perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Baldų pervežimas iš UK be problemų prasideda ne tada, kai sunkvežimis jau stovi prie namo, o gerokai anksčiau — kai dar žiūrite į spintą, sofą ar virtuvę ir bandote suprasti, ar ji tikrai verta kelionės į Lietuvą. Per 20+ metų tarptautiniuose pervežimuose mačiau visko: nuo puikiai supakuotų daiktų iki stalviršių, kurie „kažkaip tilps“. Realybė paprasta: reikia matavimų, pakavimo, dokumentų, datos ir normalaus žmogaus, kuris pasakys tiesą, o ne tik „bus gerai“.
Kaina labai priklauso nuo tūrio, vietos, laiko ir to, ar daiktai tikrai yra baldai, o ne „maža spintelė, kuri iš tikrųjų sveria kaip traktorius“. Dažniausiai mažas krovinys iš Londono, Birmingham ar Manchestero į Lietuvą gali kainuoti nuo 350–700 EUR, jei dedate prie bendro reiso. Pilnas krovininis furgonas arba 3,5 tonos mašina gali būti 1200–2500 EUR, o kai reikia 7,5–12 tonų sunkvežimio, kaina šoka dar aukščiau. Jei gyvenate kur nors prie Aberystwyth arba Inverness, bus brangiau, nes tai nėra standartinis maršrutas. Geriausia — iškart duoti matmenis, nuotraukas ir pašto kodą.
Ne visada. Telefonu galima pasakyti daug gražių dalykų, bet realus baldų pervežimas iš UK be problemų reikalauja duomenų, ne spėjimo. Klientas kartais sako: „Čia tik sena komoda“, o nuotraukoje matai antikvarinį ąžuolinį monstrą be kojų apsaugų. Būna, kad reikia išardyti, apvynioti kampų apsaugomis, užkelti laiptais, gauti leidimą parkavimui. Jei viskas daroma gyvai arba bent per vaizdo skambutį, rizika mažėja. Aš visada prašau: parodykite daiktą, parodykite duris, parodykite laiptus. Tada jau galima kalbėti normaliai.
Pirmiausia matuokite ne tik baldą, bet ir duris, koridorius, laiptų plotį bei lifto angą, jei tokia yra. Dažna klaida — žmonės parašo „spinta 180 cm“, bet pamiršta, kad ji neišsirenka, o durų anga yra 72 cm. Tada vairuotojas stovi gatvėje ir galvoja, kas čia dabar. Matmenis rašykite centimetrais: ilgis, plotis, aukštis, svoris, jei žinote. Dar geriau nufotografuoti su rulete šalia. Jeigu baldas išsirenka, parašykite, kas jį išrinks — jūs, montuotojas ar pervežėjai, nes tai dažnai kainuoja papildomai.
Dažniausiai taip, jei norite mažesnės rizikos ir geresnio vietos išnaudojimo. Spintos, lovos, stalai, virtuvės moduliai, didelės lentynos — visa tai geriau išardyti, ypač kai kelionė iš UK į Lietuvą trunka ne vieną dieną. Bet yra vieta, kur aš ne visada esu 100% tikras: senus baldus kartais geriau nejudinti, nes senos varžtų angos jau „pavargusios“ ir po surinkimo stovi kreivai. Pataisymas: ne visada išardymas yra pigesnis, kartais tai tiesiog būtinas blogis. Reikia žiūrėti į baldą realiai, ne romantiškai.
Jei turite vieno–dviejų kambarių baldus, dažniausiai užtenka dalinio pervežimo, kai jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų kroviniais. Tai pigiau, bet data gali šiek tiek plaukioti. Pilnas krovinys yra brangesnis, tačiau paprastesnis: atvažiavo, pakrovė, išvažiavo, atvežė. Jei vežate visą namą, virtuvę, miegamąjį ir dar garažo daiktus, pilnas krovinys dažnai ramina nervus. Esu matęs, kaip žmonės taupo 200 EUR, o paskui laukia dvi savaites papildomo reiso. Taupymas ne visada yra taupymas.
