašo dar 500. Todėl klauskite, kas įskaičiuota: pakrovimas, iškrovimas, keltas, draudimas, sandėliavimas, muitinės tarpininkavimas. Kaina be sąrašo dažniausiai reiškia, kad kažko ten trūksta.

Ką daryti, jei Anglijoje dar nėra buto?

Tada nereikia vaidinti, kad viskas susitvarkys savaime. Pasamdykite trumpalaikį sandėliavimą Anglijoje – Southamptono, Londono ar Birmingemo rajonuose jų tikrai yra. Geriau sumokėti, tarkime, 25–60 svarų per savaitę už mažą vietą, negu kišti dėžes į oro uosto viešbutį. Kartais klientai prašo palikti daiktus vairuotojui, bet tai neteisinga: vairuotojas nėra saugykla, ir jis turi grafiką. Planas B privalo būti popieriuje, ne galvoje.

Kainos ir sąmata: kaip efektyviai organizuoti perkraustymą į Angliją be staigmenų

Ką reiškia efektyviai organizuoti perkraustymą į Angliją pagal sąmatą?

Tai reiškia, kad sąmata turi būti ne graži reklama, o darbo lapas. Joje turi matytis kubiniai metrai, svoris, pakavimo medžiagos, pakrovimas, iškrovimas, keltas, draudimo tipas ir kas moka už papildomas valandas. Jei kas nors sako „bus kaip bus“, mano patirtis sako – bus brangiau. Prieš pasirašydami pasižiūrėkite mūsų kainų skaičiuoklę ir krovinių draudimo paaiškinimą. Efektyviai organizuoti perkraustymą į Angliją pagal sąmatą reiškia žinoti, kur gali atsirasti papildomi 100–300 svarų.

Kodėl kaina kartais pakyla po pirmo skambučio?

Dažniausiai todėl, kad pirmas skambutis būna per optimistiškas. Klientas sako: „na, pora dėžių ir čiužinys“, o vėliau paaiškėja: dvivietė lova, du dviračiai, šaldytuvas, keturi lagaminai ir dėžė su indais. Kaina pakyla ne dėl kaprizo, o dėl vietos, svorio ir darbo. Ypač jei reikia laiptinėje nešti baldus trečiu aukštu be lifto. Todėl siųskite nuotraukas, vaizdo įrašą ir sąrašą; geriau iš pradžių atrodysite šiek tiek varginantys.

Kiek kainuoja perkraustymas iš Lietuvos į Londoną?

Labai apytiksliai: mažas krovinys iki 5–8 m³ gali kainuoti 700–1500 svarų, didesnis 10–15 m³ – 1800–3500 svarų. Visas 20 pėdų konteineris (pataisau: dažniausiai sakome tiesiog 20' konteineris) gali siekti 3500–6000 svarų, priklausomai nuo sezono ir paslaugų. Į Londoną brangiau dėl congestion charge, parkavimo leidimų ir sunkesnio išsikrovimo. Jei reikia tik keleto dėžių, groupage dažnai pigesnis. Bet pigiau nereiškia visada greičiau.

Ką reiškia bendras krovinys (groupage)?

Tai kai jūsų dėžės ir baldai keliauja kartu su kitų žmonių kroviniu. Pavyzdžiui, vienas klientas veža sofą į Liverpulį, kitas – drabužius į Oksfordą, trečias – kompiuterius į Lutoną. Jūs mokate už savo vietą, ne už visą automobilį. Privalumas – kaina, trūkumas – grafikas, nes vairuotojas daro kelis sustojimus. Jei skubate į darbą nuo pirmadienio, groupage gali nervinti, ypač kai vienas klientas vėluoja su iškrovimu.

Ar draudimas tikrai reikalingas?

Taip, jei daiktai turi vertę arba be jų negalėsite normaliai gyventi. Minimalus draudimas dažnai dengia tik didelius įvykius, o ne subraižytą stalą ar sudaužytą monitorių. Todėl klauskite, ar tai krovinio draudimas, ar tik vežėjo atsakomybė – skirtumas gali būti didelis. Jei vežate seną močiutės spintą, geriau turėti nuotrauką prieš pakrovimą. Ne todėl, kad visi blogi, o todėl, kad po avarijos visi pradeda kalbėti skirtingai.

Kas nutinka, jei muitinė sustabdo daiktus?

Tai retai, bet nemalonu. Po Brexit asmeninių daiktų vežimas į Jungtinę Karalystę turi daugiau popierizmo, o taisyklės dėl mokesčių lengvatų keičiasi. Aš ne visada žinau 100%, todėl tokiais atvejais tikrinu su muitinės brokeriu arba HMRC nuorodomis. Dažniausiai reikia sąrašo, paso/kelionės dokumentų, adresų, pirkimo datų ir paaiškinimo, kad daiktai naudoti. Jei viskas tvarkinga, sustojimas trunka kelias dienas, bet jei sąrašas parašytas „daiktai įvairūs“, prasideda vargas.

