perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, tikiuosi, galiu pasakyti viena – logistika, ypač kai kalbame apie Didžiąją Britaniją, niekada nebuvo paprasta. Po „Brexit“ viskas tapo dar sudėtingiau: dokumentų daugiau, muitinės griežtesnės, o kainos svyruoja kaip niekada anksčiau. Dauguma klientų svajoja apie tai, kad atvežti sofą ar vitriną iš Londono ar Mančesterio yra tiesiog įkelti į sunkvežimį ir važiuoti, bet realybėje tai sudėtingas procesas, reikalaujantis planavimo ir kantrybės. Šiame straipsnyje nesakysiu, kad viskas vyksta lyg pagal kompiuterinę programą, nes kartais vairuotojai užstringa angliškuose lietūse, o muitinės pareigūnai turi blogą dieną. Vis dėlto, sužinojus keletą pagrindinių taisyklių, galima suplanuoti, kaip be rūpesčių pervežti didelius baldus iš UK, net jei kelyje pasitaiko nenumatytų situacijų.
Žiūrėk, čia tas klausimas, į kurį atsakymas visada kitoks. Jei kalbame apie „John Lewis“ arba „Habitat“ kokybę, tai dažnai verta, nes čia gausi madingų kopijų. Bet paskaičiuokite kruopščiai: pervežimo iš UK kaina, galimas PVM (jei nebeesate gyventojas), ir pats krovinių pervežimas iš Didžiosios Britanijos gali nustebinti. Kartais atvažiuoja klientas sako: „Ši spinta kainuoja 50 svarų“, o pervežimas kainuoja 300. Tada logiškiau čia nusipirkti naują. Tačiau jei tai šeimos relikvija ar brangus dizainerio kūrinys, tuomet klausimas kyla kaip be rūpesčių pervežti didelius baldus iš UK, o ne ar tai apsimoka. Svarbu tikrai įvertinti balansą tarp daikto vertės ir transporto išlaidų, nes benzinas ir keltai nemokami.
Neskubėkite užsakyti remonto darbų pagal tai, ką pasakys vadybininkas telefonu. Standartiškai, didelių baldų gabenimas iš UK į Lietuvą trunka apie dvi savaites, kartais tris. Viskas priklauso nuo to, kada mūsų vairuotojas surenka pilną sunkvežimį (konsolidacija). Negaliu garantuoti, kad jūsų lova iš Londono išvažiuos rytoj, jei ten dar trūksta trijų paltų iš Birminghamo. Yra ir ekspresiniai reisai, kai įsigyjate dalį konteinerio arba atskirą mikroautobusą, tai tada gali būti ir per 5-7 dienų. Bet žiūrėkite, jei reikia tiksliai į specific datą, geriau pasikalbėkite iš anksto, nes angliškai keliai yra neprognozuojami, o ir Olandijoje pasitaiko eismo įvykių, kurie gali viską pavėlinti.
Žinoma, tai gana dažnai pasitaikantis variantas, ypač jei parduotuvė nemoka pristatymo arba reikalauja astronominių sumų už pristatymą į sandėlį. Tokiu atveju jūsų rolije – susitarti su parduotuve (pažymėkite, kad pervežime bus dalyvaujanti logistika), o mums tik perduodate adresą. Kai kurios parduotuvės, tarkim, IKEA, gali būti griežtos dėl to, kas paima prekes – reikės parodyti dokumentus arba sutikti su jų taisyklėmis. Kartais žmonės atveža dalykus į mūsų surinkimo punktą Anglijoje savo automobiliu, tai taip pat galima, tik reikia sutarti dėl laiko. Bet žiūrėkite, jei ten daugiau nei 2-3 dideli daiktai, gali tekti samdyti nedidelę furgoną, o ne kišti viską į keleivinį automobilį.