Jei krovinys dalinis, realiai galima planuoti 5–12 darbo dienų, kartais daugiau, jei laukiama užpildymo arba keičiasi muitinės eilė. Pilnas krovinys iš pietų Anglijos į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą gali tilpti į 3–6 dienas, jei viskas sutvarkyta. Bet tarptautiniai pervežimai nėra traukiniai su minute tikslumu. Keliai, oro sąlygos, vairuotojų darbo laikas, keltas arba tranzitas per Europą — viskas turi įtakos. Jei jums sako „tiksliai trečiadienį 9 val.“, aš šiek tiek įtariai pakeliu antakį.
Po „Brexit“ baldų pervežimas iš UK tapo ne tik logistika, bet ir popierizmas. Reikalingas sąskaita faktūra arba inventoriaus sąrašas, krovinio aprašymas, siuntėjo ir gavėjo duomenys, kartais eksporto deklaracija. Jei vežate asmeninius daiktus persikraustydami, gali reikėti paaiškinimo, kad tai naudoti baldai, ne prekybai. Kai kurie pervežėjai tvarko dokumentus, kai kurie tik padeda, o kai kurie sako „susitvarkykite patys“. Čia jau reikia labai aiškiai klausti prieš mokant avansą. Blogos įmonės mėgsta tai išsiaiškinti tik tada, kai krovinys jau stovi terminal.
Asmeniniai naudoti baldai dažniausiai nėra apmokestinami kaip nauja prekė, jei juos vežatės persikraustydami ar grįždami gyventi į Lietuvą. Bet reikia turėti tvarkingą aprašymą: kada pirkti, kad tai jūsų daiktai, kur vežate, kodėl. Jei vežate 12 identiškų sofu, muitininkas tikrai neklaus, ar tai „mamos sena minkšta meilė“. Gali būti prašoma pateikti pirkimo čekius, nuotraukas, gyvenamosios vietos patvirtinimą. Jei nesate tikras, geriau pasikonsultuoti su muitinės brokeriu prieš išsiunčiant. Nesklandumai prie sienos kainuoja brangiau nei konsultacija.
Kai kurie taip, kai kurie ne. Normalus pervežėjas jums iš anksto pasakys, kas atsakingas už EORI, eksporto deklaraciją, CMR, krovinio aprašymą. Jei atsakymas yra „nesijaudinkit, kažkaip bus“, aš jau nervinuosi. Ypač kai kalba eina apie baldus, kur vertė gali būti deklaruojama skirtingai — kaip naudoti daiktai arba kaip prekės. Didelės įmonės dažniausiai turi brokerius, mažesni vežėjai kartais dirba per tarpininkus. Svarbiausia — nepalikite dokumentų paskutinei dienai. Popieriai vėluoja, krovinys stovi, visi pyksta.
Tada reikės bent minimalaus pirkimo patvirtinimo: susirašinėjimo, kvito, mokėjimo išrašo arba sąskaitos, jei pardavėjas ją gali išduoti. Labai dažnai žmonės perka pigiai iš private seller ir tada stebisi, kodėl pervežėjas klausia dokumentų. Tai ne biurokratijos mėgavimasis, o realus reikalas. Jei baldas pirktas iš sandėlio, aikštelės ar iš varžytuvių, paprašykite rašto, kad daiktas perduotas jums. Be to, būkite atsargūs su „labai pigiais“ variantais — kartais jie atrodo puikiai nuotraukoje, o realybėje turi pelėsį ar sugniuždytą konstrukciją.
Kartais verta, jei jie emocinės vertės arba tikrai kokybiški. Bet senas masyvus ąžuolas gali būti sunkesnis ir brangesnis pervežti nei naujas IKEA stalas. Be to, seni baldai dažnai turi senas problemas: trapų fanerą, atlaisvėjusius kaiščius, drėgmės pažeidimų. Vieną kartą vežėme „nedidelę lentyną“, kuri pasirodė esanti 1930-ųjų relikvija be vienos atramos. Ar verta? Jei širdžiai brangu — taip. Jei galvojate tik ekonomiškai, kartais geriau parduoti UK ir nusipirkti Lietuvoje. Sunku tai pasakyti klientui, bet kartais reikia.