Pakavimas, baldai ir daiktai: čia prasideda tikra kova

Ar reikia pirkti naujas dėžes, ar tinka senos?

Naujos dėžės yra geriau, ypač knygoms, indams ir technikai. Senos daržovių dėžės iš parduotuvės atrodo pigiai, bet vėliau plyšta, drėksta ir kvepia ne visada maloniai. Jei taupote, naudokite jas lengviems daiktams: patalynei, žaislams, švelniems drabužiams. Sunkius indus ir įrankius dėkite į tvirtas dėžes su dugnu. Ir nepakakite visko šiukšlių maišuose – Anglijoje sandėlyje jų niekas nemėgsta, o dar ir sunku surasti, kas viduje.

Kaip pažymėti dėžes, kad Anglijoje nesiektų valandų?

Rašykite ne tik kambarį, bet ir prioritetą. Pavyzdžiui: „Virtuvė – pirmoji diena“, „Vonios kambarys – rankšluosčiai“, „Darbo kambarys – dokumentai“. Žymeklis storas, lipdukas didelis, sąrašas telefone. Vieną dėžę pažymėkite „ATIDARYTI PIRMA“ ir į ją dėkite arbata? (pataisymas: arbatą), puodelius, įkroviklius, tualetinį popierių, įrankius. Po 14 valandų kelio žmonės nebemąsto gražiai, todėl etiketės turi būti kvailai paprastos.

Kuriuos daiktus geriau išmesti prieš kelionę?

Išmeskite arba atiduokite viską, ko nenaudojote bent metus. Seni čiužiniai, sulūžusios kėdės, pigūs plastikiniai indai, dėvėti batai, nereikalingi laidai – tai tik svoris ir vieta. Ypač nepatarčiau vežti pigių baldų, kurie neatlaikys antro surinkimo. Vieną kartą mačiau klientą, kuris vežė iš Kauno į Birmingemą komodą už 40 eurų, o paskui mokėjo 90 svarų už iškrovimą ir sandėliavimą. Matematika čia kartais skaudžiai paprasta.

Ar galima vežti šaldytuvą, skalbimo mašiną, televizorių?

Galima, bet ne visada verta. Šaldytuvą reikia išjungti bent 12–24 valandoms prieš pakrovimą, išvalyti, išdžiovinti ir vežti stovintį. Skalbimo mašinai būtini transportavimo varžtai; be jų būgnas gali sugadinti mašiną kelyje. Televizorių geriau vežti originalioje dėžėje arba specialioje dėžėje, ne tiesiog apvyniotą antklode. Jei technika sena, kartais pigiau parduoti Lietuvoje ir pirkti Anglijoje, ypač jei kištukai ir garantija svarbūs.

Ką daryti su baldais iš IKEA?

Su jais būkite realistas. Kai kurie IKEA baldai atlaiko išardymą, kai kurie – ne, ypač plokštės iš drožlių plokštės. Prieš išardydami nufotografuokite sujungimus, varžtus sudėkite į maišelius ir ant maišelių užklijuokite baldo pavadinimą. Jei baldas stovėjo drėgname garaže, jis gali subyrėti dar prie furgono. Ir taip, kartais geriau nusipirkti naują lentyną Anglijoje, negu keikti pasaulį prie tų mažų ekscentrinių varžtų.

Kelionė, laikas ir atvykimas: kas vyksta kelyje

Kada geriausia vykti – savaitę ar savaitgalį?

Jei įmanoma, rinkitės darbo dienos vidurį, ne penktadienio vakarą. Keltai, tunelis, sandėliai ir iškrovimo komandos savaitgaliais dirba, bet viskas brangiau ir įtempta. Londono centre iškrauti šeštadienį be leidimo gali būti košmaras. Jei turite vaikų ar mokyklos datą, grafikas laimi, bet tada rezervuokite viską anksčiau. Pirmadienis–ketvirtadienis dažniausiai ramiau, ypač keliuose į Doverį, Calais ir toliau į Midlands.

Kiek trunka kelias iki Anglijos?

Nuo Vilniaus iki Doverio vien vairavimas gali užtrukti apie 24–30 valandų, jei nėra didelių vėlavimų. Su keltu ar tuneliu, vairuotojų pertraukomis ir krovinio patikromis realiai planuokite 2–4 dienas iki Londono. Į Mančesterį, Liverpulį ar Škotijos pusę pridėkite dar dieną. Žiemą vėjas, lietūs ir keltų tvarkaraščiai gali sugadinti net gerą planą. Todėl niekada nedėkite visos Anglijos gyvenimo pradžios į vieną valandą.

Ar reikia būti prie iškrovimo?