Čia tikrai būna problemų. Esame įvežę viską: nuo pianinų iki 3 metrų ilgio sofos su „L“ formos posūkiu. Jei baldai yra labai dideli, pvz., senovinės spintos, kurios neina išardyti, reikia žinoti gabenimo iš UK ypatumus. Kartais tenka samdyti su atidaru kėbulu sunkvežimius (krautuves) arba net specialią techniką su manipuliatoriumi. Aš turiu omenyje, kad standartinis 13,6 metro sunkvežimis turi savo vidinių matmenų limitus. Jei jūsų vitrina aukštesnė nei 2,8 metro arba per platėja durų angose, mes apie tai sužinome tik aktyvioje fazėje, kai vairuotojas atvyksta pasiimti. Todėl matmenis reikia išmatuoti ne „apytiksliai“ su akimis, o su liniuote.
Nerekomenduoju. Tikiuosi, kad jūs šipailiojate. Muitinės tikrinimai po „Brexit“ tapo daug dažnesni, ypač jei siunta keliauja konsoliduotu reisu. Jeigu viduje uždarysite drabužių ar batų, o deklaracijoje parašysite „naudoti baldai“, gali būti nemalonių pasekmių. Aš kartą mačiau situaciją, kuomet klientas į spintos vidų įkišo tris vaiko dviračius ir buvo tikras, kad niekas nepastebės. Vairuotojas įtarė, kai pakėlė spintą – ji svėrė kaip tankas. Muitinėje tai viską ištraukė ir baudos buvo didelės. Geriau tiesiog užpildyti sąrašą sąžiningai, smulkius daiktus galima dėti į dėžes ir paduoti kaip atskirą siuntą, nebandykit išmaniųjų užkišti į stalčius, nes jūsų rizika.
Čia vienas sudėtingiausių dalykų. Jei gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate gyventi į Lietuvą galutinai, galite kreiptis dėl „Transfer of Residence“ (ToR) režimo. Tada PVM ir muito mokėti nereikia. Bet jei tiesiog nupirkote baldus iš „eBay“ arba parduotuvės ir norite atvežti į Lietuvą asmeniniais poreikiais (ne prekybai), turėsite sumokėti Lietuvos PVM (21 proc.) ir galbūt muito (priklausomai nuo medžiagos). Tai dažnai nustebina klientus, kurie mano, kad „asmeninis daiktas“ reiškia „be mokesčių“. Ne, asmeninis naudojimas tik išbraukia prekybos mokestį, bet ne PVM. Geriau pasiskaičiuoti iš anksto, kad nebūtų šokko sandėryje pas vairuotoją.
EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification system) – toks asmens kodas, bet tik skirtas muitinės operacijoms. Be jo joks krovinių pervežimas iš UK neįvyks, nes muitinė tiesiog neįves deklaracijos. Jeigu esate fizinis asmuo ir norite atvežti didelius baldus, jums gali tekti jį gauti (Lietuvoje tai nemokama, daroma per VMI puslapį). Kai kurios įmonės, tokios kaip mūsų, gali padaryti deklaraciją savo numeriu (atstovaujant), bet tada sąskaitą-faktūrą gausi įmonė, o ne tu. Vis dėlto, kadangi daiktai tau, rekomenduoju gauti savo, arba bent pasitikrinti, ar mums leidžiame naudotis savo. Be šio numerio viskas sustoja sienoje ir laukimo mokestis sandėlyje kyla kiekvieną dieną.
Kodėl jūs klausiate apie tai? Tikriausiai jau buvote situacijose? (juokauju). Bet rimtai, HS kodas nustato, koks mokestis bus taikomas. Jeigu klaidingai nurodysime, tarkim, „medinę kėdę“ kaip „metalines konstrukcijos dalį“, muitinė gali padaryti peržiūrą. Kartais net ir mes, patyrę vadybininkai, galime pasimesti su kodais, ypač jei tai unikalūs dizainerio baldai, kurie neturi aiškaus analogo. Tuomet tenka skambti muitinės konsultantui arba prašyti gamintojo specifikacijos. Jei kodas klaidingas, gali tekti mokėti baudą arba papildomai sumokėti skirtumą. Geriau iš karto parodyti nuotraukas arba parduotuvės sąskaitą, kad mūsų brokeris parinktų teisingą kodą.