Pakavimas nėra „užmetu pledu ir bus“. Reikia plėvelės, kampuočių, kartono, burbulinės plėvelės, juostų, o kai kuriems daiktams — medinės dėžės ar rėmo. Blizgūs fasadai braižosi, stiklai dūžta, minkšti kampai daužosi, stalviršiai gali lūžti per vidurį. Jei baldas keliauja daliniu reisu, jis bus kraunamas su kitais kroviniais, todėl apsauga turi būti normali. Aš matau per daug „namų pakavimo“, kur viskas atrodo gražiai tik pirmą valandą. Geriau permokėti už pakavimą nei po to aiškintis, kodėl lako sluoksnis nusilupęs.
Galima, bet čia reikia be heroizmo. Stikliniai stalai, vitrinos, veidrodžiai, lentynos — visi jie yra rizikingi, net jei vairuotojas vairuoja kaip šventasis. Stiklas reaguoja į vibraciją, temperatūrą, spaudimą ir blogą kampą. Jei vežate stiklinį baldą iš UK, geriausia jį išardyti, atskirti stiklą, apsaugoti kraštus ir, jei įmanoma, statyti vertikaliai pagal gamintojo nurodymus. Kartais reikia papildomos dėžės. Jei kas nors sako „nebijokit, mes taip visada vežam“, klauskite, ar jie atsako už rezultatą, ar tik už važiavimą.
Draudimas dengia tik tada, kai jis realiai yra ir kai pažeidimas atitinka sąlygas. Daugelis pigių pasiūlymų turi tik bazinę CMR atsakomybę, kuri nėra tas pats, kas pilnas krovinio draudimas. Jei baldas senas, vertė gali būti ginčytina, todėl prieš pervežimą reikia susitarti, kaip ji fiksuojama. Fotografuokite viską prieš pakrovimą, ypač kampus, įbrėžimus, stiklus ir jau esamus defektus. Jei gavę krovinį matote žalos, fiksuokite iškart, ne po trijų dienų. Draudimas nemėgsta pasakojimų „atrodo, kad jau buvo“.
Teoriškai — tas, kas pakrovė. Praktiškai — viskas priklauso nuo sutarties, pakrovimo sąlygų ir įrodymų. Jei pervežėjai patys pakrovė, nufotografavo, pasirašė dokumentus, atsakomybė aiškesnė. Jei klientas pats nešė iš trečio aukšto be lifto ir vairuotojas tik priėmė krovinį, bus sunkiau. Todėl prieš pakrovimą reikia viską apžiūrėti kartu. Jei matote įbrėžimą, pasakykite vairuotojui ir įrašykite į dokumentus. Skamba nepatogiai, bet taip mažiau ginčų. Popierius po fakto niekam nepadeda.
Galima, bet aš to nerekomenduočiau, nebent baldas yra metalinis, nereikšmingas arba skirtas garažui. Dažniausiai toks „taupymas“ baigiasi įbrėžimais, nubrozdinimais, drėgme arba sulūžusiu kampu. Ypač pavojinga vežti be pakavimo lakuotus, baltus, blizgius baldus — jie rodo kiekvieną smulkmeną. Be to, daliniame krovinime jūsų daiktai liečiasi su kitais kroviniais, o ne keliauja vakuume. Jei biudžetas mažas, geriau vežti mažiau daiktų, bet supakuoti juos normaliai. Pigiausias variantas kartais brangiausiai kainuoja nervais.
