Kaip atstumas įtakoja perkraustymo kainą iš UK ir į UK?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – logistika niekada nebuvo tikslus mokslas. Kasdien gaunu laiškus ar telefonus, kuriuose žmonės klauso to paties: kodėl kaina tokia ir kaip atstumas įtakoja perkraustymo kainą iš UK ir į UK? Atsakymas atrodo paprastas – toliau važiuoji, daugiau degalų sunaudoji. Tačiau realybėje viskas yra daug sudėtingesnė. Kartais 100 kilometrų kelio gali kainuoti brangiau nei 500, jei tenka važiuoti per Londono centrą ar bekelėmis Velse. Čia ne tik apie matematiką, bet ir apie vairuotojo laiką, įrą bei daugybę kitų smulkių detalių, kurias klientai dažnai nemato.

Bendri klausimai apie kainodarą ir atstumus

Ar taip, kad kuo toliau, tuo brangiau?

Iš esmės taip, tačiau ne visada. Pagrindinis dalykas yra ne tik atstumas, bet ir tai, kiek laiko vairuotojas praleis kelyje. Jeigu važiuojame į Škotijos gilumą, keliai gali būti blogi, o greitis mažas, nors atstumas ir toks pats kaip iki pietų Anglijos. Taip pat svarbu, kur išlipame iš keltų. Jeigu reikia važiuoti iki Doverio, tai viena, o jeigu reikia susikasti į šiaurę iki Hulo ar Njuklslio – tai visai kita istorija. Degalai brangsta, o vairuotojų darbo valandos nėra nemokamos, tad kaip atstumas įtakoja perkraustymo kainą iš UK ir į UK, priklauso ir nuo maršruto sudėtingumo.

Kodėl Londonas taip brangus, jeigu jis giliau nei Škotija?

Londonas yra absoliutus košmaras vairuotojams. Ten yra ULEZ zona, kurioje už kiekvieną neįregistruotą sunkvežimį tenka mokėti didžiules baudas, be to, važiavimas mieste užtrunka amžinai. Vienas klientas man sakė, kad tai tik 30 mylių nuo M25 žiedinio kelio. Tas vairuotojas praleido ten penkias valandas dėl spūgių. Taigi, nors geografiškai atstumas mažas, kainą formuoja stresas, laikas ir mokesčiai. Neklauskite, kodėl ten tiek daug kamerų, tiesiog taip yra.

Ar įeina kaina į keltų bilietus?

Įprastai taip, jeigu kalbame apie pilną krovinią. Jei tai yra dalinis krovinys (pakraustymas dalimis), tada keltų kaina gali būti paskaičiuota atskirai arba įtraukta į kiekvieno kvadratinio metro kainą. Dabar keltų kainos šoktelėjo, ypač po Brexit, tad tai labai įtakoja galutinę sumą. Kartais pigiau važiuoti ilgesniu maršrutu pro Tunelą (Eurotunnelas) nei laivu, nors atstumas gali būti panašus. Viskas priklauso nuo to, kada ir su kuo važiuojame.

O ką daryti, jei aš gyvenu labai toliau nuo autostrados?

Tuomet kils kaina už "detour" – t. y. už nukrypimą nuo pagrindinio kelio. Jeigu gyvenate kažkur Velso kalvose ar Škotijos aukštumose, kur nėra greitųjų kelių, sunkvežimis ten važiuos lėtai. Be to, tenka sugalvoti, kaip apsisukti su ilga mašina siaurame kaime. Buvau atvejų, kai tekdavo atsitraukti traktoriumi, kad privažiuotume prie namo. Tai laiko sąnaudos, kurias kažkas turi sumokėti.

Ar galima taupyti pasirinkus kitą uostą?

Kartais taip. Jeigu gyvenate šiaurės Anglijoje, mums labiau pasiverčia važiuoti pro Hull arba Newcastle, o ne važiuoti visą Angliją iki Doverio. Taigi, nors geografiškai atrodo, kad maršutas ilgesnis, jis gali būti efektyvesnis laiko prasme. Vairuotojui nereikia stovėti pietų Anglios spūstyse. Bet čia reikia žiūrėti konkrečų gabaritų – kai kurie uostai turi apribojimų.

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Savaitgaliai ir šventės brangesni, nes vairuotojai taip pat nori ilsėtis. Jeigu reikia važiuoti sekmadienį, tai koks nors britas gali paprašyti papildomo mokesčio už darbą poilsio dieną. Be to, turgūs ir sandėliai dažnai uždaromi savaitgaliais, tad krovinys gali užstrigti. Taigi, kaip atstumas įtakoja perkraustymo kainą iš UK ir į UK, dar priklauso ir nuo to, kada tiksliai norite išvykti – laikas taip pat pinigas.