Per paskutinius metus tikrinimai tapo dažnesni. Dar prieš „Brexit“ mažai kas tikrino, o dabar, tarkime, 10-15 proc. konsoliduotų siuntų gali būti patikrintos. Tai trunka ilgai – gali praeiti savaitė, kol ją ištrauks iš konteinerio. Esu matęs, kaip klientas laukia savo mėgstamos sofos, o ji kažkur liūdi Tilbury uosto sandėlyje, laukdama X-ray spindulių patikros. Jeigu viskas tvarkingai – dokumentai sutampa, jokių draudžiamų medžiagų – grąžina be problemų. Bet jei rad kažką papildomo, apie kurij parašyta nebuvo, prasideda „kainos“ pokalbiai. Todėl, kai galvojate, kaip be rūpesčių pervežti didelius baldus iš UK, svarbiausia yra sąžiningas deklaravimas.
Galima, bet nerekomenduoju maišyti kategorijų, jei norite išvengti galvos skausmo. Baldai dažnai keliauja kaip „bagažas“ ar „naudoti daiktai“, o drabužiai, ypač jei jų daug ir su etiketėmis, gali būti įtariami prekyba. Muitinė mato 50 dėžių su drabužiais vienoje siuntoje ir sako: „Tai prekiautojas tu?“. Jei tai asmeninis daiktas, geriau juos sudėti į dėžes ir pažymėti kaip „used personal clothing“. Bet jei tarkim, atvežate vitriną ir į ją įdedate drabužius (kas yra gana dažnų triukas), vėl gi – rizikuojate. Geriau atskirai: vienas reisas baldams, kitas (jei labai reikia) drabužiams, arba viską aiškiai užrašyti sąraše.
Darykime taip: jeigu norite saugumo, mums patinka padaryti patys. Turime profesionalią medžio, putų, burbuliukų plėvelę. Mūsų pakavimo komanda Anglijoje gali atvykti ir viską uždengti kaip mummiją. Bet jeigu norite sutaupyti, galite pakuti patys. Čia būna taip – klientas sako: „Aš viską puikiai uždengiu“, o atvyksta vairuotojas ir mato, kad sofos rankena apvyniota vienu sluoksniu popieriaus. Žinote, kas nutinka toliau? Pražiūrėjimas. Jeigu pasiruošiate patys, gaukite kokybiškas medžiagas, ne tik senas laikraščius. Užtikrintas baldų pervežimas iš UK prasideda būtent nuo pakavimo kokybės, o ne nuo to, kaip vairuotojas vairuoja.
Apie 90 proc. atvejų – taip. Spintos, stalai, lentynos – viskas turi būti išardyta, kad būtų efektyviau užkrauta ir mažiau tikėtina sudužti. Didelės dalys, pvz., sofos (jei jos ne kelios dalys), dažnai negali būti išardomos, todėl tenka žaisti su kampais. Tarkime, atvežtinės virtuvės – ten griežtai reikalaujama, kad visi stiklai, lentynos ir stalviršiai būtų atskirti. Vieną kartą, gal geriau nebūčiau prisiminęs, klientas nesutiko išardyti stalviršio nuo pjūklo... na, sužinojome, kai jį bandėme įvežti pro angliško namo duris. Taigi, išardykite, jei įmanoma, tai sutaupys vietos ir pinigų.
Teisintai bijojate. Stiklas – brangiausia dalis, kurią pažeidžia pervežime. Mūsų patirtis rodo, kad stiklas turi būti ne tik apvyniotas putomis, bet ir sustiprintas kartonu arba medinėmis grotelėmis. Jeigu tai senovinis stiklas, su ornamentais, mes darome specialią dėžę su putomis viduje (pustoma dėžė). Nenaudokite tik skotčiaus – stiklas tiesiog susilūžta į smulkmenas, vos vos užgriebus kampą. Užtikrintas, saugus didelių baldų pervežimas iš UK yra neįmanomas be profesionalaus stiklo apsaugojimo. Mums patinka, kai klientas sako: „Aš turiu stiklo lentyną“, tuomet mes žinome, kad reikės pasirūpinti papildoma medžiaga.