Dažniausiai maršrutai eina iš Londono, Luton, Birmingham, Manchester, Leeds, Nottingham, Bristol ir aplinkinių zonų. Tai logiška, nes ten daugiau lietuvių bendruomenių ir daugiau perkraustymų. Bet tai nereiškia, kad iš kitur neįmanoma — vežame ir iš Wales, Škotijos, Šiaurės Anglijos, tik kaina ir laikas kitokie. Jei gyvenate mažame miestelyje, pavyzdžiui, netoli Carlisle ar Norwich, gali tekti derinti su didesniu miestu arba laukti papildomo reiso. Vairuotojui taip pat reikia vietos pasistatyti, todėl siauros gatvės ir leidimai parkuoti gali tapti galvos skausmu.
Dažniausiai taip, bet už tai dažnai skaičiuojamas papildomas mokestis. Vienas adresas Londono centre, kitas Reading, trečias — garažas pas draugą. Logistiškai įmanoma, bet kiekvienas sustojimas reiškia laiką, degalus, planavimą ir riziką. Jei baldai iš kelių vietų, pateikite visus pašto kodus iš anksto. Kartais klientas pamiršta pasakyti, kad sofa yra pas buvusią žmoną, o spinta pas tėvus, o dar stalas iš sandėliuko. Tada grafikas griūva. Kuo daugiau tiesos iš pradžių, tuo mažiau chaoso vėliau.
Londonas dažniausiai turi daugiau reisų, daugiau pervežėjų, daugiau galimybių rasti dalinį krovinį. Bet Londonas taip pat turi spūstis, mokamus parkavimo leidimus, siauras gatves ir liftų problemas. Škotija gali būti paprastesnė parkavimo prasme, bet ilgesnė kelio atžvilgiu, o kai kuriose vietose sunkiau rasti grįžtantį krovinį. Kaina iš Edinburgh ar Glasgow ne visada bus didesnė, jei pataikote į reisą, bet iš atokesnių vietų gali brangėti. Čia vėl reikia pašto kodo, ne tik „Škotija, žinot, ten šiaurėj“.
Taip, dažnai žmonės veža baldus kartu su automobiliu arba prašo, kad mašina būtų transportuojama tuo pačiu metu. Tai įmanoma, bet reikia aiškiai pasakyti, ar automobilis važiuos savo eiga, ar bus vežamas autovežiu. Jei baldai keliauja 3,5 tonos furgonu, automobilio ten neįdėsite, nebent jis labai mažas ir vežėjas turi specialų variantą, kas būna retai. Pilname sunkvežimyje arba atskiru planu — dažniau. Svarbu nesusipainioti: baldų pervežimas iš UK be problemų su automobiliu reikalauja dviejų skirtingų logistikos sprendimų.
Reikia palikti raktus patikimam žmogui arba suderinti raktų perdavimą, bet tai visada rizikingiau. Geriausia, kad kas nors būtų vietoje, galėtų atidaryti duris, parodyti baldus, pasirašyti dokumentus. Jei raktai paliekami po kilimėliu, aš jau pradedu nerimauti. Taip pat reikia aiškiai pasakyti, kas leidžia krauti, kas atsako už pažeidimus iki pakrovimo ir kas patvirtina, kad visi daiktai įdėti. Kartais būna, kad vairuotojas atvažiavo, o žmogus „užstrigo darbe“. Tada prasideda papildomi mokesčiai ir pykstantys skambučiai.
Nepirkite didelių baldų, kol nežinote pervežimo kainos. Tai viena dažniausių klaidų — žmonės nusiperka sofą už 120 svarų, o tada sužino, kad pervežimas kainuos 450. Kartais pigus pirkinys tampa brangus projektas. Prieš pirkdami patikrinkite matmenis, svorį, ar išsirenka, ar galima pristatyti iki durų, ar pardavėjas pakelia į aukštą. Jei perkate iš sandėlio, klauskite, ar galima atvykti su furgonu konkrečiu laiku. Geriau pirkti tada, kai pervežimas jau suplanuotas. Bent jau mažiau galvos skausmo.