Konkretūs atstumai ir jų ypatumai

Kiek kainuoja perkraustymas į Škotiją (Glasgow ar Edinburgas)?

Škotija yra toli. Reikia važiuoti beveik per visą Angliją. Kaina bus aukštesnė nei į Londoną ne tik dėl atstumo, bet ir dėl to, kad ten daugiau "vidinių" mokesčių (pvz., brangios degalinės). Be to, oras ten dažniau būna blogas, kas stabdo eismą. Vieną kartą vairuotojas pranešė, kad vėjas buvo toks stiprus, kad sunkvežimis mažiau važiavo atgal (ai, turiu omenyje buvo sunku vairuoti). Tai visos rizikos, kurios įkainojamos.

Ar į Velso kaimus važiuoja brangiau?

Wales yra graži, bet keliai ten... kažkaip siauri. Jeigu reikia važiuoti į šiaurės Velsą (Anglesey ir pan.), tai tenka važiuoti per kalvas, o ne autostrada. Atstumas gali atrodyti nedidelis žemėlapyje, bet realiai užtruks valandą ilgiau. Ir taip, jeigu ten reikia įvažiuoti į ūkį su siauru privažiavimu, kils kaina už specialią techniką arba papildomą vairuotojo pagalbą.

Kas yra su Midlandso regionu (Birmingham ir apylinkės)?

Birminghamas yra centras, tačiau ten visada yra milžiniškos spūstys, ypač aplink "Spaghetti Junction" (žiedinę sankryžą). Tai valandų praradimas. Nors atstumas iš Lietuvos ten mažiau nei iki Škotijos, kaina gali būti panaši dėl to, kad vairuotojas ten praleis daug laiko įstrigęs. Ten daug statybų ir uždarų kelių, tad reikia nuolat planuoti alternatyvius maršrutus.

O kuo toliau į Kornvalį (Pietvakarių Anglija)?

Kornvalis yra galas. Ten važiuoti ilgai ir nėra ką padaryti – ten tiesiog reikia nuvažiuoti visą M5 autostradą iki galo. Ten ne tik atstumas didelis, bet ir degalų kaimiškose degalinėse kainos gali būti aukštesnės. Vairuotojai nemėgsta važiuoti tiek toli į "galą", nes grįžti tuščia sunkvežimiu atgal nėra labai pelninga, todėl tenka kelti didesnę kainą už krovinį.

Ar atstumas įtakoja draudimo kainą?

Tiesiogiai ne, bet netiesiogiai – taip. Ilgesnis maršrutas reiškia daugiau laiko kelyje, o didesnė tikimybė įvykti incidentui. Draudimo mokesčiai tūkstantiniais skaičiuojami pagal riziką. Tačiau dažniausiai tai jau yra įskaičiuota į standartinius tarifus. Niekas nesiskaičiuoja draudimo atskirai kiekvienam mylių ratui (turbūt, nežinau tiksliai, kaip didelėse firmose tai daroma).

Krovinio dydis vs Atstumas

Jeigu aš turiu mažai daiktų, ar atstumas taip įtakoja kainą?

Taip, netgi labiau. Jeigu turiu tik kelias dėžes, sunku rasti kitą klientą toje pačioje vietoje, kad padengti kelionės išlaidas. Vadinasi "share load" arba dalinis krovinys. Tada kaip atstumas įtakoja perkraustymo kainą iš UK ir į UK tampa kritišku, nes turi padengti visą kuro sąnaudą vieno kliento. Geriau turi daugiau daiktų – tada kaina už metrą ar kubą mažesnė.

O jeigu aš turiu pilną sunkvežimį?

Tada atstumas įtakoja kainą mažiau proporcingai. Turiu pilną krovą, už kurį gaunu pinigus. Degalai pasiskirsto visam kroviniui. Didelėms siuntoms kaina dažnai fiksuota už maršrutą, ne už kiekvieną kilometrą. Čia labiau svarbu, kiek uždirbsiu už valandą, o ne kiek degalų sudeginsiu.

Ar svoris svarbiau už atstumą?

Svoris svarbus dėl sankryžų, bet Lietuvoje ir UK svorio apribojimai panašūs (40 tonų). Jeigu keliaujate su labai sunkiu krovininiu, kuro sąnaudos didėja. Tačiau dažniausiai baldų ir daiktų perkraustyme masė pasiskirsto panašiai. Dėl to atstumas vis tiek lieka pagrindiniu kainos formavimo veiksniu, svoris labiau įtakoja techninę pusę (ar reikės dviejų ašių ar trijų ašių priekabos).