Absoliučiai taip. Net jei spinta atrodo tvirta, vairuotojas užkrovimo metu gali netyčia atremti kažką į duris, ir jos išlėks iš vyrių. O tada, kai ją statome atgal Lietuvoje, viskas nebeužsidaro. Pašalinti duris, rankenas, veidrodžius (jei jie yra ant durų) – tai būtina sąlyga. Tai keleta minučių darbo, kurie gali sutaupyti šimtus eurų remontui. Man atrodo, kad tai privaloma taisyklė, bet kartais žmonės vis tieka pamiršta nuimti rankenas, kurios dažnai užkliudo.
Čiužiniai yra tas dalykas, kuris suvalgo vietą kaip niekas kitas. Standartinis dvigulpis čiužinys – jau beveik pusė europalette vietos. Jeigu jūsų čiužinys yra „paminklo“ tipo (storesnis nei 25 cm), jis užims dar daugiau. Yra galimybė juos suvynioti (ritininiai) arba stipriai suspausti plėvele, kad jie taptų plokštesni. Tačiau reikia atsargiai – kai kurie „记忆“ (memory foam) čiužiniai gali sugadinti struktūrą, jei bus ilgam laikui suspausti. Bet trumpam pervežimui iš UK į Lietuvą tai dažnai vienintelis būdas talpinti į sunkvežimį kartu su baldais.
Žinote, kiekvieną savaitę keičiasi. Bet šiuo metu kalbėtume apie 300-500 eurų vienai paletai (jei tai 1.2x0.8m), priklausomai nu to, ar tai yra „prieš duris“ pristatymas, ar reikia atsiimti sandėlyje. Londonas yra brangus dėl ULEZ zonų ir užkelsmų (congestion charge), kurias mums tenka mokėti. Jeigu jūsų baldai užima 2 paletas, tai jau ir kaina dvigubai. Taip pat, jeigu reikia vairuotojui įlipti į trečią aukštą be lifto, tai papildomai mokestis už nešulius. Taigi, skambinkite ir klauskite konkretaus pasiūlymo, nes internete esančios kainos gali būti iš 2020 metų.
Klausimas, kurį girdžiu kasdien. Pigios firmos dirba taip: surenka pilną sunkvežimį, važiuoja, o po to pas jų sandėlį Lietuvoje turite atvykti patys (arba mokėti brangiai už pristatymą paskutinį kilometrą). O mes, pavyzdžiui, siūlome pilną aptarnavimą – nuo jūsų namų Anglijoje iki jūsų namų Lietuvoje. Be to, pigios firmos dažnai nemoka draudimo arba jų draudimas neapima „mechaninių pažeidimų“, tik, tarkim, visišką praradimą (sudegimo). Jeigu norite, kad baldai būtų apdrausti tikrai, tenka mokėti šiek tiek daugiau. Kartais taupymas pervežime apsimoka brangiai, kai atvažiuoja sulaužyta spinta.
Negalima. (Arba tikrai nerekomenduoju). Visi mokesčiai turi būti atlikti bankiniu pavedimu į sąskaitą. Nors ir girdėjau istorijų, kad ką nors įkalbėdavo vairuotoją paimai „envelope“, tačiau tai pažeidžia įmonės tvarką ir yra pavojinga. Jeigu vairuotojas paims pinigus ir pasakys, kad nedavė, ką tu darysi? Be to, visi mokesčiai (PVM ir t.t.) turi būti fiksuoti. Todėl mokėkite sąskaitas-faktūras, o ne vairuotojams. Tai apsaugo ir jus, ir mus.