Žiemą reikia daugiau dėmesio drėgmei, šalčiui ir staigiems temperatūros pokyčiams. Mediniai baldai nemėgsta, kai iš šalto furgono patenka į šiltą butą su kondensatu. Todėl geriau neatidaryti visko iškart, leisti šiek tiek aklimatizuotis. Pakavimas turi būti sausas — šlapias kartonas ar plėvelė gali palikti žymių. Jei vežate iš drėgno garažo UK, įvertinkite, ar baldas nėra jau pažeistas. Žiemos reisai kartais užtrunka ilgiau dėl oro sąlygų. Tai nėra tragedija, bet planuojant reikia palikti rezervą.
Kai kurie taip, kai kurie tik iki durų. Tai reikia aiškiai sutarti prieš užsakymą, nes „pervežimas“ skirtingoms įmonėms reiškia skirtingus dalykus. Vieni įskaičiuoja du darbuotojus ir užnešimą, kiti siunčia vieną vairuotoją, kuris fiziškai negalės nešti didelės spintos. Jei butas trečiame aukšte be lifto, užnešimas beveik visada kainuos papildomai. Priešingu atveju galite stovėti prie furgono ir žiūrėti, kaip jūsų naujoji lova lieka kieme. Skamba juokingai, kol neatsitinka jums.
Dažniausiai tai reiškia, kad krovinys atvežamas iki namo durų, bet ne į butą, ne į garažo gilumą ir ne ant ketvirto aukšto. Kai kurios įmonės sako „iki durų“, bet realybėje turi omenyje „kur galėsime pastatyti mašiną“. Todėl klauskite konkrečiai: ar užneša? ar turi liftą? ar lipa laiptais? ar išneša senus baldus? Ar kaina galutinė, ar gali keistis vietoje? Jei pasiūlymas labai pigus, būkite atsargesni. Rinkoje yra gerų žmonių, bet yra ir tokių, kurie kainą pasakoja kaip pasaką.
Galite, bet tik jei taip sutarta ir jei nesukeliate pavojaus. Vairuotojai nenori, kad nepažįstamas žmogus neštų sunkų stalą be technikos, nes jei kas nors susižeis, problema bus didelė. Kita vertus, jūs geriausiai žinote, kuris stalčius išsitraukia, kuris kampas jau klijuotas ir kuris daiktas „tik neatrodo trapus, bet toks yra“. Geriausias variantas — būti šalia, rodyti, aiškinti, bet sunkų kėlimą palikti profesionalams. Bent jau taip mažiau laužomų pirštų ir sugadintų grindų.
Gera įmonė neklausia tik „kur vežam?“, o domisi matmenimis, adresais, aukštais, pakrovimo sąlygomis, dokumentais ir data. Ji pasakys, kas įskaičiuota, kas ne, kur gali būti papildomi mokesčiai. Blogos įmonės mėgsta gražius pažadus ir neaiškius pasiūlymus. Jei jums sako „tikrai bus pigiau vietoje“, klauskite, kodėl tada kaina nebuvo pasakyta iš anksto. Patikrinkite atsiliepimus, bet ne tik penkių žvaigždučių — skaitykite, kaip jie reaguoja į problemas. Pervežimuose problemų būna, svarbu, ar jas sprendžia.
Paklauskite, kokia galutinė kaina, ar įskaičiuotas pakrovimas, iškrovimas, pakavimas, draudimas, dokumentai ir laukimo laikas. Paklauskite, ar bus CMR, kas tvarko eksporto deklaraciją, ar gausite vairuotojo kontaktą. Taip pat klauskite, kas nutiks, jei data pasikeis. Normalu, kad įmonė negali pažadėti minutės tikslumo, bet ji privalo duoti realų langą. Jei atsakymai migloti, neikite toliau. Avansas yra gerai, kai yra sutartis arba bent aiškus užsakymo patvirtinimas. Pinigai ant rankos be popieriaus — ne planas.