Ar galima sutaupyti jeigu pats vesiu daiktus į artimiausią miestą?

Galima, bet ne visada verta. Jeigu gyvenate 50 km nuo miesto, o mes sutarome, kad iškrauname mieste, jums tada teks vežti daiktus savo mašina. Jeigu daug daiktų, gali tekti daryti kelias keliones. Kartais tiesiog brangiau sumokėti vairuotojui už tą nukrypimą tiesiai prie jūsų namų nei varytis pats ir degalus mokėti.

Kaip įtakoja kainą jeigu reikia iškrauti su keltuvu?

Keltuvas (liftas) yra papildoma įranga. Jeigu atstumas didelis, o keltuvo naudojimas trunka ilgai (pvz., 5 aukštų be lifto namuose Londone), tai laikas pridedamas prie sąskaitos. Bet čia ne atstumo kaltė. Tačiau jeigu dėl to, kad toli važiavome, vairuotojas pavargo, tai už keltuvo darbus gali prireikti pagalbininko, o tai papildomi pinigai.

Techninės problemos ir neplanuoti nukrypimai

Kas nutinka jeigu sunkvežimis sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus. Remontas UK brangus. Jeigu tai įvyksta šiaurėje, tenka vežti detales iš pietų. Laikas dingsta. Klientui pasakoma: "Atsiprašome, bus vėlavimas". Paprastai geriausios firmos turi draudimą, kuris dengia šias išlaidas, bet jeigu ne – kainą gali tekti padidinti arba bent jau nebus grąžinama už vėlavimą (priklausomai nuo sutarties).

Ar dažnai nutinka, kad pasiklystame UK keliuose?

Dabar visi turi GPS, tačiau seni vairuotojai moka ir žemėlapius. Kartais GPS nuveda į kaimo kelią, kurio pravažiuoti negalima (buvo toks atvejais Somersete). Tada tenka važiuoti atgal. Tai suvalgo laiką ir degalus. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip atstumas realybėje tampa didesnis nei planuota.

O jeigu orai blogi – sniegas ar lietus?

Anglijoje lietūs dažnas, sniegas – katastrofa. Jeigu užsnigs M11 ar A1, viskas sustoja. Vairuotojai turi laikytis poilsio režimo. Jeigu kelionė užtrunka diena ilgiau, tai gali reikšti papildomą nakvynę (maitinimas + nakvynė ~80-100 GBP). Tai visos išlaidos, kurios kyla ne dėl atstumo, o dėl oro sąlygų, bet jos priklauso nuo to, kiek toli esate.

Ar galima vykti be sustojimų?

Teoriškai vairuotojas gali važiuoti 4.5 valandas, turi privalomą pertrauką 45 min., o po 9 valandų vairavimo – poilsį. Jeigu maršutas toks, kad neįmanoma įvykdyti šio režimo (pvz., per 4 valandas nėra vietos sustoti), kils problema. Mes privalome užtikrinti saugumą, todėl kaina gali būti padidinta, jeigu reikia planuoti neįprastas sustojimo vietas.

Kas dėl muitinės (Brexit) – ar tai įtakoja kainą priklausomai nuo atstumo?

Muitinė yra tarpininkas. Ji ne priklauso nuo to, ar važiuojate į Londoną, ar į Liverpulį. Tačiau dokumentų rengimas kainuoja. Dabar reikia deklaracijų. Jeigu krovinys eina į gilesnius UK regionus, muitinės procedūros vyksta uoste arba pirmame sandėlyje. Tai nekeičia atstumo įtakos, bet padidina fiksuotas išlaidas (administravimą).

Iš klientų patirties ir praktikos

Ar verta laukti, kol surasite "keliautoją"?

Kartais klientai laukia, kol surinks 5-6 kitus žmones į tą pačią vietą, kad kaina nukristų. Tai gali užtrukti mėnesį. Jeigu skubate, mokėkite už pilną maršrutą. Jeigu neskubate, galite laukti. Kaip atstumas įtakoja perkraustymo kainą iš UK ir į UK čia matosi aiškiai – toliau esančius regionus reikia ilgiau užpildyti, tad laukimo laikas ilgesnis.

Ar galima tartis su vairuotoju "be kvitų"?