Tai tikrai stresinė situacija. Angliški numeriai ne visada veikia Lietuvoje, o lietuviški Anglijoje gali neveikti (roamingas). Mes visada stengiamės duoti dviejų vairuotojų numerius arba meistro koordinatoriaus numerį. Kartais būna, kad vairuotojas užstringa eisme ir negali skambinti. Jeigu jis neatsiliepia 30 minučių, skambinkite mums. Mes galime jį pašaukti per CB radiją arba sekti GPS. Nenuokankama žmonių (tame tarpe ir mūsų) klaida – numesti numerį, kai vairuotojas sako „Esu po valandos“, ir nuvažiuoti į parduotuvę. Tada jis laukia tuščią valandą ir važiuoja toliau. Būkite pasiekiami.
Standartinėje kainoje įeina iškrovimas iki grindų pirmame aukšte arba prieš namus (jei yra galimybė priartėti sunkvežimiui). Bet jeigu jūs gyvenate senose mūriniuose namuose Vilnius senamiestyje, kur sunkvežimis net galiu užvažiuoti, arba bute yra 5 aukštas be lifto – tai papildoma paslauga. Vairuotojai yra fiziniai žmonės, ne robotai, jie negali nešti 100 kilogramų spintos į 5 aukštą be papildomo mokesčio. Už tai paprastai imamas mokestis už laiptų nešulius arba nuoma pasamdyti kelis nešikus. Tai ne kasdieninis dalykas, tad reikia suprasti.
Žinoma, mes ne stebukladariai. Pamenku vieną atveją, kai vežėme labai brangų italų komodą. Viskas buvo puikiai supakuota, bet kelyje, tarkime prie Brabanto (Olandija), sunkvežimis staigiai stabdė. Komoda „nupuolė“ nuo priekabos sienos (nors ir buvo pritvirtinta raiščiais). Rezultatas – nulūžo koja. Bet, nesijuokit, mes turime draudimą! Klientui nupirkėme naują dalį (o netgi pasiuntėme meistrą ją uždaryti). Be draudimo būtų baisu. Taigi, visada klauskite apie draudimą ir įsitikinkite, kad jis apima ir mehaninius pažeidimus, ne tik gaisrus.
Tai košmaras. Žinau, žinau. Angliškas procesas „completion day“ vyksta taip: parduodate namą ryte, o vakare jau turi jį palikti. Tokiu atveju reikia planuoti pervežimą iš UK kaip karinę operaciją. Turime turėti laisvą sunkvežimį arba didelį furgoną toje dienoje. Reikia pasirūpinti, kad nebūtų jokių vėlavimų, nes jeigu vairuotojas pavėluoja 2 valandas, klientas gali prarasti sandorį. Tokiu atveju geriau užsisakyti ekskliuzyvų reisą (pilnas automobilis tik jums), o ne laukti, kol mes surinksime kitus krovinius.
Augalus – taip, bet tik tada, jei jie turi fitosanitarinį pasą (sertifikatą). Be to, jūs negalite įkišti augalo į dėžę ir uždaryti – jis gali uždegti arba užvysti. Gyvūnų mes, kaip krovinių pervežimo įmonė, nevežame. Tai yra griežtai draudžiama tarptautinių krovinių pervežimo taisyklėse (ne šilti vagonai). Katė ar šuo turi keliauti su jumis lėktuve, automobiliu arba specialiomis gyvūnų pervežimo kompanijomis. Nes, žiūrėkite, vairuotojas negali sustoti kas dvi valandas šerti šunio, o ir konteineryje būtų per šalta arba per karšta. Nedarykite to, gyvybė brangesnė už sofą.
Tuomet prasideda paieškos. GPS dažnai nurodo tik apylinkes, o ne konkretų namą, ypač kaimo vietovėse. Jeigu nurodėte „Oak Street“ ir nenurodėte namo numerio (arba jis pasikeitė), vairuotojas važiuos ratu ir skambins jums. Jeigu jo nepriimsite, jis gali važiuoti toliau, o jūs liksite be paslaugos. Anglijoje gatvių pavadinimai kartais kartojasi (pvz., „High Street“ kiekviename mieste), todėl būtinai nurodykite pašto kodą (Postcode). Be pašto kodo mes nieko neradome. Vieną kartą teko važiuoti į gylį velnių kaimą, nes kodas buvo parašytas viena skaitmeniu blogai.