Ne visada, bet dažniausiai reikia žiūrėti, kodėl jis toks pigus. Gal tai grįžtantis furgonas, kuris ir taip važiuoja į Lietuvą — tada gali būti puikus variantas. Gal įmonė dar tik renkasi klientus ir nori užpildyti vietą. Bet gali būti ir taip, kad kaina „pamiršta“ pakavimą, draudimą, dokumentus, užnešimą ir dar porą smulkmenų. Mano taisyklė paprasta: pigiausias pasiūlymas turi būti aiškiausias. Jei aiškumo nėra, tai ne taupymas, o loterija. O tarptautiniuose pervežimuose loterijos dažniausiai baigiasi blogai.
Pirmiausia reikia ramiai išsiaiškinti priežastį: muitinė, vairuotojas, krovinio surinkimas, techninė problema ar tiesiog blogas planavimas. Gera įmonė informuoja pati, o ne tada, kai jūs jau dešimtą kartą skambinate. Jei vėlavimas trumpas, dažniausiai tai nėra katastrofa. Jei data šokinėja savaitę po savaitės, reikalaukite konkretaus plano. Kartais reikia pasakyti tiesiai: „Man reikia sprendimo, ne pasakojimo.“ Bet venkite isterijos su vairuotoju — jis ne visada kaltas. Dažniausiai problema sėdi biure, grafikuose ar pardavimų pažaduose.
Derėtis galima, jei turite argumentų: mažesnis tūris, lanksti data, patogus adresas, baldai jau supakuoti, galite atiduoti raktus be laukimo. Bet jei prašote nuolaidos ir tuo pačiu norite pilno serviso, draudimo, pakavimo, užnešimo bei datos „kaip galima greičiau“, stebuklų nebus. Pervežime kainą sudaro degalai, darbo laikas, keltai, mokesčiai, amortizacija, rizika. Kartais geresnis būdas sutaupyti — sumažinti krovinį arba pasirinkti dalinį pervežimą. Baltų meluoti nereikia: jei biudžetas ribotas, pasakykite tiesiai, galimas variantas atsiras.
Pirmiausia neperpildykite emocijų — apžiūrėkite krovinį dar prieš pasirašydami, jei įmanoma. Patikrinkite kampus, stiklus, fasadus, stalviršius, dureles, stalčius. Jei matote pažeidimą, fotografuokite, rašykite pastabą dokumentuose, nedelsdami kreipkitės į pervežėją. Jei viskas gerai, pasirašykite ir duokite vairuotojui kavos, jis tikrai nusipelnė. Po to baldams leiskite pastovėti, ypač jei buvo šalta. Surinkimą geriau daryti kitą dieną, ne naktį po 12 valandos, kai visi pavargę ir laiko juosta dar painiojasi.
Be streso — sunkiai. Be didelio chaoso — tikrai įmanoma. Baldų pervežimas iš UK be problemų reiškia ne tai, kad niekas niekada nenukryps nuo plano, o tai, kad viskas sutvarkyta taip, jog nukrypimai nesugriautų viso proceso. Turėkite matmenis, nuotraukas, dokumentus, pakavimą, realią datą ir žmogų, kuris atsako į skambučius. Nevežkite daiktų „kažkaip“, nes „kažkaip“ tarptautiniuose pervežimuose greitai tampa „oi“. Jei viską darote iš anksto, net ir sudėtingas krovinys dažniausiai baigiasi gerai. O kai baigiasi gerai, tai jau beveik ramu.
Baldų pervežimas iš UK be problemų įmanomas, bet tik tada, kai ruošiatės ne tik vežimui, o visam keliui: matavimams, pakavimui, dokumentams, adresams, datai ir realioms sąlygoms. Nereikia manyti, kad pigiausias pasiūlymas bus geriausias, nes tarptautiniuose pervežimuose kaina be detalės dažnai turi paslėptą kainą. Jei norite išvengti nemalonumų, rinkitės pervežėją, kuris klausia daug klausimų, aiškiai sako, kas įskaičiuota, ir neslepia rizikų. Tada baldų pervežimas iš UK be problemų tampa ne svajone, o normali, suplanuota kelione namo.