Nerekomenduoju. Jeigu vairuotojas pasiims iš jūsų pinigų grynaisiais ir nepaduos sutarties, jūs neturite jokios garantijos. Be to, jeigu įvyksta avarija ar muitinės problema, be dokumentų jūsų daiktai gali būti konfiskuoti arba užstrigti amžinai. Geriau mokėti firmai ir gauti sąskaitą faktūrą.

Ką daryti, jeigu vairuotojas atvyksta ir sako, "neįeina"?

Tai dažna problema. Prieš išvykdami reikia nusiųsti nuotraukas arba vaizdo įrašą iš gatvės. Jeigu mums pasakote "viskas pravažiuoja", o atvyksta 16 tonų sunkvežimis ir negali apsisukti – tai jūsų klaida. Teks mokėti už neveikiantį laiką arba ieškoti mažesnės mašinos (kurios gali būti brangesnės).

Ar galima sekti savo daiktus GPS?

Dauguma firmų dabar siūlo šią paslaugą. Galite matyti, kur yra jūsų krovinys realiu laiku. Tai padeda suprasti, kodėl užtrunka. Kartai matote, kad jie stovi prie M6 (kas normalu) arba jie pasuko į pietinę Airiją (kas nėra normalu, jeigu reikėjo į Škotiją – tai klaida).

Kaip atsiginkluoti, jei kaina atrodo per didelė?

Klauskite detalaus skaičiavimo. Kiek kuro? Kiek vairuotojo darbo? Koks keltų mokestis? Jeigu firma negali paaiškinti, kur susiformavo kaina, tai įtartina. Gerai, kai yra aiškus sąrašas: kuras x km, feribotas, mokesčiai, pelnas. Turėtumėte matyti, kaip atstumas įtakoja kainą.

Galutinės išvados ir patarimai

Apibendrinant – kas svarbiausia?

Svarbiausia suprasti, kad kaina – tai ne tik atstumas. Tai laikas, rizika, degalai ir mokesčiai. Nors kaip atstumas įtakoja perkraustymo kainą iš UK ir į UK yra pagrindinis klausimas, atsakyme dažniau įskaičiuojami vairuotojo valandos ir patogumas. Nereikėtų taupyti ant kokybės, kadangi pigiausi pasiūlymai dažnai baigiasi vėlavimais arba sugadintais daiktais.

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Geriausia planuoti bent 2-3 savaites iš anksto. Tada galima rasti geriausius maršrutus, sujungti krovinius ir gauti gerą kainą. Skubos mokestis gali padidinti kainą net 30-40 procentų, nepriklausomai nuo to, kiek toli važiuojate.

Ar verta rinktis mažesnes firmas?

Mažos firmos gali būti lanksčios, bet jos dažnai neturi atsarginio transporto. Jeigu jų sunkvežimis sugenda, jūsų daiktai stovi. Didelės firmos turi parką, bet jos gali būti brangesnės ir biurokratiškesnės. Pasirinkimas priklauso nuo to, kas jums svarbiau – kaina ar saugumas.

Kokius dokumentus reikia turėti?

Tikslus inventoriaus sąrašas (packing list) ir kopijos pasų (jeigu keliate patys). Be šių dokumentų muitinė neleis išvažiuoti, o tai stabdo visą procesą. Dėl to atstumas nebeįtakoja kainos, nes stojote vietoje.

Kaip apskritai atrodo ši rinka dabar?

Rinka pakitusi. Degalai brangesni, vairuotojų trūksta. Todėl kainos nukrito tik tiek, kad kas nors dar būtų įdomia vežti. Jeigu anksčiau galėjome važiuoti "už degalus", dabar reikia mokėti už darbo laiką. Taigi, kaip atstumas įtakoja perkraustymo kainą iš UK ir į UK dabar yra labiau susijęs su vairuotojo darbo valandų kaina nei su pačiu kuru.

Galutinis žodis

Nebijokite klausti ir derėtis, bet būkite realūs. Jeigu gyvenate toli, laukitės, kad kaina bus aukštesnė. Geriausia patirtis – pasikalbėti su vadybininku tiesiogiai, pasakyti, ką turite ir kur reikia vežti. Tada gausite tikriausią atsakymą, o ne standartinį "nuo 100 eurų" (kas beveik niekada nepasiteisina toliuose maršrutuose).

Dirbu jau ilgai ir matau vieną – klientams svarbiau, kad daiktai atvyktų saugiai ir laiku, o ne kad būtų pigiau keliais eurai. O atstumas... jis tiesiog yra dalis tos kainos lygties, kurią suskaičiuoti gali tik patyręs logistikos specialistas.