Labai maža. Sandėliai, su kuriais dirbame (tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje), yra apsaugoti, su vaizdo stebėjimo kameromis, erdvėmis. Tačiau... (čia aš šiek tiek nukrypstu) yra tokių mažų „garage“ tipo sandėliukų, kur some pigios firmos laikosi. Ten rizika didesnė. Todėl visada klauskite, kur bus laikomi jūsų daiktai. Jei atsakyma miglotas – bėkite. Mūsų atveju viskas saugu, bet niekas negali duoti 100 proc. garantijos pasaulyje, kur gaisrai ir užgrobimai dar kartais nutinka. Visgi, didelės baldų pervežimo įmonės neleidžia sau tokio praradimo dėl reputacijos.
Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS sekimo sistemas. Mes galime jums paduoti nuorodą, kur galite matyti, kur yra mašina. Bet ne visada tai tikslu – kartais signalas pradingsta urvuose arba tuneliuose. Taip pat, kai mašina atkeliauja į sandėlą iškrauti, ji gali rodyti, kad stovi vietoje kelias valandas, nors tiesiog daromi kiti darbai. Nereikia panikuoti, jei jie stovi vietoje 4 valandas – gali būti eilė prie keltų.
Mes taip pat esame žmonės, o ne robotai. Vairuotojai turi poilsio laikus, o vadybininkai taip pat miegoja. Jei rašote sekmadienį vakare, atsakysime tik pirmadienį ryte. Žinoma, ašsiuntėme visus dokumentus iš anksto, tačiab (tarkim, jei jūsų skrydis nukelia dėl techninių priežasčių), mes negalime nieko padaryti naktį. Planuokite savo kalendorių taip, kad turėtumete laiko atsiskaityti ir pasirūpinti dokumentais darbo dienomis.
Kartais – taip. (Juokauju). Ypač kai klientai mano, kad mes kalti dėl to, kad Didžiojoje Britanijoje pavyko „Brexit“. Arba kai jūsų močiutė bando išsiaiškinti, kodėl ji negali atvežti šaldytuvo, kuriame yra maistas (maistas neleidžiamas!). Bet mums patinka padėti žmonėms. Mūsų darbas – padaryti tą „kaip be rūpesčių pervežti didelius baldus iš UK“ procesu realiu. Jei būtume griežtesni, negautume tiek grįžtančių klientų, o jei būtume per minkšti – bankrotuotume. Svarbiausia – pagarba ir supratimas iš abiejų pusių.
Jei tai nutiko Anglijoje – jau vėlu. Vairuotojas negali grįžti atgal dėl vienos dėžės, tai kainuotų šimtus eurų degalų. Jeigu tai Lietuvoje, ir vairuotojas dar nenuvažiavo toli, galima bandyti jį pamėginti susisiekti, bet tikriausiai teks laukti kito reiso arba susitarti dėl siuntos kurjeriu (DHL, DPD). Patikrinkite namus dukart prieš jo atvykimą – po lova, po vonia, spintose. Vieną kartą klientas paliko visus raktus stalčiuose ir teks juos siųsti atskirai.
Nes mes pažįstame kelią. Mums nereikia navigatoriaus, kad rastume kelią iš Londono į Klaipėdą, mes žinome, kur yra geriausi sandėliai Doverio uoste ir kur mažiau eismo trikdžių. Mes pasakysime tiesą, jei kas nors negerai, ir stengsimės išspręsti problemą, o ne slėpti ją. Didelių baldų pervežimas iš UK – tai mūsų kasdienybė, ne vienkartinis eksperimentas. Pasirinkę patyrusius, pasirinksite ramybę.
Na, štai ir viskas. Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums suprasti, kad viskas įmanoma, tik reikia kantrybės ir gero partnerio. Sėkmės pervežiant!