Taip, jei norite, kad viskas vyktų normaliai. Vairuotojas gali iškrauti dėžes į kambarius pagal etiketes, bet jis nežinos, kur jūs realiai norite tą komodą pastatyti. Jei jūsų nėra, reikia aiškaus leidimo, kontakto, plano ir nuotraukų. Be to, jei kažkas sudaužyta, reikia tikrinti iškart, ne po trijų dienų. Aš griežtas čia: neatvykote, nenusifotografavote, neparašėte pastabos – vėliau ginčytis sunkiau.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Pirmiausia paprašyti konkretaus atnaujinimo, ne „greitai būsiu“. Geras vežėjas praneša apie keltą, sienos patikrą, kamštį prie Calais ar vairuotojų darbo laiką. Jei vėluojama kelios valandos, dar ne tragedija; tarptautiniame pervežime taip būna. Bet jei dingsta komunikacija, pradėkite rašyti viską: laikus, žinutes, pažadus. Ir nebijokite klausti, ar iškrovimas Anglijoje vis dar tilps į leidžiamą langą, nes parkavimo vietos nelaukia.

Koks planas B, kai butas Anglijoje neparengtas?

Planas B turi būti ne „nueisime į pubą“, nors po tokios dienos gal ir norėsis. Turėkite rezervaciją sandėlyje, draugo garažą arba kompanijos, kuri gali laikyti krovinį, kontaktą. Vieną situaciją pamenu aiškiai: šeima atvažiavo į Bristolį, o rakto negavo iki vakaro; dėžės stovėjo furgone, vaikai verkė, visi kalbėjo telefonu. Todėl prieš išvykstant patikrinkite tenancy agreement, raktų perdavimą ir iškrovimo leidimą. Geriau nuobodus planas nei herojiškas chaosas.

Po atvykimo: pirmos dienos, automobilis ir smulkios problemos

Kaip pasiruošti pirmajai nakčiai?

Pirmos nakties dėžė yra ne pokštas, ji gelbsti. Į ją dėkite patalynę, rankšluosčius, tualetinį popierių, vaistus, keletą puodelių, užkandžių, įkroviklius, dokumentus ir vieną komplektą drabužių. Jei turite vaikų, pridėkite žaislą ar tabletę su pakrovėju – tėvai supras. Nesivardykite visų dėžių pirmą vakarą, nes tada miegosite ant lagaminų. Geriau atidaryti penkias svarbiausias ir ryte žinoti, kur kavos aparatas.

Ar verta vežti automobili į Angliją?

Kartais verta, kartais ne. Jei automobilis jaunas, tvarkingas ir jums patogus, vežimas gali būti pigesnis už pirkimą naują. Bet reikia įvertinti draudimą, techninę apžiūrą, registraciją, mokesčius ir galimą paruošimą. Senam automobiliui su korozija ar brangiu remontu Anglija gali greitai tapti galvos skausmu. Prieš sprendžiant, pasitikrinkite kainas konkrečiai maršruto dienai, nes keltas vienam automobiliui gali kainuoti 120–250 svarų.

Ką daryti su augalais, dokumentais, vaistais?

Dokumentus ir vaistus vežkite su savimi, ne dėžėje su keptuvėmis. Vaistams turėkite receptą arba paaiškinimą anglų kalba, ypač jei tai stipresni preparatai. Augalai yra atskira istorija: ne visus leidžiama vežti, reikia fitosanitarinių reikalavimų, o kai kuriuos geriau palikti. Naminiai gyvūnai – dar griežčiau, ten reikia paso, mikročipo, skiepo nuo pasiutligės ir laiko terminų. Čia ne vieta improvizacijai.

Kaip susitvarkyti su Council Tax, elektros ir interneto sutartimis?

Atvykę pirmiausia sužinokite, kas atsakingas už Council Tax – nuomotojas ar jūs. Elektros, dujų ir vandens rodiklius užfiksuokite nuotraukomis tą pačią dieną. Internetas Anglijoje ne visada įjungiamas per dvi dienas, ypač jei namas naujas arba adresas keistas. Todėl mobili interneto kortelė pirmoms dienoms yra protingas dalykas. Jei kraustotės į Londoną, Birmingemą ar Mančesterį, neignoruokite ir parkingo leidimų.

Koks dažniausias klientų suklydimas?

Žmonės per daug galvoja apie transportą ir per mažai apie atvykimo dieną. Viskas atrodo: furgonas atvažiuos, durys atsiras, kažkas padės. Bet realybėje gali būti vėluojantis keltas, neparengtas butas, draudimo neatitikimas ar dėžės be numerių. Dažniausiai brangiai kainuoja ne pats vežimas, o netvarka prieš jį. Todėl užsirašykite datos, kainos, dokumentų ir kontaktų sąrašą; tada kalbėti apie perkraustymą į Angliją tampa daug ramiau.

Taigi, kaip efektyviai organizuoti perkraustymą į Angliją? Pradėkite nuo sąrašo, tada nuo sąmatos, tada nuo blogiausio scenarijaus. Nevežkite visko iš įpročio, nesunkinkite sau gyvenimo, tikrinkite draudimą, muitinės sąrašą ir iškrovimo sąlygas. Per 20 metų mačiau, kad ramiausiai kraustosi ne tie, kurie turi daug pinigų, o tie, kurie prieš išvykdami žino, kas vyksta kiekvienu žingsniu.